Metų sandūroje prasidėjusi Rusijos ekonomikos suirutė negailestingai beveik perpus nukirpo visų rusų atlyginimus. Kaimyninę rinką stebintys tiesioginės darbuotojų paieškos ekspertai prognozuoja, kad didžiajai daliai kaimyninės šalies gyventojų susidūrus su realia skurdo grėsme, aktyvesni aukštos kvalifikacijos specialistai netrukus ims žvalgytis naujų darbo galimybių Vakarų šalyse. Pasak jų, Lietuva yra vienas iš artimiausių taikinių rublio devalvacijos pasekmes jaučiantiems darbuotojams iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Lietuvos ir užsienio verslui aukštos kvalifikacijos darbuotojų ieškantys ekspertai iš „Master Class Lietuva“ akcentuoja, kad ši tendencija neigiamos įtakos Lietuvos darbo rinkai nepadarys, nes šiuo metu joje jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas.

„Yra kelios priežastys, kodėl gerą darbą Rusijoje turintys IT specialistai, ypač įvairių specializacijų programuotojai, šiais metais ieškosis darbo mūsų šalyje. Pirmoji ir pati svarbiausia – ekonominė. Tai nereiškia elementaraus išskaičiavimo, o veikiau susiję su stabilumu. Žmonės, kuriantys šeimas ir nuolat tobulėjantys profesinėje srityje, nenori tapti krizės Rusijoje įkaitais. Antroji priežastis – Lietuvai šių specialistų chroniškai trūksta kelis pastaruosius metus ir dėl šios paklausos jų atlyginimai kartais siekia ir 2000-3000 tūkst. eurų“, - dėsto  „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė.

Pasak jos, palengvinti šį procesą turėtų ir metų pabaigoje Lietuvoje įsigaliojusios  migracijos įstatymo pataisos, pagal kurias leidimas gyventi ir dirbti išduodamas greičiau nei anksčiau. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, darbo sutartį su Lietuvoje veikiančia bendrove sudariusiam užsienio šalies piliečiui yra metams suteikiamas leidimas gyventi, vėliau jis gali būti keičiamas dar dvejiems metams.

„Master Class Lietuva“ ekspertai mano, kad rublio nuvertėjimo skatinama darbuotojų migracija iš Rytų Lietuvai turės daugiau teigiamos įtakos, nors atvejų, kai paprastam programuotojui mokamas daugiatūkstantinis atlyginimas, turėtų pasitaikyti rečiau.

„Tai, kad Lietuvoje trūksta šių aukštos kvalifikacijos specialistų daro neigiamą įtaką mūsų kuriamam investiciniam klimatui. Lietuvoje paslaugų centrus kuriantys arba IT verslą perkeliantys investuotojai tikisi plataus įvairių specializacijų ir kvalifikacijų darbuotojų spektro – mažesnis atlyginimas anaiptol nėra vienintelis jiems svarbus veiksnys“, - įsitikinusi L. Duksaitė-Iškauskienė. – „Jeigu Lietuva galės pritraukti daugiau solidaus vakarietiško verslo, kuriančio šimtus darbo vietų, nėra skirtumo, kokia kalba kalbantis ir kokios valstybės pilietis darbuosis jo bendrovės IT skyriuje“.

„Master Class Lietuva“ direktorės teigimu, įžvalgios bendrovės turėtų būti aktyvesnės ir išnaudoti šią galimybę pritraukti kvalifikuotus paklausių specialybių specialistus iš Rytų. 

Laisvai samdomų programuotojų komandos už projektą Lietuvoje gali gauti 1 mln. litų į rankas. Taip teigia „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė. Ar šios srities specialistai verti tokių pinigų? Ar jų algos nėra išpūstos?

Apie tai pokalbis LRT radijo laidoje „60 minučių“.

– Penktadienį šia tema konferencijoje „Login“ skaitysite pranešimą. Ar tikrai programuotojų komanda gali gauti 1 mln. litų?

– Gali gauti. Aišku, kalba eina apie tas programuotojų komandas, kurios yra labai efektyvios, kurios dirba su užsienio klientais. Tų klientų produktų Lietuvoje nematome, bet programuotojai jiems sukuria didžiulę pridėtinę vertę. Jie užsiima ne tik programavimu, bet ir turi labai gerą supratimą apie verslo aplinką – ko verslui reikia. Išsprendžia verslui aktualius klausimus. Tokie žmonės iš tiesų yra labai gerai apmokami.

– Jie gali dirbti Lietuvoje, bet jų produktų nematome?

– Taip, jie dažniausiai dirba užsienio kompanijoms. Paprastai tai yra laisvai samdomų darbuotojų komandos, jos gali būti susibūrusios tik vienam projektui. Gali būti dviejų–trijų žmonių komanda, kuri padaro tam tikrą darbą arba išsprendžia tam tikras problemas. Aišku, tokios sumos negalima gauti už vienos nakties darbą, tai – ilgalaikis darbas, bet tokia suma šiuo metu yra visiškai reali ir normali.

– Jei programuotojai dirba Lietuvoje, kokie gali būti jų atlyginimai?

– Programuotojo darbo užmokestis gali svyruoti nuo 3 tūkst. litų pačioje darbo pradžioje. Toks darbo užmokestis yra dėl vienos priežasties – mes Lietuvoje neturime bedarbių programuotojų ir jiems turime labai daug darbo vietų, ir labai nedaug žmonių tokį darbą gali dirbti.

Analogija būtų su statybų sektoriaus darbuotojais 2006 metais. Statybos augo taip greitai ir neužteko statybininkų, pavyzdžiui, mūrininkų. Buvo smarkiai daugiau darbo vietų nei darbo rankų. Tą pačią situaciją šiuo metu turime programavimo sektoriuje. Dėl to yra tokie dideli darbo užmokesčiai.

– Bet statybų burbulas susprogo. Ar nesusprogs programuotojų burbulas?

– Niekas negalėjo pasakyti, kaip bus ir su statybų sektoriumi tol, kol jis nesprogo. Visi sakė, jog tam turi ateiti pabaiga, nes statybininkas uždirba daugiau, nei jo projektų vadovas. Lygiai tas pats dabar yra ir su programuotojais, nes patyręs, geras programuotojas neretai uždirba daugiau už vidutinės įmonės informacinių technologijų (IT) vadovą, kuris atsakingas už visą IT ūkį. Taip yra todėl, kad IT vadovų turime pakankamai ir įmonės gali rinktis juos samdydamos. Tuo metu programuotojų rinktis negalime.

Neseniai turėjau susitikimą su vienu klientu, kuris pasakė: „Jei man atvesite 50 programuotojų, aš juos pasamdysiu šiandien“.

– O jūs galite atvesti tiek programuotojų?

– Nei vieno mes negalime atvesti. Todėl, kad nėra nei vieno, kuris neturi darbo. Jų šiandien rasti galima tik „galvų medžioklės“ principu. Be to, juos vilioja visi. Įsivaizduokite, kiek programuotojas gauna paklausimų per socialinius tinklus, pavyzdžiui, „LinkedIn“ – nuo 2 iki 20. Kaip atsirinkti, kur dirbti?

Kalbant apie tai, kur jie dirba, šiuo metu jie uždirba pakankamai daug ir jiems tai pasidaro nebesvarbu. Pinigai nebėra pagrindinis kriterijus keičiant darbą arba renkantis kitą. Vienas pagrindinių kriterijų yra darbo įdomumas ir kūrybiškas darbas. Jei projektas yra inovatyvus, jiems tai įdomu. Daug programuotojų stengiasi dirbti tokį darbą.

Moterų ir vyrų atlyginimai Lietuvoje vis dar skiriasi daugiau nei dešimtadaliu. Šis skirtumas, priklausomai nuo užimamų pareigų ir įmonės veiklos srities, gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Atlyginimų atotrūkiui įtakos veikiausiai turi ir pačių naujos darbovietės ieškančių moterų nuostata. Personalo atrankos specialistai stebi tendenciją – per darbo pokalbius moterys būsimų darbdavių Lietuvoje paprastai prašo apie 10 proc. mažesnių atlyginimų.

„Jeigu palyginsime dešimt moterų ir dešimt vyrų, pretenduojančių į panašias pozicijas, pamatysime, kad moterys įprastai pageidauja 10 proc. mažesnio užmokesčio. Viena pagrindinių priežasčių – jos tiesiog yra mažiau linkusios rizikuoti, siekia būti užtikrintos, kad gaus norimą darbą, jog jų reikalavimai darbdaviui nepasirodys per aukšti. Vyrai šiuo atveju drąsesni – jie tiesiog dažniau bando savo laimę“, – teigia „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė.

Anot L. Duksaitės-Iškauskienės, paprastai kelių šimtų litų kandidato prašomo atlyginimo skirtumas darbdavio pasirinkimo nelemia, didžiausias dėmesys renkantis visgi skiriamas būsimo darbuotojo sugebėjimams, patirčiai. Galutiniu svertu pageidaujama suma tampa tik tada, jeigu atrankoje susitinka labai panašių kompetencijų pretendentai.

Specialistė pabrėžia, kad vieningai teigti, jog moterys mūsų šalyje uždirba mažiau, negalima. Daug ką lemia ir sritis, kurioje įmonė veikia.

„Jeigu moteris užima tam tikrą poziciją farmacijos kompanijoje, kurios šalies darbo rinkoje pasižymi vienais didžiausių atlyginimų, o vyras atitinkamas pareigas atlieka, tarkime, telekomunikacijų srityje, visai tikėtina, kad jo atlygis bus mažesnis“, – teigia tiesioginės darbuotojų paieškos įmonės vadovė.

Europos Sąjungos statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje moterų ir vyrų užmokesčio atotrūkis 2012 m. buvo 12,6 proc., kai atitinkamas ES vidurkis siekė 16,4 proc. Įdomu tai, kad kaimyninėje Latvijoje skirtumas šiek tiek didesnis nei mūsų šalyje – 13,8 proc., kuomet Estijoje šis skirtumas ypač ryškus ir siekė 30 proc.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. paskutinįjį ketvirtį vidutinis mėnesinis moterų darbo užmokestis (bruto) privačiajame sektoriuje be individualiųjų įmonių siekė 2062,2 Lt. Kuomet atitinkamas rodiklis tarp vyrų sudarė 2433,1 litų.

Remiantis ankstesnių metų Statistikos departamento duomenimis, didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio pagal ekonomines veiklos rūšis buvo finansinėje ir draudimo veikloje (40 proc.), antroje vietoje – apdirbamoji gamyba (26,6 proc.). Moterys vyrus lenkė tokiose srityse kaip švietimas, statyba, transportas ir saugojimas.