2022 metų vasario 21 dieną L. Pasečnikas ir Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas pasirašė savitarpio pagalbos paktą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Po dviejų dienų jie paprašė V. Putino karinės pagalbos, o dar po trijų dienų Maskva pradėjo invaziją, kuri nuo to laiko siaubia Ukrainą.

Ukrainos valstybės saugumo tarnyba (SBU) savo pareiškime teigė, kad Kremlius pasinaudojo L. Pasečniko pasirašytu susitarimu kaip „formalia dingstimi pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą“.

SBU, naudodama ukrainietišką jo pavardės rašybą, teigė, kad L. Pasičnykas pripažintas kaltu dėl Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo ir kolaboravimo.

Iki 2014 metų, kai perėjo į kitą pusę ir parėmė prorusišką sukilimą Rytų Ukrainoje, L. Pasečnikas buvo SBU pareigūnas.

Iki 2017 metų, kai pasiskelbė vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LLR) vadovu, L. Pasečnikas vadovavo slaptajai policijai.

SBU teigė, kad L. Pasečnikui taip pat uždrausta 13 metų eiti valstybines pareigas Ukrainoje, o teismas nurodė konfiskuoti „visą jo turtą“.

„Bausmės terminas bus skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo dienos“, – sakė SBU.

Rusija skelbia aneksavusi keturias sritis Ukrainos rytuose ir pietuose, įskaitant beveik visą Luhansko sritį. L. Pasečnikas yra dažnas svečias Maskvoje.

Likus kelioms dienoms iki Rusijos invazijos L. Pasečnikas paskelbė visuotinę mobilizaciją ir paragino Luhansko srities gyventojus evakuotis.

Donecko separatistas D. Pušilinas pernai buvo pripažintas kaltu dėl tų pačių nusikaltimų ir už akių nuteistas kalėti 15 metų.

Nuo 2014 metų iki 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, karas Rytų Ukrainoje pareikalavo apie 10 tūkst. gyvybių.

V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad separatistų respublikos „prašo Rusijos prezidento pagalbos atremiant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų agresiją“. Šį pranešimą išplatino Rusijos naujienų agentūros.

Ukrainos rytinis Donbaso regionas yra tarp Rusijos ir Kijevo provakarietiškos vyriausybės tvyrančios didžiulės įtampos židinys. Tuo metu Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys perspėja, kad Maskva ieško dingsčių įsiveržti į kaimyninę valstybę.

Ukraina neigė esanti agresorė konflikte su prorusiškomis pajėgomis, kontroliuojančiomis dalį Donecko ir Luhansko sričių teritorijų, besiribojančių su Rusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pripažino šių „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir planuoja oficialiai pasiųsti į jas pajėgų per, anot jo, „taikos palaikymo misiją“.

Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) lyderis Denisas Pušilinas ir Luhansko „liaudies respublikos“ (LLR) vadovas Leonidas Pasečnikas savo laiškuose V. Putinui pabrėžė, kad „šiuo metu dėl paaštrėjusios padėties ir Kijevo grasinimų respublikų gyventojai priversti palikti savo namus, tęsiasi jų evakuacija į Rusiją“.

„Besitęsiančios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės agresijos sąlygomis respublikose naikinama civilė ir pramonės infrastruktūra, mokyklos, ligoninės, vaikų darželiai ir, kas baisiausia – žūva taikūs gyventojai, tarp jų vaikai. Kijevo režimo veiksmai liudija apie nenorą sustabdyti karą Donbase“, – separatistų lyderių kreipimąsi citavo D. Peskovas.

„Atsižvelgdami į tai abiejų respublikų vadovai dėl susiklosčiusios padėties, taip pat siekiant užkirsti kelia aukoms tarp taikių gyventojų ir humanitarinei katastrofai, remdamiesi sutarčių dėl draugystės, bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos tarp Rusijos Federacijos ir respublikų 3-iuoju ir 4-uoju straipsniais, prašo Rusijos prezidento suteikti pagalbą atremiant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir junginių agresiją“, – pridūrė Kremliaus atstovas.

„Už Leonidą Ivanovičių Pasečniką nubalsavo 68,3 proc. arba 596 230 rinkėjų... Negaliojančių balsalapių buvo 1,3 proc. balsalapių“, – sakė žurnalistams rinkimų komisijos pirmininkė Jelena Kravčenko.

Ji pridūrė, kad L. Pasečkino vadovaujamas judėjimas „Taika Luhansko kraštui“ per sekmadienį vykusius rinkimus gavo 74,12 proc. balsų iš 37 mandatus 50 vietų LLR „parlamente“.

Rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo 77 procentai.

L. Pasečkinas, anksčiau dirbęs Luhansko separatistų nacionalinio saugumo ministru, pernai lapkritį tapo laikinuoju LLR vadovu, atsistatydinus ankstesniam lyderiui Igoriui Plotnickiui.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose savaitgalį įvykusius rinkimus Luhanske ir kaimyninėje „Donecko liaudies respublikoje“ (DLR) smerkė kaip parodiją, bet Rusija tvirtino, kad tai yra žingsnis į priekį šiems regionams siekiant nepriklausomybės.

Vašingtonas ir Briuselis prašė Rusijos neleisti įvykti šiems rinkimams ir teigė, kad jie dar labiau trukdys pastangoms užbaigti konfliktą, per pastaruosius ketverius metus nusinešusį daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

2014 metais Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, be to, parėmė separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje. Kijevas tai laiko bausme už posūkį Vakarų link.

Nors intensyvios kovos jau baigėsi, konfliktas reguliariai pareikalauja karių ir civilių gyvybių.

Taikos derybos atsidūrė aklavietėje, o Vakarų remiami 2015 metų susitarimai iš esmės yra žlugę.

Maskva, kuri neigia kaltinimus karių ir ginklų siuntimu į Rytų Ukrainą, tvirtino, jog rinkimai buvo būtini siekiant užpildyti valdžios vakuumą, atsiradusį po Donecko separatistų lyderio Aleksandro Zacharčenkos nužudymo rugpjūčio 31 dieną.

Maskva dėl šio nužudymo kaltino Ukrainą, o Kijevas tai aiškino vidaus nesutarimais tarp separatistų.

Pasak analitikų, sekmadienį balsavimai sudarys sąlygas Maskvai separatistinių regionų lyderius skelbti demokratiškai išrinktais atstovais būsimose derybose su Kijevu, nors nedaug kas tikisi, kad merdintis Ukrainos taikos procesas greitu laiku bus atgaivintas.

Suskaičiavus 97,25 proc. balsalapių paaiškėjo, kad „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovas gavo apie 60,9 proc. balsų, žurnalistams sakė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Olga Pozdniakova.

Ji pridūrė, kad per rinkimus į DNR „parlamentą“ daugiausiai balsų gavo judėjimas „Donecko Respublika“ (72,74 proc.) ir „Laisvasis Donbasas“ (25,56 proc.).

Tuo metu „Luhansko liaudies respublikoje“ (LLR) suskaičiavus 96 proc. balsalapių buvo paskelbta, kad šios separatistinės teritorijos lyderio pareigas einantis L. Pasečnigas gavo 68,4 proc. balsų, sakė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Jelena Kravčenko.

Pasak pareigūnės, rinkimuose į šios niekieno nepripažintos teritorijos parlamentą pirmauja judėjimas „Taika Luhansko kraštui“ („Mir Luganščine“), gavęs 74,13 proc. balsų. Tuo metu judėjimas „Luhansko ekonominė sąjunga“ surinko 25,16 proc. balsų, sakė J. Kravčenko.

Kremliaus remiamų Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų įkurtose Donecko ir Luhansko respublikose sekmadienį buvo surengti rinkimai, nors Vakarai ragino Maskvą nežlugdyti taikos derybų.

Vašingtonas ir Briuselis tvirtina, kad šie rinkimai dar labiau apsunkins pastangas užbaigti konfliktą, per kurį nuo 2014 metų žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) šeštadienį pareiškė, kad blokas rinkimus laiko „neteisėtais ir jų nepripažins“.

„Šie konkretūs rinkimai yra parodija“, – pridūrė Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys Ukrainoje Kurtas Volkeris.

„Raginame Rusiją tai sustabdyti ir atšaukti“, – pareiškė jis šią savaitę ir pridūrė, kad rinkimai prieštarauja vadinamajam Minsko taikos susitarimui, kuris buvo pasiektas tarpininkaujant Vakarams.

Kremlius šiuos raginimus atmetė ir pareiškė, kad rinkimai „neturi nieko bendra“ su šiuo susitarimu.

Maskva aiškina, kad rinkimai yra būtini, kad būtų galima užpildyti valdžios vakuumą, atsiradusį po to, kai per sprogdinimą vienoje Donecko kavinių rugpjūčio mėnesį žuvo DLR separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka.

„Žmonėms paprasčiausiai reikia gyventi, tvarkyti savo gyvenimą ir užtikrinti tvarką regione, kuris patiria blokadą ir kuriam Ukrainos valdžia nuolat grasina panaudoti jėgą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

2014 metais Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir parėmė sukilimą Rytų Ukrainoje.

Virtinė paliaubų susitarimų padėjo sumažinti kovas, bet pavieniai susirėmimai tęsiasi, be to, kariškiai ir civiliai nuolat susiduria su sausumos minų grėsme.

Tačiau derybos yra atsidūrusios aklavietėje, o Minsko taikos susitarimas, kuris pirmiausiai buvo pasiektas 2014 metų pabaigoje, o 2015-ųjų pradžioje pertvarkytas, yra nuolat pažeidinėjamas.

"Su Rusija širdyje"

Po A. Zacharčenkos žūties laikinuoju vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovu buvo paskirtas 37 metų D. Pušilinas, anksčiau dirbęs skandalingoje Rusijos finansų piramidėje MMM.

Daugelis stebėtojų sako, kad, palyginti su A. Zacharčenka, D. Pušilinas yra patogesnis Maskvai.

Tuo metu LLR laikinasis vadovas, 48 metų L. Pasečnikas, anksčiau yra dirbęs Ukrainos saugumo tarnybos regioninio skyriaus viršininku.

Abu yra pažadėję siekti glaudesnių ryšių su Maskva.

Donecke iškabintuose rinkimų plakatuose žmonės buvo raginami balsuoti „su Rusija širdyje“.

Tačiau kai kurie vietos gyventojai sakė esantys nusivylę ir teigė, kad jų nuomonė nieko nereiškia.

Daugelis analitikų sako, jog šiais rinkimais Maskva siekia dar sustiprinti savo įtaką maždaug 3 proc. Ukrainos teritorijos, kuriuose gyvena apie 3,7 mln. žmonių.

Kijevo rėmėjai Vakaruose sako, kad Rusija turėtų išvesti pajėgas iš Rytų Ukrainos ir sutikti regione dislokuoti Jungtinių Tautų taikdarių misiją, kad būtų galima sureguliuoti kruviniausią Europoje konfliktą nuo Balkanų karo praėjusio amžiaus 10-ąjį dešimtmetį.

Tačiau Kremlius neigia, jog per sieną siunčia karius ir ginklus.