Dešimt per protestus Ukrainoje nukentėjusių asmenų pirmadienį bus atvežti gydyti į Lietuvą.

Tai po prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Valerijumi Žovtenka penktadienį žurnalistams pranešė prezidentės patarėja Jovita Neliupšienė.

"Jau pirmadienį dešimt žmonių, kurie nukentėjo per susirėmimus Euromaidane, bus atvežti gydymui ir reabilitacijai Lietuvoje", - sakė patarėja.

Anot jos, apie sankcijas Ukrainai šiame susitikime nekalbėta.

Pasak J.Neliupšienės, Lietuvos vadovė "labai griežtai pasmerkė brutalios jėgos naudojimą šalyje, ypač prieš Euromaidano dalyvius". Prezidentė taip pat paragino vadovybę ir opoziciją sėsti prie derybų stalo ir spręsti susidariusią situaciją, kad krizė toliau nebūtų eskaluojama ir tarptautinei bendruomenei nereikėtų įsikišti.

Tuo metu ambasadorius žurnalistams sakė iš Lietuvos besitikintis kantrybės, supratimo ir palaikymo.

"Tikiuosi, kad bus rastas konstruktyvus sprendimas, kaip išspręsti šią situaciją. Tikiuosi, kad jokių sankcijų Ukrainai nebus įvesta, nes tai, kas vyksta Ukrainoje, dar nepanašu į situaciją, kuri reikalauja kokių nors sankcijų", - sakė diplomatas.

Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui pernai lapkritį atsisakius pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos sutartį, į gatves išėjo tūkstančiai ukrainiečių. Pastarosiomis dienomis jų protestas Kijeve peraugo į susirėmimus su vietos milicija.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka optimistiškai vertina Kijeve vykstančias derybas tarp prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir opozicijos atstovų, penktadienį po susitikimo su ambasadoriumi Seime sakė Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Benediktas Juodka.

"Anot ambasadoriaus, jis yra optimistas, kad gal artimiausiu metu bus rasti kokie nors kompromisai, ir Kijevas grįš į normalų gyvenimą kaip sostinė. Taip mano ambasadorius", - BNS sakė B.Juodka.

Ambasadorius informavo, kad Kijeve kviečiamas neeilinis parlamento posėdis. Manoma, kad Aukščiausioji Rada peržiūrės savo anksčiau priimtus teisės aktus, kurie, Lietuvos ir visos ES vertinimu, pažeidžia žmonių teises į susirinkimo, žodžio laisves.

Seimo komiteto vadovo teigimu, diplomatas taip pat sakė, kad Ukraina nemažai tikisi iš Europos Sąjungos (ES) pareigūnų tarpininkavimo. Penktadienį Kijeve laukiama Europos Komisijos nario, plėtros komisaro Stefano Fuel'ės (Štefano Fiulės), pirmadienį ten planuoja vykti ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton).

"Anot ambasadoriaus, jų vizitas kaip tam tikras tarpininkavimo tiltas tarp opozicijos ir prezidento turėtų prisidėti prie situacijos sušvelninimo. Ukrainoje teigiamai žiūrima į įtakingų ES pareigūnų įsikišimą", - tvirtino B.Juodka.

Jis sakė, kad Lietuvos parlamentarų siųsti į Ukrainą kol kas neketinama. Tačiau Ukrainos atstovas prašė, kad Lietuva ir toliau liktų Ukrainos strateginiu partneriu bei draugu.

"Lietuvą jie vadina Ukrainos strateginiu partneriu ir draugu, ir jis tiesiog prašo ir toliau Ukrainos nepalikti, kontaktuoti, bendrauti", - teigė komiteto vadovas.

B.Juodka teigė taip pat išgirdęs, kad Ukraina neatsisako eurointegracinės krypties, ji nustatyta specialiu Aukščiausiosios Rados priimtu įstatymu.

"Jeigu tikėtume ambasadoriaus žodžiais, turėtų susikratyti tos aistros, nepaisant Rytų partnerystės susitikimo rezultatų. Nors nepavyko taip, kaip visi tikėjosi, bet jų kryptis išlieka. Vis dėlto yra perspektyva, kad ES nepraras 46 mln. gyventojų turinčios valstybės", - sakė B.Juodka.

Ketvirtadienį Lietuvos Seimas pareiškimu griežtai pasmerkė smurto naudojimą Ukrainoje ir pabrėžė, kad provokaciniai veiksmai negali būti pretekstu naudoti jėgą prieš taikius protestuotojus. Dokumente ES siūloma svarstyti sankcijas Ukrainos valdžiai.

Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui pernai lapkritį per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje atsisakius pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos sutartį, į gatves išėjo tūkstančiai ukrainiečių. Pastarosiomis dienomis jų protestas Kijeve peraugo į susirėmimus su vietos milicija. Skaičiuojama, kad nuo sausio 19 dienos į medikus pagalbos kreipėsi per 150 protestuotojų, žuvo penkis asmenys.

Seimo valdyba liberalą Petrą Auštrevičių ir konservatorių Kazį Starkevičių išleido į Ukrainą, kurioje tęsiasi protestai prieš šalies valdžią.

Valdyba penktadienį pritarė, kad parlamentarai vyktų į dviejų dienų privačią kelionę į Kijevą.

Pasak P.Auštrevičiaus, kelionės metu jie planuoja susitikti su protestuojančiais žmonėmis, opozicijos atstovais, neatmeta galimybės, kad gali būtų susitikimų ir su valdžios atstovais.

"Visų pirma, taip privati kelionė, tai nėra Seimo įgaliojimas, ir mums duotas leidimas vykti į kelionę. Mes tikrai bandysim būti Maidane ir solidarizuotis su žmonėmis, kurie ten yra. Tikiuosi, kad mums pavyks informuoti Maidano dalyvius apie Seimo pareiškimą dėl situacijos Ukrainoje, neabejojame, kad sutiksim opozicijos lyderius, neatmetu galimybės, kad gali būti ir kontaktų su valdžia, ambasada imasi tokių žingsnių", - BNS sakė P.Auštrevičius.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) šią savaitę nusprendė nesiųsti oficalios delegacijos į Ukrainą, penktadienį BNS sakė komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka. Pasak jo, toks sprendimas priimtas, nes Ukrainoje jau lankosi įtakingi Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.

Ketvirtadienį Lietuvos Seimas pareiškimu griežtai pasmerkė smurto naudojimą Ukrainoje ir pabrėžė, kad provokaciniai veiksmai negali būti pretekstu naudoti jėgą prieš taikius protestuotojus. Dokumente ES siūloma svarstyti sankcijas Ukrainos valdžiai.

Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui pernai lapkritį per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje atsisakius pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos sutartį, į gatves išėjo tūkstančiai ukrainiečių. Pastarosiomis dienomis jų protestas Kijeve peraugo į susirėmimus su vietos milicija. Skaičiuojama, kad nuo sausio 19 dienos į medikus pagalbos kreipėsi per 150 protestuotojų, žuvo penkis asmenys.

Jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai” komanda, ragina Lietuvos žmones prisiminti savo šalies laisvės kovų patirtį ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos “Ištiesk ranką Ukrainai”. Dalyviai kviečiami susikibti rankomis nuo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje iki Ukrainos Ambasados. Šios akcijos tikslas yra suburti 715 žmonių, kurie simbolizuotų 715 km - atstumą, skiriantį Lietuvos ir Ukrainos sostines.

Pilietinė iniciatyva „Ištiesk ranką Ukrainai“ vyks, šių metų sausio 25 d., šeštadienį 11 val., gyva žmonių grandine sujungiant Europos komisijos atstovybės Lietuvoje biurą (Vilniaus g. 10, Vilnius) ir Ukrainos ambasadą Lietuvoje (Teatro g. 4, Vilnius). Daugiau informacijos apie iniciatyvą – „Kurk Lietuvai“: www.kurklt.lt .

“Šiuo metu mūsų tikslas yra suburti 715 žmonių, kurie simbolizuos 715 km - atstumą, skiriantį Lietuvos ir Ukrainos sostines. Tokiai šaliai kaip Ukraina, kuri dabar yra plėšoma iš vidaus, kaip niekada reikia vienybės ir užsienio šalių palaikymo.” – teigia buvęs JPP “Kurk Lietuvai” dalyvis Lukas Savickas.

Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė penktadienį į Prezidentūrą iškvietė Ukrainos ambasadorių Lietuvoje Valerijų Žovtenko.

D.Grybauskaitės darbotvarkėje nurodoma, kad V.Žovtenko pokalbio į Prezidentūrą kviečiamas popietę.

Ambasadorius ketvirtadienį buvo iškviestas į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją. Jo buvo paprašyta perduoti Ukrainos vadovybei Lietuvos institucijų poziciją dėl pastarųjų dienų įvykių Kijeve, per kuriuos žuvo ir buvo sužeisti žmonės, informavo ministerija.

Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui pernai lapkritį atsisakius pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos sutartį, į gatves išėjo tūkstančiai ukrainiečių. Pastarosiomis dienomis jų protestas Kijeve peraugo į susirėmimus su vietos milicija.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį griežtai pasmerkė smurto naudojimą Ukrainoje ir pabrėžė, kad provokaciniai veiksmai negali būti pretekstu naudoti jėgą prieš taikius protestuotojus.

Už pareiškimą, kuriuo taip pat Europos Sąjungai (ES) siūloma svarstyti sankcijas, balsavo 88 parlamentarai, trys susilaikė.

"Lietuvos Seimas griežtai smerkia smurto ir jėgos panaudojimą ir ragina susilaikyti nuo tolesnių smurtinių veiksmų; pabrėžia, kad kai kurių asmenų ir jų grupių provokaciniai veiksmai siekiant taikias demonstracijas paversti riaušėmis negali būti laikomi pretekstu jėgos ir smurto panaudojimui prieš taikius protestuotojus", - rašoma pareiškime.

Jį pristatęs Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka tvirtino, kad Lietuva savo veiksmus Ukrainos atžvilgiu derina su kitomis ES valstybėmis.

"Turime informacijos, kad kitą savaitę dvylikos žmonių Europos Parlamento delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų komiteto pirmininko Elmaro Broko, vyks į Kijevą. Darome viskas pastangas aukščiausiu lygiu daryti spaudimą (...). Darome viską, kad ES stipresnį spaudimą ne tik žodžiais darytų, bet ir kai kuriomis ekonominėmis sankcijomis", - tvirtino URK vadovas

Lietuvos parlamentarai pabrėžė Ukrainos valdžios institucijų atsakomybę "už didžiulę krizę šalyje ir visuomenės susiskaldymą".

Anot dokumento, Ukrainos Aukščiausiosios Rados 2014 metų sausio 16 dieną priimti įstatymai neatitinka Ukrainos tarptautinių įsipareigojimų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityse, neleistinai riboja žodžio ir susirinkimų laisvę, nevyriausybinių organizacijų veiklą ir todėl turėtų būti nedelsiant atšaukti.

"Lietuvos Seimas kviečia Ukrainos visuomenę, opozicijos jėgas ir valdžios institucijas visomis įmanomomis priemonėmis siekti taikaus politinio dialogo ir tik šiuo būdu ieškoti išeičių iš susidariusios padėties", - rašoma pareiškime.

Be to, Lietuvos parlamentarai paragino Europos Sąjungos (ES) valstybių narių parlamentus skirti ypatingą dėmesį sudėtingai padėčiai Ukrainoje įvertinti ir skatinti aktyvius vyriausybių veiksmus reaguojant į įvykius šioje visai Europos Sąjungai strategiškai svarbioje valstybėje.

ES institucijų prašoma "apsvarstyti visas įmanomas Europos Sąjungos reakcijos į įvykius Ukrainoje priemones, įskaitant ir ekonomines sankcijas", tarptautinė bendruomenė raginama ieškoti sprendimų, kad būtų sustabdyta stiprėjanti politinė krizė šalyje.

Seimas pareiškė esąs sukrėstas pastarosiomis dienomis iš Ukrainos pasiekiančių žinių apie besitęsiančius kruvinus susirėmimus, jau pareikalavusius ir žmonių aukų.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pabrėžė, kad būtina panaudoti visas priemones, kad būtų išvengta daugiau aukų.

"Įvykiai Ukrainoje mūsų turi būti suprantami kaip ypač dramatiški, svarbūs ir galintys lemti labai didelius ir į įvairiausias puses nueinančius procesus ne tik Ukrainoje. (...) įvykiai Ukrainoje gali paveikti labai stipriai ir viso mūsų regiono tolesnesnio vystymosi tendencijas, gali daryti didelę įtaką, kaip atrodys visa Europa ir daryti įtaką procesams pačioje Rusijoje. Turime matyti gerokai plačiau visas aplinkybes", - kalbėjo A.Kubilius.

Jis pranešė gavęs vienos iš Ukrainos opozicinės partijos UDAR lyderio Vitalijaus Kličko laišką, kuriame jis prašo imtis priemonių, kad situacija Ukrainoje būtų svarstoma Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

"Tai, kas vyksta toje valstybėje kitaip kaip teroru prieš savo žmones nepavadinsi, todėl mūsų pareiškimas laiku ir vietoje", - ketvirtadienį svarstant projektą sakė ir buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis.

Jis kritikavo Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovės Catherine Ashton (Katrin Ešton) "bedantį" pareiškimą ir ragino Lietuvą imtis lyderystės Europoje sprendžiant Ukrainos klausimą.

Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui pernai lapkritį atsisakius pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos sutartį, į gatves išėjo tūkstančiai ukrainiečių. Pastarosiomis dienomis jų protestas Kijeve peraugo į susirėmimus su vietos milicija. Skaičiuojama, kad nuo sausio 19 dienos į medikus pagalbos kreipėsi 157 protestuotojai, kurių 72 buvo paguldyti į ligonines, žuvo penkis asmenys.