„Mirštu iš juoko“, - rašė vienas vartotojas. „Ar žuvys kvėpuoja per burną?“ – klausė kitas, pridurdamas, kad COVID-19 juk yra kvėpavimo takų susirgimas. „Ką jie darys su artimu kontaktu? Karantinas žuvims jūroje?“ – stebėjosi dar vienas internautas.

Siameno sveikatos tarnybos atstovas penktadienį agentūrai dpa patvirtino, kad tikrinami ne tik į krantą grįžtantys žvejai, bet ir jų laimikis.

Atitinkamas nurodymas paskelbtas liepos pabaigoje, nes esą kyla pavojus dėl nelegalios prekybos žuvimi jūroje. Todėl kai žvejai ir jų laimikiai pasiekia krantą, tikrinami ir žmonės, ir prekė.

Kinija, kur virusas 2019 metų gruodį buvo aptiktas pirmą kartą, vykdo griežtą nulinio kovido strategiją. Šalis visiškai izoliavosi. Nedaugelis atvykstančiųjų, kuriems leista įvažiuoti į šalį, dažniausiai septynias dienas turi praleisti karantino viešbutyje, po to dar tris dienas yra stebimi. Milijoniniuose miestuose žmonės paprastai kas tris dienas turi atlikti testą.

Sveikatos komisija Pekine penktadienį pranešė apie daugiau kaip 500 naujų infekcijų ir per 2 000 besimptomių atvejų.

KT pranešė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, ne kartą keistas, o pernai birželio pabaigoje iš viso neteko galios.

Grupė opozicijos parlamentarų pernai balandį kreipėsi į KT prašydamas įvertinti karantino taisykles, kuriomis ribota Lietuvos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 testą, teisė grįžti į Lietuvą. KT pernai gegužę pranešė ėmęsis šio prašymo.

Pernai siekiant suvaldyti pandemijos plitimą kelis mėnesius galiojo reikalavimas visiems iš užsienio valstybės atvykusiems asmenims, vyresniems nei 16 metų, privaloma turėti neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Reikalavimai netaikyti per Lietuvą keliaujantiems tranzitu, persirgusiems ar pasiskiepijusiems asmenims, jaunesniems nei 16 metų.

Jo teigimu, svečiams reikės turėti neigiamą PGR testo, atlikto ne anksčiau kaip prieš 48 valandas, rezultatą arba atsivežti greitąjį testą ir jį atlikti stebint pareigūnui.

Jeigu greitasis testas būtų teigiamas, pasimatytas nebus suteikiamas.

Pasimatymų su nuteistaisiais metu išlieka reikalavimas lankytojams dėvėti kaukes, išskyrus neįgaliuosius, kurie dėl sveikatos būklės kaukės dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti sveikatai, tokiems asmenims rekomenduojama dėvėti veido skydelį.

Taip pat kaukės nėra reikalaujamos vaikams iki šešerių metų.

Į pasimatymą su nuteistuoju gali atvykti ne daugiau kaip du pilnamečiai asmenys arba vienas pilnametis ir du nepilnamečiai.

Lankyti kalinius gali tik asmenys, neturintys peršalimo požymių, ir tie, kuriems nėra privaloma izoliacija.

Be kita ko, iki kovo 1-os dienos stabdomos nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos įstaigų viduje, trumpalaikės išvykos į namus, jos leidžiamos tik išimtiniais atvejais.

Nuteistiesiems, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, bausmę atliekantiems atviroje kolonijoje, pusiaukelės namuose ir Panevėžio pataisos namų Vaiko ir motinos namuose, leidžiama išvykti už įstaigos ribų trumpalaikių išvykų ar atostogų.

Graikijos žurnalistas Melayess skelbia, kad Pirėjo „Olympiakos“ mačą su „Žalgiriu“ ruošiamasi nukelti, nes vakar aštuoni Graikijos komandos krepšininkai gavo teigiamus COVID-19 viruso testo atsakymus.

Tik vienas iš devynių COVID-19 sergančių „Olympiakos“ žaidėjų gavo neigiamą atsakymą.

„Olympiakos“ dar kartą atliks COVID-19 testus.

Eurolygoje rungtynės nukeliamos tuo atveju, jeigu komandos neturi aštuonių žaisti galinčių krepšininkų. „Olympiakos“ Eurolygos kovoms yra įregistravusi 15 žaidėjų.

Tarpušvenčiu „Žalgiris“ turėjo praleisti rungtynes su Atėnų „Panathinaikos“, o prieš Kalėdas – su Milano „Armani Exchange“. Abiem atvejais tai lėmė varžovų komandose išplitęs COVID-19 virusas.

„Žalgirio“ ir „Olympiakos“ rungtynės yra numatytos penktadienį 20 val. Kaune.

Planuojama, kad kasdien bus tikrinami visi parinktų skrydžių keleiviai, nepaisant to, ar jie yra skiepyti, ar persirgę COVID-19. Per dieną ketinama patikrinti keturių-šešių lėktuvų keleivius.

Patikrinimui bus atrenkami skrydžiai iš šalių, iš kurių į Latviją „importuota“ daugiausia infekcijos atvejų, t. y. iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Egipto, Lenkijos, Italijos, Norvegijos, Suomijos, Lietuvos, Estijos, Vengrijos, Ispanijos, Rusijos, Nyderlandų, Danijos, Airijos, Maltos, Ukrainos, Gruzijos ir Šveicarijos. Skrydžiai bus atrenkami rotacijos principu.

Naujoji testavimo tvarka negalios su persėdimu skrendantiems keleiviams, jaunesniems nei 12 metų vaikams, įgulų nariams.

Bus išimčių

Visiems tam tikrose srityse dirbantiems asmenims testuotis bus privaloma kas septynias arba dešimt dienų PGR tyrimais arba greitaisiais antigenų testais.

Išliks mobilieji punktai, tačiau juose nebebus atliekamas profilaktinis darbuotojų testavimas greituoju antigenų testu.

"Nebebus atliekami profilaktiniai antigenų tyrimai dirbantiesiems. Mobiliuose punktuose bus atliekami PGR tyrimai visiems su simptomais, turėjusiems didelės rizikos kontaktą, gulantiesiems į ligoninę. PGR tyrimai mobiliuose punktuose nemokami pagal teisės aktuose nurodytus kriterijus", – teigė Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė.

Klaipėdos miesto poliklinika taip pat ruošiasi pirkti greitųjų antigenų testų.

Šio testo kaina priklausys nuo to, už kiek jie bus įsigyti.

"Ruošiamės steigti kaip mokamą paslaugą greituosius antigenų testus, bet kol kas tokių prašymų ir pasiūlymų nesulaukėme. Pirkimas šiuo metu yra sustojęs, todėl kol kas šio testavimo dar nevykdysime. Artimiausiu metu, kai tik bus pasirašytos sutartys dėl testų pirkimo, mes irgi teiksime tokią mokamą paslaugą", – sakė L.Venckienė.

PGR tyrimai Klaipėdos poliklinikoje kol kas atliekami nebus.

Loreta Venckienė: artimiausiu metu, kai tik bus pasirašytos sutartys dėl testų pirkimo, mes irgi teiksime tokią mokamą paslaugą.

Yra visokių sąlygų

Nurodytos sąlygos, kada privaloma testuotis – jeigu asmenys yra pasiskiepiję daugiau nei prieš 210 dienų "Comirnaty", "Spikevax", "Janssen" ar "Vaxzevria" vakcinomis pagal visą schemą.

Jei asmenys yra pasiskiepiję stiprinamąja vakcinos doze, jie neturės testuotis neribotą laiką.

Jei asmenys po 210 dienų atlieka kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį tyrimą ir gauna teigiamą rezultatą, gali nesitestuoti papildomas 60 dienų.

Taip pat gali nesitestuoti, jei yra daugiau nei prieš 210 dienų COVID-19 persirgę, kai liga buvo patvirtinta PGR tyrimu ar greituoju antigenų testu.

Jei asmenys po 210 dienų atlieka kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį tyrimą ir gauna teigiamą rezultatą, gali nesitestuoti papildomas 60 dienų.

Kaina gali sukrėsti

Skelbiama, kad testuotis nereikės tiems, kurie pasiskiepiję visiškai – gavę visas, įskaitant ir stiprinamąją, vakcinos dozes.

Persirgusiesiems testuotis nereikės taip pat su tam tikromis sąlygomis – kai asmenims diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigenų testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas).

Taip pat testuotis nereikės, kai asmenys prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš COVID-19) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.

Kai kuriose uostamiesčio laboratorijose jau nurodytos PGR tyrimų ir greitųjų antigenų testų kainos.

Vienoje laboratorijoje PGR tyrimas iš nosiaryklės, nosies landų arba seilių kainuoja 75 eurus. Greitasis antigenų testas iš nosiaryklės, nosies landų arba seilių – 23 eurus.

Kitoje poliklinikoje PGR tyrimas kainuoja 76 eurus.

Dar vienoje laboratorijoje PGR tyrimo kaina – irgi 75 eurai.

Kam privaloma

Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad testai privalomi šių sričių atstovams:

– asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla,

– socialinės paslaugos ir veikla,

– švietimo paslaugos ir veikla,

– vaistinių darbuotojų veikla,

– krovinių tarptautinio vežimo veikla,

– viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla,

– laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas),

– viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla,

– mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbas,

– viešojo administravimo subjektų veikla,

– profesinė karo tarnyba,

– veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais),

– gamybos įmonių darbuotojų veikla.

S. Skvernelis ketvirtadienį žurnalistams Seime patvirtino, jog opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ nedalyvaus balsavime dėl prezidento Gitano Nausėdos veto mokamiems testams, tačiau siūlo kompromisą.

„Mes laikysimės nuoseklios pozicijos, kaip ir laikėmės priiminėjant, nedalyvavom balsavime, ir galbūt valdantieji išgirs tuos siūlymus ir argumentus, kad kompromiso paieška yra labai svarbi. Kompromisas galėtų būti, kad tam tikram pereinam laikotarpy liktų darbdaviui tokia pareiga, o po to atsirastų darbdaviui arba darbuotojui, manau, kad tada būtų galima pretenduoti į mūsų balsus“, – sakė S. Skvernelis.

Tuo tarpu opozicinės Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sako teigiamai vertinantis prezidento veto. A. Sysas argumentuoja, kad prievolė mokėti už testus turėtų tekti darbdaviui, o ne darbuotojui.

„Vertinam teigiamai, mes ir kreipėmės į prezidentą, kad būtų vetuota, ir manome, kad tai teisingas sprendimas, jei mes norime valdyti pandemiją, nes testavimas nėra vakcinavimas. (...) Norėčiau priminti, kad ne tik Lietuvos įstatymai, bet ir Europos direktyva aiškiai kalba, kad darbuotojai bet kokiu atveju negali mokėt už saugą ir sveikatą darbe“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė A. Sysas.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga šalies vadovo veto irgi vertina teigiamai, o Vyriausybės siūlymą vadina netaiklia priemone.

Pasak A. Verygos, didžiausia problema yra vyresnio amžiaus nepasiskiepiję žmonės, o prievolė darbuotojams patiems susimokėti už testus niekaip nepaskatins skiepytis vyresniųjų.

„Ta priemonė visiškai netaikli, jei  kas galvoja, kad nustačius mokamus testus darbuotojui darbo vietoje dėl to pasiskiepys senjorai 75+, kurie didžiausia problema šiandien, aš nematau nei ryšio, nei logikos“, – žurnalistams sakė A. Veryga.

Prezidentas G. Nausėda trečiadienį vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimus, kuriais buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Valdantieji siekia prezidento veto atmesti.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad prezidento veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams yra sąmoningas skiepijimo progreso stabdymas.

„Atrodo, kad Prezidentūra nusprendė sąmoningai stabdyti skiepijimo progresą tam, kad nebūtų pasiektas ambicingas prezidento tikslas, tai turbūt toks būtų komentaras. Koks bus balsavimas, pamatysite Seimo salėje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Premjerė argumentuoja, kad šiuo metu skiepai prieinami visiems ir yra nemokami, todėl profilaktiniai testai darbuotojams, kurie nesutinka skiepytis, neturi būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.

„Turint minty, kad vakcina prieinama tikrai visiems, vakcinos yra nemokamos, tai alternatyvūs pasirinkimai turbūt turėtų ir kainuoti tiems žmonėms, kurie tuos pasirinkimus daro“, – teigė ministrė pirmininkė.

Ji dar kartą paragino žmones skiepytis nuo COVID-19, kadangi tai yra „efektyviausia apsauga“.

Vyriausybės vadovė, komentuodama prezidento veto, perfrazavo šalies vadovą, prieš kelias savaites kritikavusį Vyriausybę dėl „dirbtinai sulėtintų skiepijimosi tempų“.

„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – spalio pabaigoje sakė prezidentas.

Šalies vadovas pataisas vetavo argumentuodamas, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Tai, anot Prezidentūros, reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą.

„Jeigu jie visus surinks iki vieno ir kaip kareivius sustatys... Tai 73, rodos, pas juos balsai, jie gali prarasti tik du kareivius“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime galima scenarijų dėstė A. Sysas.

Norėčiau priminti, kad ne tik Lietuvos įstatymai, bet ir ES direktyva aiškiai kalba apie tai, kad darbuotojas bet kokiu atveju negali mokėti už saugą ir sveikatą darbe.

Jis teigiamai vertina šalies vadovo apsisprendimą vetuoti šias įstatymo pataisas, kadangi ir socialdemokratai kreipėsi į prezidentą, prašydami jas vetuoti.

„Aš manau, kad tai yra teisingas sprendimas,  jeigu mes norime valdyti pandemiją (...) Norėčiau priminti, kad ne tik Lietuvos įstatymai, bet ir ES direktyva aiškiai kalba apie tai, kad darbuotojas bet kokiu atveju negali mokėti už saugą ir sveikatą darbe“, – sakė A. Sysas.

Anot politiko, testavimas yra pirmas barjeras, kuris gali išaiškinti susirgimų faktus.

„Jeigu iš žmogaus, kuris nenori vakcinuotis, mes dabar atimsime teisę dar ir pasitikrinti, tai jis bus nešiotojas tos pandemijos. Ar mums to reikia? Manau, kad mums to nereikia. Aš nesuprantu, kodėl valdantieji pakeitė plokštelę? Jie gi visą laiką kalbėjo apie tai, kad testavimas yra šventas reikalas“, – pastebėjo A. Sysas.

Aš nesuprantu, kodėl valdantieji pakeitė plokštelę? Jie gi visą laiką kalbėjo apie tai, kad testavimas yra šventas reikalas.

Prezidentas G. Nausėda trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, numatančias, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19.

Šalies vadovas pabrėžė, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus. Jo nuomone, tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą.

„Aš asmeniškai neišgirdau jokių svarių argumentų, kurie paskatintų pakeisti nuomonę dėl šio klausimo. Manau, kad Seimo sprendimas buvo reikalingas. Tai buvo viena iš svarbių pandeminės situacijos valdymo priemonių. Taigi dabar turėsime svarstyti veto“, – trečiadienio vakare Eltai sakė Seimo pirmininkė.

„Valdant pandemiją tenka imtis ir išmėginti įvairias priemones. Daugelis jų jau yra išbandytos. Yra priemonės, kurios skatina vakcinuotis, bet yra ir priemonės, kurios skatina vakcinuotis per ribojimus ar griežtesnius sprendimus. Ir tų, ir tų sprendimų reikia. Tai rodo ir kitų šalių patirtis. Manau, kad Seimo sprendimas buvo logiškas ir nuo jo atsitraukti aš ypatingų priežasčių nematau“, – pridūrė parlamento vadovė.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad ypač krizinėse situacijose svarbu, jog skirtingos valdžios veiktų išvien. Todėl, pažymėjo parlamento pirmininkė, trečiadienį prezidento išsakytas veto įstatymo pataisoms, numačiusioms nuo gruodžio 1 d. tam tikrų profesijų atstovams nebekompensuoti testų kainos valstybės lėšomis, situaciją gali tik pabloginti.

„Man atrodo, kad šis prezidento sprendimas situacijos tikrai nepagerins. Jis gali ją net ir pabloginti, nes grėsmės akivaizdoje, kai reikia valdyti pandemiją, akivaizdu, kad vieninga valdžios šakų pozicija yra labai svarbi. Ji skatina pasitikėjimą. Šiuo atveju to vieningumo pritrūksta“, – sakė ji ir neatmetė galimybės, kad Seimas prezidento veto atmes.

„Galimybė, kad veto bus atmestas, neabejotinai yra“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Trečiadienį vetavęs Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams, G. Nausėda teigė, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti testavimo dėl COVID-19 prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus. Pasak Prezidentūros, tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą.

„Ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir visų trijų pandemijos valdymo dalių – vakcinavimo, testavimo ir gydymo – prieinamumą. Pritardamas įstatymo iniciatorių deklaruojamam tikslui padidinti vakcinacijos lygį, šalies vadovas pažymi, kad vienintelis kelias pandemijai valdyti – taiklus testavimas ir aktyvus skiepijimosi skatinimas“, – rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.

Kaip rašė ELTA, šalies vadovui vetavus minėtas įstatymo pataisas, valdantieji išsakė kritiką ir neslėpė nusivylimo prezidento sprendimu. Tuo tarpu opozicijos atstovai G. Nausėdos veto įvertino teigiamai.