Ketvirtadienį ryte, kelios minutės po 5 valandos, prieš automobilį, atvažiuojantį iš Klaipėdos, išbėgo briedė. Paskui ją risnojo maždaug metų briedžiukas.

Gyvūnai išbėgo į gatvę iš kairės, nuo Palangos plento pusės. Briedžio patelė spėjo perbėgti gatvę, o jauniklį partrenkė nespėjęs sustoti automobilis.

Briedžiukas buvo sunkiai sužeistas, jam lūžo kaulai, nublokštas į pakelės griovį jis gulėjo ne mažiau 5 valandų.

Po 10 valandos ryto prie briedžio jauniklio stoviniavo keli žmonės – Laukinių gyvūnų globos centro (LGGC) veterinarijos gydytoja ir gamtosaugininkai.

Pasirodo, porą valandų bandyta rasti, kas galėtų nutraukti sužeisto gyvūno kančias. Medžiotojai šaudyti miesto teritorijoje neturi teisės, aplinkosaugininkai tokio darbo nesiima.

Po 7 valandos ryto apie sunkiai sužeistą briedžio jauniklį buvo pranešta LGGC darbuotojams. Šis centras yra įsikūręs Kaune. Veterinarijos gydytojai teko važiuoti 200 kilometrų. Todėl gyvūnas kankinosi tokį ilgą laiką.

Gamtosaugininkai apdengė briedžiuko galvą pledu, kad pravažiuojantys automobiliai ir žmonės nebaidytų gyvūno ir neleido jam keltis.

Veterinarijos gydytoja suleido gyvūnui vaistų nuo skausmo. Kiek vėliau briedžiukui ji suleido kvėpavimą stabdančių medikamentų, taip sunkiai sužeistas gyvūnas buvo užmigdytas. Gaišena perduota medžiotojų būrelio nariams.

Gamtosaugininkai patikino, kad žmonės avarijos metu nenukentėjo.

Ant kelio matėsi automobilio ir gyvūno susidūrimo pėdsakai bei mašinos detalių duženos.

LGGC darbuotojai tik išskirtiniais atvejais užmigdo gyvūnus. Šį kartą briedžiukui nuo smūgio lūžo kaulai, bendra gyvūno būklė buvo tokia, kad išgydyti jo nebūtų pavykę. Todėl teko nutraukti jo kančias.

Centro misija – užtikrinti sužeistų, esančių netinkamoje aplinkoje ar paimtų iš netinkamų laikymo sąlygų laukinių gyvūnų laikymą, globą, reabilitaciją ir adaptaciją. Sužeistieji gydomi, jiems padedama apsiprasti naujose sąlygose. Daugelis į šį centrą patekusių laukinės gamtos gyvūnų vėliau išleidžiami į jiems įprastą aplinką.

Briedžiai dažnai bėga per Palangos plentą, ne vienas jų šioje vietoje yra žuvę, neretai vairuotojai žmonės mato ir Tilžės gatvės apylinkėse.

Vadina absurdu

Vyras nelaimėlę rado vasario 7 dieną, trečiadienį, apie 13.30 val. Žemuosiuose Šančiuose, krantinėje, maždaug ties Kranto alėjos 56 namu.

Anot pašnekovo, sužalotas paukštis buvo apie 200 – 300 metrų nuo gulbių susibūrimo vietos, kur žmonės jas šeria.

„Pamačiau, kad gulbė plaukioja atskirai nuo visų ir jos sparnas kaba, plunksnos ir visa nugara buvo kruvina. Pamačiau labai didelę žaizdą jos šone. Man nusileidus nuo kalniuko, ji nuo manęs nesitraukė“, – prisiminė Raimondas.

Norėdamas pagelbėti nelaimėlei vyras internete pradėjo ieškoti aplinkos apsaugos specialistų kontaktų. „Telefono numeriai, kuriuos radau ir skambinau, buvo negaliojantys. Pasiskambinau į Vilnių, mergina man pasakė, kad skambinčiau numeriu 112, tad praėjo apie 30 minučių, kol susiradau su kuo kalbėti“, – sakė prie gulbės buvęs vyras.

Pašnekovo nuotr.

Kaunietis pasakojo, kad negalėjo pasakyti tikslaus adreso, nes nesimatė namo numerio, tačiau Bendrasis pagalbos centras nustatė jo buvimo vietą.

„Manęs paklausė, kiek galiu būti lauke. Kadangi buvo labai šalta, pagalbos norėjosi sulaukti kuo greičiau, tačiau pasakiau, kad galiu būti apie valandą, pusantros“, – prie nelaimėlės prabuvęs pusantros valandos vyras vėl surinko 112 numerį ir išgirdo, kad tarnybos apie šį atvejį buvo informuotos.

Tada tiesiai šviesiai ir pasakiau – esate melagė.

„Netrukus man perskambino mergina ir sako: mes buvome atvažiavę. Tada aš paklausiau, kur jie buvo atvažiavę. Pasakė, kad ten, kur daug gulbių. Tada tiesiai šviesiai ir pasakiau – esate melagė. Aš prie gulbės neatsitraukdamas stovėjau daugiau nei valandą ir jų ten nebuvo. Vienintelė prie gulbių priėjusi moteris jas lesino. Dar du kartus skambinau tuo numeriu, bet niekas su manimi nenorėjo kalbėti“, – dėstė pašnekovas. Anot jo, dieną matomumas buvo geras, tad sužeista gulbė tikrai turėjo matytis.

Prie nelaimėlės kelias valandas palūkuriavęs vyras, anot jo, apie 16.30 val. estafetę perdavė netoliese gyvenančiai, šunį vedžiojusiai ir situaciją stebėjusiai moteriai.

„Jai vakare paskambino ta pati mergina ir pasakė, kad apie 21 val. atvažiuos gelbėti gulbę. Moteris apie 21.40 val. nuėjo prie gulbės, ji jau buvo negyva. O 23.08 val. jai buvo atsiųsta žinutė iš Laukinių gyvūnų globos centro, kad gaišta gulbės, nes paukščių gripas, – sakė pašnekovas. –   Tai visiškas absurdas. Aš pats mačiau, kad nė viena gulbė nenugaišus. Gulbės sužalojimai buvo baisūs, pats mačiau. Gyvenu netoliese, gulbė buvo sužeista, niekas nesureagavo, tad paukštis nugaišo.“

LGGC, anot pašnekovo, 23.08 val. atsiųsta žinutė. Pašnekovo nuotr.

Teigia vykę porą kartų

Komentuodama situaciją, LSMU LGGC vadovė Justina Morkūnaitė teigė, jog, gavę pranešimą šiek tiek po vidurdienio, centro specialistai nuvyko į nurodytą vietą po valandos.

„Toje vietoje bei aplinkui, nemažoje gulbių grupėje, sužeistos gulbės nebuvo matyti. Tai patvirtino ir vietoje sutikta moteris, teigusi, jog taip pat matė sužeistą gulbę, tačiau jos šiuo metu nėra“, – teigiama portalui kauno.diena.lt atsiųstame J. Morkūnaitės komentare.

LSMU LGGC specialistai perdavė kontaktus asmeniui, gyvenančiam nurodytoje vietoje, jog praneštų, jei sužeista gulbė pasirodys.

„Pakartotinai gavę informacijos, LSMU LGGC veterinarijos gydytoja ir gyvūnų prižiūrėtoja vėl nuvyko į įvykio vietą. Vandenyje buvo rastos dvi nugaišusios gulbės. Viena jų neturėjo išoriškai matomų sužeidimų. Gyvų sužeistų gulbių nebuvo matyti“, – teigė J. Morkūnaitė.

Du kartus nuvykę į iškvietimo vietą, pranešusių apie įvykį žmonių ten taip pat nesutikome.

Specialistai atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų šalių, fiksuojami paukščių gripo atvejai. Tai – greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pateikiamoje viešoje informacijoje nurodoma, jog radus nugaišusį laukinį vandens paukštį reikia informuoti VMVT .

„Atsižvelgiant į tai, jog LSMU LGGC globoja didelį kiekį laukinių ir egzotinių paukščių, o paukščių gripas yra virusinė užkrečiamoji liga ir virusas gali būti perduodamas netiesioginio kontakto būdu per apkrėstą vandenį, inventorių, drabužius, avalynę ar kitus daiktus, LSMU LGGC specialistai pasielgė atsakingai nesiartindami prie nugaišusių gulbių ir informaciją perduodami VMVT, – sakė LGGC vadovė. –  Dėkojame neabejingiems kauniečiams už pastangas gelbstint gulbes. Asmenys, radę sužeistą gulbę, pasielgė tinkamai: informaciją perdavė bendruoju pagalbos telefonu 112.  Atkreipiame dėmesį, jog, jei sužeisto gyvūno būklė yra tokia, kai jis dar gali keisti savo buvimo vietą, LSMU LGGC specialistai negali užtikrinti, kad jiems atvykus gyvūnas dar bus ten pat. Du kartus nuvykę į iškvietimo vietą, pranešusių apie įvykį žmonių ten taip pat nesutikome. Į įvykio vietą vykstame kiek galėdami skubiau, tačiau ne visuomet galime nuvykti būtent tuo ribotu laiku, kurį asmuo nurodo lauksiantis šalia gyvūno.“

„LGGC teiks ne tik gydymo paslaugas. Labai svarbi veikla bus edukacijos ir švietimas“, – teigė Veterinarijos akademijos kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas.

Nors centras gyvuoja dar tik mėnesį, tačiau globotinių jame netrūksta. „Dauguma gyvūnų čia sulauks laikinos globos, tačiau lauko voljeruose ketiname priimti ir apgyvendinti nuolatinei globai laukinius gyvūnus. Per edukacijas pasakosime jų istorijas, kaip jie pas mus pateko, kodėl. Mokysime, ko nedaryti, kad natūralioje gamtoje gyvenantys gyvūnai nepakliūtų pas mus“, – pasakojo centro vadovė Justina Morkūnaitė.

Anot direktorės, kartais ir per didelė meilė gyvūnams kenkia. „Vaikai lesina paukščius netinkamai, šeriame laukinius gyvūnus, nors to daryti nereikėtų, nes paskui jie tingi patys ieškoti maisto. Visuomenei trūksta žinių, tad norime ją edukuoti“, – tvirtino J. Morkūnaitė.

Savivaldybė su LSMU yra pasirašiusi sutartį, o šis centras yra universiteto padalinys. „Norime su jumis aktyviai bendradarbiauti ir šviesti ne tik mūsų vaikus, bet ir suaugusiuosius. Pakaunės mokyklose veikia STEAM programa, orientuota į gamtos mokslus, tad įvairios edukacijos LGGC galėtų praplėsti mokinių žinias. Vyresniųjų klasių mokiniai, kurie jau renkasi būsimas studijas ir galvoja apie veterinariją, galėtų plačiau susipažinti su šia specialybe“, – sakė Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.

Vicemerė užsiminė, kad vaikams būtų patrauklu ir vasaros stovyklėlės šiame centre, kuriame lauktų interaktyvios ir praktinės užduotys apie laukinius gyvūnus.

Centras, bendradarbiaudamas su savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriumi, artimiausiu metu išanalizuos visus siūlymus ir sieks sukurti bendrą programą, orientuotą į vaikų ir suaugusiųjų švietimą.

Kauno rajone, Muniškių kaime, atidarytas LGGC yra pirmoji tokio lygio įstaiga ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje. Jis veikia visą parą, septynias dienas per savaitę. Čia rūpinamasi iš laukinės aplinkos paimtų, sulaikytų, konfiskuotų laukinių gyvūnų priežiūra, globa ir gydymu.

Sveikatos ir gyvybės puoselėjimas

Į pirmojo šalyje specializuoto tokios paskirties centro atidarymo iškilmes susirinko gausus būrys svečių. Apsilankė visų centro steigimo projekte dalyvavusių institucijų, Seimo, Vyriausybės, savivaldos, visuomeninių organizacijų atstovai.

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė, kad universitetui ir visai šaliai svarbus centras įsteigtas suvienijus valstybės ir mokslo institucijų pajėgas. LGGC projektas – sėkmingo LSMU ir Aplinkos ministerijos (AM) tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys.

Prof. R. Benetis pažymėjo, kad viena svarbių universiteto plėtros krypčių – mokslo žiniomis grįstų gyvūnų sveikatos ir gerovės principų sklaida, jų diegimas ugdant atsakingą visuomenės požiūrį į gyvūnus.

„Džiugu, kad LGGC šią savo misiją jau yra pradėjęs vykdyti, o universitetas laukiniams gyvūnams gali suteikti profesionalių aukščiausio lygio veterinarijos gydytojų ir kitų specialistų paslaugų“, – pastebėjo LSMU rektorius ir pridūrė, kad universiteto koncepcija aprėpia sveikatos ir gyvybės plačiąja prasme saugojimą ir puoselėjimą.

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas neabejojo, kad LSMU Veterinarijos akademijos veterinarijos gydytojai, mokslininkai, kiti specialistai, pasitelkę jau sukauptą didžiulę patirtį gyvūnų sveikatingumo srityje, svariai prisidės prie laukinių gyvūnų gerovės.

„Ši veikla įtrauks ir universiteto studentus, bendram tikslui labiau sutelks kitas institucijas ir asmenis, kuriems rūpi laukinių gyvūnų gerovė“, – įsitikinęs kancleris.

Regimanto Zakšensko nuotr. 

Valstybinės svarbos

„Tebūna palaiminti šie namai ir nuostabi bendruomenė“, – šventindamas kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Jis atkreipė dėmesį, kad šio centro atidarymas yra didelis pasiekimas, o kartu ir dar vienas įrodymas, kad turime užuojautos, rūpinamės gamta, aplinka ir vienas kitu.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie proveržį Lietuvoje užtikrinant gyvūnų teises: įvestas gyvūnų žymėjimas, uždraustas gyvūnų išnaudojimas cirko pasirodymams, suvaržytos ir reglamentuotos gyvūnų veisimo taisyklės, gyvūnų paėmimas iš netinkamai juos prižiūrinčių asmenų, organizacijų ir t. t.

„Valstybė, turėdama taisykles, iki šiol neturėjo institucijų, kurios galėtų jas iki galo įgyvendinti. Aplinkos apsaugos departamentas, konfiskavęs gyvūną, neturėjo galimybių juo pasirūpinti. Dabar šie gyvūnai bus laukiami čia. Labai džiaugiuosi partneryste su LSMU šiame projekte“, – sakė ministras ir pridūrė, kad jūriniai gyvūnai priimami Jūros gyvūnų reabilitacijos centre Kopgalyje.

„Graži tampa kasdienybė, kai yra kuriama ant tinkamų pamatinių vertybių“, – už iniciatyvą, pastangas, rezultatą ir reikšmę visiems prisidėjusiems prie projekto dėkojo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Nuo pitonų iki erelių

Šis unikalus LGGC veikia jau beveik tris savaites. Įsibėgėta teikiant veterinarinę pagalbą, globos, reabilitacijos ir adaptacijos paslaugas, tad per atidarymą buvo galima realiai pamatyti centro veiklą, jo globotinius, gyvūnų gydymo, laikymo sąlygas.

Centre pagalbą ir globą jau rado apie 80 įvairių gyvūnų: nuo papūgų ir pitonų iki voverių ir erelių.

Per kelias savaites jau priimta 80 gyvūnų. Didžioji dalis tebėra centre, bet kai kurie jau rado kitus namus ir globėjus.

Į centrą vežami sužaloti laukiniai gyvūnai iš visos Lietuvos. Čia patenka ir muitininkų ar aplinkosaugininkų konfiskuoti ar perimti iš netinkamų laikymo sąlygų laukiniai gyvūnai.

LGGC vadovė Justina Morkūnaitė pasakojo, kad globotinių centras sulaukė jau paskutinėmis gruodžio dienomis. Šiuo metu LGGC globojama per pusšimtis papūgų, keturi karališkieji pitonai, amerikinė raudonoji voverė, dvylika kačių hibridų, servalas, didysis apuokas, liepsnotoji pelėda, jūrinis erelis.

Gyvūnai: šiuo metu LGGC globojama per pusšimtis papūgų (nuotr. kairėje), keturi karališkieji pitonai, amerikinė raudonoji voverė (nuotr. viduryje), dvylika kačių hibridų (nuotr. dešinėje), servalas, didysis apuokas, liepsnotoji pelėda, jūrinis erelis. Regimanto Zakšensko nuotr.

Visą parą, be išeiginių

Renginio metu svečiams surengta ekskursija po naująjį centrą. 5,77 ha ploto teritorijoje yra iškilęs modernus pastatų kompleksas: veterinarijos gydykla su apžiūros patalpomis ir naujausia diagnostine įranga aprūpinta operacine, laboratorija, gydymo-reabilitacijos patalpos, vidaus ir lauko voljerai, biuro ir kitos veiklai reikalingos patalpos.

Pasak vadovės, planuojama, kad per metus centras suteiks gydymo ir globos paslaugas per 1,2 tūkst. įvairaus dydžio laukinių gyvūnų: paukščiams, ropliams, įvairiems žinduoliams.

Centre dirba penki aukštos kvalifikacijos veterinarijos gydytojai ir kiti specialistai.

Centras veikia visą parą, be išeiginių dienų. Iš pradžių suteikiama pirmoji veterinarinė pagalba, vėliau – kita būtina pagalba.

Galintys savarankiškai gyventi laukiniai gyvūnai bus grąžinami į jų natūralias buveines. Tikimasi, kad LGGC specialistų suteikta veterinarinė pagalba pagerins laukinių gyvūnų išgyvenamumą, padidins jų paleidimo į laisvę tikimybę.

Kita šio LSMU padalinio funkcija – visuomenės švietimas: LGGC siekia tapti traukos centru besidomintiesiems laukine gamta, prisidėti šviečiant visuomenę apie laukinių gyvūnų globą.

Ateityje centras skatins ir savanorių veiklą, jame bus atliekami moksliniai tyrimai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto projektas „Laukinių gyvūnų globos centro įkūrimas“ įgyvendintas 2014-2020 m. finansavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšomis. Bendra įgyvendinto projekto vertė 4 824 898,90 Eur.

Centro išlaikymo išlaidomis taip pat pasirūpins Aplinkos ministerija.

Uosto pramoninėje zonoje darbuotojai aptiko prie pastato kampo susigūžusią gulbę, kuri ilgą laiką nesijudino iš vietos, buvo matyti, kad paukštis nusilpęs, todėl apie jį pranešta į gyvūnų prieglaudą „Būk mano draugas“.

Pasak prieglaudos vadovės Galinos Kučinskienės, gulbė buvo apžiūrėta, rimtų sužalojimų nerasta, bet nusilpusį paukštį prieglaudos darbuotojai išsivežė, kad padėtų jai sustiprėti.

„Paukštis rimtai sužalotas nebuvo, bet gulbė nusilpusi, išvežėme gydyti, o vėliau, tikimės, ją globoti paims vienas ūkininkas, vis priglaudžiantis gulbes, kurioms reikia žmogaus pagalbos“, – teigė G. Kučinskienė.

Nors šį kartą nusilpusiu paukščiu pasirūpino „Būk mano draugas“ darbuotojai, tačiau tai faktiškai turėjo padaryti nuo šių metų sausio pradėjęs veikti Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC), kuris privalo pasirūpinti sužeistais laukiniais gyvūnais visoje Lietuvoje.

„LGGC specialistai vyksta pagal iškvietimus dėl sužeistų laukinių gyvūnų visoje Lietuvos teritorijoje. Planuojama sudaryti bendradarbiavimo sutartis su partneriais įvairiose šalies vietose. Jei iškvietimų būtų daug, mūsų darbuotojai kreiptųsi į partnerius dėl pagalbos, kad įvertintų gyvūno sveikatos būklę, suteiktų pirmąją pagalbą ir transportuotų į mūsų centrą“, – teigė LGGC vadovė Justina Morkūnaitė.

Pasak J. Morkūnaitės, Klaipėdos regione laukinių gyvūnų gelbėjimu rūpinasi LGGC, bet Baltijos jūros gyvūnais ir toliau rūpinsis Lietuvos jūrų muziejaus reabilitacijos centras, kuriame apmokyti specialistai suteiks tinkamą pagalbą.

Taip pat į centrą globai iš gamtos priimti didysis erelis rėksnys, jūrinis erelis. Pirmadienį suteikta pagalba barsukui, sidabriniui kirui, gulbei ir kitiems paukščiams.

Naujųjų Muniškių kaime įsikūręs Laukinių gyvūnų globos centras dirba septynias dienas per savaitę, jame teikiama pagalba laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos.

Čia prižiūrimi, globojami ir gydomi paimti iš aplinkos, sulaikyti ar konfiskuoti laukiniai gyvūnai. Centro specialistai taip pat rūpinasi, kad pasveikę gyvūnai būtų paleisti į jiems būdingas buveines ar perduoti asmenims, turintiems teisę bei sąlygas juos laikyti nelaisvėje.

Naujajame pastatų komplekse įrengta veterinarijos gydykla su laukinių gyvūnų priėmimo, apžiūros patalpomis, operacine, laboratorija, gyvūnų gydymo-reabilitacijos, visuomenės švietimo, darbuotojams skirtomis patalpomis, karantino pastatu, gyvūnų laikymo vidaus ir lauko voljerais.

Centro statybos kainavo 4,8 mln. eurų.

„Tai nauja veikla, ji nebuvo niekada vykdoma. Planavimas yra gana sudėtingas. Manome, kad užteks (finansavimo – BNS). Viena iš veiklos sričių yra sužeistų laukinių gyvūnų gelbėjimas. Tikrai manome, kad gali būti antplūdis, kadangi visuomenė yra gana aktyvi, rūpinasi jų gerove, galimai jų bus nemažai“, – BNS teigė centro vadovė Justina Morkūnaitė.

2024-ųjų biudžete centrui numatytas 807 tūkst. eurų finansavimas. Centro vadovė sako, kad tokios sumos turėtų užtekti, jei nebus gyvūnų antplūdžio, o kad lėšų nepritrūktų, planuojama ieškoti rėmėjų.

„Dar neturime veterinarinio patvirtinimo gyvūnų globos veiklai vykdyti ir užsitęsus šiek tiek statybų darbams. Šiai dienai yra intensyvus pasiruošimas veiklai, įdarbinami darbuotojai, montuojama medicininė įranga, mokomasi su ja dirbti“, – pridūrė J. Morkūnaitė.  

Centro vadovė BNS teigė, kad šiuo metu poreikis yra priglausti konfiskuotus gyvūnus: „Jeigu turėtume galimybę, jau turėtume ir gyvūnų: papūgų, įvairių roplių, lūšį, laikinę katę, servalą“. 

Kauno rajone, Naujųjų Muniškių kaime įkurtame Laukinių gyvūnų globos centre dirbs 13 žmonių, jis veiks kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys. Centro statybos kainavo 4,8 mln. eurų.

Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.

„Iki šiol Lietuvoje nėra įstaigos, galinčios tinkamai pasirūpinti sužeistų ar esančių ne jų rūšies buveinėje, taip pat konfiskuotų, paimtų iš neteisėtai ar netinkamomis sąlygomis juos laikančių asmenų laukiniais gyvūnais, įskaitant egzotinių kraštų gyvūnus: tigrus, liūtus, beždžiones, meškas, krokodilus, gyvates, papūgas ir kitus“, – teigiama šį sprendimą inicijavusios Aplinkos ministerijos rašte.

„Tokiems gyvūnams reikalingos specialios laikymo sąlygos, kvalifikuota priežiūra, gydymas, reabilitacija, globa. Neturint kur laikyti paimtų gyvūnų, jie ir toliau lieka pas pažeidėjus, neužtikrinant jiems saugumo ir tinkamų sąlygų bei nevykdant teisės aktuose nustatytų reikalavimų“, – rašoma jame.

Neturint kur laikyti paimtų gyvūnų, jie ir toliau lieka pas pažeidėjus, neužtikrinant jiems saugumo ir tinkamų sąlygų bei nevykdant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Pagal Vyriausybės nutarimą, naujasis centras rūpinsis laukinių gyvūnų laikymu, globa, reabilitacija bei adaptacija. Jam numatytos gyvūnų paleidimo į natūralias buveines, perdavimo kitiems asmenims, bendradarbiavimo su laukinių gyvūnų globėjais funkcijos bei metodinės pagalbos teikimas.

Šis centras konsultuos ir informuos visuomenę laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais.

Tikimasi, kad Laukinių gyvūnų globos centras bus atidarytas šių metų spalį. Dabar minimas funkcijas atlieka Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. 

Ministerija su projektu teiktuose dokumentuose teigė, kad jo pavaldžios institucijos gauna daug pranešimų apie sužeistus, į nelaimę patekusius laukinius gyvūnus. Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, kurie patenka į automobilių avarijas, nukenčia nuo įvairių konstrukcijų, elektros perdavimo oro linijų, žvejybos priemonių, naftos produktų taršos.

Šiuo metu laukinių gyvūnų priežiūros, gydymo ar kitos paslaugos perkamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, tačiau tai nepatenkina poreikio, nes rinkoje trūksta tiekėjų, galinčių teikti kokybiškas paslaugas. Dėl nepakankamos pagalbos laukiniams gyvūnams jų mažiau išgydoma ir paleidžiama į laisvę, todėl nyksta arba mažėja biologinė įvairovė, teigia ministerija.

Įstaigos pateiktos statistikos duomenimis, 2013–2018 metais 48,4 proc. paimtų gyvūnų buvo nugaišinti, 16,4 proc. nugaišo, 13,9 proc. palikti įstaigoje ar perduoti kitiems globėjams, penktadalis buvo paleisti į laisvę.

Pasak ministerijos, daugiau dėmesio skiriant gydymui, daugiau gyvūnų liktų gyvi.

Iš visų 2013–2018 metais užregistruotų gyvūnų 77 buvo iš Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo. Daugiausia buvo paukščių: 18 vištvanagių, 12 jūrinių erelių, 11 pelėsakalių, šeši juodieji gandrai ir penki didieji baubliai.

Gyvūnų globos priemonėms pernai Aplinkos ministerija skyrė apie 357 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad pradėjus veikti minimam Laukinių gyvūnų globos centrui pilnu pajėgumu tam kitąmet prireiktų iki 806 tūkst. eurų per metus. Per metus jame galėtų būti pasirūpinama apie 1200 gyvūnų.

Sudėtinga situacija

Spalio 26 d. Kauno rajone, Naujuosiuose Muniškiuose, simboliniu laiko kapsulės įkasimu pradėta unikalaus objekto – Laukinių gyvūnų globos centro – statyba.

Šiuo metu šalyje neturime institucijos, kuri galėtų profesionaliai pasirūpinti netinkamomis sąlygomis laikomais laukiniais gyvūnais, pavyzdžiui, tigrais, beždžionėmis ar lokiais: nuo jų paėmimo iki gydymo, laikinos globos ar reabilitacijos.

Nėra ir gebančių suteikti kvalifikuotą globą iš gamtos paimtiems įvairių grupių laukiniams gyvūnams – ropliams, paukščiams, žinduoliams. Iš gamtos paimtų beveik 60 proc. pagalbos prireikusių laukinių gyvūnų dėl įvairių priežasčių Lietuvoje yra užmigdomi. Stinga infrastruktūros, specialistų, finansavimo. Sudėtingesniais laukinių gyvūnų paėmimo atvejais konsultacines ir kitas paslaugas neretai tenka pirkti iš užsienio specialistų.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Unikalus projektas

Laukinių gyvūnų gerove ketinama pasirūpinti valstybiniu lygiu. Steigiamas centras, kuris, atlikdamas valstybės deleguotą funkciją, teiks kokybiškai naują tvarią paslaugą – profesionalią laukinių gyvūnų globą ir priežiūrą.

Šį unikalų ir didelės svarbos projektą įgyvendina Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), iš ES lėšų finansuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, priežiūrą vykdo Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Iki šiol laukinių gyvūnų gelbėjimo ir globos klausimai yra skaudūs.

Simbolinėje laiko kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavo visų Laukinių gyvūnų globos centro projekte dalyvaujančių institucijų atstovai: ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjas Dalius Krinickas, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis, LSMU VA kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, kiti valdžios ir universiteto atstovai.

"Iki šiol laukinių gyvūnų gelbėjimo ir globos klausimai yra skaudūs. Veiklą sunku tinkamai vykdyti, nes trūksta ir kvalifikuotų specialistų, ir infrastruktūros, o gyventojai ir institucijos susiduria su realiomis problemomis, kai nėra į ką kreiptis dėl kvalifikuotos konsultacijos ar pagalbos pelėdai, šikšnosparniui ar lokiui. Dėkojame LSMU už pastangas įgyvendinant projektą ir tikimės, kad šis centras taps ne tik kompetentingų specialistų, bet ir koordinaciniu centru, kuris jungs visas prie gyvūnų gerovės prisidedančias įstaigas", – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Atsiras infrastruktūra

Pirmasis tokio pobūdžio centras visą parą, septynias dienas per savaitę priims ir teiks pagalbą sužeistiems, paimtiems iš netinkamos aplinkos, konfiskuotiems ar globos reikalingiems laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos.

Numatoma, kad Laukinių gyvūnų globos centras spręs visus laukinių gyvūnų globos ir jiems reikalingos priežiūros klausimus. Suteikus veterinarinę pagalbą, išgydyti ir galintys savarankiškai gyventi laukiniai gyvūnai bus sugrąžinami į natūralias buveines, negalintiems išgyventi gamtoje specialistai ieškos tinkamiausių globėjų šalyje ar užsienyje.

Per artimiausius dvejus metus Užliedžių seniūnijoje, 5,77 ha plote bus pastatytos ir įrengtos laukinių gyvūnų karantino patalpos, lauko ir adaptaciniai voljerai, veterinarijos gydykla ir kita veiklai reikalinga infrastruktūra.

"LSMU Veterinarijos akademijos (VA) veikla nuo pat jos įkūrimo yra tiesiogiai susijusi su gyvūnų sveikatos priežiūra, jų reabilitacija, taip pat ir sieku ugdyti atsakingą požiūrį į visus gyvūnus ir jų vaidmenį visuomenėje. LSMU VA Veterinarijos fakulteto Stambiųjų gyvūnų klinikos ir Dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojai yra sukaupę didžiulę šios srities patirtį ir kompetencijas, kasmet šiose klinikose gydomi tūkstančiai žemės ūkio gyvulių, įvairių egzotinių gyvūnų ir gyvūnų-augintinių", – teigė LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Planuojama, kad Laukinių gyvūnų globos centras taps traukos objektu besidomintiems laukine gamta, prisidės šviečiant visuomenę apie laukinių gyvūnų priežiūrą, taip pat propaguos šios srities savanorystę.

Centre numatoma vykdyti šios srities mokslinę veiklą, įsitraukti į nacionalinius ir tarptautinius projektus, kurie didins teikiamų paslaugų laukiniams gyvūnams kokybę.

Laukinių gyvūnų globos centrą planuojama atidaryti 2023 m. pabaigoje.