„Kaip ir visose šeimose, (...) būna visko – didelės meilės, skyrybų, visko būna. (...) Šitie laikai, kuriais mes gyvename, dirbame, labai gerai parodo, kas yra kas, į ką gali atsiremti, nors galbūt nesi iš tos pačios partijos, o kas tau nebūtinai linkės gero“, – Liberalų sąjūdžio suvažiavime sakė A. Armonaitė.

Laisvės partijos lyderė teigė, kad reikia suprasti, jog keleto piktų žmonių kritika, anot jos, nėra politinės tautos balsas.

Lietuva nėra pikta, Lietuva yra įvairi – joje yra liberalių žmonių, konservatyvių žmonių.

„Keli pikti žmonės negali diktuoti valstybėje sprendimų, ypač kai yra tokios sudėtingos, netobulos aplinkybės. Lietuva nėra pikta, Lietuva yra įvairi – joje yra liberalių žmonių, konservatyvių žmonių. Tai, ką girdime iš tų kelių piktų žmonių, tai nėra tautos balsas ir jie nekalba tautos vardu. Krizė taip pat neturi būti priežastis nedaryti svarbių pokyčių valstybėje – ar mes kalbėtume apie augimą sąlygojančias reformas, tokias kaip inovacijų reforma, draugiškesnė mokestinė aplinka kuriantiems verslą žmonėms, mažesnė biurokratija (...), ar tokias reformas, pokyčius, kurie yra svarbūs žmogaus teisių srityje – vis dar esame pakeliui į sprendimus vadinamosios „suktinės“ ir jaunuolių, kurie už ją turi praleisti kelias paras areštinėje, o kartais galbūt net kelerius metus“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Pasak partijos pirmininkės, kartais visuomenėje girdima, kad klausimai apie narkotikų dekriminalizavimą, Partnerystės įstatymą – tai „Laisvės partijos programa“, „Laisvės partijos klausimai“. Anot jos, tai yra visų liberaliai mąstančių, liberalią darbotvarkę formuojančių politikų klausimai.

„Tai yra daugybei, šimtams tūkstančių Lietuvos žmonių aktualūs klausimai. Tiek už Laisvės partiją, tiek už Liberalų sąjūdį rinkimuose balsavo šimtai tūkstančių žmonių – reikšmingai daugiau už liberalus balsavo žmonių negu balsuodavo anksčiau. Tai yra labai svarbu, atsiremkime į tų žmonių pasitikėjimą mumis, kurį jie pademonstravo“, – teigė politikė Liberalų sąjūdžio suvažiavime Trakuose.

„Sakoma, kad niekas taip nepatikrina santykių kaip bendra veikla, o ypač bendrai išgyvenami iššūkiai ir sunkumai, kurių mums tikrai netrūksta – pandemija, hibridinė agresija, visa tai neišvengiamai koregavo dabartinės valdančiosios koalicijos planus, ir nors tam tenka skirti labai daug savo laiko ir labai daug savo dėmesio, vis tiek esu absoliučiai tikra, kad koalicijoje esame pirmiausia tam, kad įvykdytume tuos darbus, kurie yra svarbūs ilgalaikei Lietuvos ateičiai. Žinoma, kaip gi be bandymų nuolat kelti erzelį valdančiojoje koalicijoje, pasėti kažkokio susipriešinimo, bet aš labai noriu visiems padėkoti, kad išlikome susitelkę, noriu tikėti, kad vienas kitą suprantame dar geriau“, – Liberalų sąjūdžio suvažiavime teigė premjerė.

Anot I. Šimonytės, kritika, kurios sulaukia, jau sunkiai bepavadinama kritika – pasak premjerės, ji panaši į ultimatumus.

Esu įsitikinusi, kad dabartinėje aplinkoje yra labai svarbu neišsigąsti, nesusigūžti, neatsitraukti nuo bendrai pasirinkto kelio.

„Aš kartais taip ironiškai, nes visiškai nuo ironijos man atsisakyti turbūt nepavyksta, – pagalvoju, ar jeigu užsiimtume kotletais ir keliukais, galbūt tos kritikos turėtume mažiau. Labai ačiū, kad, tiesą sakant, užsiimame ne kotletais ir keliukais, ačiū už tai, kad visą šitą laiką, kurį kartu dirbame, negalime pasakyti, kad nors kartą turėjome suabejoti vienas kitu kaip padoriu politiku. Gyvename laikais, kuriais taip pat vyksta, mano nuomone, didelė žodžių devalvacija. Iš esmės kažkokį ribojimą ar nepatogumą galime drąsiai pavadinti genocidu, holokaustu ar kažkokia kita realia žmonijos tragedija, per kurias nukentėjo daugybė žmonių“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Pasak premjerės, ginti žmogaus orumą, teises, o kartais sveiką protą arba mokslą reikia tikrai nemažai tvirtybės ir vidinės ramybės.

„Esu įsitikinusi, kad dabartinėje aplinkoje yra labai svarbu neišsigąsti, nesusigūžti, neatsitraukti nuo bendrai pasirinkto kelio. Reikia politinių jėgų ir lyderių, kuriems nuoširdžiai tai rūpėtų. Esu visiškai tikra, kad tiek Liberalų sąjūdis, tiek Viktorija (Čmilytė-Nielsen – ELTA), tiek frakcijos seniūnas Eugenijus (Gentvilas – ELTA) yra būtent tokie. Labai vertinu jūsų deleguotų ministrų darbus Vyriausybėje, manau, kad esame puikūs bendražygiai, randame supratimą vardan žalesnės Lietuvos, vardan Lietuvos kultūros“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Į partijos pirmininko postą pretenduoja dabartinė šios politinės jėgos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir pirmininkės pavaduotojas, parlamentaras Andrius Bagdonas.

Pagal patvirtintą tvarką, Liberalų sąjūdžio pirmininką rinkti gali tik nario mokestį sumokėję partijos nariai. Kaip BNS informavo Liberalų sąjūdis, tokių šiuo metu yra 1953.

Elektroninis balsavimas dėl pirmininko posto vyksta nuo ketvirtadienio. Jis bus baigtas šeštadienį, suvažiavimo metu.

Paskelbus rinkimų rezultatus, liberalai taip pat rinks partijos valdybą, etikos ir skaidrumo komisiją bei kontrolės komisiją, pirmininko pavaduotojus.

Posėdyje numatyta išklausyti ir dabartinės partijos pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen veiklos ataskaitą.

Liberalų sąjūdžio pirmininko kadencija – dveji metai. V. Čmilytės-Nielsen liberalams vadovauja nuo 2019 metų, kai šiose pareigose pakeitė Eugenijų Gentvilą.

Liberalų sąjūdis priklauso valdančiajai daugumai: Seime turi 13 atstovų, jiems priklauso Seimo pirmininko postas bei Aplinkos ir Kultūros ministerijos, kurioms vadovauja Simonas Gentvilas ir Simonas Kairys.

Partija iš viso vienija per 7 tūkst. narių. Skirtingų apklausų duomenimis, Liberalų sąjūdį palaiko 5,5–7 proc. gyventojų, o V. Čmilytė-Nielsen yra viena iš populiariausių politikių šalyje.