Augalinė mityba

Svarbiausia tendencija, kuri tęsis ir 2022-aisiais, – augalinė mityba. Maisto ekspertė Vilma Juodkazienė pastebi, kad pastaruosius kelerius metus augalinė mityba populiari ne tik tarp mėsos atsisakiusiųjų, bet ir tarp tų, kurie valgo mėsą, tačiau stengiasi jos vartoti mažiau. Bent vieną dieną per savaitę pakeisti mėsos patiekalus vegetariškais valgiais paprasčiau, nei atrodo.

„Nors šiuo metu prekybos vietose galima rasti įvairiausių mėsos pakaitalų: nuo augalinio faršo iki šnicelių, sojų dešrelių ar mėsainių paplotėlių, populiarūs ir namuose pasigaminti veganiški ar vegetariški patiekalai bei produktai, kurie, žinoma, dar yra ir sveikesni. Pavyzdžiui, pernai išpopuliarėjo naminio anakardžių „sūrio“ gaminimas, iš kruopų ir grybų pagaminti „kepsniai“, kurie yra ne tik skanūs, bet ir maistingi. Žmonės vis dažniau augaliniais produktais keičia ne tik mėsą, bet ir pieno produktus. Pavyzdžiui, vietoj įprasto pieno naudoja migdolų, sojų, anakardžių ar ryžių gėrimus“, – teigia V.Juodkazienė.

Spėjama, kad šįmet turėtų smarkiai išpopuliarėti ne tik veganiški ar vegetariški mėsos, bet ir žuvies, jūrų gėrybių pakaitalai: nuo iš duonvaisių pagamintų „žuvies pirštelių“ iki iš žirnių paruoštų „krevečių“.

„Shutterstock“ nuotr.

Valgomi indai

Dar viena įdomi šiais metais vyrausianti tendencija – valgomi indai ir įrankiai. Valgomųjų šaukštų, lazdelių, lėkščių, dubenėlių ir puodelių kokybė auga, o kainos mažėja. Tai rodo, kad prasideda valgomųjų pakuočių revoliucija, kuria siekiama sumažinti vienkartinės taros ir plastiko atliekų skaičių.

„Valgomus stalo įrankius galima pasigaminti ir namuose: pavyzdžiui, vietoje šaukšto naudoti kopūsto arba salotos lapą, o nusmailintą morkų pagaliuką – kaip iešmelį ar lazdelę. Valgomuosius dubenėlius ir lėkštes galima taip pat paruošti įvairiais būdais. Duona, kurios vidurys buvo pašalintas, gali būti naudojama sriuboms patiekti, o desertai serviruojami iš šokolado pagamintame indelyje ar lėkštutėje“, – vardija variantus V.Juodkazienė.

„Shutterstock“ nuotr.

Netikėti skoniai

Prognozuojama, kad vienas populiariausių 2022 m. skonių ir ingredientų bus kinrožė. Ji ne tik pasižymi vitamino C ir kitų antioksidantų gausa, bet ir nepaprastu saldžiai salstelėjusiu skoniu.

Teigiama, kad kinrožės bus naudojamos ne tik įvairiausiems gėrimams – arbatoms ar kokteiliams gardinti. Jomis dažniau bus praturtinami ir ledai ar kiti įvairiausi desertai, netgi vištienos ar žuvies patiekalai. Be to, pasaulyje jau randasi ir šio skonio užtepėlių.

Dar viena kategorija, kuri augs 2022-aisiais, – įvairiausi nealkoholiniai gėrimai, pradedant nealkoholiniu alumi ir baigiant įvairiausiais nealkoholiniais kokteiliais. Dar vienas populiarus ir mėgstamas gėrimas – fermentuota arbata kombučia.

„Kombučia vertinama ne tik dėl įmantraus skonio, bet ir sveikatai naudingų savybių. Fermentacijos metu pradeda daugintis gerosios bakterijos – probiotikai, naudingi žmogaus organizmui. Jie gerina virškinimo sistemos veiklą, mažina uždegimą, netgi skatina svorio mažėjimą“, – pasakoja V.Juodkazienė.

Tampa svarbu, iš kur atkeliauja prekybos vietose randami produktai, todėl žmonės pirmenybę teiks vietinių ūkininkų ir augintojų produkcijai.

Gaminimas be maisto atliekų

Kaip teigia ekspertė, nuo maisto atliekų iki plastiko mažinimo pakuojant maistą – 2022-aisiais žmonės ieškos būdų, kaip apsipirkti ir gaminti maistą, skiriant daugiau dėmesio tvarumui.

„Neabejotina, kad dėmesys aplinkai, klimatui ir tvarumas toliau turės didelį poveikį maisto pramonei, restoranų ir vartotojų elgesiui. Vartotojai vis daugiau dėmesio skirs pakuotėms, atliekoms, naudojamoms virtuvėje, mažinti. Tikimasi, kad daugiau maisto gamintojų keis savo produktų pakuotes, kad sumažintų atliekų, o ypač plastiko kiekį. Kalbant apie maistą, tampa svarbu, iš kur atkeliauja prekybos vietose randami produktai, todėl žmonės pirmenybę teiks vietinių ūkininkų ir augintojų produkcijai“, – sako V.Juodkazienė.

Nė dienos be daržovių, vandens ir ledų

Pasak prekybos tinklo „Iki“ rinkodaros vadovo Andrej Pometko, dar iki kalendorinės vasaros pradžios stebimas išaugęs šviežių daržovių poreikis, kuris išlieka visą vasarą.  

„Dar pavasarį, vos sulaukus šviežio vietos augintojų derliaus, matome, kad pirkėjai daržoves – ridikėlius, svogūnų laiškus, pomidorus, agurkus, morkas – tiesiog šluoja. Vasaros metu poreikis stabilizuojasi ir išlieka gana pastovus. Pastaraisiais mėnesiais prie išties paklausių daržovių būtų galima priskirti kopūstus, salierus, žaliąsias cukinijas, svogūnus ir, žinoma, bulves. Jei minėtų populiariausių daržovių bendrai per metus nuperkama net apie 3 tūkst. tonų, tai kone pusę šio kiekio sudaro būtent bulvės“, – pasakoja A. Pometko.

Neatsiejamu vasaros atributu tampa ir ledai. Anot A. Pometko, karštomis dienomis juos mielai perka ir valgo tiek vaikai, tiek suaugusieji.

„Esant karštiems orams, ledų pardavimai auga žaibiškai – mūsų tinklo duomenimis, vasaros metu jie apytiksliai šokteli net 160 proc. Nors ledų populiarumas tiesiogiai priklauso nuo orų, įtaką daro ir kiti veiksniai, tokie kaip siūlomos nuolaidos ar akcijos. Šio deserto asortimentas kasmet plečiasi, stengiamės pasiūlyti įvairių naujovių. Šių metų favoritai pagal pardavimus vis tik išlieka klasikiniai vanilinio plombyro ledai. Tiesa, pirkėjai noriai ragavo ir šios vasaros naujovių, pavyzdžiui, rugiagėlių skonio ledus su slyvų įdaru, ledus iš beržų sulos su vėsinančiais mėtų lapeliais arba juodaisiais serbentais“, – pasakoja prekybos tinklo „Iki“ rinkodaros vadovas. 

Kaip ir kasmet, gaivintis alinančių karščių akistatoje, pirkėjams padėjo vanduo, vaisvandeniai ir netgi vaisiai.

„Šią vasarą šoktelėjusius stebėjome vandens ir vaisvandenių pardavimus – jų nupirkta maždaug 70 proc. daugiau nei ne sezono metu. Be to, pirkėjai vasaros metu noriai renkasi ir gaivinančius vaisius – ypatingo dėmesio šiemet ir vėl sulaukė arbūzai bei melionai“, – teigia A. Pometko.

Taupančius laiką gelbėjo jau pagamintas maistas

Ryški šios vasaros tendencija – valgymo lauke kultūros populiarėjimas. Šiltuoju metų laiku, anot  A. Pometko, tai rodo ne tik išaugę šašlykų ir marinuotų mėsos gaminių, skirtų kepimui ant laužo, pardavimai, bet ir jau pagamintų maisto patiekalų ir pusgaminių paklausa.

„Šią vasarą inicijavome kampaniją „Visi į lauką“, kurios metu žmones skatinome dažniau išeiti į lauką ir atrasti valgymo lauke malonumą. Skubančius miesto gyventojus raginome bent pietų pertraukas perkelti į artimiausią žaliąją zoną ir pasimėgauti naujais potyriais, o pakeliui apsirūpinti valgyti jau paruoštus gaminius: nuo trikampių sumuštinių, įvairių šviežių salotų, tortilijų, daržovių ir vaisių rinkinukų iki sultinio ar šaltibarščių“, – teigia pašnekovas. 

Vietoj plastikinių vienkartinių indų renkasi popierinius

Pasak A. Pometko, valgymui lauke šią vasarą tautiečiai skyrė iš tiesų daug dėmesio. Tai rodo ne tik įvairių maisto produktų, bet ir vienkartinių indų pardavimai.

„Ypač maloniai nustebino išaugę vienkartinių popierinių indų pardavimai, o tai liudija, kad tautiečiai, vasarodami ir mėgaudamiesi pikniko malonumais, tampa kur kas sąmoningesni, vartoja mažiau plastiko. Savo ruožtu nuo rugpjūčio mėnesio reguliaraus parduotuvių asortimento nebepildome vienkartiniais plastikiniais indais ir šiaudeliais – kai kuriose parduotuvėse prekiaujama tik jų likučiais, tačiau netrukus jų prekyboje nebeliks visiškai. Matome, kad pirkėjai jau dabar noriai renkasi aplinkai draugiškesnius gaminius, todėl jų asortimentą toliau plėsime ir šalia pagamintų iš popieriaus ar cukranendrių pasiūlysime ir daugiau alternatyvų“, – pastebi A. Pometko.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos eksperto Aido Polenino, maisto tendencijos dažnai populiarios išlieka kelerius metus. „Praėjusiais metais prognozavome, kad populiarės etninės virtuvės, egzotiški produktai bei alkoholiniai gėrimai užleis vietą nealkoholiniams. Šios tendencijos išliks aktualios ir 2019-aisiais metais, tačiau jų sąrašas pasipildė naujomis“, – sako A. Poleninas, kuris apžvelgia, kokios mitybos tendencijos į Lietuvą ateina šiemet.

Šviežia ir lietuviška

Vis daugiau žmonių vertina natūralius, šviežius produktus ir pageidauja, kad produkto kelias nuo derliaus nuėmimo iki lėkštės būtų kuo trumpesnis. Be to, žmonėms svarbu palaikyti vietinius gamintojus, ūkininkus, tad jų produkcijai pirkėjai teikia pirmenybę.

„Kasmet plečiame partnerysčių su skirtingais Lietuvos ūkiais skaičių, šiuo metu bendradarbiaujame su beveik tūkstančiu tiekėjų iš Lietuvos, apie 40 jų prie mūsų partnerių prisijungė 2018 metais. Pastebime ir nuosaikiai augančią lietuviškų ekologiškų produktų paklausą – 2017 metais ekologiškų produktų paklausa augo 11 proc., o 2018 metais net 20 proc. Tai, kad pirkėjams yra svarbūs ekologiški ir sveikesni produktai rodo ir 2018 m. lapkritį atlikta lojalių mūsų klientų apklausa – net du trečdaliai respondentų teigė, kad jiems tai svarbu ar net labai svarbu“, – atskleidžia „Maximos“ ekspertas A. Poleninas.

Kuo mažiau laiko virtuvėje

Namuose iš šviežių produktų pagamintas maistas geriausias sveikatai, visgi spartus gyvenimo tempas diktuoja naujas taisykles.

„Grįžę po sunkios darbo dienos namo žmonės ne visada yra linkę dar kelias valandas sukiotis virtuvėje. Bet tam, kad sau ir šeimai būtų galima patiekti šviežiai paruoštą vakarienę, nebūtina eiti į kavinę ar restoraną. Skanų ir maistingą, jau paruoštą maistą – mėsos, žuvies patiekalus, salotas ir mišraines, konditerijos gaminius – galima įsigyti parduotuvėse. Keliose dešimtyse cechų visoje Lietuvoje šį maistą gamina patyrę maisto gamybos meistrai,“, – pabrėžia A. Poleninas.

Atsižvelgdamas į augantį paruošto maisto populiarumą, prekybos tinklas šiemet planuoja parengti apie 200 naujų maisto gamybos specialistų, kuriems apmokyti įmonė skirs 0,5 mln. eurų. Praėjusiais metais meistrų gretas papildė 33 „Meistrų mokyklą“ baigę mokiniai.

Jokių maisto likučių

„Norint nešvaistyti maisto, svarbiausia pasitelkti kūrybiškumą. Pridėjus keletą ingredientų, pasitelkus kitokį gaminimo būdą, maisto likučiai gali virsti itin skaniu patiekalu.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį atliktoje lojalių mūsų klientų apklausoje net 86 proc. pirkėjų sakė, jog gamindami stengiasi ar net labai stengiasi, kad neliktų maisto, kurį tektų išmesti. Apie 40 proc. apklaustųjų teigė dažniausiai siekiantys to išvengti pirkdami maistą pagal iš anksto sudarytą prekių sąrašą.

Šiais metais maisto švaistymo tema, manome, bus dar populiaresnė – žmonės ieškos, kokius būdus pasitelkti, kad būtų išmetama kuo mažiau maisto likučių bei kaip juos tinkamai ir kūrybiškai panaudoti“, – teigia A. Poleninas.

Žalias maistas

Vaisiai ir daržovės – neatskiriama sveikos mitybos raciono dalis. „Salotas lietuviai dažniausiai gamina iš įvairių lapinių augalų – salotinių sultenių, gražgarsčių, špinatų, romaninių salotų ir kt. Jų priedais dažnai tampa žaliosios paprikos, avokadai, agurkai ir įvairūs daigai. Kuo žaliau, tuo geriau“, – sako A. Poleninas.

Jis pastebi, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja ir dar viena „žalio maisto“ atmaina – neapdoroto, „gyvo“ maisto patiekalai. Tai ne tik įvairios vaisių ir daržovių salotos, bet ir sveikuolių pyragai, kokteiliai.

Gėrimai be laktozės

Vis daugiau žmonių, rūpindamiesi savo sveikata, išsiaiškina, kad netoleruoja laktozės. „Tad mūsų asortimente kasmet gausėja produktų be laktozės pasirinkimas. Pernai tokių produktų pasiūla išaugo apie 20 proc., lyginant su 2017 m. Asortimentą plečiame ne tik pieno produktais, iš kurių pašalinta laktozė, bet ir įvairiomis alternatyvomis – iš sojų, avižų, kokosų pagamintais gėrimais. Manome, kad gėrimai be laktozės šiemet ir toliau sparčiai populiarės ne tik tarp laktozės netoleruojančių, bet ir ją toleruojančių žmonių“, – sako gamybos ekspertas.

A. Poleninas pastebi, kad visas šių metų mitybos tendencijas galima apibendrinti dviem žodžiais: sveika ir naudinga – ne tik organizmui, bet ir aplinkai.

Populiariausios šiuo metu yra pieno alternatyvos, taip pat sparčiai auga alternatyvių mėsos, desertų ir sūrių produktų paklausa. Anot maisto poveikio sveikatai tyrėjos Aidos Matulevičiūtės, šiuos bei kitus pokyčius mityboje skatina ne tik smalsumas, bet ir sveikatos žinių augimas.

Vegetarizmas, kai atsisakoma mėsos, tačiau vartojami pieno produktai arba veganizmą, kai atsisakoma visų gyvūninės kilmės produktų, A. Matulevičiūtės teigimu, žmonės dažnai pasirenka net tik mitybos atžvilgiu, bet ir kaip tam tikrą gyvenimo būdą.

„Vis daugiau žmonių supranta ir domisi ilgalaikiais sveikos bei visavertės augalinės mitybos teikiamais privalumais sveikatai. Jie renkasi pakeisti mitybos įpročius ne tik tada, kai to reikalauja sustreikavusi sveikata, bet ir tam, kad išvengtų ar sumažintų ligų galimybę ateityje“, – žmonių pasirinkimą komentuoja A. Matulevičiūtė.

Ieško veganiškų dešrelių ir burgerių

Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, pastaruoju metu Lietuvoje daugėja žmonių, vengiančių glitimo bei netoleruojančių laktozės, todėl ypač pastebima didėjanti šių prekių paklausa.

„Savo asortimente prekių be glitimo turime bene daugiausiai – tai įvairūs miltai, makaronai, sausi pusryčiai ir padažai. Gausu ir produktų netoleruojantiems laktozės – augalinės kilmės alternatyvų įprastam pienui, sviestui ar jogurtui. Nors sveikos mitybos kultas dažnai traktuojamas kaip mados reikalas, tačiau lietuviai pastaruoju metu išties yra susidomėję sveikesniu gyvenimo būdu“, – sako B. Čaikauskaitė.

Labiausiai, anot B. Čaikauskaitės, jaučiamas pirkėjų susidomėjimas renkantis mėsos ir pieno produktų pakaitalus. Taip pat pirkėjai, kurie savęs nepriskiria prie vegetarų ar veganų, renkasi sveikuoliškus produktus ir įsigyja brangesnės mėsos ar žuvies.

„Pastaruoju metu tarp pirkėjų ypač populiarus produktas – „Frankfurto“ dešrelių veganiška alternatyva bei įvairūs veganiški burgeriai. Kiekvienam pirkėjui, ieškančiam kasdienių maisto produktų alternatyvų, siūlome produktus, pažymėtus „Verta pasirinkti“ ženklu – jie be glitimo, pridėtinio cukraus, laktozės, konservantų ar kitų priedų. Taip pat mūsų asortimente yra ne tik maisto produktų, bet ir kosmetikos, higienos, namų ūkio priemonių, kurių sudėtyje nėra dažiklių ir parabenų“ – pasakoja B. Čaikauskaitė

Skatina ir smalsumas

Eksperimentuoti virtuvėje ir keisti savo mitybos racioną, pasak A. Matulevičiūtės, dažną žmogų skatina paprasčiausias smalsumas – noras išmėginti netradicinius patiekalus, kitų kultūrų kulinarinį paveldą. Tiesa, net ir nedidelius mitybos pokyčius specialistė rekomenduoja į kasdienybę įvesti palengva.

„Žaliavalgiška virtuvė yra labai turtinga. Eksperimentuodami su augalinės kilmės produktais – įvairiomis kruopomis, sėklomis ir daržovėmis, retai kada pritrūksite kulinarinių idėjų. Tačiau nepamirškite, kad visų svarbiausia – turėti sveiką požiūrį į mitybą ir nepasinerti į kraštutinumus“, – sako A. Matulevičiūtė.

Anot mitybos sveikatai poveikio tyrėjos, daug kam tinkantys pirmieji teigiami mitybos pokyčiai gali būti šie: gruzdintų bei dideliame kiekyje riebalų keptų patiekalų atsisakymas, riebių padažų bei daug pridėtinio cukraus turinčių produktų pašalinimas iš mitybos raciono.

„Jei norite pradėti maitintis sveikiau, iš pradžių pabandykite tiesiog išsikepti mėgstamą kepsnį be arba su labai mažu kiekiu riebalų jų nesudeginant, pavyzdžiui, kepant ant grotelių. Jeigu ruošiate blynus, maišykite tešlą iš pilno grūdo miltų arba bandykite pasigaminti ją su natūraliu raugu. Tai tikrai nėra sudėtinga, netgi atvirkščiai – labai įdomi veikla, galinti įtraukti visus šeimos narius“,– patarimais dalijasi A. Matulevičiūtė.

Poreikis alternatyvoms

Pasak „Maximos“ maisto gamybos departamento direktoriaus Aido Polenino, viena ryškiausių mitybos tendencijų 2018-aisiais neabejotinai bus augantis pirkėjų poreikis skirtingiems įprastų maisto produktų pakaitalams ar kuo nors praturtintiems produktams.

„Apsipirkimo tendencijos rodo, jog daugėja žmonių, kurie dėl įsitikinimų, sveikatos, o gal smalsumo, atsisako tam tikrų maisto produktų ar jų ingredientų ir į mitybos racioną įtraukia jų pakaitalus. Pavyzdžiui, ieško alternatyvų karvės pienui, kvietiniams miltams, saulėgrąžų aliejui. Taip pat gaminių su mažiau ar iš viso be cukraus, druskos, produktų, praturtintų papildomais vitaminais, mineralais, naudingomis bakterijomis“, – sako A. Poleninas.

Atsiranda vis daugiau įprastą karvės pieną atstojančių gaminių – ryžių, kokosų, migdolų, avižų ir kitų pieno gėrimų. Greta jau seniai pirkėjų mėgstamų saulėgrąžų, rapsų, alyvuogių aliejų rikiuojasi vis labiau ir labiau vertinami – kokosų, įvairių riešutų, kauliukų ir kiti aliejai. Auga ir mažiau įprastų grūdinių kultūrų miltų paklausa – ryžių, grikių, avižų, rašoma pranešime spaudai.

Madingos egzotiškos virtuvės

Kita ryški tendencija, pasak A. Polenino, išaugęs dėmesys skirtingoms etninėms virtuvėms. Kaip rodo duomenys, per mėnesį pirkėjai įsigyja apie 150 tūkst. skirtingų įvairių šalių virtuvių patiekalams būdingų ingredientų, o kiekvienais metais susidomėjimas jais ūgteli maždaug dešimtadaliu.

„Sparčiai besivystanti globalizacija daro didelę įtaką ir virtuvei. Lietuvių seniai nebestebina plati meksikiečių, kinų, japonų ir kitoms kultūroms būdingų produktų pasiūla. Egzotiški ingredientai nugula kone kiekviename parduotuvės skyriuje – nebesunku rasti indiškų ar korėjietiškų prieskonių, jokia problema į namus parsinešti tiesiai iš Indonezijos atgabentos arbatos. Vis daugiau nuperkama ir jau pagamintų egzotiškų patiekalų, ypač populiarūs sušiai“, – sako A. Poleninas.

Dažniausiai į savo pirkinių krepšelius pirkėjai dedasi meksikietiškas tortilijas. Virtuvės gerbėjai įvairiausiems receptams mėgsta skirtingas makaronų rūšis: ryžių, kiaušinių, pupelių, ramen ir kt., o pikantiškų, aštriai saldžių ir rūgščiai karčių šios šalies patiekalų įvairovę atskleisti taip pat padeda konservuoti sojos daigai, kokosų pienas, ryžių lapai, padažai.

Dėmesys ekologiškiems produktams

Kol kas ekologiški produktai, anot specialisto, yra mažiau populiarūs nei atitinkami neekologiški produktai dėl paprastai didesnės kainos, tačiau nuosaikus jų pardavimo augimas pastebimas. 2017 metais paklausa augo 11 proc. palyginti su praėjusiais metais.

„Augantis susidomėjimas ekologiškais produktais dar kartą patvirtina, kad vis daugiau pirkėjų kelia klausimą, kokia produktų, kuriuos deda ant stalo, kilmė ir jų sudėtis. Todėl atidžiau skaito etiketes, pirmenybę teikia vietos gamintojų produkcijai“, – sako A. Poleninas.

Populiariausieji ekologiški produktai 2017 metais – viso grūdo arba ekologiška duona be pridėtinių mielių, virti burokėliai, obuoliai. Visi šie produktai – vietos gamintojų.

Alkoholiniai gėrimai užleidžia vietą nealkoholiniams

Alkoholinius gėrimus, pasak prekybos tinklo atstovo, lietuviai šįmet dažniau keis į gėrimus be alkoholio. „Jau kelerius metus fiksuojame augančią gėrimų, iš kurių pašalintas alkoholis, paklausą. Didžiausią įtaką tam daro gyvenimo būdo pokyčiai – žmonės renkasi gyventi sveikiau ir alkoholinius gėrimus keičia į savo sudėtyje neturinčius alkoholio“, – aiškina A. Poleninas. Vien praėjusiais metais gėrimų, iš kurių pašalintas alkoholis, pardavimai tinklo parduotuvėse augo per 60 proc.

Mėgstamiausia spalva – auksinė

A. Polenino teigimu, šiemet itin populiarūs auksiniai atspalviai. „Maisto patiekimo, vizualinio apipavidalinimo madas pasaulyje diktuoja garsiausi šefai. O kaip ir su drabužių mada, demonstruojama ant podiumo, esminiai pateikimo ir vizualinio apipavidalinimo principai greitai keliasi į kasdienybę – šiuo atveju, parduotuvių vitrinas ir lėkštes. Todėl nesistebėkite pamatę vis daugiau aukso atspalviais dekoruotų patiekalų ar desertų – valgykite juos pasigardžiuodami ir žinodami, kad dabar toks maistas – madingiausias“, – sako A. Poleninas.