„Mūsų teisininkų nuomone, prokuroras apsiribojo tik surinktos medžiagos vertinimu, neatliko jokių papildomų veiksmų. Ministerija negali už prokurorus atlikti ikiteisminio tyrimo. Mūsų nuomonė lieka ta pati – mums įtarimų kelia sporto pinigų dalybos ir projektų vertinimai“, – BNS pirmadienį sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Ministras į teisėsaugą kreipėsi balandį, kai pranešė gavęs daug skundų dėl neaiškaus fondų lėšų skirstymo.

Netrukus fondas pats kreipėsi į teisėsaugą ir apskundė jai Kūno kultūros ir sporto departamento veiksmus. Juose teisėsauga nusikaltimo taip pat neįžvelgė.

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba kasmet sporto projektams paskirsto per 6 mln. eurų, į fondą pinigai surenkami iš akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir tabaką, taip pat iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

Teisėsaugos teigimu, ministerija kreipimesi nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, nepateikta jokių objektyvių duomenų apie turto švaistymą.

„VRM rašte ir jo prieduose nepateikta konkrečių duomenų dėl Fondo tarybos sprendimų skirti lėšas atitinkamiems projektams nepagrįstumo“, – rašoma prokuroro nutarime.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas balandį paskelbė gavęs daug skundų dėl neaiškaus fondų lėšų skirstymo ir kreipėsi į teisėsaugą. Netrukus fondas pats kreipėsi į teisėsaugą ir apskundė jai Kūno kultūros ir sporto departamento veiksmus. Juose teisėsauga nusikaltimo taip pat neįžvelgė.

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba kasmet sporto projektams paskirsto per 6 mln. eurų, į fondą pinigai surenkami iš akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir tabaką, taip pat iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

Vidaus reikalų ministerija šiuo metu renka papildomą medžiagą, teisėsaugos sprendimus vertina teisininkai, sprendimai dėl tolesnių žingsnių kol kas nepriimti, BNS sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

„Palieku fondą ramia sąžine, nes per pastaruosius metus pavyko įgyvendinti 90 procentų iškeltų tikslų. Noriu tikėti, kad naujasis vadovas tęs skaidrumo politiką, o sporto finansavimas bus vis aiškesnis ir suprantamesnis visai sporto bendruomenei“, – sako jis.

Anot jo, per pastaruosius metus fondas ėmėsi ryžtingų permainų, siekiant įnešti kuo daugiau skaidrumo.

„Veiklą pakreipėme dialogo link, dėjom visas pastangas bendradarbiaudami, tiek su teisėkūros institucijoms, tiek kitomis organizacijomis, tokiomis kaip STT, siekdami įnešti ne tik daugiau skaidrumo, bet ir pakeisti patį fondą iš esmės. Tai svarbūs pokyčiai, kurie buvo būtini fondo veikloje nuo pat pirmųjų dienų“, – sako jis.

Jo vadovavimo metu buvo pakeistos fondo administravimo taisyklės, įnešusios kur kas daugiau skaidrumo nei iki tol, taip pat pakeista ekspertų, vertinančių paraiškas skyrimo tvarka.

KKSRF fondas susideda iš penkių tarybos narių, kurie patys renka fondo pirmininką. R.Kveselaičiui pasitraukus iš fondo pirmininko bei tarybos, joje lieka 4 keturi nariai, kurie artimiausiame posėdyje turės išsirinkti laikinąjį vadovą. Tarybos nariai į fondą deleguojami remiantis Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymu, numatančiu, kad fondą sudaro 5 nariai, iš kurių 1 deleguoja Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), o 4 teikia visuomeninės organizacijos.

KKSRF administruoja KKSD, fondas yra atsakingas už sporto pinigų skirstymą, pagal pateiktas organizacijų paraiškas, fondo lėšas sudaro 1 proc. akcizo pajamų nuo tabako ir alkoholio bei 10 proc. iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčių.

Posėdyje, kuriam pirmininkavo R.Kveselaitis, dalyvavo fondo tarybos nariai – Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Bronislovas Vasiliauskas, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų Asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Romualdas Bakutis.

Nauji, fondo veiklą reglamentuojantys dokumentai buvo paruošti, atsižvelgiant į Lietuvos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinio vertinimo išvadą dėl KKSRF nuostatų ir KKSRF administravimo taisyklių.

Pirmininko R.Kveselaičio iniciatyva parengtas naujas administravimo taisyklių projektas buvo išsiųstas suderinimui STT ir Lietuvos sporto šakų federacijoms. Esminių pastabų šios organizacijos projektui nepateikė.

„Rengdamas naujas fondo administravimo taisykles ypač atsižvelgiau į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas dėl fondo veiklos viešumo. Tikiuosi, kad nauja tvarka leis išvengti abejonių dėl fondo tarybos sprendimų, kuriems projektams skirti finansavimą. Svarbus dėmesys skirtas ir kokybiniam paraiškų vertinimui. Po diskusijų, atsižvelgę į kitų tarybos narių pastabas, taisykles patvirtinome. Tai svarbus žingsnis link bendro, efektyvaus ir skaidraus darbo“, - apie fondo administravimo tvarkos pakeitimus komentavo R.Kveselaitis.

Pirmininkas pasiūlė paraiškas vertinti trimis etapais. Visų pirma bus vertinama projektų administracinė atitiktis, vėliau projektams balus skirs ekspertai ir tik galiausiai, surinkusios reikiamą balų skaičių, paraiškos atsidurs fondo tarybos rankose. Iki šiol tiek ekspertai, tiek fondo taryba vertindavo absoliučiai visas fondui pateiktas paraiškas. 2015 m. jų sulaukta daugiau nei 780, o sprendimai dėl finansavimo turėjo būti priimami per tokiam darbui pernelyg trumpą laikotarpį. Nauja tvarka fondo tarybai leis dirbti kur kas efektyviau.

Nuo šiol viešai bus skelbiami trumpi visų fondo vertinimui pateiktų projektų aprašymai, surinktų balų vidurkiai, prašomos ir skiriamos lėšos, tarybos posėdžių protokolai bei kiti aktualūs dokumentai, o kiekvienas pareiškėjas asmeniškai gaus ekspertų išvadas.

Artimiausiame fondo tarybos posėdyje bus tvirtinama ir nauja paraiškas vertinančių ekspertų skyrimo tvarka, numatoma, kad, jais konkurso būdu galės tapti visi norintys ir atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus.

Korupcijos rizikos analizė parodė, kad nepakankamai užtikrinamas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui (KKSRF) skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumas ir kontrolė. Be to, Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), būdamas fondo asignavimų valdytojas, neturi įtakos lėšų skirstymui. Išvadose konstatuojama, jog tokia situacija ir KKSRF veiklos viešumo trūkumas yra palanki terpė galimam piktnaudžiavimui ir korupcijai atsirasti.

„STT ir Valstybės kontrolė jau ne pirmus metus nustato tas pačias rizikas, tačiau sisteminiai pokyčiai KKSRF nevyksta. Departamento pozicija ir pasiūlymai ignoruojami“, - sako KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Siekiant skaidraus kūno kultūros ir sporto finansavimo ir KKSRF naudos ne tik atskiroms suinteresuotoms grupėms, bet visai sporto bendruomenei, STT dar 2015 metų lapkritį atliko šią sritį reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą.

Tuomet taip pat buvo nustatyta, kad Fondo lėšų skirstymo praktika yra itin ydinga ir turi būti kuo greičiau keičiama.

STT antrą kartą rekomendavo nustatyti aiškius finansuojamų projektų atrankos ir ekspertų vertinimo kriterijus. Be to, turi būti įtvirtintas reikalavimas KKSRF nariams būti nepriekaištingos reputacijos bei užtikrintas atsakomybės už pažeidimus taikymas. Taip pat STT rekomendavo nuolat viešai teikti visą informaciją apie skiriamas lėšas.

Sporto sritis kaip viena rizikingiausių korupcijos atsiradimo sričių pastebėta jau seniai. Todėl sportas įtrauktas į 2015–2025 metų Nacionalinės kovos su korupcija programą.

Apie nustatytas korupcijos atsiradimo galimybes STT informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Kūno kultūros ir sporto departamentą bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą.

Lietuvos sporto pasauliui paskelbta kas ir kiek gaus valstybės pinigų iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo 2016 metais, kadangi (KKSRF) taryba baigė skirstyti 2016 metų fondo biudžeto lėšas.

Pasak pranešimo, iš viso 370 projektų finansavimui paskirstyta 2,51 mln. eurų.

Šiemet skaidriam paraiškų vertinimui ir pinigų skirstymui taryba skyrė ypatingą dėmesį. Kiekvieną paraišką pirmąkart vertino po du nepriklausomus ekspertus, iš viso jų buvo 26. Paraiškų vertinimui iš viso buvo organizuoti 9 posėdžiai. Fondo tarybos posėdžius stebėjo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos narys Eduardas Šablinskas.

„Šiemet paraiškų vertinimas pakilo į kokybiškai naują lygį. Skaidrumui ir viešumui skirta tiek dėmesio, kiek niekada iki šiol. Todėl esame tikri, kad sporto pinigai buvo paskirstyti tikslingai ir pasieks tuos, kas jų iš tikrųjų labiausiai nusipelnė“, – sako KKSRF pirmininkas Rimantas Kveselaitis.

Rėmimo paraiškos finansuojamos pagal penkias kryptis – didelio sportinio meistriškumo plėtotės, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo, „Sporto visiems“ sąjūdžio plėtotės bei sporto bazių priežiūros ir statybų plėtotės.

Maksimalus galimas surinkti paraiškos balas buvo 25, tokį balą surinko 5 paraiškos. 7 paraiškos buvo įvertintos 24,5 balų suma, 12 paraiškų – 24 balais. Visų minimalų reikalingą balų skaičių (15 balų) surinkusių paraiškų bendras vidurkis – 19,41 balas.

Paskirstyti 2,51 mln. eurų sudaro 35 proc. Fondo biudžeto. Likusius 65 proc. - 3,59 mln. eurų šiemet gaus 66 Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintos nacionalinės sporto šakų federacijos, tai 288 700 eur daugiau nei pernai. Šios sumos federacijoms apskaičiuojamos remiantis KKSD pateiktais vertinimais.

KKSRF tarybą sudaro jos pirmininkas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys R. Kveselaitis ir nariai Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Romualdas Bakutis, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius bei Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Bronislovas Vasiliauskas. Taryba sprendimus priima kolegialiai.

Pagal Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą Fondo lėšas sudaro 1 proc. valstybės biudžeto lėšų už alkoholinius gėrimus ir tabaką ir 10 proc. iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Iš viso 2016 m. fondo biudžetą sudaro 6 199 725 EUR – tai per 2015 m. į fondą iš tabako ir alkoholio akcizų bei loterijų surinkti 6 116 000 EUR ir 83 725,23 EUR, kurie 2015 m. buvo grąžinti į fondo biudžetą projektų vykdytojų.

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) taryba pirmadienį paskirstė lėšas didžiojo meistriškumo sporto sričiai. Šiemet sporto šakų federacijoms skirta 300 tūkst. eurų daugiau nei pernai. Lėšos skirtos 67 sporto šakų federacijoms – 66 Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintoms federacijoms ir Lietuvos ritinio sporto federacijai.

„Federacijos galės ramiai pasitikti naujuosius metus – žino kiek valstybės sportui skiriamų pinigų gaus. Šiemet fonde didžiojo meistriškumo sričiai skirta beveik 10 proc. lėšų daugiau nei pernai”, - sako KKSD generalinis direktorius ir fondo tarybos narys Edis Urbanavičius.

66 departamento pripažintoms nacionalinėms sporto šakų federacijoms skirta 3 588 700 eurų. Visas 2016 metų fondas sudaro 6 116 000 eurų. Pernai sporto šakų federacijos buvo skirta 3,3 mln. eurų.

„Tęsiame pernai pradėtą tradiciją pinigus paskirstyti rekordiškai greitai. Pirmiausia lėšos paskiriamos sporto šakų federacijoms”, - sako E.Urbanavičius.

Sprendimus dėl fondo lėšų skyrimo priima fondo Taryba, sudaryta iš vieno Kūno kultūros ir sporto departamento ir keturių visuomeninių sporto organizacijų atstovų.  Jos sudėtį tvirtina Vyriausybė. Pagal Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą fondo (valstybės biudžeto) lėšas sudaro 1 proc. lėšų už alkoholinius gėrimus ir tabaką ir 10 proc. iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

Projektų, kuriems įgyvendinti skirtos fondo lėšos, sąrašas pateikiamas svetainėje kksd.lt

Pirmadienį Vilniuje brifingą surengę Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos nariai Romualdas Bakutis, Albinas Grabnickas, Rimantas Kveselaitis ir Algis Bronislavas Vasiliauskas dėl destruktyvios Fondo tarybos pirmininko veiklos pareiškė nepasitikėjimą tarybos pirmininku Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniu direktoriumi Edžiu Urbonavičiumi.

"Mes, žemiau pasirašę Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos nariai, reiškiame nepasitikėjimą Tarybos pirmininku Edžiu Urbanavičiumi ir šį žingsnį grindžiame šiais faktais bei argumentais, - rašoma išplatintame pareiškime:

1. Darbo Tarybos pirmininko pareigose metu E. Urbanavičiui nepavyko užtikrinti tinkamo tarybos darbo administravimo, tokių elementarių vadybinių procedūrų, kaip tarybos posėdžių protokolavimas, savalaikis informacijos, reikalingos tarybos darbui, teikimas, tarybos narių supažindinimas su jos veiklą liečiančiais dokumentais bei reguliarių Tarybos posėdžių organizavimas.

2. Per pusantrų metų tarybos pirmininkas neteikė jokių pastabų, siūlymų, neinicijavo jokių administravimo taisyklių, ekspertų veiklos taisyklių pakeitimų ir nesiėmė jokių iniciatyvų dėl tariamų tarybos viešumo ir skaidrumo problemų, kurias jis dabar kelia.

3. Šiuo metu E. Urbanavičius visur skleidžia informaciją esą taryba nepritarusi jo iniciatyvai suteikti daugiau viešumo paraiškų priėmimo ir svarstymo procesui. Norime pabrėžti, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. KKSD direktoriaus tarybai teiktose naujose Fondo administravimo taisyklėse jokių viešinimo tvarkos pakeitimų nebuvo pasiūlyta. Tik po to, kai 2015 m. spalio 1 d. prasidėjo paraiškų priėmimas ir Fondui jau gavus pirmąsias paraiškas, spalio 9 d. posėdyje E. Urbanavičius, žinodamas, kad juridiškai nėra galimi taisyklių pakeitimai, pateikė siūlymą viešinti paraiškų turinį. Tarybos nariai sutiko iš esmės koreguoti viešinimo tvarką, tačiau pasiūlė tarybos pirmininkui nenusižengti juridinei logikai, netaisyti galiojančių taisyklių paraiškų teikimo eigoje. Tarybos nariai taip pat pasiūlė paruošti pakeitimus atitinkamuose Fondo dokumentuose bei taikyti juos naujam paraiškų teikimo laikotarpiui. Mums keista, kad E. Urbanavičius šiuo tarybos darbo epizodu dabar visur spekuliuoja kaip įrodymu, kokia esą neskaidri yra tarybos veikla.

4. Savo viešuose pareiškimuose E. Urbanavičius mini Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymas dėl tarybos veiklos. Deja, nė vienu šių dokumentų jis nepasidalino su tarybos nariais, savo kolegomis, nors ant dokumentų nebuvo grifo "slaptai". Žinodamas Fondo veiklos trūkumus nurodančią informaciją jis ją nuslėpė nuo tarybos narių, ko pasekoje mes neturėjome galimybės laiku imtis priemonių trūkumams ir pastaboms pašalinti. Manome, tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant diskredituoti Fondo tarybos veiklą ir, ją iš esmės sunaikinant, atimti iš sporto bendruomenės galimybę savivaldos pagrindais disponuoti sporto vystymui skirtomis lėšomis.

5. Fondo tarybos nariams sunkiai sekėsi įkalbėti tarybos pirmininką pradėti finansuotų projektų patikros procesą. E. Urbanavičius iki šiol nesudarė galimybės atlikti stebėsenos plane numatytų patikrų, pavyzdžiui, atlikti patikrinimą VšĮ "Nemuno žiede". Svarbu pabrėžti, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. posėdyje jo iniciatyva Fonde buvo svarstoma ir buvo patenkinta šios įstaigos finansavimo paraiškos korekcija, nors kaip KKSD direktorius, jis tuo metu jau turėjo žinoti, kad jai gresia bankrotas. Nuslėpdamas šios ir kitų KKSD pavaldume esančių sporto įstaigų finansinės būklės informaciją KKSD direktorius primygtinai reikalavo tenkinti jų pateiktas paraiškas. O juk šios iššvaistytos lėšos galėjo būti skirtos galo su galu nesuduriančių sporto federacijų, rinktinių, klubų ir sportininkų finansavimui, pasirengimui 2016 metų Olimpiadai. Tarybos nariams ėmus kelti klausimus dėl bankrutuojančių valstybinių įstaigų neteisėto finansavimo, E.Urbanavičius puolė plakti tarybą "viešumo ir skaidrumo rimbu".

6. Tarybos pirmininkas, neinformavęs tarybos ir nederinęs su pagrindinėmis sporto organizacijomis, valstybės institucijoms pateikė Sporto srities korupcijos prevencijos programą ir naują Fondo įstatymo projektą, kuriuo siekia iš esmės panaikinti sporto bendruomenės atstovavimo Fondo veikloje principą ir prisiskirti sau teisę vienvaldiškai valdyti Fondą, skirstyti jo lėšas. Sutinkamai su KKSD direktoriaus siūlomomis pataisomis, Fondo taryba turėtų būti formuojama iš 7 asmenų, iš kurių 5 būtų skiriami paties KKSD direktorius, t.y. E.Urbanavičiaus.

- Tokios KKSD direktoriaus iniciatyvos kelia ne vieną klausimą. Ar mums nesiūloma grįžti 10 ir daugiau metų atgal, į tuos laikus, kada visi valstybės ištekliai buvo skirstomi "teisingų ir skaidrių" valdininkų? Ar šiomis pataisomis nebus sukurtas precedentas, pagal kurį bendruomeninė savivalda ir savitvarka galės būti atimta ne tik iš Lietuvos sportininkų, bet ir mokslininkų, menininkų, kultūros žmonių, jaunimo, leidėjų, žurnalistų? Pagaliau, kuri partija turėtų prisiimti politinę atsakomybę už E. Urbanavičiaus iniciatyvas? Ar tik nesirengia visi šios partijos skyriai persikrikštyti į sporto sąjungas, kad galėtų teikti "skaidrias" paraiškas fondui, kurį vienvaldiškai valdys E. Urbanavičius - rinkimai juk nebe už kalnų?

Matydami, kad nepradedamos formuoti ekspertų grupės, nepateikiamas baigtinis pateiktų projektų sąrašas, nederinama Fondo administravimo išlaidų sąmata ir kilus grėsmei, kad gali būti dirbtinai sustabdyta Fondo veikla, mes 2015 m. lapkričio 12 d. pasiūlėme Tarybos pirmininkui sukviesti neeilinį posėdį susidariusiai padėčiai aptarti. Deja, KKSD atstovai atsakė esą direktorius nemato tam reikalo ir pasiūlė vietoj posėdžio neformaliai padiskutuoti jo kabinete. Manome, kad tuo E. Urbanavičius galutinai įrodė siekiąs sužlugdyti Fondo veiklą, priešpastatė save kitiems tarybos nariams ir nebepaliko mums kitos galimybės spręsti Fondo veiklos tęstinumo problemas, kaip tik atstatydinant jį iš tarybos pirmininko pareigų.

Pareiškiame, kad mes, žemiau pasirašę tarybos nariai, esame pasirengę garantuoti stabilią Fondo veiklą, tarybos darbą, remiantis skaidrumo ir viešumo principais. Norime patikinti kad ir toliau esame pasirengę dirbti laikydamiesi Lietuvos Respublikos įstatymų Lietuvos ir sporto bendruomenės labui".

Pareiškimą pasirašė Kūno kultūros ir sporto tarybos nariai Romualdas Bakutis, Albinas Grabnickas, Rimantas Kveselaitis bei Algis Bronislavas Vasiliauskas.