-
L. Virbalas – apie mitingus Vilniuje: negalima jų nepaisyti, neišklausyti ar išbraukti iš dialogo 12
L. Virbalas – apie mitingus Vilniuje: negalima jų nepaisyti, neišklausyti ar išbraukti iš dialogo 12
„Akivaizdu, kad didžioji dalis Lietuvos piliečių mano, kad šeima kyla iš vyro ir moters santuokos. Aktyviausiai tai išsakantys ir atskiruose renginiuose dalyvaujantys žmonės gali būti labai įvairūs: vieni kultūringi, kiti užgauliojantys, kai kurie argumentuotai išsakantys savo nuomonę, kiti tik skanduojantys šūkius, dalis nuoširdžiai gina savo įsitikinimus ir pažiūras, o kai kurie gal bando pasinaudoti proga savo tikslams. Visus juos apibendrintai vadinti žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais, matant tik blogiausius pavyzdžius – reiškia užgauti daugelį Lietuvos žmonių, kurie nesijungdami į tokius renginius palaiko šią šeimos sampratą. Negalima tiesiog jų nepaisyti, neišklausyti ar išbraukti iš viešojo dialogo. Susitaikymas ir bendra pozicija prieinama ne ignoruojant vieni kitus, o kalbantis. Tai rodo net tokie dramatiški pavyzdžiai kaip taikos Šiaurės Airijoje procesas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė L. Virbalas.
Kauno arkivyskupas emeritas teigė, kad buvo ir jį nustebinusių įvykių. „Nustebino, kaip Eucharistija buvo panaudota žygyje prie Seimo, t. y. su Švč. Sakramentu einama aplink jį, kaip kokią priešų tvirtovę. Eucharistija – tai pats Kristus, kuris priėmė savo mirtį ant kryžiaus ir nesinaudojo dieviška galia „pastatyti į vietą“ veidmainių fariziejų, korumpuotų vyriausiojo kunigo šalininkų, okupantų romėnų ir kitų. Ką reiškia procesijos aplink Seimą dalyvių komentarai, kad jie ėjo lyg Jozuė aplink Jerichą? Biblija pasakoja, kad Jozuės vadovaujami izraelitai žygiavo aplink miestą, kol galiausiai pučiant trimitams ir garsiai sušukus išgriuvo miesto sienos ir jie įsiveržė į vidų. Jeriche buvo jų priešai, kuriuos be gailesčio išžudė ir viską sunaikino bei sudegino (plg. Joz 6, 20–24). Kaip katalikas nieko nenoriu ir negaliu laikyti sunaikinimui skirtu priešu. Tuo labiau visuomenės išrinkto Seimo. Krikščionio siekis – nugalėti pikta gerumu, kaip sakė apaštalas Paulius, o ne sunaikinti pikta darantį. Nieko nepasieksime jau iš anksto radikaliai susipriešindami vieni su kitais“, – įrašą baigė L. Virbalas.
Primename, kad nuo antradienio tris dienas vyko protesto akcijos dėl valdžios vykdomos šeimos politikos. Antradienį prie parlamento buvo susirikinę keli šimtai žmonių, vėliau protestuose dalyvavusių žmonių mažėjo.
Sostinės policija pranešė pradėjusi keletą administracinės teisenos pažeidimų per protesto akcijų, taip pat – ir dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimo.
Akcijos dalyviai teigė keliantys tuos pačius reikalavimus kaip ir prieš mėnesį vykusiame „Didžiajame šeimų gynimo marše“.
Tuomet reikalauta Seime nesvarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimo, neteikti svarstymui Partnerystės įstatymo projekto, nesvarstyti disponavimo mažu kiekiu narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, išbraukti iš Seimo darbotvarkės Tautinių mažumų įstatymo projektą, „nedelsiant nutraukti prievartą prieš šeimas, prieš jų valią ir be laisvo apsisprendimo vykdant privalomą vaikų testavimą, atverti visas mokyklas kontaktiniam mokymui“.
Taip pat reikalauta, kad premjerė Ingrida Šimonytė iki birželio 1 dienos atšauktų iš Vyriausybės teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską, sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę ir kt.
„Didysis šeimos gynimo maršas“ vyko gegužės 15 dieną, kai iš įvairių šalies kampelių į Vingio parką sostinėje susirinko apie 10 tūkst. žmonių, siekiančių išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą.
-
Dvasininkai – apie M.A.M.A apdovanojimus ir neseniai Bažnyčia besipiktinusius žinomus žmones 17
„Kai palygini... 2021 m. sausio mėnuo. Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė, kad nuo sausio 11 d. atnaujins viešas pamaldas su tikinčiaisiais. Ji žada, kad bažnyčioje vienam žmogui teks ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų, bus išlaikomas dviejų metrų atstumas tarp žmonių, jie privalės dėvėti kaukes. Reakcija: Bažnyčios sprendimą rengti pamaldas vadina absurdišku. Saugirdas Vaitulionis: „Bažnyčia eilinį kartą parodė, kad visiškai neturi moralės‟. Aistis Mickevičius: „Apskritai keistai atrodo tokie siūlymai iš jų pusės, kai jie prasilenkia su situacijos realybe ir Vyriausybės nutarimais“. Ir t. t. ir t. t. Eimutis Kvoščiauskas, Vaidotas Baumila, Andrius Užkalnis ir kt. 2021 kovo mėnuo“, – socialiniame tinkle rašė L. Virbalas, pasidalijęs teksto nuoroda, kurioje skelbiama, kad nugriaudėjo jubiliejiniai M.A.M.A apdovanojimai.
Šiuo L. Virbalo pasisakymu socialiniuose tinkluose pasidalijo ir kunigas A. Toliatas. „Taiklus arkivyskupo pastebėjimas. Dalis žmonių, kurie dar visai neseniai viešai ir garsiai piktinosi Bažnyčios noru praverti duris tikintiesiems, patys papuolė į abejotinai vertinamą situaciją. Žinoma, dabar toks sudėtingas laikas, kad lengva padaryti vieną ar kitą ne patį geriausią sprendimą, kad ir su pačiais geriausiais norais. Ypač dabar, kai esame išvarginti karantino, labai svarbu, kad mokytumėmės reaguoti ir komunikuoti pagarbiai. Išsakyti savo nuomonę ar pastabas kitų nežeminant, nekeikiant, nesityčiojant. Misija nelengva, bet įmanoma. Jei tikrai to panorėsime“, – rašė kunigas.
Dalis žmonių, kurie dar visai neseniai viešai ir garsiai piktinosi Bažnyčios noru praverti duris tikintiesiems, patys papuolė į abejotinai vertinamą situaciją.
Portalas kauno.diena.lt skelbė, kad kai kurie žinomi žmonės taip pat išliejo pasipiktinimą, prisijungdami prie užvirusių diskusijų. Daugelis kėlė klausimą, kodėl dėl pandemijos eiliniams žmonėms draudžiama pasimatyti su kituose miestuose gyvenančiais giminaičiais ar organizuoti, pavyzdžiui, gimtadienio šventes, tačiau rengti M.A.M.A apdovanojimus ir į juos atvykti su neigiamu COVID-19 testu – galima.
„Matau soc. tinkluose, kad vieni Mamoj, kiti Kryžiuose. O tai renginius jau leido Lietuvoj? Kažkaip negirdėjau. P.S.: Man negaila, šiaip įdomu“, – rašė aktorius, kvepalų kūrėjas Aistis Mickevičius.
Primename, kad policija aiškinasi situaciją dėl šeštadienio vakarą vykusių ir visuomenės pasipiktinimą sukėlusių M.A.M.A apdovanojimų.
„Dėl Kaune, „Žalgirio“ arenoje, vykusio M.A.M.A apdovanojimų renginio, Kauno policija pradėjo aplinkybių tikslinimą, visa surinkta medžiaga bus įvertinta ir priimti sprendimai. Ačiū visiems už pilietiškumą“, – feisbuke savaitgalį rašė Lietuvos policija.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis BNS teigė, jo Kauno policija šeštadienį sulaukė apie 30 pranešimų dėl galimų pažeidimų renginyje.
„Bus patikrintos visos aplinkybės ir nustatyta, kokie ten buvo pažeidimai, kas pažeidė, o tada bus kitokie sprendimai“, – BNS sakė R. Matonis.
Sekmadienį LRT radijo laidai „Lietuvos diena“ R. Matonis teigė, kad apdovanojimai traktuojami kaip televizijos transliacija.
„Kadangi tai yra televizijos transliacija, čia kokio nors atskiro leidimo, mūsų duomenimis, nereikia“, – komentavo Policijos departamento atstovas.
Anot jo, organizatoriai tikino, kad laikysis karantino reikalavimų. Visgi realybė, panašu, prasilenkė su pažadais.
„Kaip matome vėliau, viešojoje erdvėje pasirodžius nuotraukoms ir vaizdo medžiagai, tikrai ne visi dalyviai, bent jau mūsų vertinimu, reikalavimų laikėsi“, – teigė R. Matonis.
Anot pašnekovo, policija aiškinsis, ar buvo laikomasi visų karantino ribojimų ir ar visi į Kauną iš kitų Lietuvos vietovių nuvykę apdovanojimų dalyviai teisėtai kirto savivaldybių ribas.
Pirmadienio rytą R. Matonis portalui kauno.diena.lt teigė, kad naujos informacijos dėl šio renginio kol kas nėra. „Kol kas per naktį niekas nepasikeitė, – teigė R. Matonis. – Manau, kad šiandien pradės administracinę teiseną ir viskas vyks pagal tvarką, kaip ir turi būti. Šiandien ryte gaus medžiagą ir viską darys pagal procedūras – visus įvykius tiriame pagal teisės aktus, o ne pagal ažiotažą.“
„Žalgirio“ arenoje renginys vyko be žiūrovų, jo organizatoriai skelbė, kad visiems dalyviams prieš renginį buvo atlikti COVID-19 testai, tačiau viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, jog nesilaikoma karantino taisyklių. Kai kurie politikai renginį pavadino „puota maro metu“.
Renginio organizatorius, asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla situacijos savaitgalį ir pirmadienio rytą nekomentavo. Pirmadienio rytą susisiekus su M. Tyla, jis teigė, kad vidurdienį išplatins pranešimą spaudai, o tuomet galės atsakyti į klausimus.
-
L. Virbalas: labiausiai reikia atjausti žmones, kurie išgyvena homoseksualų polinkį 63
Primename, kad kunigas Algirdas Toliatas praėjusią savaitę sulaukė LGBT palaikančių žinomų žmonių kritikos dėl savo pasisakymų socialiniame tinkle. Žinomas kunigas pasidalijo įrašu, raginančiu pasirašyti peticijas prieš lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą ir prieš Stambulo konvenciją. Tiesa, sulaukęs kritikos, A. Toliatas pašalino įrašo dalį, kurioje kalbama apie peticijas.
Visgi kalbos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą suskaldė visuomenę. Antradienį savo įžvalgomis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo ir Kauno arkivyskupas emeritas L. Virbalas.
Anot jo, šiomis dienomis girdime daug ginčų, kaltinimų, daug aistrų ir nuoskaudų. „Pasisakymų triukšme turbūt labiausiai reikia atjausti tuos žmones, kurie išgyvena savo homoseksualų polinkį ar savo kitoniškumą. Atrodo, kad jie iš niekur nesulaukia autentiško palaikymo. Skirtingo ar neapibrėžto lytiškumo ideologijos propaguotojai, klausę ar neklausę kitų, prisistato atstovaujantys visus. Tada daugiau įtakos, daugiau paramos, daugiau lėšų – argi tai paslaptis? Suprantama, kad homoseksualius polinkius turintys žmonės kenčia nuo visų, tarp jų ir katalikų, kurie nepritardami veiksmui pasirodo negailestingi pačiam žmogui, kurie smerkia nepriimtinos ideologijos piršimą (žinoma, ir tokią nepagarbą visuomenei, kaip gašlumo ar apatinių drabužių demonstravimas paraduose), priskirdami tai visiems skirtingos lytinės orientacijos žmonėms, – socialiniame tinkle rašė L. Virbalas. – Manau, kad dauguma žmonių, jausdami homoseksualius polinkius, jautriai išgyvena savo kančią ir savo meilę, nesupratimą ir pasmerkimą, savo laisvę ir ribotumą. Nepaisant lyties, orientacijos, rasės, tautybės, nepaisant visų mūsų skirtumų esame vienodai svarbūs žmonės. Nė vienas neturime daugiau ar mažiau to, kas mus daro žmonėmis. Todėl priimu kiekvieną kaip savo brolį ir seserį. Nė kiek neabejoju, kad šeima kyla iš vyro ir moters santuokos. Yra daug kitų žmogiškų ryšių: draugai, bičiuliai, kolegos, bendramoksliai, partneriai, gyvenantys kartu, bet šeima yra išskirtinis ir nepakeičiamas ryšys. Gerbiu kiekvieną žmogų ir du vienos lyties žmonės turi teisę sulaukti tinkamos pagalbos, bet tai iš esmės skiriasi nuo vyro ir moters sudarytos šeimos.“
Nė kiek neabejoju, kad šeima kyla iš vyro ir moters santuokos. Yra daug kitų žmogiškų ryšių: draugai, bičiuliai, kolegos, bendramoksliai, partneriai, gyvenantys kartu, bet šeima yra išskirtinis ir nepakeičiamas ryšys. Gerbiu kiekvieną žmogų ir du vienos lyties žmonės turi teisę sulaukti tinkamos pagalbos, bet tai iš esmės skiriasi nuo vyro ir moters sudarytos šeimos.
Kauno arkivyskupas emeritas teigė taip pat nesutiksiantis, kad prigimtis nieko nereiškia. „Gyvendami galime prisiimti įvairiausius vaidmenis, gerus ir blogus, mums gali daug kas daryti įtaką, bet to, ką atsinešame gimdami, neįmanoma paneigti. Popiežius Pranciškus apaštališkame paraginime „Amoris laetitia“ rašo: „Viena yra suprasti, kad žmogus silpnas, o gyvenimas sudėtingas, kita – priimti ideologiją, siekiančią į dvi dalis padaryti neperskiriamus tikrovės aspektus“, paneigti „vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei abipusiškumą“. Turiu savo nuomonę – ją išsakysiu ir ginsiu. Tai mano sąžinės laisvė, mano pilietinė teisė. Kiti gali mano įsitikinimus laikyti neteisingais – kalbėkimės, juk esame demokratinės visuomenės nariai, kurioje skirtinga nuomonė negali būti iš anksto užčiaupta. Ir be abejo, man skaudu, kai iš manęs tyčiojamasi. Lygiai kaip skaudu, kai tyčiojamasi iš kitų, ir tų, kurių nuomonei aš nepritariu. Todėl esu pasiruošęs palaikyti kenčiantį, išjuoktą, užsipultą žmogų net ir be „je suis N.“ rėmelio „Facebook“ paskyroje. Norėčiau, kad nesutinkantys su manimi, man prieštaraujantys nepasijustų mano užgauti ar pažeminti (jei jie kitokią nuomonę jau savaime laiko užgavimu, tada, aišku, nieko nepadarysi). Būtų gera, jei po susitikimo – tegul ir per užrašytą žodį – priešiškumas vienų kitiems bent jau nedidėtų. Esu tikras, kad Evangelija ir Jėzus, kurį išpažįstu, nėra nė prieš vieną žmogų, o tik už tiesą ir tam, kad padėtų išsilaisvinti iš blogio veikiančio žmoguje. Atėjęs šaukti „ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“, Jėzus nenustatė jokios ribos, už kurios jau nebeieškotų žmogaus“, – įrašą baigė dvasininkas.
Portalas jau anksčiau publikavo Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo poziciją šia tema. Jis teigė, jog visuomenėje egzistuoja žodžio laisvė.
K. Kėvalas teigia, kad A. Toliatas naudojosi savo kaip piliečio ir dvasininko teise pareikšti nuomonę.
„Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasklido diskusija, ar kunigas ir pati Bažnyčia gali pasisakyti rūpimais klausimais? Atsakymas yra TAIP! Demokratinės visuomenės esmė – visi turi lygias teises, taigi ir žodžio laisvę pasisakyti, jei tai neprovokuoja smurto ar nepagarbos kitam žmogui, visuomenės grupei“, – rašė Kauno arkivyskupas.
Jis pažymėjo, kad draudimai pasisakyti – visuomenėje pavojinga tendencija, todėl reikėtų nebijoti tų, kurie prieštarauja prieš teisę pasisakyti ir toliau aktyviai reikšti savo mintis.
„Demokratinės visuomenės esmė – visi turi lygias teises, taigi ir žodžio laisvę pasisakyti. Jei kas neigtų tikėjimo, sąžinės ar nuomonės pareiškimo laisvę, tas palaiko totalitarinės galios ideologiją. Drausti pasisakyti yra labai pavojinga tendencija demokratinėje ir pliuralistinėje visuomenėje. Todėl jei žmogus nepritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui ar partnerystės instituto įteisinimui, jis ar ji turi teisę apie tai pasisakyti. Tam yra įvairūs būdai ir vieši ir privatūs. Bažnyčia palaiko laisvę pasisakyti žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, viešuose debatuose ar renkant parašus. Drąsinkime vieni kitus būti aktyviais reiškiant savo nuomonę ir nebijoti tų, kurie prieštarauja prieš teisę pasisakyti“, – rašoma viešai išplatintame „Facebook“ įraše.
-
Arkivyskupas apie paimtų vaikų istoriją: smurto negalima naudoti „profilaktiškai“ 33
Trečiadienio rytą Kauno arkivyskupas socialiniame tinkle pasidalijo savo mintimis, kurias apibūdino kaip klausimus rimtam svarstymui.
„Ar nereikėtų pripažinti, kad vaiko prievartinis atskyrimas nuo tėvų yra smurtas – valstybės smurtas prieš vaiką ir šeimą? Kai kada smurtingas elgesys gali būti net būtinas. Pvz., kai ugniagesys gelbėtojas per prievartą išstumia žmogų pro langą iš degančio namo, nes kitaip iš ten jo išvesti negali, o apačioje laukia kolegos, pasiruošę saugiai priimti krentantį. Bet jei kas nors taip padaro žmogui be atitinkamos priežasties, kai nėra, kas jį apsaugotų – tai nusikaltimas. Smurto negalima naudoti „profilaktiškai“, o tik tada, kai nelieka kitų priemonių kaip išgelbėti.
Gal geriau būtų stengtis ir ieškoti būdų, kaip ugdyti ir įgalinti, o ne drausti, visus prilyginant nepajėgiausiems?
Ar reikia „Matuko“, ar „Matuko tėvų“ reformos? Juk siekiama keisti ne vaikus, o tėvus. Kodėl kai kurie jų smurtauja prieš savo vaikus? Gal įvairios priklausomybės, nusikalstamas elgesys praeityje (o gal ir dabar), neišsilavinimas, neturėjimas tinkamų įpročių...? Reforma turėtų nagrinėti priežastis ir padėti tokiems žmonėms pradedant svaiginimosi priemonių plitimo užkirtimu, sergančiųjų priklausomybėmis reabilitacija, tęsiant pagalba ir gerų įgūdžių formavimu, konkrečia parama šeimoms tinkamai ugdyti vaikus, galimybe turėti tam reikalingas priemones, ypač kai šeimos turi sunkumų ir t.t.
Kodėl visi suniveliuojami pagal „žemiausią“ vardiklį? Dauguma tėvų vaikus ugdo gerai ir atsakingai, bet yra tokių, kurie dėl kokių nors priežasčių nesugeba tinkamai jų auginti. Ar visiems jiems reikia taikyti vienodus apribojimus ir draudimus? Pvz., kai kuriose šeimose gal ir 14 metų turintys nepasirūpins mažaisiais šeimos nariais. Bet ar tas pats galioja ir tiems, kurie įpratę nuolat atsakingai padėti jaunesniems broliams ir seserims? Visiems uždrausti yra saugiausia. Bet ar taip ugdoma visuomenė? Gal geriau būtų stengtis ir ieškoti būdų, kaip ugdyti ir įgalinti, o ne drausti, visus prilyginant nepajėgiausiems?“ – pamąstymus klausimu pavidalu pateikia L. Virbalas.
„Kauno diena“ primena, kad kauniečių šeimos tragedija prasidėjo dar rugsėjo 29 dieną, kuomet mama Eglė buvo išėjusi į Panemunės šilą pasivaikščioti su dviem mažamečiais vaikais – dvejų metų berniuku ir trejų metų mergaite. Po nepažįstamojo skambučio vaikai iš tėvų buvo paimti, o atiduoti tik po didžiulio sujudimo žiniasklaidoje ir visuomenėje.
