„Pinigai yra grąžinti. (...) Suprantant, kad neturi būti net regimybės, kad jums tokių klausimų nekiltų (dėl etikos – BNS), kad man pačiam tokių klausimų nekiltų“, – BNS ketvirtadienį sakė kandidatas.

„Visi klystam kartais“, – pridūrė jis.

Sutartį su teisininke Ingrida Danėliene Laisvės partija sudarė kovo 21 dieną. Dokumente numatyta, jog paslaugos apima „politinės kampanijos planavimo ir koordinavimo veiklą“.

Už jas I. Danėlienei buvo sumokėta 10 tūkst. 680 eurų.

D. Žalimas sakė, kad pinigai partijai buvo grąžinti „neseniai, šiomis dienomis“.

„Šįryt (pinigai grąžinti – BNS). Nuspręsta ankščiau šiomis dienomis“, – vėliau patikslino D. Žalimas.

Anksčiau ketvirtadienį „Delfi“ paskelbtame straipsnyje apie Laisvės partijos ir I. Danėlienės sutartį dar nebuvo minima, kad pinigai už paslaugas buvo grąžinti.

D. Žalimas nurodė, kad dabar sutuoktinė paslaugas teiks neatlygintinai.

Visi klystam kartais.

„Mums šitų paslaugų reikia ir tokių žmonių daug nerasi Lietuvoje: kad sutaptų ideologinės nuostatos, kad kvalifikacija būtų tinkama. Pats suprantat. Viskas. Bet suprantu, kadangi tai mano žmona, gal geriau tokių finansinių sandorių nesudarinėti“, – kalbėjo kandidatas.

Tuo metu Laisvės partija BNS nurodė, kad sutartis su I. Danėliene buvo „sudaryta skaidriai“, ji deklaruota, tačiau D. Žalimo sutuoktinė priėmė sprendimą grąžinti lėšas ir nutraukti sutartį.

„I. Danėlienė rinkimų štabe koordinavo ir atliko rinkimų proceso monitoringą, politinių programų ir pareiškimų kritinę, įskaitant teisinę, analizę, komunikacijos strategijos įgyvendinimą, pasirengimą debatams“, – rašoma komentare.

Partija taip pat patvirtino, kad D. Žalimo sutuoktinė toliau paslaugas teiks neatlygintinai.

Su I. Danėliene Laisvės partijos kandidatas susituokė 2021 metų sausio pabaigoje.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną. Juose varžysis iš viso aštuoni kandidatai.

Rengiamame Laisvės partijos suvažiavime taip pat bus tvirtinamas kandidatas į prezidentus – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Jis suvažiavimo metu pristatys savo rinkiminę programą, kuri turės būti patvirtinta. D. Žalimą „laisviečiai“ taip pat išrinko lyderiu į EP.

Antru numeriu į EP įrašytas buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, toliau rikiuojasi Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, parlamentarė Monika Ošmianskienė, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė bei ministras Marius Skuodis, Seimo nariai Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Kasparas Adomaitis bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Ilkevičius.

Tuo metu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tarybos renginyje svarstys kandidatus į EP, teiks rekomendacijas dėl jų. Partija taip pat kalbės apie bendruomenės ilgalaikį veiklos planą.

Demokratų skyriai iškėlė 23 kandidatus dalyvauti EP rinkimuose. Daugiausia balsų surinko eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, demokratų lyderis Saulius Skvernelis, Seimo narys Lukas Savickas. Toliau rikiuojasi partijos nariai Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius ir kiti.

Šio kandidatų sąrašo reitingavimas numatomas vasarį.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – birželio 9 dieną, o spalio 13 dieną – Seimo rinkimai.

„Šiai dienai priėmimui balsų neužtenka, bet Laisvės partija kiekvieną dieną vertina, kaip atrodo tie balsai ir jų dinamika. Jeigu kažkurią dieną mes tikrai matysime, kad balsų dinamika keičiasi ir mes galime šį įstatymą priimti, tai esu tikra, kad tik Laisvės partijos iniciatyva jis ir nuguls priėmimui“, – Žinių radijui sakė E. Dobrowolska.

ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Visgi skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą yra išsakęs ir prezidentas. Tačiau konkrečių įstatymo detalių bei savo požiūrio dėl jų šalies vadovas nekomentuoja ir tikina, kad laukia galutinio Seimo apsisprendimo.

„Kol mes matysime, kad esame arčiau sprendimų, tol ir dalyvausime šitoje valdančiojoje koalicijoje ar ateities valdančiosiose koalicijose“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė.

„Aš kiekvieną sprendimą priimdama politinės konjunktūros prasme, visą laiką vertinu, o ar mes priartėsime prie Laisvės partijos programos sprendimų ir įsipareigojimų rinkėjams įgyvendinimo, ar atitolsime“, – pridūrė ji.

Taip ji kalbėjo reaguodama į vis dar nepriimtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Kiek anksčiau A. Armonaitė teigė, kad nepavykus užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime, partija vertins ir savo įsipareigojimus valdantiesiems.

Partijos pirmininkė sakė neatmetanti, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas bet kurią akimirką gali grįžti, tačiau pridūrė, kad „ant laužo jos nedegins.“

Kol mes matysime, kad esame arčiau sprendimų, tol ir dalyvausime šitoje valdančiojoje koalicijoje ar ateities valdančiosiose koalicijose.

A. Armonaitė taip pat tvirtino matanti rezervo telkiant balsus šiuo klausimu koalicijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu teigė, kad koalicijos partneriai dėjo ir tebeda pastangas įtikinti frakcijos kolegas, kad sprendimai dėl partnerystės būtų priimti.

„Taip, opozicija taip pat yra gana stipri, ir čia opozicija šiuo atveju – ne valdančiosios daugumos-opozicijos skirtyje, o klausimo skirtyje, todėl, kad įstatymą palaikančių kolegų yra ir kitoje Seimo salės pusėje“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė konservatorių atstovė I. Šimonytė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad apie nepakankamą balsų skaičių šiam klausimui koalicijoje buvo žinoma nuo 2020 metų.

„Tą žinojo visi koalicijos partneriai, tas buvo aišku, kitaip nebūtų reikėję kažkaip specifiškai apie tai kalbėti, tiesiog būtų įtraukta į Vyriausybės programą“, – sakė premjerė.

Vis dėlto ji pastebėjo ir tai, kad koalicija ne visada palaiko ir tuos klausimus, kurie yra Vyriausybės programoje, pavyzdžiui, mokesčių pakeitimus.

I. Šimonytės teigimu, šioje kadencijoje palaikančių partnerystę tarp konservatorių buvo gerokai daugiau – taip pat ir tų, kurie anksčiau balsavo prieš.

„Manau, kad argumentai tikrai veikia, nes ta tokia anti-LGBT retorika, homofobiška retorika yra tai, kas sklinda iš Rytų, dabar jau sklinda tiesiog pavojingai, kaip tam tikras pasaulėžiūros, vienintelės tiesos, vienintelio teisingo požiūrio į tradicines vertybes ir krikščionybę simbolis, ir tai yra labai pavojinga, nes iš esmės tai yra tas naratyvas, kurį konstruoja Kremliuje Putinas, ką tik paskelbęs neegzistuojančią pasaulyje tarptautinę organizaciją LGBT, kurios išvis nėra, kažkokia ten ekstremistine ar teroristine organizacija“, – sakė premjerė.

Prieš dvi savaites po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo A. Armonaitė sakė gavusi valdančiųjų konservatorių ir Liberalų sąjūdžio pažadą paieškoti papildomų balsų Seime, kad būtų galima priimti Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę.

Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Projektui nepritarė dalis konservatorių ir liberalų.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Pastaruoju metu nesutarimų valdančiojoje koalicijoje buvo kilę dėl mokesčių reformos, „laisviečių“ nepasitenkinimą sukėlė atmestos nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisos, nepakankama parama partnerystės įteisinimui.

Kadangi, jos teigimu, tokiu būdu nėra laikomasi koalicinės sutarties, „laisviečiai“ turi teisę atitinkamai vertinti ir savo įsipareigojimus.

„Koalicijos punktas lieka neįgyvendintas, kad koalicijos partneriai dės maksimalias pastangas (dėl Civilinės sąjungos – ELTA)“, – pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams teigė A. Armonaitė.

„Tad Laisvės partija atitinkamai vertins ir savo įsipareigojimus“, – išvakarėse balsavimo dėl kitų metų biudžeto projekto akcentavo politikė.

Pasak jos, koalicijos partneriai prieš kelias savaites buvo pažadėję rasti daugiau balsų Seime sunkiai kelią besiskinančiam Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

„Šiandien, po dviejų savaičių, jie sugrįžo ir aš galiu konstatuoti, kad koalicijos partijoms – Tėvynės sąjungai ir Liberalų sąjūdžiui – tie balsai, kuriuos jie sutelkė, yra nepakankami įstatymo priėmimui“, – sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, šiuo metu įstatymui priimti trūksta 4-5 parlamentarų balsų.

„Mums buvo pateikti skaičiai. Turiu pasakyti, tai ką matome. Be LP 10 žmonių, TSLKD galėtų balsuoti 34-35 žmonės, LS 9. Net ir su iki šiol buvusia dalies opozicijos narių parama tai yra nepakankamas palaikymas įstatymo priėmimui – 66-67 balsai“, – šiek tiek vėliau socialiniame tinkle rašė politikė.

„Mes koalicijoje rezervo vis dar matome. Mes negalime į opoziciją eiti su ištiesta ranka elgetauti“, – žurnalistams pažymėjo ji.

Susiklosčius tokioms aplinkybėms, tęsė A. Armonaitė, „laisviečiai“ tos pačios lyties santykius reglamentuojantį įstatymą projektą gali pateikti bet kada. Visgi, akcentavo ji, tą darys tik įsitikinus, kad įstatymą priimti realu.

„Nenorime deginti projekto bet kokioje situacijoje, nes nueitas labai ilgas kelias“, – sakė A. Armonaitė, prieš tai pažymėjusi, kad į Seimo salę įstatymas gali grįžti bet kurią akimirką.

ELTA primena, kad gegužę Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.

Savo ruožtu, Laisvės partija kritikuoja tokius politikų pasisakymus ir net svarsto blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas, nes šie, Laisvės partijos nuomone, nerodo pakankamai pastangų įtikinti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

Pasak jo, galutinis sprendimas bus priimtas antradienį, prieš plenarinį Seimo posėdį.

„Dėl biudžeto po pirmojo svarstymo yra patobulinti siūlymai, patobulintas biudžetas, į Vilnius-Utena kelio finansavimą yra atsižvelgta, į neformalaus ugdymo biudžeto dalies būreliams didinimą yra atsižvelgta, dabar keletas mažų patobulinimų yra atlikta šį rytą Vyriausybėje, tai rytoj galutinai apsitarsime frakcijoje ir tada tikrai prieš posėdį informuosime, kaip balsuosime dėl jo“, – pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams Vyriausybėje teigė V. Mitalas.

„Su frakcija nešnekėjome, pasišnekėsime rytoj ryte. (...) Pirma sprendimas, paskui komunikacija, mes tokiu principu vadovaujamės“, – tvirtino jis.

Tai, kad sprendimas dėl biudžeto projekto bus priimtas tik antradienį, patvirtino ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Dėl biudžeto rytoj frakcija tarsis. Yra dalykų, kuriuos verta palaikyti, bus rytoj sprendimas“, – sakė politikė.

ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).

Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.

Šiuo metu abu biudžeto svarstymai yra įvykę ir liko tik priėmimo stadija, numatoma gruodžio 5 d.

Parlamento Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tvirtina, kad Susisiekimo ministerijos ir neformalaus ugdymo biudžetų padidinimas patikslintame projekte yra teigiami, tačiau sprendimą dėl balsavimo „laisviečiai“ turės tik kitą savaitę.

„Kažko naujo pasakyti negaliu. Aš manau, kad kalbant eilutėmis, Susisiekimo ministerijos biudžeto padidinimas yra žingsnis į gerą pusę tam, kad Vilnius-Utena būtų sutvarkytas kelias. Švietimo, neformalaus ugdymo biudžeto padidinimas irgi yra į gerą pusę, kad koalicijos sutarties įsipareigojimas, kiek vaikų lanko būrelius, būtų įvykdytas“, – Eltai teigė V. Mitalas.

„Bet iki galo mes dar diskutuosime kitą savaitę, kartu ir su koalicijos partneriais ir frakcijoje“, – aiškino jis.

Didžiausias klausimas dėl gynybos

Seimo vicepirmininkas tikino, kad didžiausią klausimą šiuo metu kelia kitų metų gynybos finansavimas. Anot jo, koalicijos partneriams keliant problematiką dėl saugumo padėties, reikia nuspręsti, ar kitais metais turi būti numatytas didesnis finansavimas gynybai.

„Vienas iš pagrindinių dalykų yra, didžiausias klausimas dėl gynybos. Bet nesu tikras, ar kolegos konservatoriai registruos tokį pasiūlymą. Kaip suprantu, Europos Komisija matuoja kitų metų valstybės biudžeto deficitą ties 2,3 proc. ir iki nustatyto Mastrichto kriterijaus dar yra gabaliukas kelio. Tai jeigu sektume kolegų padiktuota logika, kad reikia skubiai didinti investicijas į infrastruktūrą“, – sakė parlamentaras.

„Manau visi sutiktų, kad tai gali būti daroma ir iš skolintų lėšų, bet kol kas tokio pasiūlymo nematau, gal vis tik čia nebuvo tie pareiškimai dėl saugumo padėties iš tikrųjų grįsti realių investicijų poreikių kitąmet. Čia yra didžiausias klausimas, kuris mane domina biudžeto kontekste, nes jeigu iš tikrųjų reiktų didinti gynybos išlaidas, tai tą dar būtų galima padaryti iš skolintų lėšų kitąmet“, – tikino jis.

Galutinis pasitarimas – pirmadienį

Tuo tarpu „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius, lapkričio viduryje kartu su frakcijos kolege Ieva Pakarklyte balsavęs už siūlymą išbraukti biudžeto svarstymą iš darbotvarkės, Eltai sakė, kad sprendimas dėl biudžeto bus priimtas pirmadienį, frakcijos pasitarimo metu.

„Galutinis frakcijos pasitarimas dėl biudžeto bus pirmadienį. Ir jo metu bus nuspręsta, ar tas variantas, kuris dabar atėjęs iš Vyriausybės, yra frakciją tenkinantis. Mūsų prioritetai yra neformalus ugdymas, (...) psichologinė parama. Pagal tai ir balsuosime“, – dėstė T. V. Raskevičius.

Galiausiai I. Pakarklytė savo feisbuko paskyroje šią savaitę aiškino, kad finansavimo trūkumas tam tikrose srityse biudžete matomas ir patikslintame projekte.

„Gerai, kad papildomi pinigai šioms sritims buvo rasti, tačiau tikrai negalima laikyti jų pakankamais ir finansavimo trūkumą čia dar matome“, – teigė ji.

ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).

Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.

Šiuo metu abu biudžeto svarstymai yra įvykę ir liko tik priėmimo stadija, numatoma gruodžio 5 d.

Kauno technologijos universiteto (KTU) socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigia, kad pastaruoju metu aštrėjanti Laisvės partijos laikysena jau nestebina. Pasak jo, tokie politiniai manevrai yra artėjančių rinkimų pasekmė.

„Manęs nestebina, kad Laisvės partija reiškia nepasitenkinimą, klausimas yra, ar jie eis tolimesnį žingsnį ir pradės griauti koaliciją, ar tai tiesiog bus toks nesibaigiantis pasistumdymas“, – Eltai komentavo A. Lašas.

„Jie yra didžiausioje rizikos kategorijoje būti neišrinktais per kitus Seimo rinkimus. Suprasdami, kad jų principiniai tikslai nėra įgyvendinami, galbūt net ir nebus įgyvendinami, tad jie tą nepasitenkinimą signalizuoja“, – pridūrė jis.

Manęs nestebina, kad Laisvės partija reiškia nepasitenkinimą, klausimas yra, ar jie eis tolimesnį žingsnį ir pradės griauti koaliciją, ar tai tiesiog bus toks nesibaigiantis pasistumdymas.

Politologas tikina, kad „laisviečiai“, per keletą metų koalicijoje taip ir nesulaukę palaikymo kelioms partijai itin svarbioms iniciatyvoms, gali imtis spausti didžiuosius partnerius į kampą.

„Dabar Laisvės partija neturi, ką parduoti savo rinkėjams jie praleido koalicijoje tris metus, tikėdamiesi, kad koalicija padės jiems įgyvendinti keletą tų esminių klausimų, kurie jiems aktualūs“, – teigė jis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas taip pat mano, kad „laisviečiai“ siekia atkreipti į save dėmesį, tačiau, akcentuoja jis, apie byrančią koaliciją spręsti dar anksti.

„Viena kregždė – tai dar ne pavasaris, negalime daryti kažkokių skubotų išvadų“, – komentavo M. Jurkynas.

Visgi, profesoriaus nuomone, dviejų „laisviečių“ balsavimą galima traktuoti kaip svarbų signalą koalicijai.

„Šis dviejų Laisvės partijos narių nebalsavimas yra grėsmingas. Du iš jų nepritarė koalicijos biudžeto klausimui, tai gali būti ženklas, jog iš tiesų ši partija nori stipresnių derybinių pozicijų“, – pridūrė jis.

M. Jurkynas sutinka su A. Lašo argumentais, kad Laisvės partijos replikos ar tam tikrų klausimų nepalaikymas gali būti siekis atkreipti dėmesį į jiems rūpimus klausimus.

„Artėjant rinkimams temperatūra kyla ir norisi gauti iš to politinių taškų. Laisvės partijos reitingai rodo, kad jų politinės desperacijos spektras yra tikrai platesnis nei kitų valdančiųjų partijų“, – teigė politologas.

„Tai yra būdas paryškinti save, kad jų partijai svarbūs prioritetai neranda niekaip atgarsio įstatymų pakeitimuose, tai reikalauja iš Laisvės partijos tam tikrų veiksmų“, – pridūrė M. Jurkynas.

ELTA primena, kad antradienį iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas.

Už tokį opozicinės Darbo partijos frakcijos siūlymą balsavo 63, prieš – 53, susilaikė 6 parlamentarai.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pateikęs siūlymą tikino, kad Seimo BFK išvada dėl biudžeto neatitiko parlamento statute keliamų reikalavimų. Tuo tarpu BFK pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad tokios komiteto išvados yra įprasta praktika, o siūlymai biudžetui yra nepagrįsti finansiniais šaltiniais.

Siūlymas išbraukti biudžeto svarstymą iš antradienio darbotvarkės buvo priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių“ I. Pakarklytės ir T. V. Raskevičiaus dėka. Jeigu minėti du parlamentarai būtų balsavę prieš arba susilaikę, tuomet dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.

„Jis pataikauja tamsai. Tai reiškia, kad stipri partija, kuri bando parodyti, kad yra stipri partija, iš tikrųjų yra suaižėjusi ir silpna viduje“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo V. Mitalas, iš esmės atmesdamas teiginius, kad tos pačios lyties porų santykius reglamentuojantis įstatymas gali supriešinti visuomenę.

„Istorija rodo, kad priėmus (Civilinės sąjungos įstatymą – ELTA) tas susierzinimas, įsitempimas nueina (...) Toks dėsnis buvo tose valstybėse, kuriose buvo ilgai dėl to diskutuojama“, – pridūrė politikas.

V. Mitalas itin kritiškai vertino koalicijos partnerių pastarąją savaitę išsakytus argumentus, kodėl valdančiojoje daugumoje nebeįmanoma sugeneruoti daugiau palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui. 

„Atsiprašau, bet aš netikiu ašaromis. Netikiu ašaromis ir vaitojimais, kad nieko nebegalime padaryti. Čia politinės lyderystės klausimas. Imkime ir padarykime. Jeigu Seimo pirmininkė sako, kad reikia, jeigu Ministrė pirmininkė sako, kad reikia, jeigu užsienio reikalų ministras sako, kad reikia“, – laidoje aiškino V. Mitalas.

Neslepia nusivylimo valdančiosios koalicijos darbo kultūra: mažieji nebuvo girdimi

Laisvės frakcijos Seime seniūnas neabejoja, kad tiek konservatorių, tiek Liberalų sąjūdžio frakcijos gali ir net privalo sutelkti didesnį palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui, dėl kurio parlamente liko dar vienas balsavimas. Pasak jo, tą įpareigoja ir koalicinė sutartis. Būtent toks įsitikinimas, leidžia suprasti V. Mitalas, ir buvo akstinas partijos valdyboje patvirtinti veiksmų planą, kuriame užsimota Seime blokuoti kai kurias konservatorių iniciatyvas, jei tik šie ir toliau nerodys pakankamai pastangų įkalbėti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

Jis pataikauja tamsai. Tai reiškia, kad stipri partija, kuri bando parodyti, kad yra stipri partija, iš tikrųjų yra suaižėjusi ir silpna viduje.

„Koalicijos sutartyje yra labai aiškiai parašyta: koalicijos partneriai sutaria, kad dės maksimalias pastangas, jog per įmanomai trumpiausią laiką būtų išdiskutuoti ir priimti tiek partnerystė, tiek kiti klausimai“, – tvirtino politikas, negailėdamas strėlių gausiausią narių skaičių turinčiai konservatorių frakcijai.

Pasak jo, būtent konservatorių nenoras įsiklausyti į mažųjų partnerių lūkesčius yra vienas iš ryškiausių dešiniųjų koalicijos bruožų.

„Jūs tikriausiai pastebėjote kokio darbo stiliaus yra susiklosčiusi ši koalicija. Mažieji koalicijos partneriai, abi liberalų partijos, reikalavo daug daugiau bendrų diskusijų, daug daugiau bendrų sprendimų, daug daugiau bendrų sutartų veiksmų vykdymo negu pavyko, tiesa sakant, pasiekti. Šis bruožas labiausiai apibūdina koaliciją. Bet ar mes kerštausime, tikrai ne. Mes elgsimės pagal koalicinę programą“, – sakė V. Mitalas.

Tikisi, kad koalicija nesugrius: premjerės pareikšimai kėlė didesnę grėsmę valdančiajai daugumai

Nors Laisvės partijos valdybos priimtame veiksmų plane užsimenama apie galimybę blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos komisaro pozicijas, V. Mitalas tvirtina, kad bent jau pats nesvarsto apie galimą koalicijos griūtį. Visgi, neslepia politikas, Laisvės partijos gretose yra įvairių nuomonių.

„Scenarijaus, kad mes trenkiame durimis ir visiškai išeiname, mano širdyje tokio nėra, bet kolegų yra įvairiausių nuomonių“, – teigė V. Mitalas.

„Tikrai nieko neracionalaus mes nesiruošiame daryti. Mes darysime viską, kas racionalu, kas mūsų galioje, kad padėtume kolegoms susimobilizuoti“, – pridūrė jis.

Bet kuriuo atveju, akcentavo parlamentaras, ne Laisvės partiją reikėtų kaltinti destabilizuojant ar griaunant valdančiąją koaliciją.

„Prisimenu, kas vyko birželį ir liepos mėnesį. Ši Vyriausybė ir visas Seimas buvo ant paleidimo ribos. Buvo daug kartų premjerės pasakyta: viskas, po NATO sumito išeinu. Kai mintimis nusikeli keliais mėnesiais atgal, (...) tai kas vyksta dabar tiesiog negali būti palyginta su tuo, kuo grasino ir dėl ko grasino kai kurie kolegos“, – vadinamojo čekučių skandalo kontekste deklaruotus I. Šimonytės pažadus paleisti Vyriausybę prisiminė V. Mitalas.

Scenarijaus, kad mes trenkiame durimis ir visiškai išeiname, mano širdyje tokio nėra, bet kolegų yra įvairiausių nuomonių.

Išgirdo įvairių Seimo narių pasiaiškinimų: balsuoti už civilinę sąjungą neleido mama

Interviu Eltai metu V. Mitalas priminė, kad, Laisvės partijos skaičiavimu, šiuo metu Civilinės sąjungos įstatymo projektą palaikytų 64 Seimo nariai. Likusius parlamentarus perkalbėti, užsiminė „laisvietis“ nėra lengva. Ypač, pažymėjo jis, kai civilinei sąjungai prieštaraujančių Seimo narių argumentai nėra racionalūs. O tokių, tęsė V. Mitalas, jis tikrai išgirdęs asmeniškai kalbantis su dabartinio Seimo nariais.

„Pokalbių metu pasvajodavau, kad jei tik būtų su manimi koks operatorius ir jis parodytų, kaip tie pokalbiai vyksta. Išgirsdavau labai skirtingų dalykų: kad mama neleidžia ar panašiai. Garbingo amžiaus Seimo narys taip sakė“, – teigė V. Mitalas.

Praeitą savaitę naujienų portalas Delfi informavo apie Laisvės partijos valdybos patvirtintą veiksmų planą, kuriame aptarti veiksmai tuo atveju, jei koalicijos partneriai tinkamai neparems „laisviečiams“ ypač svarbaus civilinės sąjungos projekto.

„Siekiant koalicijos partnerių paramos Civilinės sąjungos įstatymo projektui, Laisvės partija turi būti pasiruošusi visam galimų priimti sprendimų spektrui dėl koalicijos partneriams svarbiausių klausimų. Civilinės sąjungos įstatymo nepriėmimas reikštų koalicijos sutarties įsipareigojimų nevykdymą ir atrištų rankas Laisvės partijai jos nevykdyti taip pat“, – rašoma paviešintame dokumente.

Veiksmų plane teigiama, kad jei įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, Laisvės partija „gali būti priversta“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos komisaro pozicijas. Tarp kandidatų į šią poziciją neoficialiai minimas Gabrielius Landsbergis. Kaip rašė Delfi, „laisviečiai“ mano, kad, siekiant patvirtinti kandidatą į eurokomisarus, Laisvės partijos balsai bus lemiantys.

Liberalų sąjūdžio ir konservatorių lyderiai šį Laisvės partijos valdybos patvirtintą veiksmų planą sukritikavo.

Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, tai, kad šis „planas“ atsidūrė viešumoje, rodo esamas įtampas ne koalicijoje, bet Laisvės partijoje.

„Sprendimas nutekinti vidinį partijos dokumentą sako daugiau ne apie santykius koalicijoje, bet apie įtampas pačioje Laisvės partijoje“, – praėjusią savaitę „Žinių radijui“ teigė politikė.

„Suprantu, kad Finansų ministerijai jau nusibodo turėti tą reformą savo ministerijos rūmuose ir dėl to jau teikia ją Seimui galutinei diskusijai, bet aš tikrai manau, kad neišvengiamai šita mokesčių reforma keisis, ir jeigu ji bus priimta, ji atrodys gerokai kitaip negu ją pateikė Vyriausybė“, – BNS teigė Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas mano, kad klausimą dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių kels ne tik liberalai, bet ir „visas Seimas“.

„Liberalų sąjūdis daugiausia yra išsakęs pastebėjimų dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyto individualios veiklos apmokestinimo. Jis čia ir susilaukė pakeitimų. Reikia dar įsižiūrėti, nes ten ir progresyvumas yra užkoduotas, kas liberalams nėra patrauklu, keičiamos (apmokestinimo – BNS) ribos – tas gal ir gerai“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Tuo metu V. Mitalas įsitikinęs, jog siūlomų nekilnojamo turto (NT) bei individualios veiklos apmokestinimo pakeitimų apskritai turėtų būti atsisakyta. Jo teigimu, mokesčių reformai Seime peržengus pateikimo stadiją reikėtų suskaičiuoti realų siūlomų pokyčių poveikį šalies ekonomikai.

„Sakyčiau, kad dabar reikėtų išvis atsisakyti nekilnojamo turto mokesčio ir individualios veiklos apmokestinimo pakeitimų, o dėl kitų spręsti pagal tuos atsakymus, kuriuos mums pateiks Finansų ministerija“, – sakė V. Mitalas.   

„Mes juk puikiai suprantame, kad pratęsus kino filmų lengvatą tai nėra netenkami pinigai, o jų yra papildomai pritraukiama. Ir atvirkščiai – papildomai apmokestinus individualia veikla dirbančius asmenis ir keičiant ne tik didesnių pajamų individualistus (jų apmokestinimą – BNS), bet ir taisykles visiems, gali būti, kad papildomų pajamų bus ne surinkta, o kaip tik prarasta“, – pridūrė Laisvės frakcijos seniūnas.

E. Gentvilas pakartojo Liberalų sąjūdžio lyderės Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ketvirtadienį išsakytą poziciją, jog partijos frakcija mokesčių pertvarkos paketui po pateikimo turėtų pritarti.

„Priešingu atveju išmetamas didelis ilgametis darbas į šiukšlių dėžę ir jokie tikslai nepasiekiami. Mes turime pasiekti pritarimą (po pateikimo – BNS), o tada jau kruopščiai narstyti kiekvieną projektą“, – teigė frakcijos seniūnas.

„Man atrodo, kad nepalaikyti po pateikimo viso paketo dėl to, kad tame pakete yra viena ar kita netinkama nuostata, nėra gerai“, – pridūrė jis.

Tuo metu V. Mitalas teigė, jog „laisviečiai“ dėl savo pozicijos visos reformos atžvilgiu dar nėra apsisprendę. Anot jo, sprendimas turėtų būti priimtas kitą savaitę frakcijai įsigilinus į projekto turinį. 

„Mes diskutuosime. Tikrai gavome koalicijoje didelį prašymą iš premjerės ir iš kolegų Liberalų sąjūdyje balsuoti per pateikimą už, bet tikrai įvertinsime ir su frakcija tarsimės“, – teigė V. Mitalas.

Tuo metu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad dėl palaikymo mokesčių reformos paketui derybos su koalicijos partneriais „vyksta konstruktyviai“.

„Suprantu visų nusiteikimą, kad mokestiniai pokyčiai visą laiką yra sudėtinga tema ir priimti sprendimą turbūt yra nelengva dėl to, kokiems žmonėms atstovauji, kas yra tavo rinkėjai“ – BNS teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Bet aš tikiuosi supratimo, kad tai yra platesnio pobūdžio atsakomybė, nes tai yra svarbu, kaip atrodo mūsų biudžetas, kaip yra skiriami europiniai pinigai, susiję su reforminiais įsipareigojimais“ – pridūrė konservatorių frakcijos seniūnė.

Pasak jos, TS-LKD frakcijos nariai mokesčių reformai pritaria, o balsuoti už paketą jų įpareigoti nereikės.

„Net iki tų ankstesnių korekcijų kažkaip suprasdami savo politinę atsakomybę tą vertinimą tokį turėjome, nepaisant to, kad dėl vienų ar kitų sektorių buvo keliami klausimai, bet man atrodo, kad ten pavyko pakoreguoti“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Manau, kad visi suprantame reikalo esmę ir svarbą, ir palaikysime savo pačių Vyriausybę“, – pridūrė ji.

E. Gentvilas sako, kad šią savaitę Finansų ministerijos pateikti patikslinimai „nėra esminiai“. 

„Bet svarbiu rezultatu laikau tai, kad tai jau yra Vyriausybės, o ne vien Finansų ministerijos teikiamas paketas. Atsiranda nauja kokybė ir yra galimybė Seime kibti į darbus“, – BNS teigė E. Gentvilas. 

V. Mitalas taip pat sutiko, jog pakeitimai viso projekto iš esmės nepakeitė.

„Yra keletas naujų pakeitimų, kurie atsirado būtent, kaip suprantu, bandant įsiklausyti į mūsų poziciją ir po mūsų paskutinių remarkų. Bet iš tikrųjų tas paketas iš esmės nepasikeitė. Jis yra gana biurokratiškas, daugybė skirtingų pakeitimų, patiuningavimų rinkinys, kuris palieka abejonių dėl savo prasmės“, – teigė Laisvės frakcijos seniūnas.

Jis teigiamai įvertino pasiūlymą keisti mažų įmonių pelno mokesčio skaičiavimą. Tuo metu nekilnojamo turto mokesčio modelis, pasak jo, nepadėtų spręsti esminių problemų, o aukštų pajamų apmokestinimo pokyčiai reikalauja detalaus įvertinimo.

„Teoriškai ant popieriaus mintis sumesti visas pajamas atrodo diskutuotina, bet praktiškai tai gali kirsti per tą žmonių grupę, kurią mes ir norime labiausiai auginti – tai yra dirbančių ir sąžiningai mokesčius Lietuvoje mokančių žmonių grupę. Ir vėlgi į biudžetą iš šitos priemonės pajamų būtų surinkta labai nedaug“, – teigė V. Mitalas.

Tuo metu E. Gentvilas sako, kad pokyčiai apmokestinant nekilnojamąjį turtą reikalingi ir Liberalų sąjūdžio frakcija siūlomą modelį palaikytų.

„Labai vertiname, kad einama ir žiūrima kaip į savivaldybių biudžeto pajamas – tai yra teisingas dalykas. Žinant Vakarų Europos patirtį, vis tik ten savivaldybės gyvena iš nekilnojamo turto mokesčio. Pas mus dar tas apmokestinimas yra nedidelis“, – teigė E. Gentvilas. 

Vyriausybė trečiadienį pritarė kelerius metus rengtam ir šiemet bent du kartus tikslintam mokesčių reformos projektui. Pirmą kartą Ministrų kabineto posėdyje apsvarstytas paketas kitą savaitę bus teikiamas Seimui.