„Man nėra problemų praeiti su žmonėmis ir pabūti kartu su jais“, – Valdovų rūmuose surengtų TV3 debatų metu teigė dabartinis šalies vadovas.

Visgi buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas debatuose G. Nausėdai priminė 2019 metų rinkiminės kampanijos metu duotą pažadą įsisegti LGBT bendruomenės simbolį.

„Be abejo eisiu bei įsisegsiu ženkliuką vaivorykštės ir Lietuvos vėliavos spalvų, kurį kai kurie kažkada žadėjo, bet taip ir neįsisegė“, – pabrėžė D. Žalimas.

Į šalies vadovo postą pretenduojanti premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė, kad „Vilnius Pride“ eitynėse dalyvautų.

„Eisiu. Ir eičiau net neprašyta“, – akcentavo konservatorių kandidatė.

Ministrei pirmininkei pritarė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, kuris šioje hipotetinėje situacijoje akcentavo ir diplomatijos svarbą.

„Palaikau visas bendruomenes. Remčiau ir eičiau, ypatingai, kai tai yra diplomatinis dalykas. Manau, kad eiti būtina“, – sakė G. Jeglinskas.

Vertindamas debatų metu pateiktą situaciją, kad į „Vilnius Pride“ eitynes atvyktų ir Latvijos prezidentas bei daugelio kitų NATO šalių ambasadoriai, save išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus patikino, kad LGBT bendruomenės eisenoje dalyvautų bent keletą minučių.

Eisiu. Ir eičiau net neprašyta.

„Taip, kaip jūs pasakėte, suteikėte galimybę dalyvauti ir eiti nors kelias minutes, nes jie irgi yra žmonės. Supratau, kad nebus jokio seksualinio iškrypimo, tada su mielu noru susitiksiu su žmonėmis ir eisiu kelias minutes“, – aiškino jis.

Kitokią nuomonę šiuo klausimu turėjo prezidento rinkimuose dalyvaujantis teisininkas Ignas Vėgėlė.

„Turiu labai aiškią politiką. Mano supratimu, Lietuva neturi prabangos propaguoti LGBT propagandos, kuri vykdoma jau švietime“, – pareiškė I. Vėgėlė.

Tai, kad eitynėse nedalyvautų sakė ir save rinkimuose išsikėlęs Remigijus Žemaitaitis bei Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„Neisiu net ir labai prašomas. Žmogaus teisės tai ne tik LGBTQ bendruomenės teisės, bet ir kitaip mąstančių žmonių teisės, tų, kurie kitaip mato tradiciškai šeimą, kurie turi kitą požiūrį. Smerkti vienų ar kitų nereikėtų“, – teigė A. Mazuronis.

ELTA primena, kad sekmadienį vyks pagrindinė šalies prezidento rinkimų diena.

Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai – antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikėlę Ignas Vėgėlė bei Eduardas Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Eitynės ankstyvą popietę prasidėjo nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir per Gedimino prospektą tęsėsi iki Katedros aikštės. Čia vyko susirinkimas, aktyvistai sakė kalbas.

„Vilnius Pride“ eitynėse plevėsavo Europos Sąjungos (ES), Ukrainos, vaivorykštės spalvų vėliavos, dalyviai nešėsi įvairius plakatus, pavyzdžiui, su užrašais „Meilė nesirenka lyties“, „Aš noriu eiti namo ir mylėti tai, ką noriu“ ar „Meilė yra meilė, nesvarbu, kieno ji“.

Žygiuodami dalyviai skandavo „Mes esame visur!“, „Demonstruokimės!“.

Eitynėse dalyvavo ir Vilniaus meras konservatorius Valdas Benkunskas, liberalios Laisvės partijos nariai, įskaitant teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių. Jis pats priklauso LGBTIQ bendruomenei.

V. Benkunskas BNS sakė, kad Lietuvos sostinė yra visiems atviras miestas, kuriame vis mažiau vietos lieka neapykantai.

„Tas, kas Vakarų Europos miestuose, sostinėse jau yra įprasta dešimtmečiais, pas mus po truputį irgi įgauna savąjį vaizdą“, – kalbėjo Vilniaus meras.

„Darome viską, kas mūsų jėgose, kad Civilinės sąjungos įstatymas būtų priimtas“, – feisbuke rašė Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, pati eitynėse nedalyvavusi dėl ligos.

Eitynės „Vilnius Pride“ vyko Estijai praėjusią savaitę tapus pirmąja Baltijos šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas. Lietuvoje Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, yra įveikęs svarstymo stadiją.

Renginyje netrūko incidentų, nors, kaip teigė policija, eitynės praėjo gana sklandžiai.

„Iš tikrųjų, pats renginys praėjo tikrai sklandžiai, Buvo tų incidentų (...) žodinių, tai yra pasirėkavimai, apsižodžiavimai, bet visi incidentai buvo išspręsti vietoje“, – žurnalistams po eitynių sakė Vilniaus apskrities policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas.

Automobilis vos nekliudė eisenos dalyvių

Policijos duomenimis, eitynėse nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos iki Katedros aikštės dalyvavo apie 5 – 6 tūkstančius žmonių.

Prie Katedros aikštės renginio dalyvius pasitiko keliasdešimt protestuotojų, skandavusių „Gėda!“, „Lietuva!“, jie nešėsi plakatus „Pyd******* eikit na****“, „STOP vaikų tvirkinimui“ ir panašius.

Jei ne pareigūnai, būtų gavęs į dantis.

Dalis žmonių, stebėjusių eitynes iš šono, eitynėmis piktinosi. Ties Lukiškių aikšte du protestuotojai laikė plakatus „Dievas teisia nuodemę“, „Pasiruošk Dievo karalystei“, pranešė naujienų portalas „15min“. Dar vienas vyras garsiai meldėsi.

Tuo metu nacionalinis transliuotojas LRT skelbia, kad Gedimino prospektą kirtęs automobilis vos nekliudė eisenos dalyvių – žmonės vos spėjo pasitraukti ir išvengti susidūrimo.

D. Daukantas sakė, kad pareigūnai pastarojo incidento nefiksavo, todėl patikrins žiniasklaidoje skelbtą informaciją.

Bučkis į žandą

Eisenai pasibaigus Katedros aikštėje su A. Kandrotu susitiko ir parlamentaras T. V. Raskevičius. Celofanui užsigeidus bendros asmenukės, parlamentaras protestuotoją pabučiavo.

Kaip skelbia TV3.lt, po šio nutikimo A. Kandrotas grasina skųstis policijai.

„Rašysiu pareiškimą dėl seksualinio priekabiavimo. T. V. Raskevičius puolė mane bučiuoti prieš mano valią. Jei ne pareigūnai, būtų gavęs į dantis“, – tikino jis.

42 metų Norvegijos pilietis Zaniaras Matapouras (Zaniaras Matapuras), kuris yra kilęs iš Irano, buvo areštuotas netrukus po priešaušriu Oslo naktinių barų rajone įvykdytų šaudynių. Jis sulaikytas dėl įtarimų nužudymu, bandymais nužudyti ir terorizmu. Per išpuolį, kurį Norvegijos saugumo tarnyba pavadino „islamistinio terorizmo aktu“, žuvo du ir buvo sužeista dar daugiau kaip 20 žmonių.

Atakos motyvas nežinomas; Z. Matapouras atsisakė paaiškinti savo veiksmus tyrėjams. Kaip sakė jo advokatas Johnas Christianas Eldenas (Johnas Kristianas Eldenas), klientas nesutinka, kad jo pareiškimas butų įrašytas, nebent policija paskelbtų visuomenei visą įrašą „be užlaikymo, kad jo nebūtų galima cenzūruoti ar juo manipuliuoti“. Kvotos įrašymas yra standartinė policijos praktika.

Norvegijoje posėdžiai dėl kardomojo kalinimo paprastai rengiami kas keturias savaites.

Z. Matapouras į Norvegiją iš kurdų gyvenamos Irano dalies su šeima atvyko 10-ajame dešimtmetyje, pranešė norvegų žiniasklaida.

Užpuolikas šaudė trijose vietose, tarp jų šalia populiaraus gėjų baro „London Pub“ Oslo centre. Policijos tyrėjai nurodo, kad kol kas anksti pasakyti, ar užpuolikas taikėsi būtent į LGBTQ bendruomenę.

Policija pirmadienį paskelbė, kad per ataką žuvo 1962 metais gimęs Kare Arvidas Hesvikas (Korė Arvidas Hesvikas) ir 1968 metais gimęs Jonas Erikas Isachsenas (Jonas Erikas Isaksenas).

Šeštadienį Osle planuotas „Pride“ paradas dėl šaudynių buvo atšauktas.

Spalvingais kostiumais pasipuošę eitynių dalyviai linksminosi karštyje, mojuodami vaivorykštės spalvų vėliavomis ir šokdami pagal elektroninę muziką, kol Tel Avivo, laikomo reta LGBTQ+ tolerancijos oaze regione, gatvėmis lėtai judėjo dekoruotos platformos, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

„Tai turėtų būti kova už LGBT teises, bet tai labiau vakarėlis. Taigi... aš mėgaujuosi vakarėliu“, – sakė 29 metų Liat Shana (Lijat Šana), dėvėjusi blizgantį žalią peruką ir derančia spalva nusidažiusi antakius.

Švietimo srityje dirbantis 28 metų Avivas Galas sakė, jog „svarbu“ parodyti, kad yra „labai daug žmonių, kurie nori teisių LGBT bendruomenei, ir kad mes iš tikrųjų esame lygūs“.

Tel Avivo meras Ronas Huldai (Ronas Huldajus) pažymėjo, kad nors LGBTQ+ bendruomenės nariai Izraelyje vis dar „susiduria su kliūtimis“, padėtis gerėja.

„Visiškai uždrausta konversinė terapija, homoseksualūs vyrai dabar gali aukoti kraujo, o tos pačios lyties poroms įteisinta surogatinė motinystė“, – sakė R. Huldai per eitynių atidarymą.

Merijos atstovo spaudai duomenimis, renginyje dalyvavo daugiau kaip 170 tūkst. žmonių.

„Tel Avivas visada buvo ir bus svetingi namai visiems translyčiams žmonėms, lesbietėms, gėjams, queer žmonėms ir nedvinarės tapatybės žmonėms, – sakė R. Huldai. – Čia jie visada bus svarbūs, čia jie visada laukiami.“

2019 metais eitynėse dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių, o praėjusiais metais įvykusiame pirmajame miesto „Pride“ renginyje po COVID-19 pandemijos dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių.

Izraelio požiūris į homoseksualumą yra atviriausias Artimuosiuose Rytuose, čia – ypač Tel Avive – gyvena didelė ir įtakinga LGBT bendruomenė.

Tačiau kai kurie LGBTQ+ bendruomenės nariai kaltina Izraelio valdžios institucijas siekiu suteikti liberalų atspalvį įvaizdžiui, kurį suteršė Izraelio vykdoma palestiniečių teritorijų okupacija.

Praėjusią savaitę konservatyvioji Jeruzalė surengė nedideles „Pride“ eitynes, per kurias buvo taikomos griežtos saugumo priemonės.

2015 metais „Pride“ eitynės Jeruzalėje baigėsi tragedija, ultraortodoksų žydui peiliu subadžius 16-metę merginą ir sužeidus dar kelis žmones.

„Tikrai nieko nebuvo užfiksuota, policija negavo jokių pranešimų apie incidentus“, – Eltai teigė J. Samorokovskaja.

Anot J. Samorokovskajos, policijos duomenimis, renginyje dalyvavo apie 4,5 tūkst. dalyvių.

Siekiant išvengti galimų provokacijų bei neramumų renginio metu budėjo sustiprintos policijos pajėgos. Policijos pareigūnai pasiliko galimybę neįleisti į renginio teritoriją riziką viešajai tvarkai keliančių asmenų, tikrino jų daiktus.

LGBTIQ bendruomenė šeštadienį organizavo „Baltic Pride“ festivalio eitynes. Tuo pačiu metu buvo surengti ir oponuojantys „Baltic Pride“ eitynėms renginiai. „Baltic Pride“ eitynių metu Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą Katedros aikštėje organizuoti ir susirinkimą, kurio metu buvo meldžiamasi už krikščioniškas vertybes. Šį renginį organizavo katalikų pasauliečių judėjimas „Katalikų Tradicija“. Taip pat Vingio parke vyko visuomenininko Kristupo Krivicko renginys „Už tradicinę šeimą“.

LGBTIQ eitynėse buvo galima pamatyti atlikėją Justę Arlauskaitę-Jazzu, fotografus Naglį Bierancą ir Luką Gricių, muzikos prodiuserį Martyną Tylą.

Palaikyti LGBTIQ atstovų atvyko ir aktorė Toma Vaškevičiūtė, atlikėja Erica Jennings, žurnalistas Andrius Tapinas, aktorius Gytis Ivanauskas, keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius bei kiti.

Nors eisena „Už lygybę ir taiką“ – LGBTIQ renginys, čia dalyvauja ir šią bendruomenę palaikantys, bet jai nepriklausantys žmonės.

Humoristas Paulius Ambrazevičius BNS teigė, kad tokie renginiai yra būtini, mat homoseksualių asmenų teisės vis dar nėra pilnai užtikrintos.

„Man tai toks natūralus dalykas palaikyti. (...) Aš einu čia ir kaip į palaikymą, ir kaip į šventę“, – teigė jis.

Pasak P. Ambrazevičiaus, tokios akcijos ypač svarbios, nes politikoje „vis dar yra homofobų“.

„Man net viduramžiais būtų buvę gėda klausyti tokių dalykų. Jie balansuoja ant neapykantos kalbos ribos“, – teigė humoristas.

Izraelio parlamento pirmininkas Mickey Levy (Mikis Levis) sakė pirmą kartą prisidėsiantis prie parado, nes būtina „paremti LGBTQ žmonių kovą už lygias teises“.

Jeruzalėje metinis renginys už LGBTQ+ teises rengiamas nuo 2002-ųjų. Dažnai tuo pačiu metu vykdavo žydų ultraortodoksų bei kraštutinių dešiniųjų ekstremistų protestai.

„Niekas neturėtų gyventi paslapčiomis“, – skelbė vienas parado metu neštas plakatas.

„Niekas nėra laisvas, kol nelaisvi visi“, – teigė kitas.

Dalyvių saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti buvo mobilizuota tūkstančiai policininkų.

Buvo areštuoti trys žmonės: vienas dėl socialiniuose tinkluose paskelbtų grasinimų parado organizatoriui, o du – dėl ašarinių dujų laikymo savo automobilyje netoli parado maršruto.

2015 metų liepos 30-ąją vienas žydų ultraortodoksas per „Pride“ eitynes mirtinai subadė paauglę Shirą Banki (Širą Banki) ir sužeidė dar šešis žmones. Nuo to laiko renginio saugumas labai sustiprinamas.

Užpuolikas kelios savaitės prieš šią žmogžudystę buvo paleistas iš kalėjimo, kur atliko bausmę dėl trijų žmonių sužeidimo per „Pride“ paradą 2005-aisiais. Už 2015 metų išpuolį jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Izraelis laikomas gėjų teisių srityje pirmaujančia šalimi Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau žydams, musulmonams ir krikščionims šventoje Jeruzalėje gėjų bendruomenė susiduria su daug didesniais iššūkiais nei Tel Avive.

Palei parado maršrutą buvo susirinkę kelios dešimtys protestuotojų.

Apie planuojamą festivalį, eitynes ir svarbią žinią – pokalbis su asociacijos Lietuvos gėjų lyga (LGL) programų koordinatoriumi Eduardu Platovu.

Gali būti, kad pirmą kartą bus toks didesnis koncertas būtent visiems miesto svečiams ir tikimės, kad muzikantai drąsiau paskleis tą žinią apie įvairovę ir lygybę, toleranciją visiems.

„Festivalis Vilniuje jau bus penktą kartą. Pirmas festivalis buvo 2010 metais. Yra rotacija tarp trijų Baltijos šalių, praeitais metais renginys buvo Rygoje, o dabar – Vilniuje. Festivalis vyks penkias dienas, bus ir kultūrinė programa. „Kablyje“ bus filmų peržiūros, nes kai kurios ambasados – Kanados, Estijos – duoda filmus. Birželio 2 dieną „Kablyje“ darysime teatralizuotą renginį „Pride voices“. Tai bus renginys, kai žymūs žmonės pasakos savo istorijas iš Lietuvos ir iš užsienio. Bus apipinta ir koncertinė programa. Toliau mažesni seminarai, bendruomenėse renginiai. 3 dieną Vilniaus rotušėje bus tarptautinė konferencija „Atviri miestai“. Ši konferencija bus skirta aptarti, kaip miestų savivaldybės gali prisidėti prie įvairovės ir lygybės klausimo. Bandome dabar kalbėtis su Stokholmo mere, bus delegacija iš Oslo ir kitų svečių. Šitame renginyje mes gerai bendradarbiaujame su Vilniaus miesto savivaldybe“, – pasakojo pašnekovas.

A. Didžgalvio nuotr.

Žygiuos Vilniaus centru

Birželio 4 dieną Vilniuje taip pat numatomos ir LGBT bendruomenės eitynės. „Jos bus nuo Bernardinų sodo iki Baltojo tilto. Iškart po eitynių bus didelis koncertas su Lietuvos popmuzikos žvaigždėmis. Mes bendradarbiaujame su M.A.M.A. apdovanojimais, tai koncertų atlikėjais rūpinsis M.A.M.A. Gali būti, kad pirmą kartą bus toks didesnis koncertas būtent visiems miesto svečiams ir tikimės, kad muzikantai drąsiau paskleis tą žinią apie įvairovę ir lygybę, toleranciją visiems“, – apie numatomą koncertą kalbėjo vyras.

Tai yra ne tik protestas priminti apie neišspręstas LGBT bendruomenės teisines ir kitas problemas, bet ir švęsti įvairovę, dėl to, kad dabar Lietuvoje kuo toliau tuo labiau stiprėja judėjimas.

Kaip teigė E. Platovas, eitynių detalės yra suderintos su Vilniaus miesto savivaldybe: „Mes leidimą gavome senokai“.

Bendruomenės atstovo teigimu, planuojama, kad eitynėse turėtų dalyvauti apie 10 tūkstančių žmonių. „Praeitą kartą, 2019 metais, mes tiek ir suskaičiavome. Praeito karto statistika“, – kalbėjo pašnekovas.

„Dėl viso viešinimo mes labai dar nestartuojame, bet netrukus startuos mobilioji programėlė. Yra ir (Remigijaus, – aut. past.) Šimašiaus vaizdo įrašas, jis įrašė kvietimą europiečiams ir viso pasaulio svečiams atvažiuoti. Dar darysime žurnalą, jį darėme ir praėjusį kartą, bet žurnalas bus vėliau“, – vardijo E. Platovas.

A. Didžgalvio nuotr.

Siunčia svarbią žinią

„Mūsų eitynės, kaip visada, tradiciškai vadinasi „Eitynės už lygybę“. Tai yra ne tik protestas priminti apie neišspręstas LGBT bendruomenės teisines ir kitas problemas, bet ir švęsti įvairovę, dėl to, kad dabar Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau stiprėja judėjimas. Čia šiokia tokia įtaka ir iš Amerikos. Amerikoje visas birželis yra vadinamas „Pride month“ ir labai daug įmonių Lietuvoje mini šitą mėnesį. Tai mes manome, kad mūsų „Baltic Pride“ kaip renginys įsilies į visą šitą didesnę to mėnesio koncepciją. Visame pasaulyje eitynės ir „Pride“ festivaliai dažniausiai vyksta birželio mėnesį. Mintis įsilieti į bendrą pasaulinį judėjimą“, – teigė pašnekovas.

„O šiaip dar žiūrėsime, kokia situacija bus su Partnerystės įstatymu, galbūt bus proga švęsti Partnerystės įstatymą. Bet čia dar niekas garantuotai pasakyti negali“, – pridūrė E. Platovas.

Visi turi teisę daryti savo renginius ir mes nematome čia problemų ir jokių ribojimų.

Bus ir „Tradicinių šeimų eitynės“?

Internete pasirodžius informacijai apie planuojamas eitynes, Kristupas Krivickas feisbuke pareiškė, jog tuo metu planuoja „Tradicinių šeimų eitynes“. „Šiandien sužinojau, kad birželį Vilniuje, Gedimino prospekte, vėl vyks „LGBT eitynės (Gėjų, lesbiečių, biseksualų, transseksualų). Ta proga informuoju, kad tuo pačiu metu, tradiciškai organizuosiu ir visus kviesiu į „Tradicinių šeimų eitynes“ Vilniuje, Sereikiškių parke (Bernardinų sode)“, – socialiniame tinkle rašė vyras.

Paklausus, kaip reaguoja į viešoje erdvėje pasirodžiusias kalbas apie planuojamas „Tradicinių šeimų eitynes“, E. Platovas sakė: „Krivickas bandė daryti kažkokį renginį ir 2019 metais, tai čia nieko naujo mums nėra. Gali būti ir kiti renginiai šalia. Mes tik garantuosime saugumą, kad tie renginiai nebūtų toje pačioje vietoje. Visi turi teisę daryti savo renginius ir mes nematome čia problemų ir jokių ribojimų“, – situaciją komentavo E. Platovas

Pasak Laisvės frakcijos politiko, renginys parodė, kad žmogaus teisės yra ne tik sostinės klausimas.

"Manau, kad tai yra savotiška prarasta Kauno nekaltybė. Žmogaus teisės yra ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų, bei regionų reikalas, – kalbėjo T.V.Raskevičius. – Manau, kad dabar reikia judėti į Klaipėdą."

Tačiau uostamiesčio vadovai neskuba kategoriškai sakyti savo nuomonės galimų eitynių Klaipėdoje klausimu.

Daugiau nei prieš savaitę patyčių tema surengtos konferencijos atidaryme sakydamas kalbą Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas užsiminė, kad uostamiestis yra laisvesnis ir tolerantiškesnis nei kiti Lietuvos miestai. Kartu jis pabrėžė – nors čia netaikoma diskriminacija pagal jokį požymį, bet protekcijų Klaipėdoje taip pat neverta tikėtis.

V.Grubliauskas apsirgo ir kol kas dar nedirba, jo darbą dabar atlieka Laisvės partijos narys, vicemeras Arvydas Cesiulis.

Pozicija: vicemeras A.Cesiulis nelinkęs svarstyti  renginio, kol jį surengti nėra prašoma. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Jis patvirtino, kad meras vis dar serga, bet jau sveiksta, jo nedarbingumas pratęstas iki penktadienio.

"Nežinau, kaip dėl nekaltybių, bet aš reaguoju labai paprastai – žmogus, kaip nori, taip ir šneka. Jeigu viena ar kita organizacija, nesvarbu, kokio ji yra pobūdžio, pareikš norą atvykti į Klaipėdą ir kažką demonstruoti, įstatymų nustatyta tvarka tas klausimas bus svarstomas. Bet norėčiau akcentuoti, kad tai niekaip nesusiję su tuo, kad aš priklausau Laisvės partijai. Esu labai labai užimtas ir turiu prisipažinti – esu kaltas, bet partinėje veikloje faktiškai nedalyvauju. Manęs nebuvo pasiekę pageidavimai surengti eitynes Klaipėdoje", – teigė vicemeras.

Pasak jo, demokratinėje valstybėje, kas neprieštarauja įstatymui, tas yra leidžiama, nepažeidžiant galiojančios tvarkos bei apribojimų dėl pandemijos.

A.Cesiulis priminė, kad Klaipėda dabar priskiriama juodajai zonai dėl užsikrėtimų COVID-19 atvejų skaičiaus, ir teigė vien dėl to dabar masiniuose renginiuose, kad ir kokie jie būtų, vengtina dalyvauti.