Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė vylėsi, kad aplinkiniams gyventojams lankytojai netrukdys.

„Taip, gyventojai ir poilsiautojai jau gali naudotis naująja laisvalaikio erdve Giruliuose, Stoties g. Ši vieta yra atokiau nuo gyvenamųjų namų, tikimės, kad sportuojančių ir kitaip laisvalaikį šioje erdvėje leidžiančių poilsiautojų keliamas triukšmas netrikdys aplinkinių. Jokių specialių ribojimų lankymosi valandoms bent kol kas nėra numatyta“, – pažymėjo pašnekovė.

Įrengiant naująją erdvę, Girulių bendruomenės atstovai turėjo keletą pageidavimų.

„Girulių bendruomenės atstovai turėjo keletą pastebėjimų dėl naujos aikštelės. Pavyzdžiui, iš pradžių stebėjosi sprendimu vienoje aikštelėje įkurtais sporto įrenginiais skirtingoms sporto veikloms (krepšiniui, futbolui, tinkliniui), bet tokia buvo bendruomenės valia, išreikšta projekto viešo pristatymo metu. Dar buvo pastebėjimas, kad suoliukus reikėjo iškelti už sporto aikštelės ribų, bet dėl to būtų tekę pašalinti medžius. Buvo pretenzija dėl tvoros – aikštelė yra aptverta 3 m aukščio tvora. Visi sprendiniai buvo suderinti su bendruomene per viešą pristatymą“, – teigė I. Kubilienė.

Klaipėdos savivaldybės pranešime pažymėta, kad kiti siūlymai gali būti įgyvendinti pagal kitą šalia vykdomą projektą (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų takų įrengimo).

Naujai įrengtoje erdvėje yra sūpynės, karuselės, batutas, neįgaliems vaikams skirti įrenginiai. Sporto aikštelė pritaikyta žaisti krepšinį, futbolą ir tinklinį.

Sutvarkyti buvusią apleistą teritoriją, įrengti daugiafunkces ir vaikų žaidimų aikšteles kainavo 300 tūkst. eurų. Lėšos – iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto.

Kaip nurodė Klaipėdos savivaldybė, laisvalaikio zonos Giruliuose, Stoties g. 2, įrengimo darbai prasidėjo praėjusių metų gruodį.

Buvo atlikta 20 proc. rangos darbų: sutvarkyti požeminiai tinklai, įrengti laisvalaikio zonos pagrindai.

„Rangos darbai vyko sklandžiai ir nebuvo susidurta su sunkumais“, – pažymėjo uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus atstovai.

Anot jų, kiti darbai bus tęsiami kovo 15 d. ir užbaigti iki vasaros – liepos mėnesio.

Minėtoje zonoje bus įrengti nauji šiuolaikiški įrenginiai su smūgį silpninančia danga-apsauga nuo kritimo, taip pat įvairaus amžiaus asmenims skirta laisvalaikio erdvė. Infrastruktūra bus patogi asmenims, turintiems judėjimo negalią.

Vaikų žaidimų aikštelėje bus įrengti daugiafunkciai patrauklių spalvų, kognityvines ir motorines vaikų funkcijas lavinantys įrenginiai – sūpynės, karuselės, batutas, taip pat neįgaliesiems skirti įrenginiai.

Lauko treniruoklių aikštelėje planuojama įrengti gimnastikos įrenginius, o daugiafunkcėje sporto aikštelėje bus galima žaisti krepšinį, futbolą ir tinklinį.

„Ši teritorija – lyg reprezentacinis įėjimas į senąsias Šnipiškes, tačiau kartu tai ir pamėgta šnipiškiečių laiko leidimo vieta. Todėl svarbus uždavinys buvo išlaikyti autentiką ir sukurti dvi skirtingas miesto ašis jungiantį skverą“, – sako Vilniaus miesto administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Vienoje „Drakonų pievos“ dalyje, toliau nuo gatvės, suformuota aktyvi zona, kur įkurtos vaikų žaidimo, krepšinio, mini futbolo ir treniruoklių aikštelės. Kitoje skvero pusėje įkurta ramesnio poilsio zona – brandžių medžių paunksmėje įrengti suoliukai ir šachmatų stalai. Skvere taip pat pastatyta 14 kv. metrų pavėsinė pasislėpti nuo kaitrios saulės ar liūčių.

Anksčiau šiame beveik trijų arų sklype šalia Giedraičių ir Krokuvos gatvių sankirtos augo pavieniai medžiai ir driekėsi sena veja, kurioje žmonės rinkosi šventėms ir įvairioms kūrybinėms veikloms. 

Džiaugiamės matydami rezultatą ir tikime, kad atgimusi „Drakonų pieva“ bus erdvė, kurią žmonės tausos ir puoselės.

„Nuo pat projekto pradžios palaikėme ryšį su bendruomene ir žinojome, kaip svarbu ne tik sukurti jiems reikalingą infrastruktūrą, bet ir išsaugoti jų rankomis kurtą simbolinę skulptūrą-kiaušinį. Džiaugiamės matydami rezultatą ir tikime, kad atgimusi „Drakonų pieva“ bus erdvė, kurią žmonės tausos ir puoselės“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovas Linas Urba.

Pranešime nurodoma, kad įgyvendinant projektą viešosios erdvės teritorija sukurta kaip pereinamoji, jungiamoji grandis tarp sodybinio Šnipiškių gyvenamųjų sodybų rajono, vadinamojo Skanseno, ir modernaus Neries dešiniojo kranto daugiaaukščių pastatų.

Kuriant skverą parinktos medžių rūšys, artimos sodybiniam apželdinimui: čia pasodinta šermukšnių, uosių, gluosnis, ąžuolas, dvi juodosios pušys, taip pat įvairių krūmų ir žolinių augalų.

Kviečia užeiti kavos

Šis sezonas Klaipėdos dramos teatrui jau – 86-asis. Pristatydami jį teatralai ištikimiausiems savo žiūrovams surengė staigmenų kupiną šventę – parodė kitą teatro veidą.

Pirmoji staigmena kiekvieno peržengusio Klaipėdos dramos teatro slenkstį lauks prie pat durų. Čia jau dabar galima įsigyti suvenyrų ir net rūbų, deklaruojančių jų savininko meilę šiam teatrui.

Teatro mylėtojų būrys nuo šių metų turėtų gausėti, mat dabar galėsime čia ateiti ne tik pasižiūrėti spektaklių. Nuo vidurdienio veikianti kavinė priims lankytojus kasdien, o mėgautis kava ir desertais galima vartant teatro bibliotekėlės knygas ir leidinius.

"Klaipėdoje nėra gražesnio vaizdo gerti kavą. Norime būti ta vieta, kur malonu būti. Juk smagiai skamba – užeiti į teatrą be tikslo", – kalbėjo teatro vadovas Tomas Juočys.

Klaipėdoje nėra gražesnio vaizdo gerti kavą.

Nematomi, bet svarbūs

Teatro aktorės Renata Idzelytė ir Toma Gailiutė supažindino su personažams rūbus siuvančia Loreta Paugiene.

Kiek kostiumų pasiuvama vienam spektaklio veikėjui, kuris buvo brangiausias, kuriam aktoriui dažniausiai suplyšta rūbai, ar dažnai tenka skalbti personažų drabužius – į šiuos ir kitus klausimus L.Paugienė atsakinėjo, kol žiūrovai apžiūrinėjo naujausio spektaklio "Borisas Godunovas" veikėjų aprėdus.

Pristatymas: aktorės R.Idzelytė (kairėje) ir T.Gailiutė supažindino su personažams rūbus siuvančia L.Paugiene. (Pauliaus Sadausko nuotr.)

Kalbėdamas apie scenos parengimą spektakliui jų aptarnavimo dalies vedėjas Rytis Veverskis pats surengė tikrą pasirodymą. Vargu, ar kuris žiūrovų kada nors susimąstė, koks sudėtingas šios profesijos žmonių darbas.

Apnuoginti sielą prieš publiką, kaip tai daro profesionalūs aktoriai, pasiūlyta trims savanoriams. Tik tris minutes išlaikyti žiūrovų dėmesį, prikaustytą prie veiksmo scenoje, pasirodė nelengva užduotis.

Šiemet – trys premjeros

Pamažu vesdami sezono atidarymo renginio dalyvius nuo paprastų prie sudėtingesnių dalykų jo rengėjai pakvietė visus į improvizuotą klasę, kurioje buvo vienintelis mokyklinis suolas. Jame sėdėjo pagrindiniai teatro žmonės – T.Juočys ir meno vadovas Gintaras Grajauskas.

Kalba buvo netrumpa, bet įdomi. Apie praėjusį, pandeminį sezoną, kuris atnešė ne tik praradimų, tačiau ir atradimų, išmokė kitaip bendrauti su žiūrovais, parodė, kurie jų yra ištikimiausi.

Įdomiausia buvo sužinoti, kokios premjeros numatomos. Šiemet jų bus trys.

Paslaptys: R.Veverskio pasakojimas apie scenos parengimą prilygo tikram spektakliui. (Pauliaus Sadausko nuotr.)

Rugsėjo pradžioje jau parodytas lenkų režisieriaus Jano Klatos spektaklis pagal Aleksandrą Puškiną "Borisas Godunovas".

Kita premjera numatoma kiek daugiau nei po dviejų savaičių, tai bus latvių režisieriaus Elmaro Senkovo pastatytas spektaklis "Varovai". Jis įkvėptas Thomo Vinterbergo kino filmo "Medžioklė".

Gruodį jaunieji žiūrovai sulauks tikros pasakos. Režisierius Paulius Tamolė žada parodyti klasikinį spektaklį vaikams ir suaugusiesiems "Sniego karalienė".

Prisikvietė žvaigždes

Teatro vadovai aptarė ir tolimesnius planus. Po naujųjų metų numatoma kurti spektaklį pagal Karelo Čapeko pjesę "R.U.R". Jį kurs jaunas, bet jau Auksinį scenos kryžių jau pelnęs režisierius Tadas Montrimas.

Šiemet Klaipėdos dramos teatro rengiamame tarptautiniame festivalyje "TheATRIUM" uostamiesčio teatralai susipažino su italų režisieriumi Alessandru Serra ir įkalbėjo artėjančių metų sausį padirbėti su mūsų aktoriais dar vienose kūrybinėse dirbtuvėse bei pastatyti Antono Čechovo "Vyšnių sodą".

Pamoka: G.Grajauskas ir T.Juočys dalijosi patirtimi ir naujienomis. (Pauliaus Sadausko nuotr.)

Klaipėdiečių laukia dar viena staigmena – talentingoji ir sunkiai sukalbama, visoje Europoje kultine laikoma lenkų režisierė Agata Duda-Gracz ketina kitąmet vėl dirbti Klaipėdoje.

Uostamiesčio teatro mėgėjai jau matė jos pastatytą pjesę "Tarp Lenos kojų, arba "Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis" pagal Mikelandželą Karavadžą.

"Lietuvoje yra labai gerų režisierių, bet jų nėra daug, o teatrų nemažai, tad jie sukasi amžinu ratu per visus teatrus", – į numanomą klausimą, kodėl kviečiami užsienio režisieriai, atsakė G.Grajauskas.

Pajėgos auga

2022 m. pavasarį Klaipėdoje turėtų vėl vykti lietuviško teatro vitrina. Klaipėdiečių inicijuotas renginys numato per savaitę parodyti 15 visų Lietuvos teatrų spektaklių.

Stiprėja ir teatro pajėgos. Aktorių būrys pasipildė naujais nariais: Samanta Pinaityte, Digna Kulionyte, Jonu Golubovskiu ir Karoliu Maiskiu.

Be to, Dramos teatras augina naują aktorių ir teatro mylėtojų kartą. Antrus mokslo metus veiks vaikų teatro studija, vadovaujama aktorės Kamilės Andriuškaitės. Keli vaikai jau vaidina suaugusiųjų spektakliuose.

Nuo rugsėjo 13 dienos į visus teatro renginius bus galima ateiti tik su galiojančiu galimybių pasu. Tai reiškia, kad teatras galės priimti daugiau žiūrovų, bus galima neberiboti jų skaičiaus.

„Erdvė prie Baltojo tilto buvo mėgstama vilniečių ir prieš rekonstrukciją. Prasidėjus darbams jiems teko ieškoti kitų vietų, bet neabejoju, kad miestiečiai grįš į šią erdvę tiek ramiai praleisti laiką pievoje prie upės, tiek naudotis dideliu ir nemokamu įvairių sporto šakų kompleksu. Džiugu, kad vienas geriausių šalyje riedlenčių parkų jau įvertintas paauglių. Šio sporto mėgėjų laukia ir daugiau infrastruktūros pagerinimų“, – žada Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Kaip praneša savivaldybė, beveik 9 hektarų plote veiks devynios paplūdimio tinklinio aikštelės, trys dvipusės krepšinio aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, lauko gimnastikos ir lauko treniruoklių aikštelės, riedutininkų aikštelės. Šiuo metu teritorijoje sudėtingus požeminės infrastruktūros darbus jau keičia sporto įrenginių montavimo darbai, ryškėja teritorijos ribos, pėsčiųjų ir dviračių takų kontūrai (šioje krantinės terasos dalyje bus atnaujinta ir apie 1,4 km ilgio dviračių ir apie 3,6 km pėsčiųjų takų).

Visos sporto zonos įrengiamos arčiau Upės gatvės, atitraukiant jas nuo šlaito – sportuojantiems labiau atsivers Neries vaizdas. Prie pirmiausia įrengto riedutininkų parko atsiras krepšinio aikštelės, kurių danga bus ne asfaltas kaip anksčiau, o visomis prasmėmis saugesnė guminė. Danga bus įrengta jau šį mėnesį – kai tik orai atšils tiek, kad nebūtų pažeidžiami technologiniai reikalavimai. Po to bus galima montuoti ir krepšinio stovus bei aplinkinę infrastruktūrą – suoliukus, apsauginę tvorą, šiukšliadėžes.

Pagrindinėje, tarptautinėms varžyboms numatytoje, paplūdimio tinklinio aikštelėje jau baigiamas pilti smėlis, artimiausiu metu bus montuojamos metalinės sėdimų vietų konstrukcijos, kurios, kaip ir terasos prie krepšinio aikštelių, bus padengtos kompozitine danga. Kol kas baigiami tinklinio tribūnos betono apdailos darbai. Po tribūna įrengtose patalpose suplanuota įrengti tualetus, dušus ir persirengimo kabinas čia besitreniruojantiems sporto organizacijų nariams, varžybų dalyviams. Viešam naudojimui skirta šios rūšies infrastruktūra bus įrengiama atskirai.

Artimiausiu metu bus pradėta lyginti dar neapželdintus plotus tarp įrenginių – sulaukus tinkamos grunto temperatūros, bus pasėta veja ten, kur dėl infrastruktūros įrengimo darbų to nebuvo galima padaryti anksčiau.

Dalyje teritorijos jau pradėti sodinti medžiai (dalies iš Nyderlandų parsiunčiamų medžių sodinimas dėl labiau užtikrinto prigijimo atidėtas iki rudens), iki balandžio mėnesio pabaigos bus pasodinti ir krūmai.

Apšvietimo sistemos požemines komunikacijas ir pamatus aikštyno rangovai (bendrovė „Litcon“ su subrangovais „Skominta“ ir „Magdala“) planuoja atiduoti eksploatuoti iki vasaros pradžios. Tik šviestuvų atramoms ir patiems šviestuvams gresia tapti šio sudėtingo laikotarpio priminimu – gamykla Italijoje, iš kur jie turėjo atkeliauti, dar nedirba, jų pristatymas žadamas ne mažiau nei pusantro mėnesio nuo karantino pabaigos. Vis dėlto pastarosiomis dienomis projekto vykdytojus, Vilniaus vystymo kompaniją, pasiekė optimistiškai nuteikiantys tiekėjų pažadai.

Šalia Baltojo tilto bus įrengtos dvi vaikų žaidimų aikštelės, padengtos saugia gumos danga. Tėvai galės stebėti juos nuo šalia įrengtų suoliukų. O arčiau Neries jau baigiama suformuoti terasa ir nauja saugi nuovaža į krantinę, kur atsiras ir pontoninė prieplauka.

Teritorijoje kitapus tilto kaip ir iki pertvarkymų pirmenybė bus teikiama natūraliai žaliajai erdvei – ji numatyta ramiam laisvalaikiui. Čia specialiai įrengtoje įlankoje ir ateityje savo žygius baigti ar pradėti galės baidarių mėgėjai, suplanuota ir lauko kavinė. Tik pirmas sezonas turės būti tausojantis žaliąją veją – ji turi sustiprėti.

Rekonstruoto laisvalaikio ir sporto aikštyno priežiūra bus patikėta viešajai įstaigai „Sveikas miestas“. Kaip pranešama, jos komanda jau planuoja ne tik demokratišką sportuojančių žmonių koordinavimą – tikimasi, kad vietos aikštyne, padvigubėjus aktyvaus sporto aikštelių skaičiui, užteks visiems, – bet ir įvairias veiklas. Pirmiausia – nemokamas mankštas ieškantiems ne komandinių sporto veiklų, o įvairiam amžiui ir galimybėms pritaikytų sveikatinimo užsiėmimų.

Teritorijos želdinius prižiūrės „Vilniaus parkai“. Aplink Baltąjį tiltą esančių erdvių atnaujinimas yra vienas iš dešiniosios Neries krantinės rekonstrukcijos etapų. Riedučių parko įrengimas miestui jau kainavo 864 tūkst. eurų. Likusios aikštyno dalies įrengimas yra bendrame rangos sutarties „Dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu“ biudžete. Jos vertė yra 5, 87 mln. eurų (savivaldybės dalis čia sudaro 7,5 proc., valstybės biudžeto lėšos 7.5 proc., Europos Sąjungos – 85 proc.). Darbai apima ruožą nuo „Pedagoginio žiedo“ iki Žirmūnų tilto.

Įdomūs skaičiai:

Didžiajai paplūdimio tinklinio aikštelei prireiks 205 kub. m smėlio (apie 20 sunkvežimių).

Mažosioms paplūdimio tinklinio aikštelėms panaudota bus apie 1454 kub. m smėlio (apie 145 sunkvežimiai).

Bendras želdinimo plotas siekia 101 939 kvad. m (apie 14 futbolo stadionų). Į šį plotą įeina naujai sodinama veja, medžių bei krūmų masyvai ir dekoratyvinė pieva.

Medžių bus pasodinta apie 690 vnt., akcentinių krūmų – 318 vnt., krūmų masyvų – apie 25 000 kvad. m.

Dirvožemio, reikalingo medžiams bei krūmams sodinti, atvežta apie 3000 kub. metrų (apie 300 sunkvežimių).

Teritorijoje bus įrengti 163 įvairių tipų suoliukai.

Dviratininkai ras 70 vietų savo susisiekimo priemonei.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda sakė, kad šios teritorijos ateitimi susirūpino aplinkiniai gyventojai. Jie kreipėsi prašydami sutvarkyti minėtą erdvę.

Tvenkinys buvo apaugęs krūmais, medžiais. Šiemet jie buvo praretinti.

L.Dūda patikino, kad šią teritoriją planuojama gražinti ir toliau. Rengiamas jos tvarkybos projektas. Darbus planuojama atlikti kitais metais.

Žadama išvalyti ir pagilinti tvenkinį, kad jame susikauptų daugiau vandens. Taip pat ketinama teritorijoje aplink jį pasodinti naujų medžių, įrengti takelių, suoliukų.

"Atsirastų nauja poilsio vieta. Žmonės galėtų pasėdėti, pasivaikščioti", – pasakojo vadovas.

Pastaruoju metu miesto valdžia skiria didelį dėmesį viešosioms erdvėms. Atnaujinamos Debreceno, Pempininkų aikštės. Numatyta sutvarkyti ir Žardės, Vingio aikštes. Darbai vyksta ir miesto parkuose.