Lesinimui dar ne laikas

Gyventojai sako, kad matant paukščius šaltame vandenyje norisi jiems padėti ir palesinti.

„Aš visą laiką kokiu nors batonu palesinu“, – pripažino vienas vyras.

„Mano kaimynės visada labai sąžiningai žiemą lesina“, – šnekėjo kita gyventoja.

Žiemą kyla klausimas: galima vandens paukščius lesinti ar ne? Specialistai aiškino, kad galima, bet tik tam tikru laiku. Tačiau dabar lesinimui tikrai dar ne laikas.

„Aktuali ne tiek temperatūra, bet kiek temperatūra, šalčiai laikosi. Jei tai užtrunka daugiau kaip savaitę, dvi, tris, galbūt mėnesį, tada paukščiai pradeda sekti, kadangi jie išnaudoja sukauptą energiją, savo riebalinį audinį“, – tvirtino veterinarijos gydytojas Giedrius Survila.

Lesinti galima tinkamu maistu.

Gali sutrikti virškinimo trakto veikla, gali užspringti nuo netinkamo pašaro. Gali grėsti netgi žūtis.

„Kai žiema būna gili, stora sniego danga, kai ledas storas – taip, paukščiai netenka natūralaus maitinimosi šaltinio. Tada pagelbėti reikėtų. Tinka grūdai, kaip laikina pagalba ir batonas, balta duona. Kitu atveju šerti nėra galima“, – aiškino G. Survila.

Netinkamai lesinant paukščius jiems gresia žūtis.

„Netūrėtų būti jokiu būdu juoda duona, kažkokie saldūs produktai. Gali sutrikti virškinimo trakto veikla, gali užspringti nuo netinkamo pašaro. Gali grėsti netgi žūtis“, – šnekėjo G. Survila.

Atakuoja skambučiais

Pastarąją savaitę gerokai paspiginus šalčiui gyvūnų globėjus užplūdo gyventojų skambučiai su pranešimais apie sužeistas ar prie ledo prišalusias gulbes.

„Vos tik atšalus orams iš kartų buvo masės skambučių, nespėjome atsiliepinėti. Buvo praktiškai vien tik šie skambučiai ta pačia tema, kad paukščiams šalta“, – teigė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Jei pastebima viduryje ledo ramiai tupinti gulbė, jai pavojus negresia. Jei reikėtų pagalbos, paukštis plasnotų ar kitaip muistytųsi.

Tomo Raginos nuotr.

„Mato tupintį paukštį, jis nejuda. Žmonės mano, kad jis arba miręs, arba sušalęs, arba prišalęs. Reikėtų įsitikinti, kad taip nėra, kadangi paukščiai taupo savo energiją. Sakykime, gulbės slepia snapą po savo sparnais, tam, kad nesušaltų. Jos išlipa, kažkur atsitupia vidury ežero esančioje salelėje“, – teigė J. Gustaitienė.

Ornitologai sakė, kad keičiantis klimatui apskritai Lietuvoje žiemoti lieka vis daugiau paukščių.

„Klimatas šiltėja, žiemos nebūna sudėtingos. Kartais žiemą galima pamatyti tokių paukščių, kuriuos mes tikrai seniau laikėme emigruojančiais. Pavyzdžiui, pempės, slankos“, – tvirtino ornitologas Saulius Rumbutis.

Lietuvoje žiemojančių paukščių, kurie neišskrenda į šiltus kraštus, yra apie kelis šimtus rūšių.

Kada pradėti ir baigti lesinti paukščius? Konkrečias datas įvardinti yra sudėtinga, nes jos priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo galimybių patiems paukščiams susirasti maisto. Vienais metais šalčiai apgula Lietuvą ar pavasaris ateina anksčiau, kitais – vėliau.

Smulkieji sparnuočiai be didesnių problemų maisto gali susirasti iki tol, kol paspaudžia didesni šalčiai ar neapledėja augalai, kurapkos – kol neįšalusi ar storu sniego sluoksniu nepadengta žemė, vandens paukščiai kol neužšalę dideli vandens telkinių plotai, kai kurie plėšrieji ir pelėdiniai – kol laukuose atvirai (ne po sniegu) šmirinėja graužikai, gausu smulkiųjų sparnuočių, vandens telkiniuose būriuojasi vandens paukščiai.

Geriausia pradėti lesinti smulkiuosius žvirblinius paukščius kai paspaudžia pirmasis rimtesnis šaltukas, ar gausiai iškrenta sniegas. Negalima lesinti paukščių šiltuoju metų laikotarpiu - vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį. Šiuo laiku maisto susiranda patys. Ypač ši aktuali problema išryškėja lesinant vandens paukščius – gulbes, antis, ir laukius.

Paukščiai pripranta prie žmonių atnešamų “dovanėlių” ir šąlant vandens telkiniams nesiruošia išskristi. Tokie paukščiai dažniausiai pasmerkti žūčiai. Vandens paukščius lesinti galima tik žiemą ir  tik pilnai per žiemą neužšąlančiuose vandens telkiniuose. Ir tai, pradėti lesinti galima tada kai telkinių pakraščiai pasidengia tvirtu ledu. Kitu atveju paukščiai pilnai susiranda maisto patys.     

Pradėti lesinti paukščius niekada nėra vėlu. Ypač ši pagalba aktuali antrojoje žiemos pusėje, kada natūralių maisto atsargų beveik nebelieka, o paukščiams jų ypač sunku susirasti ir dėl besikaitaliojančių oro sąlygų – tai atšyla, tai vėl stipriai šąla.

Kada baigti lesinimą, parodys patys paukščiai – jie tiesiog nustos lankytis lesyklose ir specialiose maitinimo aikštelėse. Tai reikš, kad paukščiai jau savarankiškai gali susirasti maisto. Tik nereikia skubėti ir spręsti pagal kelių dienų lesyklų lankymo intensyvumą. Net pavasarį pasitaiko kelias dienas išsilaikančių šalnų ir tuomet vėl greitai prisimenama jūsų pagalba.

Daugumai žmonių paukščių lesinimas žiemą neretai virsta trumpalaike akcija. Žiemos pradžioje neretas imasi šios globėjiškos veiklos, tačiau ne visiems užtenka entuziazmo pabaigti pradėtą darbą. Ir dažniausiai taip atsitinka antrojoje žiemos pusėje, kai paukščiams pagalba yra reikalingiausia. Paukščiai pripranta pastoviose vietose surasti jiems paliekamo maisto ir jas lanko valandų tikslumu. Jeigu nustosite lesinti paukščius per pačius šalčius didelė tikimybė, kad daugelis jų žus. Įvertinkite savo finansines ir laiko galimybes. Jeigu matote, kad pastoviai lesinti paukščių negalėsite, tai geriau ir nepradėkite.