Pasak radijo, sprendimą  V. Pranckietis pernai lapkričio pradžioje priėmė nesikonsultavęs su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.

Iki 2017-ųjų leidimus dirbti su slapta informacija privalėjo gauti tik Seimo vadovybė, visi Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariai. Tačiau parlamentui vadovauti pradėjęs V. Pranckietis tvarką buvo pakeitęs taip, kad leidimai būtų būtini visų Seimo komitetų vadovams, o lapkričio pradžioje vėl ją pakoregavo.

Nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, nei buvęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis pakeisto sąrašo LRT radijui kol kas nekomentuoja nurodydami, kad bet kokiais paaiškinimais būtų atskleista riboto naudojimo informacija.

Praėjusioje kadencijoje leidimų dirbti su slapta informacija prašymai atvedė į du skandalus dėl galimai nederamų Mindaugo Basčio ir Irinos Rozovos ryšių su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.

„Penki dar neužpildė to klausimyno, jau nebe 13 žmonių, mažėja tas sąrašas. Jis atsiradęs jau yra turbūt prieš keletą mėnesių, bet ir patikrinimo laikas yra užsitęsęs. Raginame ir raginsime iki pabaigos, kol visi pasistengs padaryti. Nėra jokio poveikio priemonių, vienintelis – neduoti susipažinti su dokumentais dirbant komisijose pirmininkais ar specialiose komisijose“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V.Pranckietis.

Jis teigia neviešinsiantis, kurie politikai neįvykdė prievolės, remdamasis tuo, kad tai yra jų asmeniniai duomenys.

„Neturiu tokios teisės, tai yra asmeniniai duomenys ir tiek“, – sakė jis.

Seimui vadovauti pradėjęs V.Pranckietis papildė sąrašą parlamentarų, kurie privalo turėti leidimus dirbti su slapta informacija. Į jį šalia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių bei kitų įtraukdamas ir visų Seimo komitetų pirmininkus, jų pavaduotojus, komisijų pirmininkus. Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio duomenimis, praėjusią savaitę leidimus dirbti su slapta informacija turėjo 63 parlamentarai.