R. Grigas sako dabartinio Seimo veiklą daugeliu aspektų laikantis antikrikščioniška, antinacionaline ir antikultūrine, todėl jis nenori būti „niekaip siejamas su dabartinės kokybės Seimu“.

„Jau senokai nebejaučiu, kad jis tinkamai atstovautų manųjų, tai yra tradicinių konservatyvių, lietuvybę branginančių pažiūrų žmones“, – šią savaitę feisbuke paskelbė R. Grigas.

„Tikiu, kad ateityje sulauksime naujo moralinio Tėvynės atgimimo ir daugumos Lietuvos piliečių dvasines nuostatas išreiškiančios mūsų Tautos Atstovybės. Tada ramia širdimi galėsiu priimti įvertinimus ir apdovanojimus, jei tokie būtų skiriami“, – poziciją išsakė dvasininkas.

Visuomeninių organizacijų apdovanojimo „Žinia“ laureatą per minėjimą šeštadienį pristatė Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas.

„Apgailestauju, kad nominantas neatvyko į Tautos atstovybės salę, kur 1990 metų kovo 11 dieną buvo priimtas Lietuvos nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimo aktas. Tai jo pasirinkimas, tai yra veikianti demokratija“, – sakė S. Pečeliūnas.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

„Tikrai šiandien optimistiškai galiu pasakyti, kad turbūt ne veltui mes dirbome, gyvenome tuos 33 metus, jeigu šiandien pasaulis mūsų klausosi, ir mes galime kitam padėti“, – per Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime šeštadienį sakė A. Kumža.

Jis prisiminė kovo 11 dieną prieš 33-ejus metus ir nerimą, su kuriuo po balsavimo dėl Nepriklausomybės Atkūrimo Akto buvo skaičiuojami balsai.

„Pradėjome balsuoti vėlokai, įkrito paskutinis balsas ir nešėme balsadėžę čia, į trečiąjį aukštą skaičiuoti. Tada aš negalvojau apie tai, bet dabar tikrai galiu pasakyti, kad šitame gyvenime nieko vertingesnio nelaikiau savo rankose, na gal tik gimusį kūdikį, kuris yra stebuklas. Gimusi gyvybė yra stebuklas. Bet ta gimstanti nepriklausomybė irgi buvo stebuklas“, – kalbėjo signataras.

„Pažeriam balsus ant ilgo stalo. Buvo trupučiuką nerimo, žinojome, kad pergalė, kad dauguma bus, bet ar ji bus įtikinama? Kad visas pasaulis sužinotų, kad lietuviai jau nebesiblaško. Kelias pasirinktas ir iš jo jau nebeišsuks. Ir pradėjome skaičiuoti: už, už... jau linksmiau – 124. Tikra pergalė“, – prisiminė A. Kumža.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“. Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Šiuo aktu Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įgyvendino pusę amžiaus puoselėtas viltis gyventi Laisvoje valstybėje.

Lietuvos išsivadavimo iš sovietų okupacijos metinių proga Seime ir visoje Lietuvoje nuotoliniu būdu organizuojami šventiniai renginiai, skirti prisiminti iškovotą laisvę. Tai bus virtualios parodos, istorijos žinių konkursas, meninės instaliacijos, pasaulio lietuvius suvienijusi kultūrinė iniciatyva „Pasveikink Lietuvą“, koncertai.

Dėl pandemijos dalis renginių nufilmuoti iš anksto, o vaizdo medžiaga bus skelbiama Seimo „YouTube“ kanale, transliuojama per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“ ir per LRT kanalus.

Kovo 10-ąją, trečiadienį, bus padėtos gėlės ant Nepriklausomybės Akto signatarų kapų Joniškyje, Kaune, Kelmėje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Pakruojyje, Palangoje, Plungėje, Šilutėje, Ukmergėje ir Vilniuje.

Vidudienį portale delfi.lt prasidės nacionalinis konkursas „Lietuvos istorijos žinovas“.

Vakare, 21 val., Seimo „YouTube“ paskyroje ir „Facebook“ bus transliuojamas Pasaulio lietuvių kultūrinės iniciatyvos „Pasveikink Lietuvą“ vaizdo įrašas.

Pagrindinę šventės dieną, kovo 11-ąją, ketvirtadienį, bus padėtos gėlės prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.

Šioje istorinėje aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Iškilmingos ceremonijos vaizdo įrašą LRT transliuos 12 val.

Po pusvalandžio, 12.30 val., per LRT tiesiogiai iš Vilniaus arkikatedros bazilikos bus transliuojamos šv. Mišios.

Vėliau – šviesų instaliacija „Laisvė“ Kaune, virtuali pilietinė akcija ir meninė kompozicija „Laisvai“ Šiauliuose, šventinė instaliacija „Jungiamės, Lietuva“ Panevėžyje.

Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pasaulio lietuviams ir Lietuvai dovanos šventinį koncertą „Mes – kartu“.

Koncerte dalyvaus Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai dainininkė Veronika Povilionienė ir saksofonininkas Petras Vyšniauskas. Skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Broniaus Kutavičiaus, Algirdo Martinaičio, Juozo Naujalio, Felikso Bajoro ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai bei aranžuotės. Vaizdo įrašo transliacija per LRT Plius – 19.15 val.

Kito šventinio koncerto – „Nepriklausomybės laikas“ – vaizdo įrašas iš Seimo per LRT 21 val.

Rengiama aštuntąjį kartą

Šiemet Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus menininkų paroda „Vakarų vėjai – 2020“ KKKC Parodų rūmuose vyks jau aštuntąjį kartą ir yra svarbus įvykis Klaipėdos vizualaus meno kultūros raidai.

LDS Klaipėdos skyriuje yra 119 narių iš Klaipėdos miesto, rajono ir visos Vakarų Lietuvos – Palangos, Neringos, Kretingos, Mosėdžio (Skuodo raj.), Telšių ir kitų miestų.

2020-aisiais minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, LDS Klaipėdos skyrius parodą „Vakarų vėjai – 2020: (Ne)priklausomi“ dedikuoja šiam vienam reikšmingiausių valstybės įvykių ir taip pat ironiškai pasižiūri į priklausymą dailininkų ar bet kuriai kitai sąjungai, reflektuodamas, kaip tai veikia menininkus – vieną iš individualiausių, originaliausių žmonių grupių. Ar šiais laikais, kai manomės esantys patys laisviausi ir nesuvaržyti, dar reikėtų kalbėtis apie priklausymą kam nors, kad ir kas tai būtų – organizacija, socialinis sluoksnis, profesionalų sambūris ar net etninė grupė?

Kuriantys laisvoje Lietuvoje

Ši paroda demonstruoja didžiulį Klaipėdos krašte kuriančių dailininkų kūrybinį potencialą. Visi eksponuojami darbai – nauji, sukurti per pastaruosius dvejus metus.

Šia paroda sukuriamos sąlygos LDS Klaipėdos skyriaus įvairių žanrų (tapyba, skulptūra, grafika, tarpdisciplininiai ir taikomieji menai) menininkų profesionaliosios kūrybos raiškai – sustiprinama jų tapatybė, identiteto svarba, kultūros bei meno tradicijų puoselėjimas.

Klaipėdos dailininkai kviečia dalyvauti didelėje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio šventėje, kurioje laisvi menininkai, kuriantys laisvoje Lietuvoje, profesionaliai reprezentuoja regioninį ypatumą visos Lietuvos ir pasaulio meniniame kontekste.

Parodoje dalyvauja LDS Klaipėdos skyriaus nariai – dailininkai Algirdas Bosas, Antanas Garjonas, Augustinas Virgilijus Burba, Aurimas Anusas, Aurimas Eidukaitis, Dalia Čistovaitė, Dalia Kirkutienė, Danas Andriulionis, Danius Drulys, Ernestas Žvaigždinas, Gražina Eimanavičiūtė-Kaščionienė, Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė, Liuda Liaudanskaitė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Petras Balčius, Rodionas Petroffas, Saulė Želnytė, Tatjana Simanaitienė, Toma Šlimaitė, Virginija Degenienė, Virginija Urbonavičienė, Žydrūnė Kriūkaitė-Juciuvienė, Romas Klimavičius, Petras Gintalas, Daiva Ložytė, Zita Inčirauskienė, Romualdas Inčirauskas, Tomas Vaičaitis, Artūras Tamašauskas, Anatolijus Klemencovas, Audronė Adomavičienė, Henrikas Šurkus ir Saulius Bertulis.

Apžvalga ir kūrybinė ataskaita

Parodą organizuojančios LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkės Neringos Poškutės-Jukumienės teigimu, tradiciniai „Vakarų vėjai“ – tai ir savotiška menininkų kūrybinė ataskaita visuomenei, ir apžvalginė ekspozicija, bylojanti apie šiandienės dailės procesus, Vakarų Lietuvos regiono vizualinio meno situaciją.

„Ši paroda demonstruoja didžiulį Klaipėdos krašte kuriančių dailininkų kūrybinį potencialą. Visi eksponuojami darbai – nauji, sukurti per pastaruosius dvejus metus. „Vakarų vėjai“ – puiki proga dailininkams pristatyti savo naujausius kūrinius ir pamatyti, kuo gyvena kolegos, o visuomenei – susipažinti su naujausia jau pamėgtų mūsų regiono dailininkų kūryba, atrasti naujus jaunus talentingus kūrėjus“, – teigė N. Poškutė-Jukumienė.

Tegul visada pučia nepriklausomi vėjai! Projekto „Vakarų vėjai – 2020: (Ne)priklausomi“ lydintis renginys yra liepos 10–rugpjūčio 31 d. LNDM Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikianti jubiliejinė uostamiesčio dailininkės Sofijos Kanaverskytės dekoratyvinių vėliavų paroda „Vardan Tos“.

Projektą „Vakarų vėjai – 2020: (Ne)priklausomi“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paroda „Vakarų vėjai – 2020: (Ne)priklausomi“ KKKC Parodų rūmuose veiks iki rugpjūčio 23 d. KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.

Eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ prasidėjo Nepriklausomybės aikštėje, po Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos.

Gedimino prospektu kariai, civiliai gyventojai, signatarai, politikai, moksleiviai nešė 400 metrų ilgio trispalvę. Tarp jų vienas pirmųjų buvo prezidentas Gitanas Nausėda.

Priekyje žygiavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariniai orkestrai, Lietuvos garbės sargybos kuopos kariai, šauliai, Lietuvoje dislokuoti NATO sąjungininkų kariai.

„Kovo 11-oji – tai pergalė prieš Sovietų Sąjungą“, – trečiadienį BNS sakė 36 metų vilnietis Tomas Miliauskas, drauge su šeimos nariais nešęs trispalvę.

Jis teigė pačios 1990-ųjų kovo 11-osios neprisimenantis, bet labai įsidėmėjo 1991-ųjų sausio 13-ąją, kai sovietų kariuomenė bandė užimti Vilniaus televizijos bokštą ir Nacionalinį radiją bei televiziją.

„Man tada buvo šešeri su trupučiu. Kovo 11-osios neprisimenu, bet prisimenu Sausio 13-ąją. Tada labai bijojau, klausiau tėvų, ar mus veš į Sibirą“, – pasakojo vyras.

Eitynėse dalyvavusi 77 metų vilnietė Rimantė Umbrasaitė sakė, kad jai Kovo 11-oji reiškia gyvenimą.

„Visą gyvenimą reiškia. Aš buvau tų įvykių liudininkė ir esu laiminga dėl to, tuomet buvau aikštėje (prie Aukščiausiosios Tarybos – BNS). Prisimenu, kad lašnojo visą dieną, o paskui nustojo lyti, ir kai išlindo A. Terleckas su A. Kubiliumi nuimti po (sovietinio) herbo, tiesiog širdis apsivertė iš džiaugsmo“, – pasakojo moteris.

37-erių vilnietė Virginija Baroniūnienė trispalvę nešė su vaikais.

„Kovo 11-oji man yra Nepriklausomybė. Nepriklausomi esame 30 metų. Prisimenu, kai buvau septynerių, pro namus važiavo tankai. Man ši data labai reikšminga. Ir vaikus atsivedžiau, kad pajustų dvasią, suprastų, kas tas yra“, – sakė ji.

Po šv. Mišių Katedros aikštėje Vilniuje Katedros aikštėje koncertuos Lietuvos, Estijos ir Latvijos kariniai orkestrai, o vakare, 21.30 val., šventinis koncertas vyks Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje.

Pavakary sostinėje dar numatytos tautininkų organizuojamos eitynės. Jos anksčiau sulaukdavo kritikos dėl perdėto nacionalizmo.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Už tokį nutarimą balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

Taip Lietuvos ambasada Italijoje paminės Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį.

Po Lietuvos trispalvės Koliziejus nušvis Italijos vėliavos spalvomis taip pažymint Lietuvos solidarumą su šia koronaviruso krizę išgyvenančia šalimi.

„Lietuvos trispalvė Romoje skleis ne tik svarbią laisvės, vienybės, bet ir solidarumo su Italija žinią. Amžinasis miestas kvies viso pasaulio lietuvius būti kartu su Italija“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius.

Pasak ambasadoriaus, ambasada atšaukė turėjusį vykti koncertą. Apšvietimas bus transliuojamas tik internetu, tokiu būdu skatinant žmones likti namuose.

Tiesioginę renginio transliaciją bus galima stebėti ambasados „YouTube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje.

Vadinamasis flashmobas – masinis patriotinis šokis Klaipėdos „Gilijos“ pradinėje mokykloje buvo šokamas jau šeštą kartą, o „Vyturio“ mokykloje – antrą.

Šį kartą Nepriklausomybės vaikai Lietuvos laisvę sveikino pagal Marijono Mikutavičiaus dainą „Pasveikinkim vieni kitus“.

Taip jaunieji uostamiesčio patriotai masiniu šokiu mokyklos kieme su mažytėmis trispalvėmis rankose sutinka artėjančią Kovo 11-ąją šventę.

Lietuvos nepriklausomybės atgavimo šventei paminėti choreografiją kūrė ir šokio vaikus mokė šiose mokyklose dirbantis šokių vadovas Rolandas Stonys.

„Per dvi mokyklas šio šokio išmokyta 1,2 tūkst. vaikų. Vaikai ateidavo repetuoti ir per pertraukas. Tam šokiui suburta visa bendruomenė – ir mamos, ir tėčiai, ne tik vaikai. Šitas masinis šokis – labai geras sprendimas paminėti Nepriklausomybės atgavimo dieną, nes norisi ne sėdėti ir kalbų klausytis, o – judėti. Šį kartą šokome pagal M.Mikutavičiaus dainą „Pasveikinkim vieni kitus“. Ar ateičiai mums pakaks patriotinių kūrinių masiniam šokiui? Manau, taip. Mažiausiai 10–20 metų tikrai nepritrūksime“, – pasidžiaugė R.Stonys.

Ankstesniais metais Kovo 11-osios proga „Gilijos“ pradinukai taip pat šoko masinį šokį ir pagal kitas M.Mikutavičiaus dainas – „Trys milijonai“ ir „Aš tikrai myliu Lietuvą“.

„Mes laisvą Lietuvą sveikiname šokiu. Šį šventė jau tapo mūsų mokyklos tradicija. Šitas masinis šokis suteikia bendrystės, pasitikėjimo jausmą. Tai mūsų visos mokyklos bendruomenės gestas, parodantis, jog lygiai prieš 30 metų kovo 11-ąją įgyta laisvė mums yra brangi“, – kalbėjo „Gilijos“ mokyklos vadovė Renata Mikienė.

Pagal. J. Juzeliūno kantatą

Tai programa „Gėlių kalbėjimas“, pavadinta pagal vienos drąsiausių to laikmečio asmenybių – kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno kantatą, sukurtą pagal Jono Meko tekstus.

To paties autoriaus eilės inspiravo ir kitus kompozitorius, tarp kurių buvo Bronius Kutavičius, vokalinių oratorijų, muzikinio ritualo meistras. Pagal J.Meko žodžius jis yra parašęs vokalinį kūrinį „Ant kranto“, taip pat skambėsiantį būsimoje programoje. Kartu bus pagerbtas poeto ir avangardinio kino kūrėjo, prieš metus užgesusio tolimajame Niujorke ir amžinam poilsiui atgulusio gimtojoje Biržų žemėje, atminimas.

J.Juzeliūno asmenybėje darniai derėjo menininkas ir mokslininkas, kompozitorius ir muzikos teoretikas, pedagogas ir visuomenininkas. Tapęs vienu iš Sąjūdžio lyderių, jo Seimo tarybos nariu, jis aktyviai prisidėjo prie šalies nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo. Jam vadovaujant Komisijai stalinizmo nusikaltimams tirti buvo reabilituoti sovietmečiu neteisėtai represuoti Lietuvos piliečiai. Taip ne tik J.Juzeliūno kūryba, bet ir visuomeninė veikla buvo įrašyta XX a. Lietuvos istorijos metraštyje.

Koncerte skambės J.Juzeliūno Kantata balsui ir styginių kvartetui „Gėlių kalbėjimas“ bei „Ragamalika“ medinių pučiamųjų kvintetui, liudijanti autoriaus domėjimąsi neeuropinėmis muzikinėmis kultūromis.

Susiję su Klaipėda

Jeronimas Kačinskas – kitas menininkas, išeivis iš Lietuvos, kurią jis paliko 1944 m., kaip ir J.Mekas. Abu jie trumpam rado prieglobstį Vokietijoje, o vėliau persikėlė į JAV. Atkurtos Nepriklausomybės metais J.Kačinskas kelis kartus perskrido Atlantą ir aplankė gimtinę.

Koncerte bus atliktas J.Kačinsko Styginių kvartetas Nr. 3, dedikuotas Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijai, kurioje kompozitorius mokėsi, o vėliau dirbo.

Dar vienas koncerto autorius, praeityje susijęs su Klaipėda ir S.Šimkaus konservatorija – žymus kompozitorius Osvaldas Balakauskas. Jis buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimo tarybą, o atkūrus Nepriklausomybę kelerius metus ėjo garbingas Lietuvos ambasadoriaus Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje pareigas.

Beje, Sąjūdžio, nutiesusio kelią į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, Seimo taryboje buvo net trys muzikai: jau minėti kompozitoriai O.Balakauskas, J.Juzeliūnas ir muzikologas, pianistas Vytautas Landsbergis. 1990 m. kovo 11 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, jis vadovavo parlamento sesijai, kuri paskelbė apie

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Kvartetas, sopranas ir kvintetas

Keturi koncerto autoriai – J.Kačinskas, J.Juzeliūnas, O.Balakauskas, B.Kutavičius – apdovanoti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Ja pagerbtas ir koncerte dalyvausiantis kolektyvas – Valstybinis Vilniaus kvartetas, skaičiuojantis jau 55-uosius kūrybinės veiklos metus. J.Kačinsko, J.Juzeliūno ir B.Kutavičiaus kūrinius grieš Dalia Kuznecovaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Monika Augulytė (altas) ir Augustinas Vasiliauskas (violončelė).

Scenoje taip pat pasirodys perspektyviausi jaunesnės kartos muzikai – krištolinis sopranas Gunta Gelgotė ir Kristupo pučiamųjų kvintetas: Giedrius Gelgotas (fleita), Ugnius Dičiūnas (obojus), Andrius Žiūra (klarnetas), Andrius Dirmauskas (valtorna), Andrius Puplauskis (fagotas). Kvintetas atliks O.Balakausko kūrinį „Aerofonija 2“ ir Mykolo Natalevičiaus „Perpetuum mobile“. Pastarojo opuso autorius šiuo metu vadovauja Lietuvos kompozitorių sąjungai. Minėti kūriniai ir J.Juzeliūno „Ragamalika“ įrašyti ką tik pasirodžiusioje Kristupo pučiamųjų kvinteto kompaktinėje plokštelėje „Aerofonija“, skirtoje lietuvių autorių kūrybai.

Koncertą ves muzikologė, LRT radijo laidų vedėja Jūratė Katinaitė, teigianti, kad Sąjūdis ir Kovo 11-oji buvo patys nuostabiausi įvykiai jos kartai.

„...Meilė yra kaip vėjas, / ir meilė kaip vanduo – / su pavasariu ji atdrungsta / ir užšąla – kai ruduo…“ Taip rašė J.Mekas, taip dainuos G.Gelgotė, pritariant Vilniaus kvarteto stygininkams. „Gėlių kalbėjimas“ atvers širdis ir atmintį – asmeninę ir istorinę, žmogaus ir valstybės.

Renginyje bus kalbama apie išskirtinę jubiliejinės datos reikšmę. Išskirtinę ir svarbią ne tik visapusišku valstybingumo įgyvendinimu, esmingai pasikeitusiu politiniu, ekonominiu, socialiniu gyvenimu, bet ir istorijoje užkoduotomis žmonių pastangomis, kurios lėmė laisvės triumfą. Prisimenant disidentus, pogrindžio spaudos leidėjus, jaučiant dėkingumą užsienyje nenuilstamai vardan Lietuvos dirbusiems Lietuvos diplomatams, visuomenės veikėjams. Atsigręžiant į Sąjūdžio bangą, drąsiai kėlusią nepriklausomybės idėją. Prisimenant ir tai, kad į Kovo 11-ąją visi ėjome aiškiai suvokdami tikslą, kurį galutinai įtvirtino visuotiniu balsavimu priimta Konstitucija.

Diskusijoje apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą dalyvaus kardinolas Sigitas Tamkevičius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egidijus Aleksandravičius, Kauno Kovo 11-osios gimnazijos mokinės Kamilė Berinkevičiūtė ir Laura Lodaitė bei kiti kauniečiai.

Organizatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Kauno miesto savivaldybės tarybos TS–LKD frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė ir Seimo narys Kazys Starkevičius.

„Tęsiame renginių ciklą „Kaunas prisimena“. Praėjusiais metais Istorinėje Prezidentūroje diskutavome apie Molotovo-Ribentropo pakto padarinius ir prieš 30 metų organizuotą masinę taikią demonstraciją nuo Talino iki Vilniaus – Baltijos kelią. Kaip anuomet, didžiuliu ratu apjuosę visą Prezidentūros kiemelį, susikibome už rankų. Šiemet norisi prisiminti, kas mūsų tautą vedė į Kovo 11-ąją, nušluostyti dulkes nuo prieš trisdešimt metų vykusių istoriniais tapusių įvykių. Norisi į dainuojančią revoliuciją pažvelgti šių dienų akimis“, – sako viena iš renginio iniciatorių E. Gudišauskienė.

Istorinėje Prezidentūroje renginio „Kaunas prisimena“ dalyviams skirtą koncertinę programą atliks Kauno pirmosios muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis ir akordeonistų duetas.