Pasak Tautinių kultūrų centro direktorės Jelenos Butkevičienės, Lietuvių kalbos dienos čia minimos kasmet. Šioms dienoms skiriamas ypatingas dėmesys, taip pat kartu minimos ir valstybinės šventės. Šį kartą buvo paminėta ir Vasario 16-oji.

„Lietuvių kalbos dienos minimos kiekvienais metais, bet šiemet buvo minima ypatingai, nes susirinko visų sekmadieninių mokyklų auklėtiniai kartu su mokytojais. Padarėme vieną bendrą programą, kuri buvo tikrai spalvinga, susirinko pilna salė žiūrovų. Skambėjo eilės, dainos ir lietuvių kalba, ir gimtąja“, – pasakojo J. Butkevičienė.

Lietuvių kalbos dienos minimos kiekvienais metais.

Baltarusių ir ukrainiečių mokyklų auklėtiniai prieš prasidedant renginiui salę papuošė savo piešiniais. Piešinių tematika – Vasario 16-oji ir lietuvių kalba.

Mokytoja Nadia Solodenko, kuri atvyko iš Ukrainos ir įsiliejo į sekmadieninės ukrainiečių mokyklos veiklą, pagamino „paukščių“, ant kiekvieno jų buvo užrašytas žodis, pavyzdžiui, tauta, kultūra, tradicijos, nepriklausomybė, drąsa.

„Pasiūlėme vaikams dalyvauti viktorinoje. Turėjome klausimų apie Lietuvą, kalbą, istoriją. Tikrai džiugino vaikų žinios, jie atsakinėjo į klausimus, į kuriuos ir suaugusiesiems būtų sudėtinga atsakyti, bet vaikai puikiai įveikė užduotis“, – tikino J. Butkevičienė.

Jelena Butkevičienė. Vytauto Petriko nuotr.

Antradienio vakarą Tautinių kultūrų centre taip pat vyko Vasario 16-ajai skirtas renginys-koncertas „Tai mūsų mylima Tėvynė, tai mūsų žemė – Lietuva“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės dienai. Koncertavo Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos auklėtiniai.

Kitą savaitę, minint Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Tautinių kultūrų centras lankysis Ukrainiečių kultūros ir švietimo centre „Rodyna“.

„Susitiksime su ukrainiečių bendruomene ir pabendrausime, gal sužinosime, kokie yra poreikiai ir kuo galėtume visi kartu padėti, kartu palaikydami ir čia esančius ukrainiečius, ir tuos, kurie yra tėvynėje“, – pažymėjo J. Butkevičienė.

Kovo 6 d. šiame centre vyks dar vienas renginys, skirtas lietuvių kalbai.

„Dalyvaus ukrainiečiai, kurie mokosi lietuvių kalbos. Jie deklamuos eiles, pasakos apie save, Klaipėdos kraštą lietuviškai. Tai bus išskirtinis renginys „Kas moka žodį, randa kelią“, – sakė J. Butkevičienė.

 „Šiemet bus minimos 120-osios spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo metinės, todėl bus pagerbiami knygnešiai, kitos asmenybės. Taip pat šiemet sukanka 100 metų, kai buvo išleistas Kazimiero Būgos „Lietuvių kalbos žodynas“. Lietuvių kalbos dienos didieji šeimininkai bus biržiečiai, o mažoji  sostinė tradiciškai tampa  viena iš užsienio lietuvių bendruomenių. Šiemet yra pasirinktas Australijos Perto miestas”, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Žukauskas.

Jis tikisi, kad Lietuvių kalbos dienose aktyviai dalyvaus šalies bibliotekos, muziejai, mokslo ir švietimo įstaigos, lituanistai, užsienio lietuvių bendruomenės, ambasados.

„Lietuvių kalbos dienos – puiki proga viso pasaulio lietuviams išgyventi bendrystę. Smagu, kad kalba sujungia ne tik skirtingų kartų, bet ir įvairių kraštų lietuvius“, – spaudos konferencijoje Seime pasidžiaugė renginių iniciatorė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė  Violeta Meiliūnaitė.

Anot jos, vasario 27 d. Lietuvos mokslų akademijoje bus įteikti dešimtieji „Sraigės“ apdovanojimai, kuriuos VLKK skiria už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet vėl organizuojamas ir Nacionalinis diktantas, pirmasis turas numatomas kovo 15 d. 

Didžiąją įtaką lietuvių kalbai daro toli gražu ne kalbininkai, o tie, kas kiekvieną dieną gatvėje kalba lietuviškai, kas savo vaikus mokome lietuviškai ir tai darome iš meilės, o ne iš pareigos.

Užsienio lietuvių bendruomenėse vyks Lietuvių kalbos dienų viktorina, kurioje dalyvaus beveik 90 bendruomenių iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių.

„Kalba pirmiausia yra žmonės. Tam, kad kalba būtų gyva,  ją turi kažkas vartoti. Didžiąją įtaką lietuvių kalbai daro toli gražu ne kalbininkai, o tie, kas kiekvieną dieną gatvėje kalba lietuviškai, kas savo vaikus mokome lietuviškai ir tai darome iš meilės, o ne iš pareigos”, – sakė V. Meiliūnaitė.

Kviesdamas į savo kraštą Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius pripažįsta, kad Biržams šiemet teko džiaugsmas ir garbė tapti Lietuvių kalbos dienų sostine, bet kartu ir didelė atsakomybė. 

Biržiečių parengtoje programoje stengiamasi atskleisti pasienio regionų šnektų turtingumą, aptarti lietuvių kalbos vaidmenį šiandienos kontekste, taip pat pristatyti Biržų krašte gimusių asmenybių, tokių kaip Jurgis Bielinis, Antanas Macijauskas, nuopelnus lietuvių kalbai.

Biržų viešojoje bibliotekoje bus surengta konferencija, skirta Antano Macijausko 150-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos atgavimo 120-osioms metinėms paminėti.

Išeivijoje organizuojamo projekto „Lietuvių kalbos naktys“ sumanytojai kvies viso pasaulio lituanistines mokyklas kelti tikrą lietuvių kalbos bangą – visuose pasaulio kampeliuose organizuoti vadinamąsias pižamų dienas, žaisti kalbinius žaidimus ir dalyvauti VLKK viktorinoje.

Lietuvių kalbos dienos rengiamos VLKK iniciatyva nuo 2016 m. remiantis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu.

Pirmadienį Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis ir Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis pasirašys Lietuvių kalbos dienų sostinės projekto sutartį. Šakių kultūros centre vyksiančiame renginyje „Kalba – žmogaus kultūros esmė“ bus kaitomi pranešimai, teikiama vardinė J. Augustaičio statulėlė „Raidė A“, pristatomos Vinco Kudirkos ir Jono Jablonskio hologramos.

Kaip veiklas vienijantį simbolį zanavykai pasirinko mažiausią iš kalbos elementų – raidę. Raidės motyvas pasikartos ne kartą renginių cikle. Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos sudarytoje renginių programoje „Šakiai – Lietuvių kalbos sostinė 2022“ numatyta daug įdomių renginių, kuriuose galės dalyvauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantys lietuviai ir visi besidomintys lietuvių kalba.

„Gražus sutapimas, kad šiemet Kalbos dienų sostine tapo Šakiai, vienas iš Sūduvos centrų. O kaip žinome, šiuos metus Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais“, – sako VLKK pirmininkas A. Antanaitis.

Pasak Šakių rajono mero E. Pilypaičio, kalbininkas Jonas Jablonskis augdamas Šakių krašte kartu su motinos pienu sugėrė ir vietinę kalbą, kurios pagrindu vėliau rašydamas lietuvių kalbos gramatiką ją supynė į norminės kalbos audinį. Žinoma, sukurdamas lietuviškus atitikmenis tuo metu gajiems barbarizmams, įnešė ir labai savito, asmeniško braižo. „Natūralu, kad tam pačiam krašte užaugę mes turime ne tik garbę manyti save esant taisyklingiausiai kalbančiais, bet ir prievolę saugoti savo kalbos grynumą, ją puoselėti bei autentiškai perduoti“, – tvirtina meras.

Tradicinių kalbai skirtų renginių rengta ir anksčiau. Šiemet rajone vyks jau 50-oji Kalbos diena.

„Pasauliui vis labiau globalėjant kyla pagunda suskubėti ten, kur viskas paprasčiau ir aiškiau kuo didesniam ratui žmonių, bet, nepaisant šių neišvengiamumų, lieka pareiga išsaugoti savo kalbos unikalumą ir išskirtinumą, o tai padaryti tampa vis sunkesniu iššūkiu. Džiaugiuosi, kad nuotolinio darbo ir mokymosi iššūkius mūsų švietimo įstaigos bei viešoji biblioteka išnaudojo itin kūrybiškai ir reikšmingai, viktorinų ir kitų pateikčių pavidalu skatinusios susidomėti kalbos, jos istorijos dalykais, daug ką pasikartoti ir iš naujo atrasti. Tikiu, kad savo gimtosios kalbos neprarasime kaip brangiausios savo identiteto dalies, o ja didžiuosimės, ja išsiskirsime bei drąsiai prisistatysime“, – teigia Lietuvių kalbos dienų sostinės titulą gavusios savivaldybės vadovas.

Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė siūlo nepamiršti, kad Šakiai visada buvo Zanavykijos sostinė. „Esame bendrinės lietuvių kalbos lopšio kraštas, turtingas kalbą kūrusių, puoselėjusių ir ateities kartoms išsaugojusių asmenybių: kalbininkų, rašytojų, tautinio sąjūdžio ideologų, knygnešių. Todėl kalbą puoselėjame su užsidegimu, zanavykišku unoru ir atsakomybe“, – sako projekto iniciatorė ir pagrindinė įgyvendintoja.

Vardinė J. Augustaičio statulėlė „Raidė A“ kasmet minint Gimtosios kalbos dieną teikiama Šakių krašto žmogui už tiesioginę ir visuomeninę veiklą ugdant gimtosios kalbos raštingumą, jos mokymosi motyvacijos stiprinimą, patriotinių jausmų ir tautinės tapatybės simbolio – kalbos – puoselėjimą.

Pasitelkdami pasakotoją (storytelling) šakiečiai bendradarbiaus su Škotijos lietuvių bendruomene, taip stengdamiesi lietuvių kalbą populiarinti ir užsienyje. Dar viena nauja idėja – gyvoji biblioteka „Skolinkis gyvąją knygą“. Tai intelektualūs susitikimai su iš Šakių krašto kilusiais žymiais žmonėmis: poetais, režisieriais, aktoriais, muzikantais. Juos vienija bendras vardiklis – kalba. Kalba plačiąja prasme (poezijos, scenos, muzikos kalba).

Tradicinėse Valstybinės lietuvių kalbos komisijos inicijuojamose Lietuvių kalbos dienose tradiciškai dalyvauja ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės, ambasados. Vasario 16–20 d. užsienio lietuviams Valstybinė lietuvių kalbos komisija rengia virtualią viktoriną. Kalbos dienų renginiai – susitikimai, parodos, konkursai, viktorinos, ekskursijos ir kt. – Lietuvoje ir užsienyje suplanuoti iki gegužės mėnesio.

Pasak A. Antanaičio, tokių renginių reikia, kaip reikia olimpinių žaidynių.

„Turi būti metas ir vieta parodyti lietuvių kalbos grožį, tik svarbu dalyvauti, kaip olimpinėse žaidynėse, kurių devizas „Svarbu dalyvauti, o ne laimėti“. Lietuvių kalbos renginiuose taip pat labai svarbu dalyvauti, o tai darysiantys - laimės, kaip laimės kiekvienas, kuris džiaugiasi lietuvių kalba, supranta, kokia ji graži ir turtinga“, - sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas.

Nuo vasario 16-osios iki kovo 11 dienos įvyks beveik 3000 renginių, juose dalyvaus visos savivaldybės. Kaip pabrėžė A. Antanaitis, tai pasiekimas, kuriuo galime džiaugtis.

Įstaigose ir organizacijose numatyta beveik 2700 renginių - popiečių, parodų, žaidimų, susitikimų, viktorinų. Daugiausia - per 200 renginių - vyks Kėdainių savivaldybėje, Kauno, Panevėžio, Tauragės savivaldybės pakvies į daugiau nei 100. „Tik spėk suktis ir džiaugtis“, - sakė A. Antanaitis.

Išskirtinis trečiųjų Lietuvių kalbos dienų bruožas - ypač aktyvus lietuvių bendruomenių dalyvavimas.

„Idėja, apie kurią taip garsiai ir dažnai kalbame - globalioji Lietuva - tampa realybe. Prieš 10-15 metų sakėme, kad Lietuva ten, kur yra lietuvių. Tačiau, kai susitikę lietuviškai kalbasi keli lietuviai, tai „virtuvinė“ Lietuva. Dabar iš namų aplinkos išaugame į pasaulinę bendruomenę. Galime džiaugtis ir didžiuotis, kad mūsų išeivija taip aktyviai įsitraukia į Lietuvių kalbos dienas visame pasaulyje“, - sakė A. Antanaitis.

Lietuvių kalbos dienų renginiai vyks Airijoje, Baltarusijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Liuksemburge, Norvegijoje, Rusijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Islandijoje, Ispanijoje. Pasak A. Antanaičio, tolimiausias taškas - Brazilija, lituanistinė mokykla „Vilnis“.

Visą programą galima rasti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto puslapyje vlkk.lt.

Kaip spaudos konferencijoje sakė Seimo narė Aušra Papirtienė, trečią kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos skirtos Valstybės šimtmečiui paminėti, lietuvių kalbos sklaidai ir kalbos prestižui didinti.

„Kalba susiduria su rimtais iššūkiais, kurių apstu 1000 metų Lietuvos istorijoje. Valstybine lietuvių kalba tapo 20 a., ilgai turėjo priešintis rusifikacijai, dabar tenka pasigrumti su anglų kalba, technologiniais iššūkiais“, - sakė Seimo narė.

Pasak A. Papirtienės, negalime likti abejingi, kai lietuvių kalbos grynumą ir švarumą sotaus miesčionio patogumui norima sudrumsti anglų kalba.

„Kiekvieno lietuvio šventa pareiga, prie kurios prisidedame ir mes, - puoselėti kalbą. Beveik 3000 renginių visame pasaulyje - lietuvių meilės išraiška savo tėvynei Lietuvai“, - sakė parlamentarė.

Lietuvos kultūros sostine paskelbtos Marijampolės savivaldybės Viešųjų ryšių tarnybos vedėja Aurelija Baniulaitienė išskyrė Marijampolės istoriją ir tarmę, kurios pagrindu sunorminta bendrinė lietuvių kalba.

Tai akcentuoja ir Marijampolės širdyje iškilęs paminklas Tautai ir Kalbai, kuris pritraukia vis daugiau turistų. „Jei ne Sūduvos kraštas, dar neaišku, kaip būtų su mūsų valstybe, mūsų kalba“, - sakė A. Baniulaitienė, kviesdama į Marijampolėje vyksiančius Lietuvių kalbos dienos renginius, kurie prasidės jau šį ketvirtadienį.

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje vidurdienį bus atidengtos atminimo lentos šios mokyklos auklėtiniams - Vasario 16-osios signatarams, taip pat atidengti bareljefai šią gimnaziją baigusiems šviesuoliams - kalbininkui, lietuvių kalbos normintojui Jonui Jablonskiui, tautos patriarchu vadinamam Jonui Basanavičiui, Lietuvos himno kūrėjui, visuomenės veikėjui Vincui Kudirkai.

Taip LRT RADIJUI sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovė daktarė Daiva Vaišnienė. Anot jos, per šių metų Lietuvių kalbos dienas įvyko daugiau nei 2 tūkst. renginių Lietuvoje ir užsienyje, kurie tęsis ir toliau, be to, šiais metais ketinama diskutuoti dėl Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio įstatymo projekto atnaujinimo.

– Manyčiau, kad lietuvių kalbai skiriamas deramas dėmesys, ji puoselėjama, saugoma įstatymo. Kodėl tuomet antrus metus rengiamos Lietuvių kalbos dienos? Koks jų tikslas?

– Lietuvių kalbos dienos skirtos bendruomenei tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jų tikslas yra skleisti žinias apie lietuvių kalbą. Ir užsienyje šios dienos tikrai yra populiarios. Šiais metais jos truko nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Lietuvoje ir užsienyje vyksta daugiau nei 2100 renginių.

Reikia išlaikyti supratimą apie tai, kam mums reikalinga gimtoji, valstybės kalba, ką ji reiškia. Tai – gerokai daugiau nei tik kalbos gramatika.

Dalyvauja daugybė institucijų, bendruomenių. Daug renginių vyksta aukštojo mokslo ir bendrojo ugdymo įstaigose, užsienio lietuvių bendruomenėse, Lietuvos ambasadose užsienyje. Nemažai renginių vyksta muziejuose.

Muziejai rengia parodas apie lietuvių kalbą, pabrėžia asmenybes, kurios formavo lietuvių kalbą, kūrė jos terminiją. Taigi, Lietuvių kalbos dienos yra skirtos pabrėžti, kad lietuvių – mūsų valstybės kalba, vienas iš tautos tapatybės ženklų.

– Kodėl reikia didinti kalbos prestižą? Ar jis mažėja?

– Prestižą reikia palaikyti. Reikia išlaikyti supratimą apie tai, kam mums reikalinga gimtoji, valstybės kalba, ką ji reiškia. Tai – gerokai daugiau nei tik kalbos gramatika. Mokyklose tai pat reikėtų kalbėti ne tik apie kalbos taisykles, bet apie tai, kam reikalinga lietuvių kalba, kodėl ji svarbi.

O ji svarbi, kad galėtume šioje valstybėje susikalbėti, galėtume išlaikyti kalbą kaip paveldą, galėtume ja kurti. Taip pat – pritaikyti kalbą šiuolaikinėse technologijose, kalbėti ja apie pačius įvairiausius, naujus dalykus, atsirandančius gyvenime. Tai ir naujos technologijos, daiktai, moksliniai tyrimai. 

Lietuvių kalba nuolat keičiasi ir visą laiką reikia šį bei tą išmokti. Kartais, kai norime suprasti lietuvių kalbą kaip savo savastį, turime kai ką išmokti. Bet ne visada norime tai daryti. Ko gero, tai pagrindinis dalykas. Kalba turi būti kiekvieną dieną kuriama ir atnaujinama.

– Lietuvių kalbos dienos baigėsi, bet darbai nesibaigia. Kokių tikslų turite ateičiai?

– Šiais metais lietuvių kalbos dienos netilpo į beveik mėnesio laikotarpį, todėl kai kurie renginiai vyks ir po Lietuvių kalbos dienų pabaigos. Nieko tokio, juk šie metai – ir Lietuvių kalbos kultūros metai. Viena iš veiklų, susijusi su kalbos kultūros metų programa, kuriai neseniai pritarė ir vyriausybė, – rudenį rengiama konferencija. Jos tema – kalbos kultūros ir švietimo sąveika, sąsajos.

Šie metai, mano nuomone, skirti ir kultūros kalbos metams. Kultūros kalba – ta, kurią vartojame kaip išsilavinę žmonės, tai meno kalba. Kultūros kalba, be kitų ypatybių, yra sklandi ir taisyklinga. Šiais metais vėl kalbėsime apie Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį įstatymo projektą, kuris jau senokai svarstomas Seime, bet dar nepriimtas. Yra atsiradusių naujų kalbos vartojimo sričių, kurių galiojantis įstatymas nebeapima. Vis kyla nesusipratimų, susijusių su įstatymo nuostatomis, kurios buvo aktualios 1995 m. Dabar jos turi būti išplėstos arba išsamiau paaiškintos.

Prasideda pirmą kartą organizuojamų Lietuvių kalbos dienų renginiai. Programa tęsis laikotarpiu tarp dviejų svarbių švenčių – nuo Vasario 16 -osios iki Kovo 11-osios.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė sako, kad tai prisidės prie lietuvių kalbos sklaidos šalyje ir užsienyje, sutelks bendruomenes, didins  kalbos prestižą.

„Tikimės, kad šios dienos taps gražia tradicija. [...] Jau dabar yra daugiau nei 800 renginių“, – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė D. Vaišnienė.