Kaip pranešė Kauno savivaldybė, šeštadienį padangę virš Aleksoto raižys akrobatinių lėktuvų pasirodymai, vyks koncertai ir ekspozicijos. Scenoje pasirodys lakūnų garbei Atlanto vandenyną irkline valtimi perplaukęs kaunietis Aurimas Valujavičius.

„Kaunas neatsiejamas nuo aviacijos. Kiekvienais metais šią šventę pasitinkame garsiai ir nuotaikingai. Šįkart irgi ne išimtis. Jau kitą šeštadienį tūkstančius žiūrovų savo įspūdingais skrydžiais džiugins pilotai iš Lietuvos ir užsienio. Pagrindinis renginio akcentas – „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą 90 metų jubiliejus“, – sako Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Šeštadienio popietę šventę atidarys Marijampolės aeroklubo parašiutininkų pasirodymas ir akrobatinių skrydžių meistro Jurgio Kairio šou kartu su Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“. Drauge su jais parodomąją programą surengs daugkartinis Lietuvos ir pasaulio čempiono aviamodelių čempionas Donatas Paužuolis.

Tradiciškai nuo Rotušės aikštės Kauno gatvėmis į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą atriedės motociklininkai, kurie pasirodys parade „Bike Show Kaunas 2023“. Kolonai pasiekus šventės vietą, skambės roko grupės „Pelenai“ koncertas.

Vakarop suplanuota vakaro kulminacija – akrobatinės grupės ANBO ir istorinio lėktuvo „Bellanca“, ultralengvųjų orlaivių, lėktuvo „Extra 300“, malūnsparnio „Cavalon“ ir komandos „Iron Wolf Aerobatics“ pasirodymai. Greta jų skrydžių į padangę kils svečiai iš Suomijos ir Čekijos.

Tarp aviatorių pasirodymų savo įspūdžiais pasidalins irkline valtimi Atlantą perplaukęs keliautojas A. Valujavičius.

Svečių taip pat lauks ekspozicijos, tarp kurių – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniai.

Vakare numatytas šventinis koncertas.

Sąrašo lyderis – Kaunas. Čia efektyviausiai formuojamos paveldosauginės gairės, o svarbiems pastatams skiriamas miesto finansavimas – šešiaženklis. Kauniečiai kviečiami tęsti istorinių objektų renesansą ir iki kovo 17 d. teikti paraiškas dalyvavimui 9-ąjame Paveldotvarkos programos sezone.

Solidus pripažinimas miestui

Naujausiais Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, Kaunas ir toliau užima pirmą vietą Lietuvoje pagal paveldo apsaugai skiriamus išteklius. Šiųmetinėje ataskaitoje vienintelė Kauno miesto savivaldybė pastatų atnaujinimui ir priežiūrai skyrė daugiau kaip 1,1 mln. eurų. Iš paskos rikiuojasi Vilnius su 971 tūkst. eurų investicijomis ir Kauno rajonas su 944 tūkst. Eur.

Mūsų gražėjantis miestas yra pastebimas ir vis labiau vertinamas ne tik pačių gyventojų, bet ir svečių iš kitų miestų bei užsienio.

Lyderio pozicija išlaikoma net ir į tyrimo apimtį neįtraukus 18,7 mln. eurų, skirtų Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės rekonstrukcijoms. Toks kultūros paveldo specialistų vertinimas negali nestebinti, mat legendinė halė yra neabejotinas tarpukario architektūros bei istorinių sporto pergalių simbolis, o rekonstruotas stadionas – ne tik Kauno, bet visos šalies pasididžiavimas.

Rekordiniams skaičiams įtakos turi kasmet vis didesnio susidomėjimo iš kauniečių sulaukianti Paveldotvarkos programa. Joje numatytas dalinis darbų finansavimas iš miesto biudžeto lėšų apima ne tik pastatų tvarkybos darbus, bet ir paveldo kaip visumos priežiūrą – tyrimus, saugomų objektų būklės vertinimus, projektų rengimą. Tai leidžia sėkmingai pritraukti finansavimą ir iš Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių fondų.

Virš 170 atnaujintų pastatų

„Mūsų gražėjantis miestas yra pastebimas ir vis labiau vertinamas ne tik pačių gyventojų, bet ir svečių iš kitų miestų bei užsienio. Didžiausias indėlis ir padėka – iniciatyviems kauniečiams, verslininkams už dalyvavimą miesto Paveldotvarkos programoje. Drauge pildome sėkmės istorijų sąrašą.

Miesto matomumui teigiamos inercijos suteikia pretendavimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, Europos kultūros sostinės metai, o dabar ir Kauno tarpukario architektūros grynuolio – J. ir A. Iljinų namo – kandidatūra tapti oficialiu „LEGO“ rinkiniu“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės kvietimu atnaujinti savo pastatus pasinaudojo daugiau kaip 170 pastatų savininkai. Bendras miesto indėlis į jų renovaciją jau peržengė 4 mln. eurų ribą. Dar beveik milijonas paskirtas į 2023-uosius perkeltiems darbams dėl papildomai atliekamų tyrimų, restauravimo metu nustatytų defektų, sutrikusio statybinių medžiagų tiekimo ar vis dar vykstančių rangovų paieškų.

Laukia naujų paraiškų

Kauno Paveldotvarkos programa jau pradeda naujų paraiškų priėmimą 2023-iesiems. Jų laukiama iki pat kovo 17 d.

Į dalinį miesto finansavimą pretenduoti gali pavieniai asmenys, įmonės ar pastatų bendrasavininkai, tarpusavyje nusprendę sutvarkyti jiems priklausantį turtą. Programos dalyviai gali tvarkytis fasadus ar pasiruošti projektus, įrengti dekoratyvinį apšvietimą, pastatą pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Medinių pastatų atnaujinimui miestas numatęs padengti iki 75 proc. visų darbų kaštų, o mūrinių statinių tvarkybai dalinis finansavimas gali siekti iki 50 proc.

Kauniečių patogumui gerokai supaprastintas mažesnės apimties darbų vertinimas, kai tvarkant fasadus nekeičiamas apdailos spalviškumas ir medžiagiškumas. Paveldotvarkos programoje galima dalyvauti ir neturint techninio projekto bei statybos leidimo, jei tai leidžia Statybos įstatymas.

Plačiau susipažinti Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt.

Prieš svarstant svarbiausius miesto klausimus, mero pavaduotojas M.Jurgutis sulaukė sveikinimų, mat kaip tik pirmadienį tapo tėveliu.

„Prieš prasidedant oficialiam tarybos posėdžiui noriu pasveikinti vicemerą Mantą Jurgutį, kuris vakar tapo tėčiu ir papildė kauniečių gretas žavia mergina. Linkime sėkmės ir kantrybės“, – naujus tėvelius pasveikino vicemeras Andrius Palionis.

„Ačiū, kad būdamas šioje organizacijoje galėjau mokytis. Darysiu viską, kad šį iššūkį, šią kelionę įveikčiau geriausiai kaip tik galiu. Tikiu, kad mes su komanda įnešime naujų vėjų ir išlaikysime puikias tradicijas. Neįsivaizduoju darbo vienas, esu komandos žmogus, todėl džiaugiuosi, kad visus šiuos iššūkius galėsiu priimti su puikia komanda“, – kalbėjo M. Jurgutis.

Kauno vicemeras organizacijai vadovaus ateinančius dvejus metus. Iki šiol jis buvo organizacijos viceprezidentu. Kauno atstovo tapimas Baltijos miestus vienijančios organizacijos vadovu patvirtina Kauno svarbą ir įdirbį regione.

UBC konferencija Kaune vyko tris dienas. Pirmą kartą Kaune organizuoto renginio tema – „Įtraukaus ir į gyventoją orientuoto miesto kūrimas“. UBC konferencijos posėdžiuose, seminaruose ir generalinėje asamblėjoje aukšto rango pranešėjai aptarė minėtas temas, aktualias ir turinčias tiesioginės įtakos Baltijos jūros regionui.

Tarp pranešėjų dalyvavo Suomijos vietos valdžios ir nuosavybės valdymo ministrė Sirpa Paatero ir Baltijos jūros valstybių tarybos sekretoriato generalinio direktoriaus pavaduotojas Berndas Hemingway'us.

Pasak vienos iš organizatorių – Kauno miesto savivaldybės administracijos Užsienio ryšių skyriaus vedėjos pavaduotojos Linos Duobaitės, šiame renginyje dalyvaus apie 250 aukšto lygio politikų, miestų tarnautojų, kitų ekspertų ir jaunimo organizacijų atstovų. Konferencijos metu, ketvirtadienį, vyks BMS generalinė asamblėja.

BMS generalinės konferencijos metu bus atskleista įtraukaus miesto vizija, paremta dialogu tarp gyventojų ir sprendimų priėmėjų, siūlant dalyvauti plėtojant geras idėjas interaktyviame ir kūrybiškame forume. Diskusijose bus aptariamos ne tik urbanizacijos ar skaitmeninimo, bet ir regioninio bei europinio bendradarbiavimo temos. Vienas iš posėdžių bus skirtas kultūrai kaip miesto plėtros varomajai jėgai.

„Kaune vyksianti generalinė konferencija – atviras forumas, kurio metu bus aptariami pastarojo meto iššūkiai. Norime orientuotis į įtraukties klausimus. Kaip miestiečius paskatinti įsitraukti ir dalyvauti? Kaip įtraukti jaunimą, kad jie pradėtų jaustis atsakingi už savo ateitį?“ – konferencijos išvakarėse dalį klausimų, į kuriuos bus mėginama diskusijose ieškoti atsakymų, vardino BMS prezidentas Peras Bødkeras Andersenas.

Pranešime teigiama, kad 15-osios BMS generalinės konferencijos posėdžiuose bei seminaruose bus aptariamos temos, susijusios su tuo, kas Baltijos jūros regionui daro įtaką. Tarp pranešėjų bus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Suomijos vietos valdžios ir nuosavybės valdymo ministrė Sirpa Paatero ir Baltijos jūros valstybių tarybos sekretoriato generalinio direktoriaus pavaduotojas Berndas Hemingway'us.

BMS miestų narių ir partnerių organizacijų atstovai dalyvaus diskusijose apie Baltijos jūros regiono ateitį.

Anot Baltijos miestų sąjungos viceprezidento, Kauno miesto mero pavaduotojo Manto Jurgučio, vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduriama pastaruoju metu, yra visuomenės pasitikėjimo praradimas. „Ar tokį praradimą sąlygoja prastėjanti valdžios darbo kokybė, ar miestiečiai pradėjo kelti didesnius lūkesčius? Tai būtina aiškintis, nes norint užtikrinti ekonomikos augimą ir sustiprinti socialinę sanglaudą, pagrindiniu tikslu turėtų tapti pasitikėjimo ugdymas. Miestų vaidmuo, atkuriant visuomenės pasitikėjimą demokratinėmis organizacijomis bei vertybėmis, yra be galo svarbus“, – įsitikinęs Kauno vicemeras.

Greta temos „Įtraukūs miestai“, aktualios kalbant apie ES ir Baltijos regiono bei nacionalinių politikų vystymą, kuris įtrauktų piliečius į įvairius politinius ir socialinius procesus, reikšminga ir konferencijos antroji tema „Kultūra kaip miestų plėtros variklis“. Ją nagrinėjant savo patirtimi pasidalins 4 Europos kultūros sostinių vadovai, atskleisdami, kaip šis titulas pakeitė miestus, ką teigiamo ar neigiamo davė. ELTA primena, kad Kaunas bei Kauno rajonas Europos kultūros sostine taps 2022-aisiais.

15-osios BMS generalinės konferencijos metu BMS Jaunatviškų miestų komisija organizuos jaunimo konferenciją, kurioje dalyvaus 70 dalyvių. Joje dalyvaus jaunuoliai iš 12 Baltijos jūros regiono miestų.

„Jaunimo konferencijos tikslas yra spręsti tokius bendruosius klausimus, kaip dalyvavimas, migracija ir lyderystė. Taip pat svarbu ir suburti jaunuolius iš viso regiono, siekiant pasidalinti tarpusavio idėjomis bei patirtimi. Be to, jaunimo konferencijos metu bus sąveikaujama su BMS generaline konferencija, kadangi jaunimo atstovai dalyvaus daugelyje jos posėdžių, siekdami išdėstyti jaunų žmonių požiūrį aptariamais klausimais“, – teigė Kauno mero pavaduotojas M. Jurgutis, 2017-aisiais išrinktas BMS viceprezidentu bei nulėmęs organizacijos sprendimą surengti 2019-aisiais jos forumą Kaune.

Kaip teigia konferencijos organizatoriai, į Lietuvą iš užsienio atvykusiems svečiams bei kitiems šio renginio dalyviams bus suteikta proga susipažinti su Kauno regionu. Suorganizavus jiems du turus po miestą, numatoma aprodyti Kauną garsinančią tarpukario modernizmo architektūrą, pristatyti kitą kultūrinį paveldą ir šiandienos pasiekimus.

Šiuo metu Baltijos miestų sąjunga turi 87 narius – įvairių šalių (Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos ir Švedijos) miestus. Sąjunga įkurta 1991-aisiais Gdanske. Tai – pirmaujantis Baltijos jūros regiono miestų tinklas, siekiantis pažangos ir išsamių bei saugių miestų sprendimų, gerinančių gyvenimo kokybę, skatinančių miestus augti sumaniai, tausojant išteklius, ekologiškai ir tvariai.

„Vieningo Kauno“ frakcijos narys M.Jurgutis – vienintelis, kuris penktadienį neatostogavo, tad jam teko atlikti ne tik savo darbus, bet laikinai į savo rankas paimti ir Kauno miesto vairą. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, jo pavaduotojai – Rasa Šnapštienė ir Andrius Palionis šiuo metu ilsisi ir mėgaujasi vasaros saule, todėl M.Jurgutis yra vienintelis dirbantis miesto vadovas.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, kaip jam sekasi įgyvendinti tiek savo, tiek kolegų darbus.

„Taip, šiandien pavaduoju merą, – penktadienį patvirtino laikinai Kauno mero pareigas einantis M.Jurgutis. – Ką tik baigėme rytinį pasitarimą, viskas vyksta pagal planą, komanda dirba ir merui grįžus pirmadienį, viskas bus savo vietoje, be pradelsimų“.

Jis tikino, kad laikinai užimti mero pareigas jam yra gera patirtis, o kiti kolegos padeda viską sustyguoti, todėl nesklandumų darbuose nėra.

Viskas vyksta pagal planą, komanda dirba ir merui grįžus pirmadienį, viskas bus savo vietoje, be pradelsimų.

„Jaučiuosi gerai, nes su tokia komanda dirbame ne pirmus metus ir jei kažkas atostogauja, procesai, darbai nesustoja. Dabar vyksime į Valdo Adamkaus gimnaziją apžiūrėti, kaip vyksta tvarkymo darbai. Po pietų bus laiko darbui su dokumentais ir turėsiu laiko analitiniam darbui“, – penktadienį prieš pietus portalui kauno.diena.lt sakė M.Jurgutis.

Beje, Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovų komanda taip pat laikosi ant vieno žmogaus pečių. Administracijos direktorius Vilius Šiliauskas bei jo pavaduotojai – Jolanta Baltaduonytė ir Paulius Keras šiuo metu išėję kasmetinių atostogų, todėl laikinai miesto savivaldybei vadovauja Tadas Metelionis.

Slaptu balsavimu taryba pritarė, jog trečiojo vicemero postą užims M.Jurgutis. Už jį balsavo 31 narys, du tarybos nariai pasisakė prieš. M.Jurgutis užpildė iki šiol buvusią Kauno mero komandos skylę.

„Jau trečiadienio ryte keliausiu į rytinį pasitarimą pas merą ir dirbsim toliau. Dar iki galo nesam užtvirtinę, bet turėčiau kuruoti regioninio bendradarbiavimo, kultūros, sporto, nevyriausybinių organizacijų sritis“, – apie darbus kalbėjo naujai paskirtas Kauno mero pavaduotojas.

Jis džiaugėsi jam išreikštu komandos pasitikėjimu ir teigė, jog yra nusiteikęs toliau dirbti.

„Su Visvaldu Matijošaičiu dirbu nuo 2011 metų, tad man yra didelis įvertinimas kaip žmogui. Aš į tai nežiūriu, kaip į poziciją, bet žiūriu į to žmogaus, kuris yra mano autoritetas, įvertinimą, dėl to ši diena man yra labai svarbi. Esu dėkingas, kad komanda manimi pasitiki. Aš juokauju, kad kai pasirenki savo komandą, už ją ir sergi. Po ilgo laiko darbo universitete, aš tik pirmadienį išėjau iš darbo. Čia yra komanda ir kiekvienas žaidėjas pasiruošęs žaisti. Dabar man pasiūlė ir aš sutikau“, – kalbėjo M.Jurgutis.

Portalas kauno.diena.lt primena, kad naujoje kadencijoje iš pradžių buvo patvirtinti tik du mero pavaduotojai – Andrius Palionis ir Rasa Šnapštienė. Nuo kovo mėnesio vyko trečiojo vicemero paieškos ir galiausiai nutarta teikti M.Jurgučio kandidatūrą.

Iki šiol M. Jurgutis ėjo „Vieningo Kauno“ frakcijos seniūno bei valdymo ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininko pareigas. Šiuo metu tarybos narys dirba direktoriaus pavaduotoju VšĮ VDU Verslo praktikų centre.

V. Matijošaitis savo pavaduotoju siūlo skirti ilgametį bendražygį, antrąją kadenciją miesto taryboje dirbantį M. Jurgutį. Jis papildys vicemerų Rasos Šnapštienės bei Andriaus Palionio komandą.

„Džiaugiuosi parodytu V. Matijošaičio pasitikėjimu ir galimybe toliau dirbti mero ir miesto komandoje“, –  teigė M. Jurgutis.

Iki šiol M. Jurgutis ėjo „Vieningo Kauno“ frakcijos seniūno bei valdymo ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininko pareigas. Šiuo metu tarybos narys dirba direktoriaus pavaduotoju VšĮ „VDU Verslo praktikų centre“.

M. Jurgučio kandidatūrą liepos 23 d. posėdyje tvirtins miesto taryba.

Kartu su jomis įvyks ir iškilmingi Kauno jaunimo apdovanojimai, kurių metu bus pagerbti labiausiai miestui nusipelnę bei jį reprezentuojantys jaunuoliai.

Kiekvienas gali siūlyti savo kandidatus aštuoniose nominacijose: „Metų savanorio“, „Metų Kauno jaunimo ambasadoriaus“, „Metų iniciatyvos“, „Metų jaunimo komandos“, „Metų jaunos šeimos“, „Metų moksleivio“, „Metų studento“ bei „Metų jaunimo lyderio“. Nugalėtojams rugsėjo 16 d. Kauno rotušės aikštėje bus įteiktos stiklinės plunksnos formos statulėlės.

„Kaune mokosi bei studijuoja galybė talentingų bei iniciatyvių žmonių, kurie puikiai reprezentuoja miestą. Nenorime, kad jie liktų neįvertinti, todėl kviečiame „ištempti“ tuos žmones į dienos šviesą. Miestas turi žinoti savo herojus“, – savo pasiūlymus Kauno jaunimo apdovanojimų nominacijoms kvietė teikti Kauno miesto tarybos narys, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Mantas Jurgutis.

Siūlyti kandidatus nominacijoms bei rasti visą informaciją apie „Kauno jaunimo dienas“ galima interneto svetainėje jaunas.kaunas.lt

Šie apdovanojimai vainikuos šeštųjų Kauno jaunimo dienų pradžią, kurios šiemet bus švenčiamos rugsėjo 15-16 d.

Kauniečių laukia kaip niekada stipri programa – „Garbanoto Bosisto“, „Solo Ansamblio“, „The Station“, „Parranda Polar“ grupių koncertai, DJ pasirodymai Vilniaus gatvės požeminėje perėjoje, gatvės šokių dvikovos, ekstremalus dviratininkų šou, grafiti meistrų pasirodymas senamiestyje bei dar daug visko.