„Nežinau, ar į Baudžiamąjį kodeksą reikia įrašyti žodį litvinizmas, nes, man atrodo, mes čia diskutuotume labai ilgai, ką tai iš tikrųjų reiškia. Tokių išplaukusių sąvokų mūsų Baudžiamajame kodekse neturėtų būti“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė premjerė.

Taip ji kalbėjo šią savaitę žvalgybai pranešus, jog politikai ir visuomeninionkai pastaruoju metu ėmė gauti daugiau elektroninių laiškų su tariamai Lietuvoje veikiančių litvinizmo ideologiją propaguojančių grupių grasinimais.

Vis tik Valstybės saugumo departamentas pabrėžia, kad šalyje nėra organizuotų litvinizmą propaguojančių grupių, galinčių kelti grėsmę Lietuvai. Anot jų, tokie laiškai susiję su priešiškų valstybių psichologinėmis-informacinėmis operacijomis, kuriomis siekiama bandoma diskredituoti Baltarusijos demokratinę opoziciją.

Premjerės teigimu, Baudžiamajame kodekse pakanka esamų pagrindų, norint nubausti priešiškai valstybės atžvilgiu nusistačiusius žmones.

Tuo metu kovo pradžioje paskelbtoje žvalgybos grėsmių vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti Lietuvoje gyvenančią diasporą. Tarp jos atstovų yra ir radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų.

Kaip to pavyzdys nurodytas litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – pasireiškimas. Šie asmenys neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvai.

Žvalgyba akcentuoja, kad Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu siekiant skatinti priešpriešą tarp Lietuvoje prisiglaudusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų, o tokių nuostatų didesnis plitimas baltarusių diasporoje narių kenktų jų integracijai į Lietuvos visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą.

Žvalgyba taip pat įvardija, kad tarp baltarusių diasporos atstovų yra ir dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjų.

„Neseniai Lietuvos interneto portaluose buvo aptarinėjami nežinomų provokatorių teiginiai, kurie žemina Lietuvą ir lietuvius. Patikinu jus, kad tokių antilietuviškų teiginių Baltarusijos visuomenėje nėra daug ir jie nereikšmingi“, – teigė S. Cichanouskaja.

Anksčiau ji sakė, kad litvinizmas – naujiena, kuri atsirado tik dabar ir Lietuvoje, siekiant lietuvius su baltarusiais sukiršinti.

„Manau, ši problema sukelta dirbtinai. Esu visiškai tikra – 99 proc. baltarusių apie litvinizmą nėra net girdėję“, – rugpjūčio 23 dieną pasisakė S. Cichanouskaja.

Tačiau istorikų ir Valstybės saugumo departamento informacija – kitokia: konfrontacija tarp lietuvių ir litvinizmo ideologijos paveiktų baltarusių tęsiasi jau daugiau kaip 20 metų. 

„Šiaip esu susidūręs. Tarp eilinių žmonių neabejotinai yra pasklidęs tas gandas, kad Vilnius yra baltarusiškas miestas. Aš nelabai suprantu, kodėl abejojama tuo“, – stebėjosi istorikas Alfredas Bumblauskas.

Anot Ateities komiteto pirmininko Raimundo Lopatos, baltarusių tautoje yra įvairių litvinizmo apraiškų: „Nuo tokio švelnaus, vadinkime, kalbančio apie bendro palikimo dalybas, iki kraštutinio, radikalaus, kuris reikalauja Vilniaus. Tai jau kėsinimasis į teritorinį šalies integralumą.“

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Radikalusis litvinizmas aiškina, kad LDK kūrėjai – baltarusiai, kuriuos neva iš tiesų reikėtų vadinti litvinais. Todėl baltarusiai esą gali pretenduoti į visą LDK paveldą, įskaitant ir Vilnių. Jų įsitikinimu, lietuviai tebuvo žemaičiai, kurie pasisavino jų vardą.

„Pavojus yra, kad Lukašenkai irgi ne kartą yra išsprūdę žodžiai, kad LDK yra baltarusių valstybė. Kitaip tariant, čia sutampa radikaliojo litvinizmo šalininkų, kurie yra Baltarusijos opozicionieriai, ir režimo vado mintys“, – rizikas įvardijo R. Lopata.

S. Cichanouskajos štabas siekia alternatyvaus Baltarusijos paso. Ant jo – Vytis, o su paso maketu pasitvirtino ir alternatyvų Baltarusijos himną. Jame giedama ir apie Vytį, ir apie Vilniuje esančius Aušros vartus. Tačiau S. Cichanouskaja teigia, kad jie teritorinių pretenzijų dėl Vilniaus neturi. „Lietuvos teritorija ir Lietuvos valstybė priklauso tik lietuviams. Jokių klausimų čia nekyla“, – patikino ji.

Anot ekspertų, jeigu Baltarusija taps demokratine valstybe, susidomėjimas LDK istorija tik didės. Baltarusiai joje ieškos savo kilmės ir savarankiškos nacionalinės tapatybės.

Baltarusių bendruomenė Lietuvoje jau didesnė nei Alytaus – virš 60 tūkst. Anot Migracijos departamento, jeigu tendencija išliks, kitąmet baltarusių jau gali būti daugiau nei ukrainiečių. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina baltarusių atvykimą stabdyti, bet konservatoriai nenori. Viešojoje erdvėje pasigirsta raginimų prieš išduodant baltarusiams leidimus gyventi, paklausti ne tik kieno Krymas, bet ir kieno Vilnius.

„VSD vertinimu, litvinizmo ideologijos šalininkų veikla šiuo metu nekelia realios grėsmės Lietuvos Respublikos suverenitetui, konstitucinei santvarkai ir teritoriniam vientisumui, tačiau jų skleidžiamos ideologinės nuostatos gali padidinti tarpetninę įtampą valstybėje ir kurstyti neigiamas nuostatas valstybei lojalios Lietuvos baltarusių bendruomenės dalies atžvilgiu“, – teigiama žvalgybos institucijos ketvirtadienį BNS pateiktame atsakyme.

VSD teigia, kad litvinizmas yra radikali baltarusiško nacionalizmo atšaka, kurios vienos iš pagrindinių ideologinių nuostatų yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei ją valdžiusių kunigaikščių dinastijų baltiškos kilmės neigimas ir didelės Lietuvos teritorijos dalies, įskaitant Vilnių, priklausomybės kvestionavimas. Litvinizmo šalininkai teritorines pretenzijas reiškia ir kitoms su Baltarusija besiribojančioms valstybėms.

Departamentas nurodo, kad litvinistai turi neigiamas nuostatas Maskvos bei Minsko valdančiųjų režimų atžvilgiu ir griežtai atmeta jų oficialų istorijos naratyvą, kuriame teigiama, kad rusai ir baltarusiai yra „viena tauta“.

Dėl tokios pozicijos aktyviausi ideologijos šalininkai patiria Minsko režimo represijas ir būna priversti bėgti į Europos Sąjungos valstybes, tarp jų – ir Lietuvą, kur sudaro dalį aktyvios opozicijos.

Kai kurie ideologijos šalininkų sukelti incidentai ar pasisakymai socialiniuose tinkluose sukėlė rezonansą Lietuvos informacinėje erdvėje ir paskatino diskusijas apie su tokio pobūdžio veikla susijusias rizikas.

VSD tvirtina, kad ideologinė konfrontacija tarp lietuvių ir litvinizmo ideologijos paveiktų baltarusių nišiniuose istorijai skirtuose interneto resursuose tęsiasi jau daugiau kaip du dešimtmečius.

„Nėra pastebima, kad pastaraisiais mėnesiais litvinizmo ideologinių nuostatų sklaida socialiniuose tinkluose būtų ženkliai padidėjusi, tačiau kai kurie ideologijos šalininkų sukelti incidentai ar pasisakymai socialiniuose tinkluose sukėlė rezonansą Lietuvos informacinėje erdvėje ir paskatino diskusijas apie su tokio pobūdžio veikla susijusias rizikas“, – teigiama institucijos atsakyme.

Dalis politikų ir viešosios erdvės veikėjų Lietuvoje apie litvinizmo ideologijos keliamas grėsmes perspėjo per pastaruosius kelerius metus išaugus imigracijai iš Baltarusijos.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį teigė, kad ši problema sukurta dirbtinai, norint pakenkti baltarusių ir lietuvių santykiams.

Ji sakė, kad Baltarusijoje „nevyksta jokios tokios diskusijos“, ir tvirtino pati niekada nesuabejosianti Lietuvos teritoriniu vientisumu.