Taip profsąjungos reaguoja į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Vidaus tarnybos statuto (VTS) projektą. Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame LTFP pranešime, norint užtikrinti tinkamą pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą, reikėtų skirti 55 mln. eurų, o ne dabar projekte numatytus 23,9 mln. eurų.

„Projekte numatytomis lėšomis atlyginimų didėjimas pareigūnams būtų visiškai nežymus, nesiektų net 50 eurų į rankas ir didėtų tik 31 proc. pareigūnų. Šiuo projektu iš esmės keičiama darbo užmokesčio sistema, tačiau mes nežinome, kokia ji bus, nes statutas to konkrečiai neįvardina. Kalbama apie gaires, kurios nėra pristatytos“, – sakė federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

Kaip tvirtina profsąjunga, nepritariant projektui, profesinės sąjungos planuoja vykdyti protesto akcijas prie Vyriausybės, Vidaus reikalų, Teisingumo ir Finansų ministerijų, tuo metu prie Lietuvos ambasadų užsienyje palaikymą Lietuvos pareigūnams ketina reikšti užsienio pareigūnus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos.

Projekte numatytomis lėšomis atlyginimų didėjimas pareigūnams būtų visiškai nežymus, nesiektų net 50 eurų į rankas ir didėtų tik 31 proc. pareigūnų.

Savo ruožtu VRM nurodo, kad pataisomis numatoma didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Pagal pataisas, būtų peržiūrimas pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – jų mažėtų nuo 15 iki 10. Ministerija teigia, kad taip būtų nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija. Centrinėse statutinėse įstaigose bus patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.

Įgyvendinant Valstybės tarnybos pertvarkos antrąjį etapą, pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos bus taikomas pareiginės algos bazinis dydis – 1,79 tūkst. eurų.

Siekiant pritraukti pareigūnus į tam tikras vietoves, kuriose yra pareigūnų trūkumas, nustatoma galimybė mokėti vienkartines skatinamąsias išmokas naujai priimamiems pareigūnams, jeigu jie įsipareigoja tam tikrą laiką dirbti tose vietovėse, taip pat pareigūnams, kurie sutinka persikelti į tas vietoves dirbti.

Pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti centrinės statutinės įstaigos personalo rezervą, kuris sudarys sąlygas valdant krizes ar ekstremaliąsias situacijas statutinių įstaigų funkcijoms įgyvendinti pasitelkti buvusius patyrusius pareigūnus.

Ministerija taip pat skelbia, kad planuojama tobulinti pareigūnų reabilitacijos modelį.

Vis tik federacijos teigimu, projekte numatyta nemažai punktų, mažinančių pareigūnų socialines garantijas: atsisakoma priedo už laipsnį, priedas už stažą mažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc., keičiamos perkėlimo į kitas pareigūno pareigas tarnybinio būtinumo atvejais sąlygos, apribojami butpinigiai ir kelionių išlaidos, plečiamas vienų metų senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti.

L. Soščekienės teigimu, girdima ir apie parengtą pareigūnų pensijų įstatymo projektą – tačiau jo rengime, LTPF žiniomis, nedalyvavo nė viena profesinė sąjunga.

„Panašu, kad pareigūnų bendruomenės laukia dar vienas siurprizas. O turint omeny, kad rengiamas slaptai, galima manyti, kad ir vėl nepalankus pareigūnams“, – sakė ji.

„Mes, pareigūnai, savo interesus taip pat neretai giname mitingais ar atraktyviomis priemonėmis. Todėl puikiai suprantame, koks tai svarbus demokratijos įrankis. Tačiau susirinkimų teisė niekada nereiškė teisės smurtauti. Kaip ir nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų. Vakar mitinguotojai prie Seimo peržengė labai daug ribų. Taip ne tik sukeldami pavojų kitiems asmenims, bet ir diskredituodami žmonių valią, išreiškiamą mitinguose“, – taip apie praėjusios nakties įvykius atsiliepia LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Ji teigia, kad nepaisant to, kad tiek policijos, tiek Viešojo saugumo tarnybos bei kiti pareigūnai kasdien eidami į darbą, supranta, jog jiems gali tekti rizikuoti sveikata, ar net gyvybe, to, kas praėjusią naktį vyko prie Seimo, pateisinti niekaip negalima.

„Pareigūnai visą laiką labai korektiškai mitinguotojams primindavo apie jų daromus pažeidimus – atstumo nesilaikymą ir pan. Visą dieną stebėjau, kaip profesionaliai dirbo pareigūnai. Naktį pareikalavus nutraukti nesankcionuotą mitingą, kuris turėjo baigtis 17 val., agresijos pliūpsnis prieš pareigūnus buvo jau ne demokratija. Tai buvo prieš mūsų valstybę nukreipti veiksmai“, – reziumuoja L. Soščekienė.

„Tai labai aiškus emocinis sulyginimas. Labai apmaudu, kad ministras, pareigūnus priešpastatydamas onkologiniams ligoniams, formuoja nuomonę, kad pareigūnai mėgina skiepus gauti kažkieno sąskaita. Suprask – sunkiausių ligonių sąskaita. Manome, kad tokio rango politikai turėtų atsakingiau rinktis viešai išsakomus žodžius. Visuomenė ir taip susiskaldžiusi, o įtampas darbe patiria visi, ne tik ministras, pareigūnai taip pat. Tokie pareiškimai įtampų nemažina, o priešingai. Juolab, kad nuolat girdime apie vakcinų likučius. Tai vietoj to, kad vakcinos būtų skirstomos efektyviau, ministerija užsiims pareigūnų moralizavimu?“ – klausė LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Manome, kad tokio rango politikai turėtų atsakingiau rinktis viešai išsakomus žodžius.

LTPF lyderė taip pat primena, kad pareigūnai labai kantriai stebėjo prioritetinių sąrašų koregavimus ir pareigūnų stūmimą tolyn. Viešomis akcijomis reaguoti nutarta tik tada, kai paaiškėjo, jog kaupiasi „AstraZeneca“ vakcina, tačiau pareigūnai, nuolat kontaktuojantys su galimai rizikingais asmenimis, vis tiek neskiepijami.

Kaip jau rašyta, sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nemato pagrindo policininkų pykčiui dėl to, kad jie įtraukti į žemiausią vakcinacijos prioriteto grupę, kadangi, pasak ministro, šiuo metu siekiama paskiepyti tuos, kuriems kyla didžiausias pavojus dėl viruso plitimo.

„Kai kas nors prioritetinėje grupėje sako „mes paskutiniai“, tai aš noriu priminti visiems tiems paskutiniams, kad už jų dar stovi daugiau nei pusantro milijono gyventojų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Dulkys.

Jis tvirtina, kad kelių savaičių laikotarpiu visose šalies savivaldybėse bus pereinama prie žemesnių prioritetinių grupių skiepijimo, tačiau pirmiausiai dėmesys skiriamas didžiausioje rizikos grupėje esantiems asmenims.

Kai kas nors prioritetinėje grupėje sako „mes paskutiniai“, tai aš noriu priminti visiems tiems paskutiniams, kad už jų dar stovi daugiau nei pusantro milijono gyventojų.

„Per kelias savaites, man atrodo, mes susivienodinsime tą situaciją ir pasieksime vakcinavimą visose tose grupėse, apie kurias kalbama, bet šiandien pykti pagrindo aš nematau nei karininkui, nei policininkui, nes tiesiog šalia jų dabar stovi onkologinis ligonis, pensinio amžiaus žmogus, – tai kuriam dabar pirmam?“ – kalbėjo sveikatos ministras.

Trečiadienį policijos pareigūnai prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją, kuria išreiškė nepasitenkinimą valdžios sprendimu atsisakyti skiepyti pareigūnus pagal prioritetinę tvarką. Kelios dešimtys asmenų susirinko V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės pastatyti ženklai „Stop kontrolė“, taip siekiant Ministrų Kabinetui parodyti, kokį indėlį policininkai įneša kovoje su COVID-19 pandemija.

Policijos atstovų teigimu, jei Ministrų Kabinetas ir toliau laikysis panašaus požiūrio į pareigūnus, neatmetama ir streiko galimybė.

„LTPF nekvestionuoja TM siekio gerinti nuteistųjų integraciją, tačiau mūsų pareiga pasirūpinti bausmių vykdymo sistemos pareigūnais, jų teisėmis ir interesais. Prieš kelerius metus panašus procesas vyko vidaus reikalų sistemoje, tada išstatutinti pareigūnai, pagal savo darbo pobūdį neturėję viešojo administravimo įgaliojimų sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Tai Personalo, Finansų ir panašių skyrių pareigūnai. Tačiau šie procesai vyko su protingu pereinamuoju laikotarpiu, nepažeidžiant pareigūnų lūkesčių. Ypač tų, kuriems iki pareigūno pensijos buvo likę labai nedaug laiko“, – teigia LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Dabartiniuose TM planuose ketinama išstatutinti resocializaciją vykdančius pareigūnus, kurių funkcija – padėti nuteistiesiems pasiruošti grįžimui į visuomenę. LTPF žiniomis, šių pareigūnų pareigybės įvairiose įkalinimo įstaigose iki šiol nėra užpildytos. Profesinės sąjungos siūlo į laisvas pareigas priimti ne statutinius pareigūnus ir pažiūrėti, kaip jiems seksis dirbti. Tik nežinia, kiek bus norinčių dirbti šį darbą. Neaišku ir koks atlyginimas būtų mokamas. Dabar resocializacijos pareigūnai, turintys 1 metų stažą, gauna apie 800 eurų į rankas. Koks būtų nestatutinių darbuotojų statusas – jie dirbtų pagal darbo sutartį ar būtų valstybės tarnautojai?

„Klausimų labai daug, o atsakymų TM neturi. Tik girdime apie labai didelį norą kuo greičiau imtis reformos. Suprantame norą pasigirti darbais baigiantis kadencijai, tačiau to negalima daryti žaidžiant žmonių likimais. Ši tarnyba ir taip ne pati patraukliausia visoje statutinėje sistemoje, jau dabar rasti norinčių dirbti resocializacijos srityje nėra paprasta. Retas kuris susivilioja pareigūnų turimomis socialinėmis garantijomis. Joms nelikus, darbo vietos bus visai nepatrauklios, arba labai kris kompetencija ir paties proceso efektyvumas. TM argumentas, kad pareigūnų uniforma nuteistiesiems kelia stresą ir trukdo resocializacijos procesui, sunkiai atlaiko kritiką. Mes ne apie vasaros stovyklas ir būrelių vadovus vis tik kalbame“, – sako Soščekienė.

LTPF teigimu, tokie procesai negali vykti skubos tvarka. Turi būti gerokai platesnės ir išsamesnės diskusijos dėl nuteistųjų resocializaciją vykdančių subjektų pertvarkos, o procesas vykti laikantis visų įstatymo reikalavimų.

Kreipimęsi, kurį pasirašė LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė, rašoma, kad šiuo metu atlikdami savo tarnybą pareigūnai susiduria su didesniu nei įprastai pavojumi – asmenimis, kurie yra arba gali būti užsikrėtę virusu COVID-19. Pareigūnams kyla didelė rizika užsikrėsti patiems, užkrėsti kolegas ir, deja, platinti virusą civiliams asmenims.

Pastebėtina, kad pastaraisiais metais tiek policijos įstaigose, tiek valstybės sienos apsaugą užtikrinančiose įstaigose buvo įgyvendinamos reformos, taigi pareigūnų skaičius yra labai sumažintas. Dėl to saviizoliacijos taisyklės gali ne šiaip apsunkinti policijos ar pasienio pareigūnų tarnybinių funkcijų vykdymą, bet ir sutrikdyti įstaigoms pavestų uždavinių įgyvendinimą.

Užsikrėtusiųjų skaičius didėja kasdien. Tai reiškia, kad daugėja pareigūnų ir užsikrėtusių asmenų kontakto atvejų. Prašome imtis visų priemonių, siekiant išvengti tokių situacijų kaip Lietuvos ligoninėse, kai visi ar beveik visi gydymo įstaigų skyriai uždaromi, o dešimtys medikų privalo būti saviizoliacijoje. Siūloma kuo skubiau spręsti visų pareigūnų testavimo klausimą ir nustatyti tvarką, leisiančią testuoti pareigūnus dėl COVID-19 viruso taip pat kaip medicinos įstaigų darbuotojus – testus tirti skubos tvarka, nustatyti periodinius profilaktinius testų tyrimus visiems pareigūnams.

Ant L. Soščekienės, kreiptis į premjerą privertė sveikatos apsaugos ministerijos abejingumas.

„Pareigūnai jau savaitę nesulaukia jokio atsakymo iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Toks delsimas netoleruotinas. Tikimės, kad premjeras kolegialiai su atsakingais ministrais priims logišką sprendimą. Dalis ligoninių jau paralyžiuotos dėl vėlavusių sprendimų apsaugoti medikus. Ar to reikia ir policijos bei VSAT sistemoje? Tokia nežinia didina įtampą ir tikrai nepadeda pareigūnų psichologinei būsenai. Jie rizikuoja ne tik savo ir kolegų, bet ir savo šeimų sveikata. Valstybė neturėtų pamiršti tų, kurie jai prisiekia. Pareigūnai puikiai žino savo pareigą. To paties tikimės ir iš valdžios atstovų“,- akcentuoja LTPF pirmininkė.

Premjeras Algirdas Butkevičius paskyrė naują savo visuomeninę konsultantę.

Ja tapo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė. Ji Vyriausybės vadovui patars profesinių sąjungų veiklos klausimais.

Potvarkį dėl paskyrimo A.Butkevičius pasirašė trečiadienį.

Be L.Soščekienės įvairiais klausimais jam talkina 22 visuomeniniai konsultantai.

Darbo užmokestis visuomeniniams konsultantams nemokamas.