2022 metų vasario 21 dieną L. Pasečnikas ir Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas pasirašė savitarpio pagalbos paktą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Po dviejų dienų jie paprašė V. Putino karinės pagalbos, o dar po trijų dienų Maskva pradėjo invaziją, kuri nuo to laiko siaubia Ukrainą.

Ukrainos valstybės saugumo tarnyba (SBU) savo pareiškime teigė, kad Kremlius pasinaudojo L. Pasečniko pasirašytu susitarimu kaip „formalia dingstimi pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą“.

SBU, naudodama ukrainietišką jo pavardės rašybą, teigė, kad L. Pasičnykas pripažintas kaltu dėl Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo ir kolaboravimo.

Iki 2014 metų, kai perėjo į kitą pusę ir parėmė prorusišką sukilimą Rytų Ukrainoje, L. Pasečnikas buvo SBU pareigūnas.

Iki 2017 metų, kai pasiskelbė vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LLR) vadovu, L. Pasečnikas vadovavo slaptajai policijai.

SBU teigė, kad L. Pasečnikui taip pat uždrausta 13 metų eiti valstybines pareigas Ukrainoje, o teismas nurodė konfiskuoti „visą jo turtą“.

„Bausmės terminas bus skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo dienos“, – sakė SBU.

Rusija skelbia aneksavusi keturias sritis Ukrainos rytuose ir pietuose, įskaitant beveik visą Luhansko sritį. L. Pasečnikas yra dažnas svečias Maskvoje.

Likus kelioms dienoms iki Rusijos invazijos L. Pasečnikas paskelbė visuotinę mobilizaciją ir paragino Luhansko srities gyventojus evakuotis.

Donecko separatistas D. Pušilinas pernai buvo pripažintas kaltu dėl tų pačių nusikaltimų ir už akių nuteistas kalėti 15 metų.

Nuo 2014 metų iki 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, karas Rytų Ukrainoje pareikalavo apie 10 tūkst. gyvybių.

„Už Leonidą Ivanovičių Pasečniką nubalsavo 68,3 proc. arba 596 230 rinkėjų... Negaliojančių balsalapių buvo 1,3 proc. balsalapių“, – sakė žurnalistams rinkimų komisijos pirmininkė Jelena Kravčenko.

Ji pridūrė, kad L. Pasečkino vadovaujamas judėjimas „Taika Luhansko kraštui“ per sekmadienį vykusius rinkimus gavo 74,12 proc. balsų iš 37 mandatus 50 vietų LLR „parlamente“.

Rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo 77 procentai.

L. Pasečkinas, anksčiau dirbęs Luhansko separatistų nacionalinio saugumo ministru, pernai lapkritį tapo laikinuoju LLR vadovu, atsistatydinus ankstesniam lyderiui Igoriui Plotnickiui.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose savaitgalį įvykusius rinkimus Luhanske ir kaimyninėje „Donecko liaudies respublikoje“ (DLR) smerkė kaip parodiją, bet Rusija tvirtino, kad tai yra žingsnis į priekį šiems regionams siekiant nepriklausomybės.

Vašingtonas ir Briuselis prašė Rusijos neleisti įvykti šiems rinkimams ir teigė, kad jie dar labiau trukdys pastangoms užbaigti konfliktą, per pastaruosius ketverius metus nusinešusį daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

2014 metais Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, be to, parėmė separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje. Kijevas tai laiko bausme už posūkį Vakarų link.

Nors intensyvios kovos jau baigėsi, konfliktas reguliariai pareikalauja karių ir civilių gyvybių.

Taikos derybos atsidūrė aklavietėje, o Vakarų remiami 2015 metų susitarimai iš esmės yra žlugę.

Maskva, kuri neigia kaltinimus karių ir ginklų siuntimu į Rytų Ukrainą, tvirtino, jog rinkimai buvo būtini siekiant užpildyti valdžios vakuumą, atsiradusį po Donecko separatistų lyderio Aleksandro Zacharčenkos nužudymo rugpjūčio 31 dieną.

Maskva dėl šio nužudymo kaltino Ukrainą, o Kijevas tai aiškino vidaus nesutarimais tarp separatistų.

Pasak analitikų, sekmadienį balsavimai sudarys sąlygas Maskvai separatistinių regionų lyderius skelbti demokratiškai išrinktais atstovais būsimose derybose su Kijevu, nors nedaug kas tikisi, kad merdintis Ukrainos taikos procesas greitu laiku bus atgaivintas.