Finansų ministerija 2021 m. gruodžio ekonominės raidos scenarijuje prognozavo, kad šalies ūkio plėtra 2022 m., nors ir išliks ženkli (3,7 proc. bendrojo vidaus produkto, BVP), bus lėtesnė nei 2021 m. Tai labiausiai skatino pandemijos nulemti žaliavų ir tiekimo grandinių trikdžiai ir augančios energetinių išteklių kainos. Šios problemos pagilėjo šiemet vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą. Atnaujintame scenarijuje numatoma, kad 2022 m. realusis BVP augs 1,6 proc., o infliacija sieks 9,8 proc.

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir patvirtino kovo 31 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2022 m. programai rengti. Tačiau pažymima, kad išlieka rizika, jog pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingus ekonominės situacijos pokyčius, scenarijus gali neišsipildyti.

Neapibrėžtumas dėl tolesnės Rusijos karo Ukrainoje eigos ir trukmės, ES ir JAV įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, taip pat galimų atsakomųjų sankcijų poveikio didina riziką dėl ilgiau, nei tikėtasi, užsitęsusių tiekimo grandinių trikdžių, aukštesnių žaliavų ir energetikos išteklių kainų, prastesnių verslo ir gyventojų lūkesčių.

Prekyba mažėja 8 metus

„Nuo 2014 m. sumažėjo Lietuvos prekybos su Rusija ir Baltarusija mastai, tačiau tarp ES valstybių Baltijos šalys išlieka daugiausia importuojančios iš šių šalių. 2021 m. iš Rusijos ir Baltarusijos Lietuva daugiausia importavo mineralinio kuro, medienos ir jos dirbinių, geležies ir plieno, trąšų. Mineralinio kuro importas svarbus energijai imlioms pramonės šakoms Lietuvoje, tokioms kaip naftos perdirbimas ar trąšų gamyba. Pasikeitusi geopolitinė situacija padidino poreikį perskirstyti energetinių išteklių ir kitų žaliavų importo rinkas“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.

Vidaus rizikos veiksniai susiję su infliacija, transporto, statybos ir apdirbamosios gamybos sektorių jautrumu, gyventojų lūkesčiais ir investicijomis. Infliacija, daugiausia nulemta energetinių ir maisto produktų kainų, labiausiai veikia pensinio amžiaus ir mažas pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią. Dėl šios priežasties gali išaugti skurdo rodikliai ir kilti papildomos paramos poreikis, siekiant palaikyti vidaus vartojimą. Be to, kyla rizika, kad ES paramos lėšomis planuoti finansuoti projektai bus neįgyvendinti, nes reali projekto įgyvendinimo kaina gali viršyti projektavimo metu numatytąją.

1,6 proc. – tiek šiemet augs BVP, taip numatyta Finansų ministerijos atnaujintoje prognozėje, o infiacija – 9,8 proc. 

Kadangi 2022 m. sausio ir vasario mėn. mokesčių plano vykdymas neviršija daugiametės tendencijos, todėl neapibrėžtumas dėl viršplaninių pajamų surinkimo yra didelis. Augant einamųjų išlaidų poreikiui, o pajamoms išliekant neapibrėžtoms, svarbu ieškoti struktūrinių pajamų šaltinių, kurie prisidėtų ne tik prie rizikos augti skolintų lėšų poreikiui sumažinimo, bet ir prie skolos didėjimo rizikos valdymo. Tai gali būti svarbu ateityje, jei dėl geografinės padėties augtų Lietuvos skolos priežiūros kaštai.

Projektuojama augimo sparta

Finansų ministerija parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuoja, kad 2022 m. realusis BVP augs 1,6 proc., o infliacija sieks 9,8 proc. Numatoma, kad dėl karo Ukrainoje labiausiai bus paveikta Lietuvos tarptautinė prekyba, tačiau šalies ekonomikos augimą palaikys namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos. Neapibrėžtumas yra didelis, tačiau, stabilizuojantis geopolitinei situacijai ir perskirsčius žaliavų importo rinkas, projektuojamas realiojo BVP augimo paspartėjimas iki 2,5 proc. 2023 m. ir infliacijos sulėtėjimas iki 3 proc.

Atnaujintoje Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramoje matyti, kad spartėjančios grynosios infliacijos fone 2022 m. pirmą ketvirtį Lietuvos ekonomikos temperatūra, tikėtina, aukštesnė už 2021 m. lygį.

2022 m. balandžio 1 d. pristatytame „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ pakete pasiūlytos priemonės mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams susidariusioje situacijoje yra svarbios ir tikslingos. Į horizontalųjį dujų ir elektros kainų kompensavimą nukreiptos priemonės mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius, skatina vidaus paklausą, kuri didina infliaciją. Dėl šios priežasties reikalingos papildomos valdžios sektoriaus pajamos. Panašaus pobūdžio paketų poreikis gali kartotis, todėl klausimo „kas mokės“ nederėtų atidėti ateičiai. Spaudimą augti ilgalaikio pobūdžio išlaidoms darys ne tik didėjančios išlaidos gynybai, bet ir su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos ir kiti prisiimti įsipareigojimai.

Lietuvos bankas mano blogiau

Prieš dvi savaites Lietuvos bankas paskelbė savo prognozes, kuriose labiau nei Finansų ministerija nuogąstauja dėl BVP augimo ir infliacijos. Mūsų centrinio banko ekonomistai vietoj įprastų prognozių parengė tris scenarijus.

Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomas hipotetinis papildomas šokas ekonomikai, dėl kurio 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.

Kaip pažymima Valstybės kontrolės išvadose, neapibrėžtumas tarptautinėje aplinkoje ir išliekantis neigiamas išorės rizikos veiksnių balansas lemia šių metų Lietuvos ūkio raidos peržiūrą lėtėjimo kryptimi, o dėl lėčiau augančios išorės paklausos mažinamos eksporto ir importo augimo šiemet projekcijos.

Vidaus paklausa ir toliau turėtų išlikti pagrindiniu veiksniu, lemiančiu Lietuvos ekonomikos augimą. Didėjantis šalies vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, šiemet padidintas neapmokestinamas pajamų dydis, vaiko pinigai, nedarbo išmokos, indeksuojamos pensijos ir dėl to išaugsiančios disponuojamos pajamos bus pagrindiniai veiksniai, skatinantys privataus vartojimo augimą.

Fiskalinės institucijos patvirtintų projekcijų 2018 m. ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtų faktinių šių rodiklių skirtumų Valstybės kontrolės analizė atskleidė, kad Finansų ministerijos parengti scenarijai buvo atsargūs ir atitiko ES Tarybos direktyvos dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms nuostatas.

Kaip ELTA jau rašė, Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos ekonomika pernai išaugo 3,4 proc. - beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis. Pastebimai pagerėję tarptautinės migracijos rodikliai mažino įtampą darbo rinkoje, sparčiau nei kainos augęs darbo užmokestis bei palankios kreditavimo sąlygos užtikrino stiprią vidaus paklausą.

Įvertinus pasikeitusią išorės aplinką, Finansų ministerija numato, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet galėtų padidėti 2,6 proc. Tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta pernai rudenį. Nors ir nuosaikiau, bet vėlesniais vidutinio laikotarpio metais ekonomika turėtų augti ir toliau: 2020 m. BVP turėtų augti 2,4 proc., 2021 m. - 2,3 proc., 2022 m. - 2,3 proc.

Stabilizavęsi maisto kainos mažins infliaciją, todėl šiemet ją Finansų ministerija prognozuoja mažesnę, nei buvo numatyta 2018 m. rudenį. Taip pat vėlesniais vidutinio laikotarpio metais spaudimą infliacijai mažins žemos naftos kainos ir lėčiau augsiantys atlyginimai. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sumažės nuo 2,5 proc. pernai iki 2,2 proc. 2019 m. ir 2020 m., 2021 m. - 2,1 proc., 2022 m. - 2 proc.

Finansų ministerijos prognozėmis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje šiemet augs 8 proc. - tai 0,5 p. p. daugiau, nei buvo numatyta pernai rudenį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais darbo užmokestis šalyje turėtų augti vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus. Vis dėlto Finansų ministerija projektuoja, kad dėl natūralios gyventojų kaitos darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažės visą vidutinį laikotarpį, todėl darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų turėtų išlikti.

Vasarį paskelbtose Europos Komisijos (EK) žiemos prognozėse numatoma, kad kai kurių Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonomikos raida 2019 m. sulėtės nuo 0,2 procentinio punkto iki 0,8 p. p., palyginti su techninėmis prielaidomis, naudotomis sudarant 2018 m. rudens ekonominės raidos scenarijų. Lėčiau auganti išorės paklausa neigiamai veiks Lietuvos užsienio prekybą.

Finansų ministerijos duomenimis, eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs javų (53,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (13,8 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs organinių chemijos produktų (41,5 proc.), žalios naftos (3,8 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 1,6 proc., importas padidėjo 0,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 3,5 proc., be mineralinių produktų - 3,1 proc.

Pasak ministerijos, optimizmo dėl eksporto perspektyvų suteikia išliekanti stipri prekių eksporto diversifikacija ir ilgametė Lietuvos eksportuotojų patirtis dirbti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje - numatoma, kad šiemet realus prekių ir paslaugų eksportas augs 4,1 proc., 2020 m. - 4,4 proc., 2021-2022 m. - po 4,3 proc., o vidaus paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti stipri ir bus esminis Lietuvos ekonomikos variklis.

Po 2018 m. Finansų ministerijos rudens ekonominės raidos scenarijaus paskelbimo tarptautinės institucijos jau kelis kartus mažino tiek pasaulio ekonomikos, tiek pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos rinkos - ES ekonomikos - perspektyvas.