Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį panaikino 25 į savivaldybių tarybas išrinktų narių mandatus ir pripažino juos žemiau brūkšnio savivaldos rinkimuose likusiems kandidatams.

VRK rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė informavo, kad didžioji dalis patekusiųjų į tarybas mandatų atsisakė dėl einamų nesuderinamų pareigų.

Anksčiau komisija yra nutraukusi dar 30 mandatų, kurių dėl analogiškų priežasčių atsisakė kovo pradžioje išrinkti, bet dirbti savivaldybių tarybose neketinantys politikai.

Tąkart tarybų narių mandatų atsisakė devyni Seimo nariai: Biržų rajono tarybos nariu išrinktas „darbietis“ Valdemaras Valkiūnas, į Kauno miesto tarybą išrinktas „valstietis“ Aurelijus Veryga, į Kauno rajono tarybą – liberalas Viktoras Pranckietis, į Klaipėdos miesto tarybą – „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Remigijus Žemaitaitis, į Klaipėdos rajono tarybą – konservatorė Rasa Petrauskienė, į Panevėžio miesto tarybą – „valstietis“ Deividas Labanavičius, į Šilutės rajono taryba – konservatorius Jonas Gudauskas, į Telšių rajono tarybą – „darbietis“ Valentinas Bukauskas, į Ukmergės rajono tarybą – „valstietis“ Juozas Varžgalys.

Iš parlamentarų po savivaldos rinkimų Seimo nario mandato atsisakė vienintelis Raseinių meru išrinktas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Pagal Rinkimų kodeksą, savivaldybių tarybų nariais negali būti Seimo nariai, europarlamentarai, Vyriausybės nariai, valstybės įstaigų vadovai, kurių veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, mero politinio pasitikėjimo tarnautojai, savivaldybės darbuotojai, savivaldybės įstaigų, įmonių, bendrovių vadovai.

Išrinktas savivaldybės tarybos narys, nusprendęs neatsisakyti nesuderinamų pareigų, ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki pirmojo tarybos pirmojo posėdžio turi VRK pateikti pareiškimą dėl mandato atsisakymo.

Kovą per savivaldos rinkimus išrinkti 1498 tarybos nariai ir 60 merų.

Rinkėjų apgavystė ar ant politikų nepykstama? Jau tapo įprasta, kad partijų sąrašuose esantys politikai atsisako mandatų, nors rinkėjai už juos balsavo. Ne išimtis, matyt, bus ir artėjantys Europos Parlamento rinkimai.

Ant dviejų kėdžių

Zigmantas Balčytis – Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų į Europos Parlamentą vedlys ir kartu kandidatas į prezidentus. Pats politikas Z.Balčytis teigia, kad rinkėjų nenuviltų ir tęstų europarlamentaro darbą.

"Jei būčiau išrinktas į Europos Parlamentą, dirbčiau. Mano pagrindinis rūpestis – prezidento rinkimai, o partija nusprendė, kad jai gali būti naudinga, jei aš sąrašą vesčiau į Europos Parlamentą", – sakė Z.Balčytis. Paklaustas, ar Lietuva neliks be prezidento, jei jis išvyks į Briuselį, atsakė: "Tikrai neliks. Bus norinčių. Aš manau, kad man pavyks."

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kuriam socialdemokratų kandidatų sąraše priskirtas 3 numeris, patvirtino, kad paliktų ministro postą ir priimtų Europos Parlamento mandatą.

"Dalyvavimą rinkimuose reikia palydėti darbais, todėl jei dalyvauji rinkimuose, turi eiti pareigas, o jei jų atsisakai, manau, kad iš dalies apgauni rinkėją", – sakė J.Olekas.

Tik "linkusi"

Kelią į Briuselį pasirinktų ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąraše įrašytas aštuntas. Jis patikino, kad rinkėjų nenuvils, tad jei tik sulauks palaikymo, jis paliks ministro kėdę.

"Jei žmonės mane reitinguotų, už mane balsuotų, žinoma. Nors nemanau, kad gausime tiek daug vietų, bet tai nėra žaidimas. Jei žmonės pasitiki, turime įgyvendinti jų lūkesčius. Turiu parengęs atitinkamą pamainą ministerijoje", – komentavo J.Bernatonis.

Kita socialdemokratų deleguota parlamentarė Irena Šiaulienė, kuriai sąraše priskirtas 9 numeris, dar nėra tikra, kaip pasielgtų, jei gautų vietą Europos Parlamente.

"Būčiau linkusi tobulėti", – sakė Seimo narė I.Šiaulienė.

Galutiniame socialdemokratų kandidatų sąraše yra trijų ministrų – J.Bernatonio, J.Oleko ir Rimanto Sinkevičiaus – pavardės. Į abėcėlinį sąrašą buvo įtraukti ūkio ministras Evaldas Gustas ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Bet šis atsisakė dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą.

"Manau, kad sąrašą sudarėme rimtai", – sakė J.Olekas, paklaustas, ar visi socialdemokratų ministrai, dalyvausiantys rinkimuose į Europos Parlamentą, iškeistų ministro kėdę į mandatą Briuselyje.

"O V.P.Andriukaitis nusprendė dirbti ministru, nes turi daug darbų, yra užsibrėžęs daug tikslų, todėl nenori keisti krypties. Jis ministru tapo pirmą kartą, o aš dirbu jau septintoje Vyriausybėje", – partijos bičiulio sprendimą komentavo J.Olekas.

Dar neapsisprendė

Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius Liberalų sąjūdžio kandidatų į Europos Parlamentą sąraše įrašytas trečias. Seimo pirmininkės pavaduotojas sakė nesiejantis darbo Seime ir Europos Parlamente, todėl, jei gautų pakankamai rinkėjų simpatijų, išvažiuotų dirbti į Briuselį.

"Europinė tematika man artima, išmanau ją, todėl sieksiu, kad liberalų požiūris Europos Parlamente būtų palaikomas, ir sėkmės atveju priimsiu protingiausią sprendimą, – sakė jis. – Manau, kad žmonės, dalyvaujantys rinkimuose ir tarpusavyje konkuruojantys sąraše, privalo aiškiai pasisakyti, ar yra apsisprendę, todėl aš tikrai taip padaryčiau."

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis taip pat gavo vietą "Tvarkos ir teisingumo" kandidatų į Europos Parlamentą sąraše, tiesa, ši partija galutinę kandidatų eilę patvirtins vasarį. Ministras svarstė, kad iki rinkimų liko dar daug laiko, jo eilės numeris sąraše neaiškus, be to, neaišku ir ką pasirinks rinkėjai, todėl sprendimo dar nepriėmė.

"Jei atvirai, negaliu prognozuoti, kaip viskas susiklostys. Be jokios abejonės, viskas priklausys nuo daugelio dalykų, kurie kol kas neaiškūs, – sakė V.Mazuronis. – Aš manau, politikai turi dalyvauti rinkimuose, kad galėtų pasitikrinti, kaip jais pasitiki rinkėjai."

Apgaulės neįžvelgia

Anot aplinkos ministro, kai politikai gavę tautos mandatą jo nepriima ir pasirenka kitą darbą, tai nebūtinai reiškia rinkėjų "suvedžiojimą" ar apgaulę. Vis dėlto jis kiek neigiamai vertina atvejus, kai savivaldos rinkimus laimėję politikai, užuot dirbę savivaldybėje, pamina gyventojų pasirinkimą ir toliau lieka šiltesnėje Seimo nario kėdėje.

"Jei jie nevažiuoja dirbti į Europos Parlamentą, kuriame materialinės sąlygos geresnės (jis labiau vilioja bendražmogiškąja prasme), ir pasirenka darbą Seime ar savivaldybėje, šis variantas manęs nepykdo, manau, tokia patirtis pateisinama ir normali. Galbūt komanda pasitarė, kas iš įtrauktų į sąrašus gali daugiau nuveikti, ir taip nusprendė, juk politika – komandinis žaidimas, – sakė V.Mazuronis. – Tačiau kai politikas išrenkamas į savivaldybę, bet joje nedirba ir eina, pavyzdžiui, į Seimą, mano nuomone, tai nėra gražu."

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas pritarė, kad blogesnė praktika, kai išrinkti politikai neatstovauja rinkėjams savivaldybės taryboje ir pasirenka dirbti kitus darbus, nesusijusius su miesto tarybos nario veikla. Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai esą dažniausiai būna priešingi – vos vienas kitas politikas atsisakė šio mandato.

"Lokomotyvai" pasitraukia

Vis dėlto Z.Vaigauskas tvirtino, kad kai kurios valstybės, kartu ir kaimynė Latvija, nuo panašaus rinkėjų "suvedžiojimo", kai politikas dalyvauja rinkimuose, o vėliau persigalvoja, saugosi naujausių rinkimų rezultatų principu. Pavyzdžiui, į savivaldybės tarybą ar parlamentą išrinktas politikas netenka anksčiau jam priklausiusio mandato.

"Latviai patvirtino tokią tvarką, kad išvengtų rinkėjų pasipiktinimo ir galimo balsų medžiojimo "lokomotyvais". Juk pasitaiko, kad kai kurios pavardės tempia visą sąrašą per rinkimus, o vėliau tie "lokomotyvai" pasitraukia ir pasirenka kitą darbą, – aiškino Z.Vaigauskas. – Tikiuosi, neatsitiks taip, kad kas nors bus išrinktas prezidentu ir į Europos Parlamentą, o mes liksime be prezidento."