V. Putinas, oficialiais duomenimis, rinkimuose gavo 87 proc. balsų. Balsavimas vyko ir rusų pajėgų kontroliuojamose Ukrainos dalyse.

Ukrainos Krymo pusiasalį Rusija aneksavo jau 2014 m. kovą. 2022-ųjų rugsėjį Maskva paskelbė apie dar keturių Ukrainos sričių, kurias iš dalies yra okupavusi, aneksiją. Tai Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose.

„Ranka rankon žengsime pirmyn, ir tai padarys mus stipresnius (...) Tegyvuoja Rusija“, – sakė V. Putinas koncerto lankytojams. V. Putinas čia pasirodė lydimas trijų su juo rinkimuose konkuravusių kandidatų – Nikolajaus Charitonovo, Vladislavo Davankovo ir Leonido Sluckio. Prieš tai V. Putinas pakvietė konkurentus į susitikimą Kremliuje, kuriame jie visi jį sveikino.

Maskvos teigimu, savaitgalį vykę prezidento rinkimai parodė, kad rusai po daugiau kaip dvejus metrus trunkančio puolimo Ukrainoje vieningai remia V. Putiną.

Rusija „turi teisę į prevencinę savigyną, to reikia nepamiršti“, – per susitikimą su veteranais sakė D. Medvedevas; jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“.

„Jei kuri nors kita valstybė – nesvarbu, ar tai būtų Ukraina, ar NATO šalys – mano, kad Krymas nepriklauso Rusijai, mums tai yra sisteminė grėsmė“, – pabrėžė buvęs rusų premjeras ir prezidentas.

Pasak jo, kiekviena valstybė turi teisę imtis „prevencinių veiksmų karinei grėsmei pašalinti“.

Liepos pradžioje D. Medvedevas teigė, kad prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą su Maskva „pradėta iš tikrųjų skaitytis“.

„Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos“, – G. Nausėdos žodžius inauguraciniame Krymo platformos susitikime cituoja Prezidentūra.

Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

Pasak prezidento, tarptautinė bendruomenė turi laikytis vieningos pozicijos Krymo okupacijos klausimu ir siekti, kad Ukrainos teritorinis vientisumas būtų atkurtas vadovaujantis tarptautinės teisės principais.

Kalbėdamas Krymo platformos susitikime jis pabrėžė, kad Ukrainos nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra viso demokratinio pasaulio interesas.

„Laukia nemažai iššūkių, tačiau didelę įtaką Ukrainos ateičiai turės pažanga ir pokyčiai šalies viduje. Ukraina kryptingai juda europinės ir transatlantinės integracijos keliu. Tikiu, kad sėkmingas reformų įgyvendinimas paspartins integracijos procesus“, – teigė G. Nausėda.

„Palaikome Ukrainos pastangas stiprinti valstybės institucijas, užtikrinti teisės viršenybę, kovoti su korupcija, kurti konkurencingą, laisvos rinkos principais paremtą ekonomiką“, – kalbėjo prezidentas.

Krymo platformos inauguraciniame susitikime Ukrainos sostinėje Kijeve dalyvauja 44 šalių delegacijos, įskaitant Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Suomijos ir kitų valstybių vadovus, ES Vadovų Tarybos Pirmininką, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją.

Susitikimo dalyviai pasirašė Bendrą tarptautinės Krymo platformos dalyvių deklaraciją. Šia deklaracija susitikimo dalyviai sutarė ir toliau laikytis aneksijos nepripažinimo politikos, reikalauti iš Rusijos okupacijos nutraukimo ir įgalinti tarptautines organizacijas imtis aktyvesnių veiksmų Krymo klausimais.

„Šiandien Taryba nusprendė pratęsti sankcijų, nustatytų reaguojant į Rusijos Federacijos įvykdytą neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją, taikymą dar vieniems metams – iki 2022 metų birželio 23 dienos“, – sakoma ES Tarybos pranešime.

Šiuo metu galiojančios ribojamosios priemonės apima Krymo arba Sevastopolio kilmės gaminių importą į ES, taip pat investicijas į infrastruktūrą arba finansines investicijas ir turizmo paslaugas Kryme ar Sevastopolyje. ES apribojimai taip pat taikomi tam tikrų prekių ir technologijų eksportui Krymo bendrovėms ar naudojimui Kryme transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose ar sektoriuose, susijusiuose su naftos, dujų ir mineralinių žaliavų išteklių paieška, žvalgyba ir gavyba.

Sankcijas Rusijai ES įvedė 2014 metų birželį, reaguodama į tų metų kovą Maskvos įvykdytą „neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją“. Reaguodama į krizę Ukrainoje Bendrija taip pat yra paskelbusi sankcijų konkretiems Rusijos ekonomikos sektoriams ir individualių ribojamųjų priemonių.

ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) pernai kovą Bendrijos vardu paskelbtoje deklaracijoje sakoma, kad 27 šalių blokas nepripažįsta Rusijos Federacijos įvykdytos neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos ir toliau smerkia šį tarptautinės teisės pažeidimą, bet Maskva šį klausimą laiko išspręstu ir nebediskutuotinu.

Rusija oficialiai aneksavo Krymą 2014 metų kovą po prieštaringai vertinamo referendumo, įvedusi į pusiasalį savo specialiąsias pajėgas, kad perimtų pagrindines institucijas ir kariuomenės bazes.

Šis žingsnis buvo atliktas Kijeve įvykus provakarietiškai Maidano revoliucijai, kai per gatvės protestus buvo nuverstas ir iš šalies pabėgo tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Ukraina laiko Krymą okupuota savo teritorija, o Europos Sąjungos valstybės ir JAV dėl jos aneksijos įvedė sankcijų Rusijai.

Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų pavasario tęsiasi konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Agentūros „Levada Center“ apklausos duomenimis, 86 proc. respondentų pritaria aneksijai, 71 proc. respondentų nemano, kad veiksmai buvo neteisėti, ir tik 9 proc. atsakė, kad tai neteisėta.

Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, o netrukus Rytų Ukrainoje prasidėjo karas tarp Ukrainos kariuomenės ir Rusijos remiamų separatistų.

Per septintąsias aneksijos, kurią ši įtakingų valstybių grupė laiko neteisėta, metines paskelbtame pareiškime sakoma: „Nedviprasmiškai smerkiame Rusijos [vykdomą] laikiną Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto okupaciją. Rusijos bandymai ją įteisinti nėra ir nebus pripažįstami.“

„Raginame Rusiją gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus, įsileisti tarptautinius stebėtojus ir tuojau pat paleisti visus neteisingai sulaikytus žmones“, – nurodoma pareiškime.

Įspėjimas paskelbtas Ukrainos rytuose suintensyvėjus kovoms su Rusijos remiamais separatistais ir žlugus ugnies nutraukimui, dėl kurio buvo susitarta pernai.

Netrukus po Krymo aneksijos Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje pradėjo kovas su Ukrainos kariuomene, Jungtinių Tautų teigimu, jau pareikalavusias daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.

G-7, kuriam priklauso JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Kanada ir Italija, paragino visas šalis įgyvendinti 2015-ųjų „antrąjį Minsko susitarimą“, kuriuo buvo uždrausti tankai ir kiti sunkieji ginklai.

„Visiškas Minsko susitarimų įgyvendinimas yra kelias į priekį dėl taikos, – pažymėjo G-7. – Rusija yra konflikto Rytų Ukrainoje šalis, o ne tarpininkė.“

Rusija yra suteikusi pilietybę tūkstančiams žmonių Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant separatistams karių ir ginklų, bet Maskva tai neigia ir dėl intensyvesnių pastarojo meto kovų kaltina Ukrainos pajėgas.

Prancūzijos ir Vokietijos diplomatinėmis pastangomis, vadinamuoju Normandijos formatu, taip pat siekiama išspręsti šį konfliktą, tačiau keturių valstybių lyderiai nėra susitikę nuo 2019 metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekdamas stabdyti smurtą, praėjusios savaitės antradienį paragino surengti viršūnių susitikimą su Europos šalimis ir užsiminė apie tiesioginį susitikimą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.

Įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono šią savaitę taip pat virto diplomatine krize, JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) pasakius, kad V. Putinas „sumokės“ už, pasak JAV pareigūnų, Rusijos bandymus paveikti neseniai įvykusius Amerikos prezidento rinkimus.

J. Bidenas taip pat prilygino V. Putiną žudikui, o Maskva dėl to atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių JAV.

„Mes raginame Rusijos vadovybę laikytis žmogaus teisių, paleisti visus politinius kalinius ir atkurti Ukrainos suverenitetą Krymo teritorijoje“, – pirmadienį Berlyne pareiškė vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

Rusija Krymą su daugiau kaip 2 mln. jo gyventojų aneksavo 2014 metų kovo 18 dieną po referendumo. Šį referendumą Ukraina ir ES vadina neteisėtu.

„Šia aneksija Rusija pažeidė pagrindinius tarptautinės teisės principus ir kvestionavo pokario Europos tvarką“, – pabrėžė S. Seibertas.

ES dėl Krymo aneksijos paskelbė sankcijas Rusijai, kurios galioja iki šiol.

„Jungtinės Valstijos nepripažįsta ir niekuomet nepripažins Rusijos tariamos pusiasalio aneksijos, o mes palaikysime Ukrainą prieš agresyvius Rusijos veiksmus“, – sakoma J. Bideno pareiškime, pažymint Krymo okupacijos metines.

Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metų vasarį–kovą, kai Kijeve buvo nuverstas prorusiškas šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga dėl to paskelbė sankcijas Rusijai.

Įvestos baudžiamosios priemonės draudžia tam tikrų prekių eksportą ir importą į Krymą, be to ES įsikūrusios bendrovės negali investuoti ir teikti turizmo paslaugų šiame strategiškai svarbiame Juodosios jūros pusiasalyje.

„Taryba šiandien nusprendė  iki 2021 metų birželio 23 dienos pratęsti sankcijas, įvestas atsakant į neteisėtai Rusijos įvykdytą Krymo ir Sevastopolio aneksiją“, – sakoma ES valstybių pareiškime.

„ES nepripažįsta Rusijos įvykdytos nelegalios Krymo ir Sevastopolio aneksijos ir toliau smerkia šį tarptautinės teisės pažeidimą“, – nurodoma jame.

Bendrija nuo 2014 metų paskelbė virtinę sankcijų Rusijai už jos vaidmenį separatistiniame konflikte Rytų Ukrainoje, nusinešusiame daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

„Rusijos vykdomi žmogaus teisių pažeidimai Kryme negali būti toleruojami. Lietuva remia ir rems žmogaus teisių gynėjų pastangas kovoti su Kremliaus vykdoma sistemine represijų politika ir ragina tarptautinę bendruomenę prisidėti prie šių pastangų“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas ministras.

L. Linkevičius taip pat pabrėžė, kad Rusijos nenoras įsileisti į Krymą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misijos atstovų tik įrodo Rusijos agresyvią poziciją ir daro represijas patyrusių politinių kalinių liudijimus dar aktualesnius.

Žmogaus teisių tarybos 43-iosios sesijos paraštėse vykusiame renginyje taip pat dalyvavo Ukrainos, Latvijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai bei neseniai išlaisvinti Rusijos neteisėtai sulaikyti ir įkalinti Ukrainos aktyvistai politiniai kaliniai Volodymyras Baluchas ir Edemas Bekirovas.

Dalyviai pasveikino Ukrainos pastangas dėl karo Rytų Ukrainoje užbaigimo ir pabrėžė Rusijos atsakomybę bei konkrečių veiksmų poreikį. Vieningai pabrėžta, pažymima URM pranešime, kad nelegalios Krymo ir Sevastopolio aneksijos klausimas turi išlikti prioritetiniu klausimu tarptautinės politikos darbotvarkėje.