„Nemune by CITUS“ sumontuotos visos stogo konstrukcijos, baigiami montuoti langai, suformuoti apartamentai, įrengta ir paleista šildymo bei įrengiamos vėdinimo, elektros ir elektroninių ryšių, gaisro gesinimo sistemos.

„Prieš metus „Nemunas by CITUS“ buvo tik seni betoniniai griaučiai. Dabar pastatas tiek viduje, tiek iš išorės atrodo naujas ir modernus. Didžiausią pokytį, žinoma, daro sumontuoti langai, kuriuos liko baigti įrengti laiptinėse. Daugiausia dėmesio šiuo metu skiriame apartamentų paruošimui perduoti naujiems šeimininkams, artimiausiu metu bus pradėta bendrų patalpų, koridorių apdaila. Šiuo metu intensyviai vykdome stogo dangų įrengimo darbus, startavome su aplinkos tvarkymo darbais, o fasado apdailą pradėsime kai tik nusistovės šiems darbams, pagal techninius reikalavimus, reikalingos oro sąlygos“, – vardijo „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Bendrai į darbus „Nemune by CITUS“ jau investuota apie 12,7 mln. Eur (su PVM), o kiekvieną mėnesį ši suma pasipildo dar 0,6–1,2 mln. Eur.

„Nemunas by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

„Medžiagų ir įrangos bei darbų kiekiai tokio dydžio projekte yra milžiniški. Todėl ir sumos – nemenkos. Pavyzdžiui, toks, atrodytų, nereikšmingas dalykas kaip balkonų ir laiptinių turėklai, kurių pastate reikės 2,7 km ilgio ir kurie turės būti ilgaamžiai, patvarūs, kainavo apie 0,9 mln. eurų (su PVM), gaisro gesinimo sistema – dar apie 0,6 mln. eurų. Siekdami projektui suteikti daugiau prestižo, anksčiau numatytą fasado tinko apdailą pakeitėme išskirtinės išvaizdos ir savybių vokiškomis rankų darbo „Caparol“ apdailos plytomis, sukurtomis specialiai „Nemunui by CITUS“. Vien šis sprendimas atsiėjo 0,4 mln. Eur“, – skaičiavo M. Galdikas.

Mantas Galdikas. „Citus“ archyvo nuotr.

Didžiausia intriga – atviras baseinas ant stogo

Atvirais baseinais, iškilusiais aukštai, ant pastatų stogų pasižymi populiariausi pasaulio kurortai Singapūre, Brazilijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose, Ispanijoje ar Italijoje. Tačiau nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse ar Lenkijoje tokiame aukštyje atviro baseino ant stogo kol kas nėra.

„Esu įsitikinęs, kad tai bus vienintelis toks baseinas regione, o Druskininkuose antro tokio, tikriausiai, nebus niekada, nes „Nemunas by CITUS“ yra unikalus savo aukščiu. Lenkijoje ar Estijoje yra dengtų baseinų ant stogo, tiksliau, jie ir ant stogo, ir po stogu. Lietuvoje yra pirčių ant stogų, bet tokie baseinai daugumai matyti tik egzotiškuose kraštuose, o neretai – tik televizoriaus ekrane“, – kalbėjo „Citus“ vadovas.

Gal todėl net įsigyti apartamentus atėję klientai ne visada patikėdavo, kad tai taps realybe. Tačiau pagrindinė baseino konstrukcija – daugiau nei 70 tūkst. litrų talpos nerūdijančio plieno „indas“ su perteklinio vandens surinkimo talpomis ir filtravimo sistema – jau užkelta ant stogo. Baseino įrangos montavimo ir apdailos darbus tikimasi užbaigti vasaros pradžioje.

„Nemunas by CITUS“ vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

Baseinas bus beveik 20 m. ilgio, jo paviršiaus plotas – apie 60 kv. m. Jame bus įrengta plaukimo srovė, o ant terasos baseinui „kompaniją palaikys“ sauna, masažinė vonia ir kitos pramogos. Baseinas bus šildomas, o iš jo atsivers Druskininkų panorama.

Baseino įrengimui pasitelkti partneriai – įmonė „Sporto vizija“, besispecializuojanti baseinų įrengimo srityje. Jų atrinkti konkurencingiausią pasiūlymą pateikę gamintojai tiesiogiai prižiūrės visą baseino montavimo procesą.

„Tam, kad galėtume įgyvendinti baseino ambiciją, turėjome sumontuoti naujas, tvirtesnes stogo konstrukcijas. Vien tai kainavo apie 1,8 mln. Eur su PVM. Baseinas su įranga kainavo apie 0,36 mln. eurų, o visos stogo terasos, apipavidalinimo ir likusių sprendinių įrengimas sudarys bent dvigubai didesnę sumą“, – sakė M. Galdikas.

„Nemunas by CITUS“ vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

Ambicinga vizija – M. K. Čiurlionio paveikslų dėlionė, puošianti fasadus

Vieno žinomiausių ir iškiliausių Lietuvos visų laikų menininko, Druskininkų simbolio M. K. Čiurlionio ir jo darbų integravimas, su studijos „Archas“ architektų pagalba, atsirado jau pradinėje „Nemuno by CITUS“ vizijoje. Tam pritarė ir miesto savivaldybė, puoselėjanti ir skleidžianti menininko atminimą. Iki vasaros pabaigos ši vizija jau turėtų materializuotis projekte.

„Tai nebus šiaip paveikslų reprodukcijos. Tai bus, tikriausiai, didžiausios M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijos pasaulyje, o jų pateikimas bus unikalus. Jis tarsi dėlionė bus išbarstytas ant pastato fasado elementų – balkonus atskiriančių plokščių – ir į bendrą vaizdą susijungs tik į pastatą žvelgiant iš tam tikro kampo“, – intrigavo M. Galdikas.

„Nemuno by CITUS“ vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

Numatoma, kad ant dviejų pastato fasadų, išdėstytų lyg plačiai atverstos knygos viršeliai, iš skirtingų pusių matysis paties menininko portretas ir trijų gerai žinomų jo darbų – „Saulė eina Šaulio ženklu“, „Žinia“ bei „Ramybė“ – fragmentai. Norint pamatyti juos visus reikės būsimame parke atrasti keturis apžvalgos taškus.

„Procesas išties nebuvo lengvas. Rinkomės iš gausybės skirtingų medžiagų, visas jas daugybę laiko testavome įvairiose sąlygose, mėginome skirtingus spaudos perkėlimo būdus. Jos turėjo būti ir lengvos, ir tvirtos, ir atsparios, ir tinkamos spaudai. Galiausiai, išsirinkome brangias, bet kokybiškas, ilgaamžes ir visus reikalavimus atitikusias itališkas aliuminio plokštes. Jau rengiamės jas laminuoti – tokiam kiekiui balkonų vien šis darbas truks apie mėnesį; vėliau specialia technologija ant plokščių bus perkeliami paveikslai. Tikimės išties įspūdingo efekto, kai viskas bus baigta“, – neabejojo kompanijos vadovas.

Vienų iš projekto partnerių, įgyvendinančių šią idėją, studijos „Pixel Guardian“ 3D vizualizacijų kūrėjas Gintautas Gutauskas pritarė, kad procesas buvo ilgas bei kruopštus. Jis pasakoja, kad apžiūros taškų suderinimas pagal „Archas“ komandos pateiktas fasadų išklotines, jų testavimas trimatėje aplinkoje, bandymai ir dokumentacijos paruošimas truko apie pusę metų.

„Nemunas by CITUS“ vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

„Daug domėjomės, svarstėme, konsultavomės su architektais, kaip metodiškai įgyvendinti šią idėją, kad rezultatas būtų tikslus ir atskleistų M. K. Čiurlionio kūrybos grožį iš norimų apžiūros taškų. Kadangi dirbame 3D programomis ir pastatus iš brėžinių atkuriame itin tiksliai, sukūrėme trimates projekcijas, pagal kurias parengėme instrukcijas, kaip ant konkrečių plokščių perkelti kūrinių fragmentus. Po to sekė daug monotoniško, bet atsakingo darbo paruošiant projektą gamybai. Dažniausiai dirbame kompiuterio ekrane, mūsų vizualizacijos nugula internete, kartais tampa iškabomis ant statomų projektų ir juos pastačius dingsta, o šį kartą būsime simboliškai įsiamžinę projekte „Nemunas by CITUS“, todėl esame labai dėkingi „Citus“ už drąsias idėjas ir pasitikėjimą mumis“, – kalbėjo G. Gutauskas.

„Nemunas by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

„Nemuno by CITUS“ darbų pabaiga – Druskininkams svarbiais metais

Abu dabartinio pastato korpusus (A ir B) ketinama baigti kitais metais. Iki to laiko planuojamas Druskininkų kultūros ir kongresų centro atidarymas. Tai bus vienu iš svarbių kultūros sostinės, kuria taps kurortas, akcentų. Tikimasi, kad jis taps kultūrinio turizmo traukos centru, čia vyks aukštos klasės renginiai, atvyks žinomi atlikėjai.

„Šie du objektai turėtų sukurti puikią sinergiją: kultūrinės traukos objektas ir paslaugų centras su 370 apartamentų, restoranais, pramogų ir poilsio erdvėmis. Nuosekliai kalbamės ir deramės su restoranų, sveikatinimo verslų atstovais, o norintiems prisijungti siūlome lanksčias sąlygas“, – sakė „Citus“ vadovas M. Galdikas.

Anapusinis malonumas

Dalvičo paveikslų galerijoje pirmą kartą eksponuoti žymiausio Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) darbai sukurti per jo trumpą, tačiau išskirtinai kūrybingą gyvenimo kelią, pristatyta parodą lydinti renginių programa.

1811 m. įkurta Dalvičo paveikslų galerija – pirmoji pasaulyje specialiai parodoms ir ekspozicijoms pastatyta meno galerija.

Sero Johno Soane'o novatoriškos architektūros pastate saugoma ir eksponuojama išskirtinė senųjų meistrų paveikslų kolekcija. Nepriklausoma nuolatinio finansavimo negaunanti galerija įgyvendina jos įkūrėjų tikslą kuo plačiau pristatyti meno kūrinius visuomenei, vykdant kūrybines programas įtraukti kiek galima daugiau įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonių.

„Dalvičo paveikslų galerija dar labiau sustiprino savo reputaciją pristatydama menininkus, kurie buvo nežinomi už savo gimtųjų šalių ribų”, – rašė dailės mėnraštis „Burlington Magazine“.

Garsiojo simbolisto kūryba nukėlė lankytojus į kitus pasaulius, kitus laikus, kitas fantazijas, apimdamas savo mylimos Lietuvos istorijas, sugerdamas jį supančio pasaulio įtakas.

„Mistinis ir stebuklingas“, – taip parodą vadino „Evening Standard“. „The Daily Telegraph“ ekspoziciją lygino su „anapusiniu malonumu“, savaitraščio „The Observer“ autoriams ji pasirodė užburianti, o žurnalui „New Statesman“ – „žavi ir apreiškianti“.

Akcentuoti subtilumai

Visus kūrinius parodai skolino Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kuriame saugoma didžioji jo kūrybinio palikimo dalis. Šio muziejaus generalinė direktorė Daina Kamarauskienė džiaugėsi, kad ekspozicija Londone leido praturtinti M. K. Čiurlionio kūrybos kelionių žemėlapį.

Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau šią parodą pavadino Lietuvos kultūros sezonu Londone. „Lietuvos kultūros instituto, M. K. Čiurlionio muziejaus, Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastangų ir Dulwicho galerijos atvirumo pastangomis pavyko pristatyti M. K. Čiurlionio muzikinį palikimą ir įtakas intensyvioje parodą lydinčių renginių programoje ir parodai skirtose publikacijose. Šiandien M. K. Čiurlionio kūrybos temos stipriai rezonuoja dėl dėmesio gamtai ir mitologijai, kuris akivaizdus ir šiuolaikinio meno lauke", – sakė Ū. Tornau.

Ji išskyrė įspūdingą parodos kuratorės Kathleen Soriano ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus atstovų darbą atrenkant kūrinius ir sudėliojant svarbius akcentus tarptautiniame kontekste.

Kamerinė Dalvičo galerijos salių architektūra, anot Ū. Tornau, tiko M. K. Čiurlionio tapybos darbų masteliui, kūriniai eksponuoti kruopščiai parenkant sienų spalvas ir apšvietimą, išryškinant subtilų tapybos koloritą.

Galerija dar labiau sustiprino savo reputaciją pristatydama menininkus, kurie buvo nežinomi už savo gimtųjų šalių ribų.

„Ši paroda sulaukė dėmesio ne tik meno kontekste, spaudoje ar tarp diplomatų („Karalių pasakos“ reprodukcija šiuo metu kabo ES ambasadoriaus Londone kabinete), garsas apie ją nuvilnijo išties plačiai ir nekart puikius atsiliepimus teko netikėtai išgirsti iš nieko bendra su menu ar Lietuva neturinčių žmonių“, – sakė kultūros diplomatijos atstovė.

Pažinti ir suprasti

Chronologine tvarka eksponuoti parodos „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ kūriniai atskleidė lankytojams, kaip, pasitelkdamas kompozicijos ir kolorito dermę, menininkas sukūrė tarp mitologijos ir realybės laviruojančius kūrinius. M. K. Čiurlioniškas žvilgsnis šioje parodoje priartintas prie simbolizmo Europos mene, tačiau dailininkas atskleistas ir kaip abstraktaus meno pirmtakas. Nežemiški ir neretai fantastiniai menininko kūriniai tapo vidinio lietuvių tapatumo kaleidoskopu.

Neatsiejamą nuo dailės M. K. Čiurlionio muzikinį pasaulį Londono meno gerbėjams perteikė pianistai Rokas Zubovas, Petras Geniušas, Aleksandra Žvirblytė, estų smuikininkas ir kompozitorius Mihkelis Keremas, saksofonininkas Petras Vyšniauskas.

Vizionieriškos šio unikalaus menininko idėjos ir jų įtaka atsiskleidė parodos kuratorės K. Soriano ir menininkės, kompozitorės Linos Lapelytės pokalbyje.

Profesionalų, ambasadorių, kultūros atašė susižavėjimą garsiojo lietuvio kūryba lydėjo ir parodos lankytojų, kurie Dalvičo paveikslų galerijoje pirmą kartą pamatė M. K Čiurlinio kūrybą, atsiliepimai: „Viena labiausiai įkvepiančių parodų, kokias esu matęs“, „Labai patiko paroda, gėda, kad niekada net nebuvau girdėjusi apie šį menininką, mane tiesiog pribloškė jo kūryba. Didis atradimas“, „Paroda buvo neįtikėtina ir reta proga pamatyti lietuvių menininką Jungtinėje Karalystėje. Paveikslai buvo stebuklingi, tarsi žvilgsnis į kitą pasaulį. Kai kurie buvo tarsi Narnija – jauteisi tarsi būtum įžengęs į patį kūrinį“.