Maisto krepšelio turinys

Į "Kauno dieną" kreipėsi vieno priešmokyklinuko mama Gintarė, papasakojusi, kokį maisto davinį per karantiną gavo jos vaikas. Moterį nustebino, kad vaikams išdalytas cukrus ir daktariška dešra, nors turėtų būti sveikas maistas.

Mokydamiesi įprastu režimu priešmokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai mokyklose maitinami nemokamai. Per karantiną valgykloms užvėrus duris, vaikams ruošiami maisto daviniai į namus. Juose turėtų būti panašūs produktai, kuriuos vaikai valgo švietimo įstaigose, žinoma, skirtumas tas, kad tėvai turi viską pagaminti.

Aš vaiką vien šlapenke turiu maitinti kelias dienas, nes kitaip suges ta dešra.

Tačiau Gintarė, gavusi maisto krepšelį, nustebo. Jame, be kita ko, buvo įdėta ir kilogramas cukraus. Nors mokykloje vaikai skatinami kuo mažiau vartoti cukraus, jo nededa į arbatą.

Ne ką mažiau nustebino ir kilogramas vadinamosios daktariškos dešros. Valgiaraščiuose nurodyta, kad vaikams pietums duodami mėsos kotletai, o dabar mažieji turi tenkintis dešra.

"Pasidomėjau, kodėl mėsa pakeista dešra. Sulaukiau kelių tėvų anoniminių žinučių, kad ir mokykloje vaikams vietoj kotletukų duoda tiesiog gabalą dešros su padažu. Susisiekiau su mokyklos direktore, gavau oficialų raštą, kad ta dešra, esą, atitinka visus reikalavimus ir ją galima naudoti vaikų mityboje. Tai skamba išties absurdiškai. Mokyklos vadovai aiškino, esą, dešra vaikams duodama dėl to, kad karantino metu sudėtinga užtikrinti maitinimo procesą. Tokie argumentai tikrai neįtikina", – stebėjosi Gintarė.

Kai kurių švietimo įstaigų vaikams vietoje mėsos dalijama daktariška dešra. (Evaldo Virkečio nuotr.)

"Be to, vaikui duoda kilogramą dešros. Ant pakuotės parašyta, kad, ją atidarius, dešrą reikia suvartoti per 48 valandas. Taip išeina, kad aš vaiką vien šlapenke turiu maitinti kelias dienas, nes kitaip suges ta dešra", – pridūrė pašnekovė.

Moteris nurodė, kad maisto davinyje dar buvo makaronų ir ryžių. Šių produktų nebūtina suvartoti iš karto, bet visa dešra, ko gero, liks neįveikta.

Sudėtyje – konservantai

Mažamečio vaiko mama atkreipė dėmesį, kokia dešra buvo padalyta priešmokyklinukams. Jos sudėtyje gausu ingredientų. Pastarieji niekaip nedera su jau kelerius metus valdžios reklamuojama vaikų sveiko maitinimo samprata.

Štai ant etiketės rašoma, kad daktariškos dešros sudėtyje yra vištienos, geriamo vandens, kiaulienos lašinių, kiaulių odelių, valgomosios druskos, prieskonių. Dėl šių sudedamųjų dalių priekaištų nėra, jos nepavojingos. Tačiau etiketėje taip pat nurodyta, kad yra stabilizatorių E450, E451, antiosidantų E300, E316, taip pat – tirštiklių E412, E407a, E417. Neapsieita ir be konservantų E250. Mama piktinosi, kad vaikams duodama visa puokštė E priedų.

"Kai vaikui renkamės produktus, vis tiek pasižiūrime, kad geresni būtų. Ant dešros rašo, kad tai aukščiausia kokybė, bet pagal sudėtį į aukščiausią tikrai nepanašu", – teigė Gintarė.

Nors dešroje yra konservantų, galinčių sukelti alergijas, SAM nurodo, kad tai esą galima tiekti vaikams. ("Kauno dienos" skaitytojų nuotr.)

Pasidomėjus, ką reiškia kiekvienas dešroje priedas, paaiškėjo, kad ne visi yra tokie nekalti. Pavyzdžiui, sudėtyje esantis konservantas natrio nitritas (E250) šaltiniuose įvardijamas kaip pavojingas. Jis prailgina dešros galiojimo laiką ir suteikia jai raudonesnę spalvą, tačiau žmonėms gali sukelti astmą ir alergiją. Naudojant šį konservantą jis gali reaguoti su hemoglobinu, skatinti migreną, ypač turėtų būti vengiama jo duoti hiperaktyviems vaikams.

Vengtini ir sudėtyje esantys stabilizatoriai. Dinatrio difosfatas (E450) ir pentakalio trifosfatas (E541) taip pat gali kelti alergijas bei astmą.

"Tikrai nemaniau, kad mokyklose ar darželiuose vis dar vyksta tokie dalykai. Šiek tiek gailiuosi, kad anksčiau nesidomėjau, koks maistas tiekiamas mokykloje. Nenoriu nieko įžeisti ar tuo labiau teisti, tik norisi atkreipti tikrų institucijų dėmesį, kurios turėtų užkirsti kelią tokiems dalykams", – apie tai, kad dabar dažniau stebės, kokį maistą mokykloje gauna jos vaikas, kalbėjo mama.

Nustebino tėvų reakcija

Moteris apie vaiko gautą maisto davinį parašė ir socialiniuose tinkluose. Įrašas sulaukė daug tėvų reakcijų, tačiau dauguma jų gerokai nustebino. Diskusijoje vyravo požiūris, kad reikia džiaugtis, jog iš viso ką nors duoda, o ne kritikuoti maisto krepšelio sudėtį. Esą, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.

"Iš tiesų nustebau, kiek mamų palaiko šią sistemą. Požiūris toks: jei duoda – imk ir džiaukis, o jei nepatinka – neimk ir palik vargingoms šeimoms. Požiūris keistas, kodėl mes turime skriausti vargingas šeimas su tokiais daviniais. Be to, juk vaikai yra maitinami iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tai kodėl jie negali už tą sumą gauti sveikų produktų, o ne beverčių dešrų ir cukraus?" – retoriškai klausė pašnekovė.

Ji laikėsi pozicijos, kad tiek ministerija, tiek pačios mokyklos bendruomenės turėtų būti suinteresuotos, kad vaikai būtų maitinami tinkamai, o konkursus laimėjusios bendrovės turėtų tiekti kokybišką maistą.

Vaikai yra maitinami iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tai kodėl jie negali už tą sumą gauti sveikų produktų, o ne beverčių dešrų ir cukraus?

"Manau, kad didžiausia problema yra ne davinys, bet pati sistema. Ar logiška, kad tokie produktai, su tokiomis sudedamosiomis dalimis, pasiekia ugdymo įstaigas? Ar apskritai šioje sistemoje yra atsakingų asmenų, kurie gilinasi, kokius produktus užsako, o gal vis dar manoma, kad vaikus maitinti galima bet kuo?" – stebėjosi Gintarė.

Nustebino ir savivaldybę

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė "Kauno dienai" teigė, kad tokie maisto daviniai yra netoleruotini, nes vaikams neturėtų būti duodama nei cukraus, nei dešros.

"Sausas davinys turi atitikti sveikatos apsaugos ministro pateiktus reikalavimus. Esant situacijai, kai krepšelis netenkina tėvų poreikio, jie turi teisę jį grąžinti ir pareikalauti, kad produktai atitiktų visavertės mitybos poreikius. Tam, kad tokių nemalonių situacijų būtų išvengta, Švietimo skyrius nuolat tikrina, kokius davinius maitinanti organizacija atiduoda mokiniams. Jei pastebime netinkamų maisto produktų, prašome juos pakeisti. Taip pat mokykloms rekomenduojame iš anksto kalbėti ir derintis su auklėtinių tėvais ir pasitarti, kokių produktų krepšelyje jiems reikėtų labiausiai", – aiškino specialistė.

Švietimo ir ugdymo įstaigų vadovams yra pateiktos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtos rekomendacijos. Jose aiškiai įvardyta, kad sausame davinyje turėtų būti mėsos, daržovių, taip pat prašoma vengti cukraus, aliejaus, majonezo, kečupo. Pagal ministro įsakymą, už maitinimo organizavimą yra atsakingas švietimo įstaigos vadovas. Jis bendradarbiauja su maitinimo paslaugos teikėjais, visuomenės sveikatos specialistais, dirbančiais mokyklose, ir koordinuoja maisto davinio turinį.

"Vaikai turėtų gauti visavertį ir kaip įmanoma sveikesnį maistą. Maisto davinys ir skirtas tam, kad negalėdami pavalgyti šiltų pietų mokykloje vaikai visaverčius pietus galėtų gauti namuose. Todėl jis ir turėtų būti subalansuotas būtent tam. Visuomenės sveikatos specialistai mokyklose turėtų prižiūrėti, ar krepšelio turinys atitinka visus sveiko maisto kriterijus.

Siekiame, kad mažieji kauniečiai būtų maitinami kuo sveikiau ir ekologiškiau. Dėl to pakeista viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvauja maitintojai, tvarka", – komentavo O.Gucevičienė.

Ministerijos paaiškinimas

"Vaikų maitinimui draudžiamų tiekti maisto produktų sąraše nenurodytas nei cukrus, nei virta dešra. Tačiau cukraus kiekis tiekiamuose vaikų maitinimui patiekaluose yra reglamentuotas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše. Kai vaikų maitinimui formuojami maisto daviniai, gali būti cukrus, nors jis neįtrauktas į rekomenduojamų maisto produktų sąrašą. Žinoma, svarbu, kad cukrus nebūtų dalijamas nuolat, nes yra siekiama, kad maisto davinių sudėtis kuo labiau atitiktų reikalavimus.

Bliūkšta valdžios postringavimai apie sveiką vaikų mitybą. (Evaldo Virkečio nuotr.)

Virta dešra taip pat nedraudžiama tiekti vaikų maitinimui, jei tai aukščiausios kokybės mėsos gaminys, atitinkantis nustatytą sudėtį (neturi būti tam tikrų maisto priedų, neviršyti druskos kiekio, nebūti GMO sudedamųjų dalių ir t.t.). Taip pat reikia paminėti, kad virtą dešrą leidžiama tiekti vaikų maitinimui ne dažniau kaip kartą per savaitę. Todėl kilogramas šlapios dešros yra per didelis kiekis", – teigė SAM atstovai.

Pasak specialistų, formuojant maisto davinius rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, vaisiai, grūdiniai (viso grūdo gaminiai, kruopos, kruopų produktai, duonos gaminiai ir kt.), ankštinės daržovės, pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti), kiaušiniai, riešutai, liesa mėsa, žuvis ir jos produktai, aliejai, sultys ir sriubos.

SAM pakomentavo ir dešroje nurodytą sudėtį. Pasirodo, kad vaikams galima duoti produktus, kuriuose yra konservantų ir stabilizatorių.

"Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 3 priede yra išvardyti maisto priedai, kurių neturi būti vaikams tiekiamuose maisto produktuose. Laiške nurodyti virtos dešros sudėtyje esantys maisto priedai į minėtą aprašo priedą neįtraukti. Tvarkos apraše nustatyta, kad vaikų maitinimui tiekiami maisto produktai turi atitikti griežtus maisto saugos ir kokybės reikalavimus, kurie reglamentuoti teisės aktais", – teigė SAM.

Komentaras

Audrius Murauskas

Lietuvos tėvų forumo atstovas

Nors yra tekę matyti ir labai gerų pavyzdžių, deja, bet dažniau vaikams skirtas maisto krepšelis liūdina. Kol kas nežinome, nuo ko priklauso krepšelio turinys, bet didelė tikimybė, kad kai kuriose ugdymo įstaigose yra reiklūs vadovai, kurie sugeba surasti bendrą kalbą ar poveikio priemones neatsakingiems maisto tiekėjams.

Nemažai maisto tiekėjų naudojasi dabartine situacija ir bando uždarbiauti, nes kai kurie produktai yra tiesiog apgailėtini. Jie neatitinka šeimų poreikių, bet, matyt, yra naudingi toms įmonėms. Kai šeima gauna didelį šlapios dešros gabalą, kuris galioja kelias dienas, tai reiškia, kad šis maistas nėra toks maistingas. Be to, neskatinama maisto įvairovė, nes, norint dešros neišmesti, reikia ją kelias dienas valgyti. Kalbėti tokiais atvejais apie visavertę mitybą tikrai negalima.

Abejonių kelia, ar tikrai maisto tiekėjai atsižvelgia į sveikatos ministro įsakymą, kuriame aiškiai reglamentuotas sveikatai palankus maistas. Negalime daviniuose matyti virtų dešrelių, kurios pažaliavusios nuo pelėsio, ar viso litrinio stiklainio majonezo, kuris baigia galioti po kelių dienų. Tai protu nesuvokiami dalykai. Valstybė turi gerų norų karantino metu nuo tėvų nuimti vaikų maitinimo naštą, tačiau, kai siūlomas toks maistas, pinigai švaistomi veltui.

Tokią situaciją galėtų išgelbėti maksimalus ugdymo įstaigų bendruomenių įgalinimas, kad jos pačios nulemtų, kuriuos maisto produktus pirkti, kokius tiekėjus pasirinkti. Šiuo metu daugiausia laimi pasiūliusieji mažiausią kainą. Todėl vaikams vežami ne jiems skirti maisto produktai. Kai mes atliekame tyrimus, matome, kad tiekėjai dažnai negali nupirkti maisto už tas kainas, kurias nurodė konkursuose, todėl jie renkasi žemiausios kokybės produktus.

Svarbu spalvos ir formos

Kartais tėvams gali atrodyti, kad daržovės vaikams – vienas iš nemėgstamiausių produktų, tačiau, pasak mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, tai tėra mitas. Mažieji šiuos vitaminų šaltinius pamėgs, jei tinkamai suderinsite visos dienos valgiaraštį, pasiūlysite vaikams skirtingų vaisių ir daržovių. Pastaruoju metu parduotuvėse šių produktų asortimentas – itin gausus.

„Pardavimų duomenys rodo, kad pirkėjai per aštuonis šių metų mėnesius, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, dažniau rinkosi ir atrado įvairias uogas (82 proc.), egzotinius vaisius (72 proc.), obuolius (33 proc.), agurkus (10 proc.) bei kitus vaisius ir daržoves“, – pirkėjų pasirinkimus įvardija „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

V. Kurpienė priduria, kad vaikams svarbi ne tik skonių įvairovė, bet ir maisto produktų spalvos, formos.

„Estetika ir patiekimas yra svarbiausi kriterijai, į kuriuos atsižvelgdamas vaikas renkasi, kokį maistą valgyti. Vaikams geriau pasiūlyti mažesnio dydžio vaisius, nes jų nereikia pjaustyti. Supjaustyti vaisiai dienai bėgant keičia savo spalvą, išvaizdą ar net kvapą, o tai gali nulemti, kad vaikas galiausiai vaisių ar daržovių atsisakys“, – sako mitybos specialistė.

Vaikas tikrai suvalgys reikiamą ir rekomenduojamą dienos vaisių ir daržovių normą, jeigu juos pasiūlysite skirtingomis porcijomis skirtingų valgymų metu.

„Vaikams daržoves bei vaisius reikėtų valgyti penkis kartus per dieną. Taigi ne tik pagrindinių valgymų metu, bet ir užkandžiaujant. Tokiu būdu vaikas per dieną gaus jam reikalingą antioksidantų, įvairių maistinių medžiagų, skaidulų kiekį. Šios medžiagos yra būtinos augimui“, – teigia dietistė.

Tinkamiausias paros laikas vaisiams – rytas

V. Kurpienė pastebi, kad daržoves ryte vaikai valgo nenoriai, todėl pusryčiams verta jiems pasiūlyti vaisių, kurie dienos pradžioje puikiai tiks dėl juose esančių natūralių cukrų.

Vaisiai ryte padeda pabusti, suteikia energijos, skysčių bei medžiagų, stiprinančių imunitetą.

„Vaisiai ryte padeda pabusti, suteikia energijos, skysčių bei medžiagų, stiprinančių imunitetą. Pavyzdžiui, vitamino C, betakarotenų (vitamino A) bei kitų antioksidantų. Net jeigu vaikas pusryčius valgo darželyje ar mokykloje, rekomenduoju pusryčių ritualą pradėti dar namuose – stabtelėti kelioms minutėms, prisėsti prie stalo ir suvalgyti vaisių ar uogų porciją. Tai padės ugdyti įprotį valgyti pusryčius. Kokie jie bus, padiktuos sezoniškumas. Rudenį gėrybių sezonas keičiasi labai greitai, jų asortimentas yra labai platus – lentynose gausu tiek lietuviškų, tiek atvežtinių uogų bei vaisių“, – pataria dietistė.

V. Drulienė tikina, kad šiemet pirkėjai uogas rinkosi pastebimai dažniau nei pernai. „Pastebime, kad uogos tarp pirkėjų šiemet yra kaip niekada populiarios. Bene labiausiai išaugo šilauogių paklausa, kurių per šiuos metus pirkėjai jau įsigijo daugiau nei 38 tonas, o tai yra net dvigubai daugiau nei per tokį patį laikotarpį praėjusiais metais“, – atskleidžia komercijos vadovė.

Užkandžiams – patraukliai ir patogiai patiektos gėrybės

„Labai svarbu žinoti, kokios daržovės patinka vaikui ir kaip jos, atsižvelgiant į vaiko lūkesčius, turėtų būti patiekiamos. Pavyzdžiui, daugelis mažų vaikų nemėgsta salotų, tačiau mėgsta pagaliukais ar griežinėliais supjaustytas, nesumaišytas daržoves. Užkandžiui dienos metu geriau rinktis kitos spalvos daržoves, nei kad buvo valgyti vaisiai ryte. Pavyzdžiui, jeigu vaikas ryte valgė oranžinį mangą, tai dieną jam geriau pasiūlyti nedidelių pomidorų, agurkų ar kitų daržovių, kurios nebūtų oranžinės spalvos“, – patarimu dalinasi mitybos specialistė ir dviejų vaikų mama V. Kurpienė.

Jeigu vaikas ryte valgė oranžinį mangą, tai dieną jam geriau pasiūlyti nedidelių pomidorų, agurkų ar kitų daržovių, kurios nebūtų oranžinės spalvos.

Pasak jos, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kokios spalvos vaisius ir daržoves mėgsta vaikai, mat skirtingos spalvos reiškia skirtingų tipų antioksidantus. Vaikams derėtų pasiūlyti ragauti ne tik jų mėgstamų spalvų gėrybes, bet ir kitokias.

Vakarienės metu – pirmenybė daržovėms

Vakarienės metu daržovių nelinkusiems valgyti vaikams specialistė rekomenduoja pradėti nuo mažų porcijų.

„Pirmiausia vaikui pasiūlykite suvalgyti nedidelę porciją daržovių, o tik tuomet patiekite visą kitą. Pradėkite nuo kelių kąsnių ir pamažu tą kiekį didinkite. Taip porcija vaikui atrodys įveikiama. Nusprendę keisti mitybą, jokiu būdu negąsdinkite vaikų, griežtai neraginkite valgyti daržoves – tai juos tik atgrasys. Svarbus yra tarpusavio susitarimas, tam tikrų sąlygų sukūrimas ir kantrybė“, – sako V. Kurpienė.

Anot jos, svarbu nepamiršti, kad daržovės yra vertingos ir dėl skaidulų, kurios gerina virškinamojo trakto veiklą.

„Valgant daržoves sumažinama pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo rizika. Be to, daržovėse yra labai daug vitaminų, mineralų, antioksidantų, kurie gerina sveikatos būklę, stiprina imunitetą, gali net teigiamai paveikti mokymosi rezultatus. Vis dėlto bent valandą prieš miegą šviežių daržovių geriau nevalgyti, nes organizmas gali nespėti jų suvirškinti, tad vaikas prasčiau miegos. Miegas bus kokybiškas, jei vakarienę valgysime dvi valandas iki jo“, – patarė mitybos specialistė.

„Sudėti pietų dėžutę mokyklinukui dažnai tampa nemenku iššūkiu. Tėvams tenka sukti galvą, ką įdėti į pietų dėžutę, kas būtų ne tik sveika, bet ir skanu. Juk vaikai – pati išrankiausia auditorija, tad jiems įtikti gali būti išties sunku. Suprantama, kad papildomas maisto gaminimas atima nemažai laiko, kurį mieliau norėtume praleisti kartu su vaikais, o ne prie puodų. Todėl tikrai geras sprendimas vakarienei paruošti tai, kas tiktų ir kitos dienos pietums“, – pažymi specialistė.

Visgi ji atkreipia dėmesį į tai, jog į pietų dėžutę dedant pagamintą patiekalą, svarbu, kad jis būtų suvartotas per 3 valandas. Jei žinome, kad vaikas valgys vėliau – praverčia termo (išlaikančios temperatūrą) pakuotės, kurios būna specialiai pritaikytos pietų dėžutėms. Pasak V. Kurpienės, taip bus palaikoma žemesnė temperatūra ir maisto galiojimo terminas prasitęs.

Sotesniems pietums – patiekalas su mėsa

Jei vaikas nevalgo pietų mokykloje, lengvų užkandžių nepakaks. Sotesniems pietums mitybos specialistė siūlo rinktis patiekalą, kuriame gali būti mėsos, pvz., vištienos. „Vištienoje gausu gerai pasisavinamų baltymų, B grupės vitaminų, fosforo bei seleno, o jie būtini vaiko raidai, nervų sistemai bei augimui. Baltą mėsą mėgsta ir mielai valgo dauguma vaikų. Ruošiant vakarienę ar patiekalus dėžutei, didelis privalumas, kad vištiena lengvai ir greitai paruošiama“, – sako V. Kurpienė.

Vaikai mieliau valgo, kai mėsa yra malta arba supjaustyta mažais gabaliukais ar juostelėmis, kad būtų patogu įsidėti į burną ir lengviau kramtyti. Todėl tarp V. Kurpienės siūlomų patiekalų – orkaitėje kepta vištiena ant iešmelio arba taip pat orkaitėje keptos ar virtos vištienos blauzdelės, kurios turėtų patikti vaikams, kadangi paprastai jie mėgsta valgyti su rankomis ar mėsą „graužti“ nuo kauliuko. „Apvyniokite blauzdelės kauliuką servetėle – taip didesnė tikimybė, kad vaikai suvalgys, nes patiekalas nelips prie rankų“, – pataria sveikos mitybos specialistė.

Siūlo nepamiršti daržovių ir vaisių

Priduriama, jog į vaikų priešpiečių dėžutes verta įdėti vaisių bei daržovių. „Būtina rinktis sezoninius vaisius – jie turi daugiausiai vertingų medžiagų ir yra mažiausiai apdoroti cheminėmis medžiagomis“, – pažymi mitybos specialistė.

Kaip ji pasakoja, užkandžiams idealiai tinka mažos daržovės: vyšniniai pomidorai, nedideli agurkai, mažos morkytės. Kai visgi naudojamos didelės daržovės, pavyzdžiui, morkos, kaliaropės ar moliūgas, supjaustykite jas griežinėliais ar pagaliukais. Jei norime pridėti garnyrui termiškai apdorotų daržovių – specialistė rekomenduoja iškepti ropių, salierų šaknų, morkų, moliūgų, bulvių pagaliukų ar kalafiorų bei brokolių žiedynų orkaitėje su prieskoniais. Pastaruosius galima dar pabarstyti sūriu, juo pagardintus patiekalus vaikai dažniausiai valgo geriau.

Dalijasi receptu

Sveikos mitybos specialistė dalijasi vištienos keksiukų receptu. Kaip ji sako, šis patiekalas – vienas iš tų, kuris puikiai tinka ir vakarienei, ir pietų dėžutei. Ne tik gražiai atrodo, bet vertinga valgyti.

Keksiukai su vištiena

7 vidutinio dydžio keksiukams reikės:

– 450 gramų vidinės vištienos filė;

– 100 gramų smulkiai (kaip bulvių tarkis) tarkuotos morkos, jei sutarkuosite stambiau keksiukuose jausis kietų morkų gabaliukai

– 1 kiaušinio;

– 2 skiltelių česnako;

– 40 gramų smulkinto svogūno, sušvelnins ir suminkštins mėsą, tačiau skonio nesijaus;

– Druskos bei pipirų (pagal kiekvieno skonį);

– Keksiukų formelių bei karščiui atsparaus indo su dangčiu.

Gaminimo eiga:

– Susmulkiname česnakus ir svogūnus, smulkiai sutarkuojame morkas;

– Vidines vištienos filė sudedame į virtuvinį kombainą ir susmulkiname (galite naudoti mėsmalę). Vieni mėgsta kapotos, o kiti maltos mėsos konsistenciją – pasirinkite kaip jums patinka.

– Į susmulkintą mėsą sudedame paruoštas daržoves bei prieskonius, įmušame kiaušinį ir viską gerai permaišome;

– Gautą masę dedame į keksiukų formeles. Jas sudedame į karščiui atsparų indą su dangčiu ir kepame +180C laipsnių orkaitėje apie 40-45 minutes. Taip pat galima troškinti ar gaminti ant garų.

Keksiukai bus labai sultingi ir skanūs!

Prieš pradedant konstruoti sumuštinį, žymios tinklaraštininkės vieningai sutaria – viskas prasideda nuo duonos pasirinkimo. Čia susiduriama su dažna dilema – vaikai kur kas mieliau renkasi batoną, o ne rupią duoną. Tačiau mamos tikina, kad jeigu pasirenkama tinkama kvietinės duonos rūšis su papildomais ingredientais, pavyzdžiui, kefyru, šviesioje duonoje bus gausu ne tik angliavandenių, skaidulinių medžiagų, bet ir baltymų, o kartu ir kalcio.

1. Spalvingi sumuštinių vėrinukai

Tinklaraštininkės Bertos Garuckės teigimu, svarbiausia „gudrybė“, norint, kad vaikas valgytų sumuštinį su sveikatai palankiais priedais – įdomi jo forma ir ryškios spalvos.

„Vaikams greitai pabosta įprastos formos sumuštiniai, tad siūlau improvizuoti – ruoškite ryškiaspalvius sumuštinių vėrinukus, kuriuose integruokite ryškiaspalves daržoves ir užtepėles, taip sumaniai paslėpdami maistingus ingredientus „kitokiame“ sumuštinyje. Kaskart sumuštinius pagardinkite vis kitomis daržovėmis, žaiskite skirtingomis jų spalvomis bei formomis, taip pat įdėkite kelis žalumynų lapelius. Galbūt įprastai vaikas špinato nevalgytų, bet kai jis gražiai dera su gabalėliu kumpio ir spalvota užtepėle – daug labiau traukia akį“, – teigia maisto tinklaraštininkė.

Anot moters, norėdami suteikti vėrinukams daugiau spalvų, naudokite humusą. Galite jį pagardinti burokėliais, morkomis, paprikomis, saldžiąja bulve ar kitomis daržovėmis – taip jis taps spalvingesnis, patrauklesnis bei dar maistingesnis. Kaskart improvizuokite – vieną kartą paragavus vaikui skonis gali nepatikti, tačiau po keleto kartų vaikas tikrai pamėgs valgyti ir kiek neįprastus jam skonius.

„Vėrinukus konstruoti pradėkite nuo duonos. Kuo ši minkštesnė, tuo didesnė tikimybė, kad vaikui ji patiks. Nors duonos pasirinkimas yra išties nemažas, tačiau vis dar be konkurencijos vaikų mėgstamiausia išlieka balta duona. Paprastai vėrinukams naudojame duoną su kefyru, nes ji turi naudingų baltymų ir kalcio, kuris ypač svarbus vaikams. Kiekvieną duonos riekelę gardinkite norima užtepėle, pjaukite į keturias dalis ir ant medinio pagaliuko verkite skirtingus duonos bei norimų daržovių ar vaisių vėrinukus“, – pataria tinklaraštininkė.

2. Maistingi suvožtiniai

Anot sveikos mitybos konsultantės Indrės Trusovės, maistingas sumuštinis – tai puikus patiekalas kiekvienam vaikui, ypač po aktyvios veiklos lauke ar sporto būrelyje. Duonoje esantys angliavandeniai atstatys prarastas energijos atsargas ir padės greitai pasisotinti. I. Trusovė dalinasi receptu, kuris galėtų tapti puikiu patiekalu tiek vaikui, tiek ir bet kuriam išalkusiam suaugusiam šeimos nariui.

„Renkantis šviesią duoną, atkreipkite dėmesį, kad jos sudėtis būtų kuo vertingesnė, pavyzdžiui, daug skaidulinių medžiagų ar baltymų. Tuomet ruoškite maistingą įdarą: aš siūlyčiau išbandyti vištienos ir avokado sumuštinį. Virtus vištienos kumpelius susmulkinkite ir sumaišykite su graikišku jogurtu. Įdėkite truputį druskos. Tepkite šią masę ant duonos riekės, dėkite svogūnų laiškus, krapus, salotos lapą, sultenę ir avokado riekeles. Pabarstykite sezamo sėklomis. Ant viršaus kita riekelė duonos. Labai skanu dar prisikąsti agurkėliais. Mano dukra tokius sumuštinius itin mėgsta“, – teigia I. Trusovė.

Jauna mama pabrėžia, kad tokį sumuštinį nesudėtinga supakuoti į priešpiečių dėžutę, pasiimti su savimi pasivaikščiojimui lauke. Jis neturi daug drėgnų daržovių, todėl nesušlampa ir išlaiko savo formą.

3. Linksmi veideliai

Dažna mama susiduria su vaiko nevalgumo problema, todėl griebiasi įvairiausių gudrybių, viena iš jų – įdomūs ir žaismingi sumuštinio pateikimo būdai. Tinklaraštininkė Sandra Ubartienė dalinasi ypač lengvu receptu, kurio pagrindinis akcentas – žaismingas pateikimas.

„Aš visada šaldytuve turiu savo firminės varškės užtepėlės – paprastą liesą varškę maišau su graikišku jogurtu, smulkintomis datulėmis ir trupučiu medaus. Belieka išsitraukti iš šaldytuvo, tepti ant duonos skrebučio ir pusė darbo padaryta. Kita pusė – iš įvairių vaisių ir uogų išdėlioti veidukus ar šypsenėles. Tai neatima daug laiko, tačiau kur kas labiau patraukia mažųjų dėmesį“, – sako moteris.

Tinklaraštininkė teigia, kad varškės užtepėlę gali pakeisti ir riešutų sviestas ar natūralios uogienės, o veidelių puošybai galite rinktis ir įvairius riešutus bei sėklas.

4. Smagūs vieno kąsnio užkandukai

Tinklaraštininkė Toma Dambrauskė teigia, kad tiek didesnėse kelionėse po pasaulį, tiek mažesnėse po miestą, su savimi visada reikia turėti užkandžių vaikams. Kartais bananų ar trapučių nepakanka, todėl tokiems atvejams patogu pasiruošti mažų formelių vieno kąsnio sumuštinukus.

„Tokie maži sumuštinukai – tikras išsigelbėjimas, kai reikia greitai, bet sočiai pavalgyti. Kad viskas geriau laikytųsi, norimus birius produktus patrinkite šakute ir tepkite, o ne dėliokite atskirai, kad neišsilakstytų. Norint mažų sumuštinukų arba ypatingų formų, jas išpjaukite jau susluoksniavus dvigubą sumuštinį, nes taip „kerpant“ duoną į keturias dalis, krašteliai prisispaudžia ir prilaiko formą“, – teigia moteris.

Jauna mama sako, kad tokie vieno kąsnio sumuštinukai turi galybes variacijų, todėl gali būti tiek desertiniai ir saldūs, tiek ir sūresni bei labai sotūs.

„Savo vaikams aš pertepu riekeles varške, uždedu šiek tiek sutrinto banano, uogų, kurias taip pat galima šakute šiek tiek sutrinti, tada visa masė geriau susilipina. Užvertusi kita riekele duonos, supjaustau norimomis formelėmis. Saldžiam variantui dėl savo lipnumo ir konsistencijos puikiai tinka kriaušė, melionas ir bananas. Jei norisi sočiau, tepkite duonos riekeles varške bei storesniu sluoksniu sutrinto avokado, apšlakstykite citrinų sultimis. Taip pat puikus derinys: sluoksnis sutrinto avokado ir virtas kiaušinis arba omletas“, – teigia tinklaraštininkė.

"Alytaus ligoninės pusryčiai dvimečiui mažyliui.... Jums tai normalu??? Man tai pasityčiojimas!!! Sveikatos ministre A. Veryga ne toje srityje perversmus darai!!!", – piktinosi vaiko mama.

Šia nuotrauka pasidalino ir žurnalistas Andrius Tapinas. "Sakoma – vaikams viskas, kas geriausia. Tai štai tokiais pusryčiais Alytaus ligoninėje lepinamas dvimetis mažylis, sergantis plaučių uždegimu. Pasityčiojimas turbūt gerokai per silpnas žodis. Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligonine, gal jūsų direktorius pats pamėgintų šitą gardėsį pusryčiams? Kokia įmonė atsakinga už maitinimą, ar čia pačios ligoninės šedevras? Gal ir meras Vytautas Grigaravičius, ir ministras A. Veryga neatsisakytų?", – savo feisbuko paskyroje rašė jis.

Internautai puolė piktintis tokiu ligoninės maistu vaikui. "Net šunį kokybiškiau šeriam" , – rašė vienas vyras.

Alytaus ligoninės maisto pavyzdį pateikė ir kita internautė. "Prieš kelis metus gulėjome su vaiku Alytuje. Tai čia maitinančios kūdikį mamos pusryčiai. Atsižvelgiant į tai, kad maitinant vaiką savaime suprantama, kad maitinausi sveikai, tai po tokių "pusryčių" apsinuodijimas praktiškai garantuotas", – rašė moteris ir pasidalino nuotrauka.

Tuo tarpu kiti internautai dalinosi savo patirtimis ir nuotraukomis kitose Lietuvos ligoninėse. Itin daug kritikos sulaukė Santariškių ligoninės maistas.

"Santariškių ligoninė, vakarienė", – rašė vyras ir pridėjo nuotrauką.

"Santariškės. Maistas po gimdymo – geriausiai atrodęs per visą buvimo ligoninėje laikotarpį", – ironizavo dar viena moteris.

"Štai Santaros ligoninė serviruoja ypatingos konsistencijos ir spalvos dešrą." – rašė vyras.

Privačiame darželyje aktyviai skatinamas sveikas gyvenimo būdas. Vaikai pratinami gerti vandenį, valgo natūralius produktus, rūšiuoja šiukšles. Tačiau ne viskas čia tinka biurokratijai.

Tačiau po valdiško patikrinimo griežtai pakoreguotas šio darželio vaikų maitinimo menių. Pavyzdžiui, susirūpinusios mamos Dominykos Dumčiūtės teigimu, vaikai gaudavo 70 g daržovių porciją, kurią teko sumažinti iki 40 g, o į padažus liepta dėti sviestą arba grietinę.

Maistą tiekiančios įmonės vadovė sako, kad jų meniu buvo pavyzdinis. Pakeitimais – vaikams privestinai brukama duona, batonu ir makaronai – piktinasi ir darželio vadovė.

Na o dietologė sako, kad atsisakius brukamų pasipiktinimą keliančių produktų, kurie apskritai nėra reikalingi, būtų galima arba sutaupyti, arba juos pakeisti papildomu vaisiumi kiekvienam vaikui.

Uostamiesčio vaikų lopšeliuose-darželiuose skiriamas nepakankamas dėmesys tiekiamų maisto produktų kokybei. Vis dar pasitaiko atvejų, kai juose randama draudžiamų priedų, tokių kaip E621, E202, E211.

Skundų užfiksuota mažiau

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai baigė ikimokyklinių ugdymo įstaigų maisto paruošimo skyrių tikslinius patikrinimus.

"Pagrindinis jų tikslas buvo įvertinti maisto žaliavas, jų kilmę, atsekamumą, patiekalų kokybę, savikontrolės ir higienos reikalavimų atitikimą, išsiaiškinti, ar pašalinti anksčiau nustatyti trūkumai. Buvo paimti ir maisto mėginiai patiekalų faktiniam kaloringumui nustatyti", – pasakojo Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė.

Uostamiestyje yra 57 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Daugumoje – 93 proc. įstaigų maistas vaikams ruošiamas vietoje. Išsiskiria tik privatūs vaikų lopšeliai-darželiai. Jų uostamiestyje yra keturi. Į šias įstaigas maistas vaikams atvežamas.

Tarnybos specialistai patikrino 92 proc. Klaipėdoje veikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyrių. Anot J.Mačiulienės, daugiau nei pusės patikrinimų metu pažeidimų neužfiksuota.

Palyginti su praėjusiais dviem metais, sumažėjo ir skundų dėl maitinimo kokybės vaikų lopšeliuose-darželiuose. Šiemet buvo užregistruotas ir ištirtas tik vienas, tačiau pateikta informacija nepasitvirtino.

Tris reikia atnaujinti

J.Mačiulienė džiaugėsi, kad dalies uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigų maisto paruošimo skyriai yra renovuoti: pakeisti langai, atnaujintos sienos, grindys, santechninė ir ventiliacijos įranga.

Tačiau vedėja pabrėžė, kad minėtoms kelių darželių patalpoms būtinas kapitalinis remontas. Tarp tokių įstaigų yra "Aušrinė", "Vėrinėlis", "Putinėlis".

Kaip ir ankstesniais metais, pasak J.Mačiulienės, nuodugniai buvo tikrinama, kaip laikomasi bendrosios higienos reikalavimų ir ar efektyviai veikia savikontrolės sistema.

Pirmieji pažeidimai sudarė 53 proc. Praėjusiais metais šis skaičius buvo didesnis – 60 proc. Savikontrolės pažeidimų šiemet nustatyta 20 proc. Praėjusiais metais šis skaičius siekė 17 proc.

Trūksta išskirtinės kokybės

Siekiant įvertinti, ar vaikai maitinami subalansuotu ir sveiku maistu, dviejose įstaigose buvo nustatomas faktinis patiekalų kaloringumas. Viename iš dviejų tirtų davinių pietums jis ne visiškai atitiko teorinį.

Pasak J.Mačiulienės, būtina pažymėti, kad dalis uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigų pagal galimybes įsigyja modernios technologinės įrangos, kuri užtikrina gaminamų patiekalų saugą ar gerą aplinkos paviršių higienos būklę.

Vis daugiau darželių terminiam patiekalų paruošimui nusiperka konvekcinių kepimo krosnių, elektrinių daržovių pjaustyklių, indaplovių.

Ne vienus metus uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigos dalyvauja ES finansuojamose vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo ir "Pienas vaikams" programose.

"Patikrinimų metu specialistai atkreipė dėmesį, kad ekologiški pieno produktai vaikams tiekiami tik naudojantis ES lėšomis. Labai nedidelė ikimokyklinių įstaigų dalis vaikams pateikia išskirtinės kokybės vaisių ir kitų maisto produktų", – komentavo vedėja.

Dešrelėse rasta gliutamato

J.Mačiulienės teigimu, patikrinimų metu pastebėta, kad už vaikų maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose atsakingi darbuotojai nepakankamai dėmesio skiria tiekiamų maisto produktų kokybei.

"Vis dar pasitaiko atvejų, kai produktai yra su priedais, kurie draudžiami", – komentavo vedėja.

Tokie pažeidimai nustatyti trijuose vaikų lopšeliuose-darželiuose. Įstaigose rasta majonezo, kurio sudėtyje buvo konservantų E211 – natrio benzoato ir E202 – kalio sorbato.

Pastarojo aptikta ir mažiesiems skirtame džiovintų vaisių mišinyje. Taip pat įstaigoje buvo rasta virtų pieniškų dešrelių, kuriose buvo aromato skonio stipriklio E621 – manonatrio gliutamato.

"Šiuos produktus uždrausta tiekti vaikų maitinimui", – pabrėžė vedėja.

Už nustatytus pažeidimus skirtos keturios baudos atsakingiems asmenims.

J.Mačiulienė tvirtino, kad vaikų dienos racione turėtų dominuoti įvairios daržovės, vaisiai, uogos ir patiekalai iš jų, sultys, išskyrus citrusinių vaisių ir vynuogių. Taip pat grūdiniai ir ankštiniai produktai, pienas ir jo produktai, nemalta liesa mėsa, liesos mėsos produktai, žuvys ir jų produktai, aliejus, kiaušiniai, geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo.