Buvusio Kauno mero Vytauto Šustausko vadovaujama "Kovotojų už Lietuvą sąjunga" tapo prieštaringai vertinamų prorusiškų organizacijų taikiniu. Vakar slaptame susirinkime Kaune bandyta suvienyti jėgas ir susijungti.

Neįsileido svetimų

Laivės alėjoje esančios "Kovotojų už Lietuvą sąjungos" būstinės durys dažniausiai būna atviros, jei čia būna V.Šustauskas. Penktadienio vidurdienį būstinėje virė audringos diskusijos, tačiau durys buvo užrakintos.

Pasibeldėme. Durys prasivėrė ir tučtuojau buvo užtrenktos. Durininką sutrikdė fotoaparatas. Antrasis bandymas buvo sėkmingesnis. Jas pravėręs  Socialistinio liaudies fronto narys Jonas Kovalskis, lyg būstinės šeimininkas, pasiteiravo "Kauno dienos" žurnalistų, ko čia ieškantys.

"Vytautas Šustauskas užsiėmęs. Palikite savo rekvizitus. Jis paskambins", – į kalbas nesileido teisininku prisistatantis J.Kovalskis. Durys užsitrenkė, tačiau į "Kovotojų už Lietuvą sąjunga" būstinę jau kilo būrelis svečių.

Pašiurpino klaipėdiečius

Kaune vakar susirinko itin marga publika. Kai kurie jų prieštaringu elgesiu pasižymėjo ir slapto susirinkimo V.Šustausko būstinėje išvakarėse.

Ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje  Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas sėdėjo į švarko atlapą įsisegęs Georgijaus juostelę. Į slaptą susirinkimą Kaune V.Titovas atvyko su palyda, bet be Georgijaus juostelės.

Georgijaus juostelės viešas demonstravimas Lietuvoje tapatinamas su Rusijos karinės agresijos ir Krymo okupacijos palaikymu.

V.Titovas prieš keletą metų pasižymėjo Lietuvą išvadinęs fašistine valstybe. Tokią savo nuomonę jis pareiškė, kai iš Lietuvos buvo išprašyti trys Latvijos piliečiai.

Marga puokštė

Slaptame susirinkime dalyvavo ir daugiau radikaliais pasisakymais išgarsėjusių žmonių. Vienas prokremliškas idėjas skleidžiančio sambūrio "Būkime vieningi" vadovų Vaidas Lekstutis. To paties sambūrio aktyvistas Olegas Titorenka, Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Edikas Jagelavičius, jo pavaduotojas Giedrius Grabauskas.

Pernai kovą V.Lekstutis buvo paskelbęs apie savo veiklos nutraukimą. "Išeinu atostogų (nemokamų). Kovoti vardan debilų, kurie visiškai nieko nesupranta, yra beprasmiška. Žmonės nenori žinoti. Jie renkasi pigų, beprasmį gyvenimo būdą, kurį Jiems liberastinė tvarka paduoda kartu su iliuzijomis. Suprantančių tikrąją Lietuvos situaciją Lietuvoje yra vos keli asmenys", – socialiniame tinkle "Facebook" paskelbė V. Lekstutis.

Tokį radikalo sprendimą esą lėmė pareigūnų vizitas po pernai Kaune surengto mitingo prieš NATO. V.Lekstutis dar neseniai tikinęs nebenorintis "erzinti" saugumiečių ar prezidentės bei bijantis dėl savo gyvybės, matyt, persigalvojo ir į slaptą susirinkimą Kaune atvyko su kitu Kremliaus propagandą skleidžiančiu sambūrio "Būkime vieningi" aktyvistu O.Titorenka.

Nieko nepešė

Maždaug po keturias valandas trukusių diskusijų susirinkusieji išsiskirstė, spaudė vieni kitiems rankas, bet nesiglėbesčiavo. Paslapties šydą nutraukė V.Šustaukas: "Buvo minčių jungtis į naują didelę partiją, bet nė vieni nenorėjo keisti savo pavadinimų. Paspaudėme vieni kitiems rankas ir išsiskirstėme". Pasak V.Šustausko, iniciatyva partijų jungimuisi buvo iš klaipėdiečių pusės.

Ar prorusiškais pareiškimais garsėjančius veikėjus V.Šustaukas priimtų po savo sparnu? "Mes kalbamės su visomis partijomis. Aš išvis ne visus pažįstų, kurie čia atvyko", – nuo klausimo V.Šustauskas išsisuko jam būdingu juokeliu.

Į susitikimą buvo atvykę ir "Drąsos kelio" atstovai. "Mes tik pasiklausėme ir išėjome. Jokių planų jungtis neturėjome", – pareiškė partijos atstovė Audronė Skučienė.

Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu) penktadienį piktai pasmerkė Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, raginančią Turkiją pripažinti armėnų žudynes paskutiniais Osmanų imperijos gyvavimo metais kaip genocidą, sakydamas, jog tai augančio „rasizmo“ Europoje ženklas.

Kalbėdamas žurnalistams Ankaroje A.Davutoglu sakė, jog tokie pareiškimai neatsižvelgia į turkų musulmonų kančias, patirtas Pirmojo pasaulinio karo, metais ir gali kurstyti neapykantą nekrikščioniškoms religinėms bendruomenėms.

Europos Parlamentas trečiadienį paragino Turkiją pasinaudoti šimtosiomis žudynių, vykusių paskutiniaisiais Osmanų imperijos gyvavimo metais, metinėmis ir „pripažinti armėnų genocidą“, kad būtų galima paskatinti susitaikymą tarp šių dviejų tautų.

ES asamblėja „didele dauguma“ pritarė šiai rezoliucijai, dėl kurios buvo balsuojama likus vos savaitei iki armėnų tautos tragedijos šimtmečio paminėjimo dienos balandžio 24-ąją ir augant įtampai dėl to, kokiu terminu reiktų apibūdinti šias Pirmojo pasaulinio karo metais vykusias žudynes.

„Europos Parlamentas neturėtų priimti sprendimų, kurių rezultatas gali būti neapykanta tam tikroms religinėms ar etninėms grupėms, jeigu nori įnešti savo indėlį taiką“, – sakė A.Davutoglu.

„Šis kausimas pranoksta turkų ir armėnų problemą. Tai naujas rasizmo Europoje atspindys“, - sakė jis.

Nurodydamas į nacionalistinių ir kraštutinių dešiniųjų grupių buvimą ES asamblėjoje jis pažymėjo: „Visos marginalinės grupės Europoje sugebėjo patekti į Europos Parlamentą.“

„Europos Parlamentas turi struktūrą, kur sprendimai priimami labai atsainiai“, – sakė jis.

Dešimtys riaušių policininkų su pilna ekipiruote ketvirtadienį surengė reidą vieno garsiausių Japonijos universitetų bendrabutyje, kaip manoma, reaguodamos į kairiųjų aktyvistų judėjimo, kuriame gali būti ir studentų, atgimimą.

Televizijos reportaže matyti, kaip pareigūnai su apsaugine apranga, šalmais ir skydais, sueina į prestižinio Kijoto universiteto bendrabutį, o jiems iš paskos seka neuniformuoti pareigūnai.

Šią operaciją atliko Tokijo policija, pranešė naujienų agentūra „Jiji Press“ ir privatus televizijos kanalas „Nippon“. Reidas siejamas su anksčiau šį mėnesį sulaikytais trimis kairiaisiais aktyvistais, iš kurių bent vienas yra Kijoto universiteto studentas.

Šei trys asmenys buvo suimti dėl įtariamo trukdymo valstybės pareigūnams ir apkaltinti jėgos panaudojimu prieš riaušės policijos pareigūnus lapkričio 2 dieną, kai Tokijuje vyko darbininkų demonstracija, nurodoma pranešimuose.

Ketvirtadienį nufilmuotoje medžiagoje jokių smurto požymių nebuvo. Riaušių policijos pajėgos buvo įvestos, siekiant „išvengti sumaišties“, pranešė „Jiji Press“.

Tokijo policija atsisakė iš karto patvirtinti informaciją apie šį reidą.

Studentiškas radikalizmas Japonijoje viršūnę pasiekė praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, kai aršiai nusiteikę aktyvistai rengė demonstracijas prieš Japonijos karinį aljansą su Jungtinėmis Valstijomis, prieš Vietnamo karą ir Naritos tarptautinio oro uosto statybą prie Tokijo.

Tačiau Japonijai ekonomiškai stiprėjant, šis judėjimas palaipsniui išsikvėpė. Keli išlikę šio judėjimo aktyvistai iš esmės ir dabar tebėra marginalai, tačiau nepopuliarūs vyriausybės sprendimai vėl paleisti branduolinius reaktorius ir išplėsti kariuomenės vaidmenį davė naują postūmį šiems aktyvistams.

Japonijos policija nuolat parodo jėgą per protestus, net ir tuo atveju, kai juose dalyvauja nedaug žmonių, dažnai ten būna ir pagyvenusių.

Senojoje Japonijos sostinėje įsikūręs Kijoto universitetas yra viena prestižiškiausių šalies aukštųjų mokyklų.