Įtemptose taškas į tašką rungtynėse likus minutei lietuviui teko stoti prie baudų metimų linijos. M. Sajaus vienas baudos metimas skriejo pro šalį, bet pataikyto antrojo metimo užteko, kad rezultatas išsilygintų (79:79).

Kitoje atakoje svečiai prametė, o dvitaškį, likus 26 sekundėms, realizavęs Cameronas Wellsas išvedė „Medi“ į priekį (81:79).

„Bulls“ dar turėjo šansą išplėšti pergalę, tačiau Kareemo Jamaro tritaškis buvo netikslus, o svečių šansus galutinai palaidojo nesportinė Dejano Cigojos pražanga.

M. Sajus per 15 minučių pelnė 4 taškus (2/3 dvit.), atkovojo 4 kamuolius, kartą prasižengė, blokavo 2 metimus ir surinko 9 naudingumo balus.

Arūno Mikalausko ir Einaro Tubučio atstovaujama Leideno „Zorg en Zekerheid“ (2-2) komanda FIBA Europos taurėje taip pat pasiekė pergalę.

Lietuvių ekipa svečiuose 92:83 (21:16, 21:12, 21:24, 29:31) nugalėjo Salonikų „Iraklis“ (0-4) krepšininkus.

A. Mikalauskas per 29 minutes pelnė 15 taškų (2/4 dvit., 2/4 trit., 5/8 baud.), atkovojo 8 kamuolius ir surinko 20 naudingumo balų.

E. Tubutis per 32 minutes surinko 9 taškus (3/4 dvit., 1/3 trit., 0/2 baud.), 9 atkovotus kamuolius ir 15 naudingumo balų.

Panevėžiečiai tas rungtynes laimėjo net 102:64, o ryškiausiai žibėjęs laimėtojų aukštaūgis Martynas Sajus tapo naudingiausiu savaitės žaidėju.

Vidurio puolėjas rungtynėse pademonstravo neįtikėtiną tikslumą – pataikė visus 11 mestų dvitaškių, pridėjo du tikslius baudos metimus ir, neprametęs nė vieno metimo, iš viso surinko 24 taškus bei 29 naudingumo balus. Visa tai – vos per 22 aikštėje praleistas minutes.

Šiame susitikime M. Sajus pagerino visą šūsnį asmeninių karjeros rekordų: jis pataikė daugiausiai dvitaškių, surinko daugiausiai taškų ir sukaupė daugiausiai naudingumo balų per trejų metų karjerą „Betsafe–LKL“.

Centras pastaruoju metu demonstruoja solidžią formą – prieš kiek daugiau nei savaitę vykusiose rungtynėse su „Šiauliais“ sugebėjo surinkti 28 naudingumo balus.

Tiesa, nors ir tapo savaitės MVP, M. Sajus nebuvo didžiausią naudingumą užfiksavęs krepšininkas – tokiu tapo Kėdainių „Nevėžį“ Kaune į priekį traukęs Laurynas Beliauskas.

Šis akistatoje su šalies čempionais „Žalgiriu“ taip pat vieną po kito gerino karjeros rekordus – surinko 28 taškus (8/8 dvit.) ir surinko net 33 naudingumo balus, taip pasiekdamas tris asmeninius karjeros rekordus.

Tačiau naudingiausiu klaipėdietis netapo dėl to, jog jo komanda Kaune akistatą pralaimėjo 84:89.

Be šių dviejų krepšininkų, į naudingiausiųjų penketuką taip pat pateko Johnas Gillonas (Pasvalio „Pieno žvaigždės“), Gytis Radzevičius (Utenos „Juventus“) bei Aurimas Urbonas („Šiauliai“).

Būtent A. Urbonas labiausiai prisidėjo prie to, jog šiauliečiai namuose svečius nugalėtų 97:84 ir taip nutrauktų septynių nesėkmių seriją.

Pasvaliečius tame mače į priekį traukti bandė J. Gillonas. Pagrindinis komandos įžaidėjas įmetė 21 tašką, atkovojo 6 kamuolius, išprovokavo 5 oponentų pražangas ir iš viso surinko 27 naudingumo balus, tačiau į pergalę ekipos neištempė – pasvaliečiai lygoje suklupo jau penktą kartą iš eilės.

Vietą penketuke užėmė ir „Juventus“ lyderis G. Radzevičius. Naudingiausias uteniškių krepšininkas dar kartą iššovė šeštadienio akistatoje su Vilniaus „Rytu“.

Čia krašto puolėjas surinko 17 taškų, atkovojo 7 kamuolius, pagerino karjeros rekordą su 5 rezultatyviais perdavimais ir, sukaupęs 26 naudingumo balus, ryškiausiai prisidėjo prie to, jog Žydrūno Urbono auklėtiniai antrą kartą per pastarąsias kelias savaites nugalėtų vilniečius savo arenoje – šį kartą pergalė buvo pasiekta 83:81.

Pirmajame kėlinyje vyko kova taškas į tašką, o nežymų skirtumą įgijo „Lietkabelis“ – 26:23. Antrajame ketvirtyje panevėžiečiai toliau kontroliavo situaciją ir į pertrauką išėjo turėdami 7 taškų pranašumą – 45:38.

Antroje mačo dalyje „Ventspils“ toliau mynė ant kulnų oponentams, bet niekaip išsiveržti į priekį nesugebėjo, tačiau deficitą sumažino – 67:69 po trijų kėlinių. Ketvirtajame ketvirtyje svečiai iš Latvijos perėmė iniciatyvą į savo rankas ir sužaidus 5 minutes jau pirmavo (79:75), o per likusį laiką dar labiau padidino atotrūkį ir pasiekė pergalę.

Panevėžio ekipai 24 taškus pelnė Kendrickas Brownas, 16 - Martynas Sajus, 12 - Gabrielius Maldūnas, 10 - Femi Olujobi.

„Lietkabeliui“ negalėjo padėti Stefanas Sinovecas ir Željko Šakičius.

23 metų 208 cm ūgio vidurio puolėjas atvyksta iš Ščecino „King Wilki Morskie“ komandos. 2017–2018 m. M.Sajus praleido Kauno „Žalgiryje“, o dar sezonu anksčiau – Starogardo „Polpharma“ sudėtyje.

M.Sajus 2016 ir 2018 metais tapo Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) čempionu. Atstovaudamas 20-mečių rinktinei centras laimėjo Europos čempionato sidabrą, o 2017 m. universiadoje pasipuošė aukso medaliu.

Prabėgusiame sezone Lenkijos pirmenybėse M.Sajus per 25 minutes pelnydavo 12,1 taško, atkovodavo 6,2 kamuolio, atlikdavo po 1 rezultatyvų perdavimą ir rinkdavo 15,6 naudingumo balo.

Geriausią sezono mačą M.Sajus sužaidė prieš Ostrovo „Slam“ klubą, kai per 28 minutes įmetė 16 taškų, sugriebė 10 kamuolių ir surinko 28 naudingumo balus.

M.Sajus tapo jau trečiuoju „Lietkabelio“ naujoku šiame tarpsezonyje – prieš tai ekipą papildė Tomas Lekūnas ir Tomas Dimša. Kontraktai buvo pratęsti su gynėjais Stefanu Sinovecu ir Mariumi Valinsku bei pratęstas bendradarbiavimas su vyr. treneriu Nenadu Čanaku.

Aukštaūgis Lenkijoje jau buvo rungtyniavęs 2016-2017 metų sezone, kai kauniečiai nusprendė tuomet jiems priklausiusį vidurio puolėją paskolinti Gdansko Starogrado „Polpharma“ ekipai.

Tada pirmą kartą legionieriaus duonos krepšininko karjeroje paragavęs M. Sajus Lenkijoje buvo išrinktas geriausiu jaunuoju žaidėju ir jautėsi pasiruošęs sugrįžimui į „Žalgirį“, kuriame netikėtai sužaidė antrąją 2015-2016 metų sezono dalį, kai pagrindinė komanda 19-metį pasiskolino iš NKL žaidusių dublerių.

Vis dėlto metai Kaune nesusiklostė taip, kaip 208 centimetrų ūgio krepšininkas tikėjosi: M. Sajų dar sezonui neprasidėjus iš rikiuotės išvedė universiados metu patirta pėdos trauma, o vėliau centras retai sulaukdavo vyriausiojo žalgiriečių trenerio Šarūno Jasikevičiaus pasitikėjimo ir 2018-ųjų vasarą tytuvėniškio ir „Žalgirio“ keliai išsiskyrė.

D. Lukštos / basketnews.lt nuotr.

M. Sajus nusprendė prisijungti prie trenerio Mindaugo Budzinausko treniruojamos Ščecino „King Wilki Morskie“ komandos. Būtent Budzinauskas buvo vidurio puolėjo strategas Gdanske ir, kaip atskleidžia krepšininkas, treneris buvo pagrindinis faktorius, renkantis komandą.

„Po metų „Žalgiryje“ norėjosi atgauti pasitikėjimą savo jėgomis ir gauti daugiau žaidimo laiko. Su Mindaugu (Budzinausku) jau dirbau pirmaisiais metais Lenkijoje, todėl, jam pasiūlius, apsispręsti sunku nebuvo. Jaučiuosi patenkintas savo pasirodymu ir manau, kad ir trenerio (Budzinausko) nenuvyliau“, – metais užsienyje džiaugėsi M. Sajus.

Lietuvis Lenkijoje vidutiniškai per 25 minutes pelnė po 12,1 taško, atkovojo po 6,2 kamuolio, blokavo po 1,2 varžovo metimo, rinko po 15,6 efektyvumo balo ir buvo naudingiausias komandos žaidėjas.

400 tūkst. gyventojų turinčiam Ščecino miesto krepšinio klubui sezonas taip pat buvo sėkmingas – „King Wilki Morskie“ nukeliavo iki Lenkijos čempionato ketvirtfinalio.

Trijų lietuvių atstovaujamas klubas (su M. Sajumi „King Wilki Morskie“ žaidė Martynas Paliukėnas ir Tauras Jogėla) pirmenybių čempionato atkrintamąsias pasiekė nepaisant sunkumų – krepšininkai kurį laiką turėjo verstis be vyriausiojo trenerio Budzinausko, kuris sezono pradžioje buvo priverstas palikti komandą dėl onkologinės ligos.

„Nepaisant trenerių rotacijos sezono metu, rungtyniavau daug minučių, puolime buvo man skirtų derinių, o žaidime jaučiuosi pagerinęs metimą iš vidutinio nuotolio, ko siekiau pastaraisiais metais.

Komanda taip pat pasiekė išsikeltus tikslus, todėl sprendimas išvykti į Lenkiją tikrai pasiteisino“, – kalbėjo lietuvis.

Praėjusį sezoną Europos taurėje ar FIBA Čempionų lygoje Lenkijos lyga turėjo tik du atstovus – Vloclaveko „Anwil“ ir Gdynės „Arka“.

Vis dėlto, nors kaimyninės šalies lyga ir nėra laikoma prestižine Europoje, du sezonus Lenkijoje praleidęs M. Sajus spėjo joje įžvelgti privalumų.

„Lenkijos lyga yra sunkiai nuspėjama ir joje paskutinė komanda gali įveikti pirmaujančią, panašiai kaip NKL. Čempionato lygis yra panašus į LKL, tik Lenkijoje yra daugiau panašaus pajėgumo komandų ir čia nėra vieno stipriai išsiskiriančio klubo. Atvykstantiems krepšininkams iš užsienio tobulėti sąlygos Lenkijoje suteikiamos aukščiausio lygio, o dauguma klubų pasižymi puikiai išvystyta infrastruktūra.

Žinoma, krepšinis yra tik ketvirta sporto šaka pagal populiarumą Lenkijoje ir, nepaisant didelių arenų, žmonių skaičius jose nebūdavo didelis. Didžiausias minusas, kurį pastebėjau šioje lygoje, yra ilgos kelionės, kurios dažnai trukdavo po 10 ir daugiau valandų autobusu į vieną pusę“, – pasakojo M. Sajus.

Nepaisant puikių metų Lenkijoje, panašu, jog 23-ejų metų vidurio puolėjas yra pasiruošęs naujai karjeros stotelei – M. Sajus po sėkmingo sezono iškart sulaukė Ščecino ekipos pasiūlymo kitam sezonui, tačiau su juo nesutiko.

Krepšininko sprendimo priežastis paaiškinama noru žaisti viename iš Europos turnyrų arba bent kovoti stipresniame vietiniame čempionate.

M. Sajus jau praėjusiame sezone galėjo atsidurti Klaipėdos „Neptūne“ ir išbandyti FIBA Čempionų lygoje, tačiau galutinai su uostamiesčio susitarti nepavyko. Vis dėlto 208 centimetrų ūgio centrui šią vasarą susidomėjimą rodo kita Lietuvos komanda – Panevėžio „Lietkabelis“.

„Didelio skirtumo, kur žaisti – Lietuvoje ar užsienyje – nėra. Visgi jau esu dvejus metus praleidęs ne Lietuvoje ir žinočiau, ko tikėtis išvykus. Svarbiausi faktoriai renkantis komandą – stiprus vietinis čempionatas ir treneris. Norėtųsi išbandyti savo jėgas ir tarptautiniame turnyre, tačiau svarbiausia būtų vaidmuo komandoje, kad būčiau reikalingas ir galėčiau padėti“, – kalbėjo tytuvėniškis.

Tik 16 metų krepšinį pradėjęs žaisti M. Sajus LKL sužaidė tik vieną pilną sezoną – 2017-2018 m., tačiau ir tuomet žaidėjui dažniau teko stažuotis „Žalgirio“ dublerių komandoje, kuri rungtyniavo NKL.

Iš mažo miestelio kilęs aukštaūgis pripažino, jog pradėti legionieriaus karjerą buvo sunku, tačiau vėliau apsiprato.

„Prieš pirmą kartą išvykstant į Lenkiją, man buvo 20 metų ir tikrai nebuvo drąsu palikti Lietuvą. Tuomet labai pasisekė, kad žaidžiau pas trenerį Budzinauską, kuris padėjo tiek žaidimo, tiek gyvenimiškose situacijose.

Dabar manau, kad išvykti jauno amžiaus į Lenkiją buvo geras sprendimas ir galima sakyti, kad man net būtų lengviau psichologiškai žaisti svetur. Žaisti užsienyje nebijau, o ten ir nėra skiriamas toks didelis žiniasklaidos dėmesys, kaip pavyzdžiui buvo „Žalgiryje“, – svarstė M. Sajus.

M. Sajui pirmieji metai Lenkijoje buvo tokie geri, kad jis vasarą net atsidūrė Dainiaus Adomaičio kandidatų sąraše, kur liejo prakaitą su Lietuvos krepšinio žvaigždėmis.

„Patekimas tarp Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatų buvo svajonės išsipildymas, – 2017-ųjų vasarą prisiminė M. Sajus. – Tai tikrai davė postūmį mano karjeroje, nes vien per treniruotes pasistumdyti su tokiais krepšininkais kaip Jonas Valančiūnas ar Artūras Gudaitis – didelė patirtis. Tai – aukščiausias lygis ir šią patirtį labai vertinu.“

Tuomet po kelių savaičių už darbą M. Sajui padėkojęs vyriausiasis rinktinės treneris Adomaitis negailėjo pagyrų jaunuoliui.

„Kalbant atvirai, jis paliko gerą įspūdį, nes yra imlus naujiems dalykams, gerai dirbo. Manau, kad tai yra žaidėjas, kuris gali daryti pažangą su kiekvienu sezonu. Man patiko jo darbas ir noras“, – po rungtynių su Gruzija tuomet pasakojo Adomaitis.

Nepaisant gerų trenerio atsiliepimų, vidurio puolėjas vėliau negavo šanso pasirodyti vykusiuose pasaulio čempionato languose, nors juose ir negalėjo žaisti pajėgiausi šalies krepšininkai.

M. Sajus mano, jog tam įtakos galėjo turėti žaidimas Lenkijoje ir būtent dėl šios priežasties žaidėją sugrįžimas į gimtinę dar labiau vilioja.

„Galbūt Lenkijoje ne visi gali stebėti mano žaidimą ir vertinti galimybes, todėl Lietuvoje, manau, būtų kitaip. Žinoma, čia treneris sprendžia, kas tuo metu jam yra geriau ir toks jo sprendimas man suteikia tik daugiau motyvacijos tobulėti“, – pokalbį baigė M. Sajus.

Duodamas interviu Lenkijos žiniasklaidai dvidešimtmetis teigė, jog naujoje komandoje jam bus sudaromos idealios sąlygos tobulėjimui, o jo svajonė yra pasekti iš Lenkijos į NBA persikėlusio Donato Motiejūno pavyzdžiu.

– Kas lėmė tavo persikėlimą į „Polpharma“ klubą?
– Atvykau čia, nes noriu tobulinti įgūdžius ir savo karjeroje žengti kitą žingsnį. Vertinu tai, ką man davė „Žalgiris“, tačiau aš neturėjau daug galimybių pasireikšti aikštelėje, todėl norėjau tai pakeisti. Norėjau žaisti komandoje, kurioje būčiau pagrindinis centras.

– Ar tam kitam žingsniui neužteko treniruočių su „Žalgirio“ žvaigždėmis?
– Tikrai džiaugiausi galimybe treniruotis su „Žalgirio“ žaidėjais, tačiau treniruotės ir buvimas aikštelėje yra du labai skirtingi dalykai. Būtinos patirties turiu įgyti ir aikštelėje, o ne tik už jos ribų.

– Ar sprendimui čia atvykti įtakos turėjo treneris M. Budzinauskas?
– Žinoma. Treneris įtikino, kad ši komanda man yra tinkamiausias variantas. Aš turėjau kiek pagalvoti, tačiau galiausiai nusprendžiau sutikti. Su treneriu M. Budzinausku lengvai randame bendrą kalbą, todėl apsiprasti čia nebus sunku.

– Lenkijoje pastaruoju metu žaidė nemažai lietuvių. Ar turėjai galimybę aptarti su jais Lenkijos čempionatą?
– Taip. Praėjusį sezoną „Polpharma“ garbę gynęs Martynas Paliukėnas man apie šią komandą pasakė daug gražių žodžių. Su kitais krepšininkais nesikalbėjau, nes man užtenka žinoti nuomonę žmonių, kurie yra dirbę ir dirbs šioje ekipoje ateityje.

– Kokie yra tavo ateinančio sezono tikslai?
– Noriu tobulinti savo įgūdžius ir tapti geresniu krepšininku. Džiaugiuosi, jog turėsiu galimybę rungtyniauti daugiau. Aš dėl to kovojau ir tikiuosi, jog galėsiu su tuo susitvarkyti. Iš pradžių man gali trūkti pasitikėjimo savimi, tačiau su laiku jo vis daugės.

– Donatas Motiejūnas metus patirties sėmėsi Gdynės „Asseco Prokom“ klube ir netrukus tapo NBA žvaigžde. Galbūt tikiesi kažko panašaus?
– Tai yra nuostabus pavyzdys. Žinau, jog Lenkijoje Donatas išmoko labai daug. Jis įgijo vertingos patirties ir pasitikėjimo savimi. Sprendimas žaisti šioje šalyje jam atsipirko, todėl tikiuosi, jog man pavyks pasekti jo pramintais takais. Gal vieną dieną NBA lygoje žaisiu ir aš. Tai būtų svajonės išsipildymas.

Kauniečiai tarpsezonį sudarė sutartis su įžaidėjais Leo Westermannu ir Kevinu Pangosu, atakuojančiu gynėju Artūru Milakniu ir vidurio puolėju Augusto Lima. Sutartys taip pat buvo pratęstos su Renaldu Seibučiu, Robertu Javtoku, Brocku Motumu.

Finaline sezono dėlionės dalimi turėjęs tapti Vougioukas paskutinę minutę susitarė su Krasnodaro „Lokomotiv“, todėl „Žalgiris“ išlieka aktyvus žaidėjų turguje.

„Buvome labai arti susitarimo, bet yra kaip yra. Viskas atsiremia į finansus, o rusų pasiūlymas Ianui buvo kur kas geresnis“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.

Anot jo, įsigijus vidurio puolėją, komandos komplektacija bus baigta ir „Žalgiris“ neketina ieškoti dar vieno „trečiojo numerio“.

„Turime Edgarą Ulanovą, šioje pozicijoje žais ir Artūras Milaknis, Leo (Westermannas) galės gintis prieš trečius numerius. Turime auginti savus. Negalime į visas pozicijas sustatyti legionierių. Jeigu imsime juos, sėdės lietuviai. Su Edgaru pasirašėme naują sutartį, jis paskutinį sezoną labai progresavo ir būtų neprotinga jam užkirsti kelią“, – aiškino Motiejūnas.

„Žalgiris“ artėjantį sezoną ketina turėti 14–15 krepšininkų. Iš jaunimo prie ekipos prisijungs Paulius Valinskas, Martynas Varnas ir Isaiah Hartensteinas. Tiesa, Varnas kol kas gydosi pėdos traumą ir sportuoti galės tik po 3 mėnesių, todėl sezono pradžią jis praleis.

Kitai komandai greičiausiai bus skolinamas Martynas Sajus. Jeigu neužtruks naujo vidurio puolėjo paieškos, Sajus „Žalgiryje“ neliks.

„Sajui reikia žaidimo praktikos. Jis pamatė, kaip reikia dirbti, kokio lygio čia krepšinis, bet kad tobulėtų, dabar jis turi daugiau žaisti. Todėl daugiau šansų, kad jis bus skolinamas“, – pabrėžė Motiejūnas.

Pagrindinėje sudėtyje artėjantį sezoną pagaliau turėtų debiutuoti vokietis Hartensteinas. Talentingas aštuoniolikmetis praėjusio sezono pabaigoje patyrė nugaros traumą, po to jam buvo atlikta operacija.

Visgi dabar jis jau visiškai atsigavęs ir pastarąsias 3 savaites dirba individualiai Kaune su treneriu Dariumi Songaila bei klubo fizinio parengimo treneriais.

„Žalgirio“ treniruočių stovykla prasidės rugpjūčio 27 dieną Kaune, vėliau komanda vyks į savaitės trukmės stovyklą Italijoje. Ten greičiausiai jau bus ir rinktinių žaidėjai, kuriems į stovyklą bus leista atvykti kiek vėliau.

Anot „Žalgirio“ generalinio direktoriaus, šiemetinė klubo sudėtis – tai bendras vadovų ir trenerių darbo vaisius.

Nors vasarą treneris Šarūnas Jasikevičius balansavo ant išvykimo ribos ir rimtai domino „Barcelonos“ komandą, tačiau jis liko Kaune ir aktyviai dalyvavo krepšininkų atrankoje.

„Ko ko, bet nusiteikimo darbui iš Šaro tikrai neatimsi. Jis kiekvieną žaidėją analizavo nuo A iki Ž, visiškai atsidavęs savo darbui ir galvoja, kaip padaryti komandą geresnę.

Mes visą laiką stengiamės, kad komandą komplektuotų vadovai ir treneris. Kitose komandose didelę įtaką turi agentai, dar kitose – vadovai. Mes stengiamės dirbti kartu, nes su žaidėjais daugiausiai bendrauti ir iš jų reikalauti rezultatų reikės treneriams“, – aiškino Motiejūnas.

20-metis 208 cm ūgio kelmiškis tada tapo tuo krepšininku, kuriuo „Žalgirį“ treniravęs Gintaras Krapikas labiausiai pasitikėjo ir pasikvietė į pagrindinę sudėtį užkamšyti po Roberto Javtoko traumos priekinėje linijoje atsivėrusią spragą.

Antrojoje „Žalgirio“ komandoje Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) tada vienu lyderiu buvusiam Sajui teko taikytis prie visiškai kitokio vaidmens – sunkiai dirbti treniruotėse ir laukti savojo šanso rungtynėse.

Debiutas stipriausiose Lietuvos ir Europos lygose

Prisijungus prie pagrindinės „Žalgirio“ sudėties, Sajui treniruotėse tekdavo grumtis su patyrusiais priekinės linijos krepšininkais Pauliumi Jankūnu ir Ianu Vougiouku, o individualiai paskirtu laiku klausytis su aukštaūgiais dirbančio trenerio Dariaus Songailos pamokų.

„Daugiausiai asmeninių pamokų davė Songaila. Su treneriu visada dirbome asmeniškai. Jis nukreipė mane teisinga linkme, kad nepradėčiau naujų judesių, kol nesu gerai įvaldęs esamų, daug dėmesio skyrė taiklumui.

Treniruočių metu visas išmoktas pamokas galėjau panaudoti praktiškai žaidžiant pries Paulių ar Ianą“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo Sajus.

Iššūkiai šio jaunuolio laukė ne tik treniruotėse, bet ir oficialiose rungtynėse. Jis dar būdamas 19-metis debiutavo Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) ir Eurolygoje, kurioje akis į akį susitiko su galingiausiais centrais Europoje.

„Sezonas buvo išties naudingas. Ne kiekvienas gauna progą žaisti tokio aukšto lygio komandoje, gauti patarimų iš patyrusių trenerių bei žaidėjų. Komandoje žaidžiau beveik visą sezoną, todėl šansų parodyti, ką galiu, turėjau labai daug tiek treniruočių, tiek rungtynių metu.

Kiekviena praleista minutė rungtynių metų ant parketo tiek LKL, tiek Eurolygoje buvo neįkainojama patirtis, kuri padėjo sparčiau tobulėti“, – sakė vidurio puolėjas.

„Žalgiryje“ praleidus mėnesį, Sajui teko išgyventi ir trenerių kaitą – jį pasikvietęs Krapikas buvo atleistas, o nuo tada Kauno klubo vairas buvo patikėtas Šarūnui Jasikevičiui. Visgi nepaisant to, krepšininkui didelio sukrėtimo tai nepadarė.

„Didelio vaidmens komandoje neatlikdavau, todėl pasikeitus treneriams mano rolė nepakito. Abu treneriai reikalavo energijos ir gero darbo gynyboje“, – pažymėjo aukštaūgis.

Po persikėlimo iš NKL į LKL, Sajaus statistika ženkliai pakito. Po 9,4 taško ir 10,8 naudingumo balo antrinėje lygoje rinkęs atletas LKL rinkdavo po 3,5 taško bei 5,2 naudingumo balo. Retsykiais rungtynes starto penkete pradėjusio Sajaus statistika Eurolygoje buvo minimali – 1,4 taško ir 1,7 atkovoto kamuolio.

„Na, tikiuosi, jog teigiamai. Neteko kalbėti šia tema su klubo vadovais ar treneriu, – paklaustas, kaip „Žalgirio“ vadovybė vertina jo pasirodymą vyrų komandoje, atsakė Sajus. – Negalėčiau pasakyti, kur žaisti būtų naudingiausia.

Tiek dublerių, tiek pagrindinė komanda turi savų pliusų. Manau, klubo vadovai ir agentas nuspręs, kur man bus geriausia. Dėl kito sezono nieko nežinau, viskas paaiškės artimiausiu metu.“

Po sezono – pakvietimas į prestižinę stovyklą

Pirmajam sezonui „Žalgirio“ gretose pasibaigus triumfu stipriausioje Lietuvos krepšinio lygoje ir čempiono žiedu, Sajus kartu su Deividu Sirvydžiu, Arnoldu Kulboka, Mariumi Grigoniu, Tomu Dimša ir Martynu Echodu sulaukė šanso išbandyti ir parodyti save kasmet Trevize vykstančioje „adidas Eurocamp“ stovykloje.

Pirmose rungtynėse ne itin sėkmingai pasirodęs Sajus per 14 minučių pelnė vieną tašką, atkovojo du kamuolius, surinko du naudingumo balus, tačiau tuomet sužibėjo antrajame kontroliniame susitikime – jis pelnė 10 taškų, atkovovojo 4 kamuolius bei surinko 17 naudingumo balų.

„Buvau pastebėtas kaip stiprus ir galingas centras, bet išskirtinio dėmesio ar pasiūlymų negavau“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ komentavo Sajus.

Tarp rungtynių ir treniruočių, šios stovyklos metu krepšininkai buvo matuojami, jiems atliekami testai bei garsių krepšinio žmonių, tarp kurių – ir Davidas Blattas, vedamos paskaitos.

„Tai buvo mano pirma tokio lygio stovykla, taigi viskas buvo nauja. Dirbome su Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) treneriais, susipažinau su kitais talentingais Europos žaidėjais, klausėmės garsių trenerių paskaitų. Viskas buvo super“, – įspūdžiais dalijosi žaidėjas.

Kokios naudos davė ši stovykla?

„Naudinga vien tai, jog esi stebimas skautų, tampi matomas Europoje bei už Atlanto. Žaidžiau prieš kitus talentingus žaidėjus, pasisėmiau iš jų kažkiek patarimų ir naujų judesių.“

Sajus balandžio pabaigoje buvo pateikęs paraišką dalyvauti šių metų NBA naujokų biržoje, tačiau nesulaukęs kvietimo prisijungti prie kandidatų stovyklos, jis prieš pat šį renginį persigalvojo ir atsiėmė savo kandidatūrą.

Pirmasis medalis ginant Lietuvos garbę

Šią vasarą Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinės marškinėlius apsivilkęs Sajus kartu su kitais bendraamžiais iš Helsinkyje vykusio Europos čempionato grįžo su sidabro medaliu ant kaklo.

Grupės etape šlubavę Tomo Masiulio auklėtiniai per trejas rungtynes laimėjo vos sykį, tačiau vėliau atkrintamosiose varžybose pademonstravo charakterį.

Tautiečiai aštuntfinalyje įveikė suomius, ketvirtfinalyje – čekus, o pusfinalyje eliminavo iki tol pralaimėjimo kartėlio nė sykio nepatyrusius turkus. Visgi finale su ispanais mūsiškiams iki pergalės gerokai pritrūko – pralaimėta 55:68.

„Kalbant apie save, tai buvo ir gerų rungtynių, tačiau nepavyko išvengti ir prastų. Manau, žaidimas truputį bangavo, bet apskritai džiaugiuosi savo bei komandos pasirodymu. Įspūdžiai liko, aišku, patys geriausi. Nors finale nepasisekė, galutinis rezultatas neleido nusiminti“, – pasako Sajus.

Jis per septynerias sužaistas rungtynes vidutiniškai aikštėje praleisdavo po 21 minutę, pelnydavo po 9,7 taško, atkovodavo po 5,9 kamuolio, blokuodavo po 1,3 metimo ir rinkdavo po 12,4 naudingumo balo.

Ketvirtadienį trečiosiose turnyro rungtynėse Tomo Masiulio auklėtiniai 89:30 (18:12, 20:7, 32:3, 19:8) sutriuškino trečiąją nesėkmę patyrusią Makedonijos ekipą ir pakilo į antrą vietą.

16 taškų nugalėtojams pelnė Ignas Fiodorovas, 15 – Martynas Sajus, po 9 – Margiris Normantas, Laurynas Bieliauskas, Tautvydas Paliukėnas ir Justas Vazalis.

Pralaimėjusiųjų gretose rezultatyviausiai žaidė po 8 taškus pelnė Andrejus Cvetkovskis ir Viktoras Efremovskis.

Penktadienį lietuviai turės laisvą dieną, o turnyrą baigs šeštadienį susitikimu su Prancūzijos bendraamžiais, kurie trečiadienį 53:59 nusileido Serbijos komandai.

Turnyro lentelė (vieta, komanda, rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis):

1. Turkija      2  2  0  162:132

2. Lietuva      3  2  1  228:166

3. Prancūzija   2  1  1  133:105

4. Serbija      2  1  1  121:123

5. Makedonija   3  0  3  139:257

Liepos 16-24 dienomis Suomijoje vyksiančiose Senojo žemyno jaunimo pirmenybėse Lietuvos jaunieji krepšininkai A grupėje žais su Turkijos, Vengrijos bei Vokietijos ekipomis.

208 cm ūgio puolėjas pateikė paraišką dalyvauti biržoje, tačiau, kaip pats teigė tinklalapiui „BasketNews.lt“, ją ketina vėliau atsiimti. Tai kandidatai gali padaryti iki birželio 13-osios dienos.

„Pasitariau su agentu ir tiesiog, manau, būtų puiki galimybė patekti į biržos kandidatų stovyklą. Neplanuoju patekti į NBA ar kažko daugiau. Norėtusi papulti į tą stovyklą. Vien dėl to ir užsirašiau.

Jeigu yra šansas, kodėl gi nepabandyti. Jei pateksiu, tai pateksiu, jei ne, tai ne. Aš nieko neprarasiu. Šiemet ir kitąmet dar galiu bandyti, o vėliau jau mane automatiškai galės pakviesti“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė M. Sajus.

Pernai panašiai buvo pasielgęs taip pat „Žalgiryje“ žaidęs Tomas Dimša, kuris iš pradžių pateikė paraišką, o vėliau ją atsiėmė. Tokiu būdu yra siekiama sulaukti didesnio dėmesio iš už Atlanto.

M. Sajus šį sezoną pradėjo „Žalgirio“ dublerių komandoje, o gruodį prisijungė prie pagrindinės Kauno komandos sudėties bei debiutavo Eurolygoje ir Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).

LKL jis vidutiniškai žaidžia po 11 minučių, per kurias pelno po 4 taškus ir atkovoja po 2,7 kamuolio. Tuo metu Eurolygoje M. Sajus aikštėje praleisdavo po 6 minutes, rinkdavo po 1,3 taško bei atkovodavo po 1,7 kamuolio.

Šiemet Brukline vyksiančioje NBA naujokų biržoje dalyvaus ir kitas lietuvis Domantas Sabonis, kuriam yra prognozuojamas šaukimas pirmojo rato viduryje.

NBA naujokų biržoje gali dalyvauti krepšininkai iki 22-ejų metų. Paskutiniaisiais metais žaidėjai gali būti pakviesti automatiškai, net ir nepateikus paraiškos.

M. Sajaus dėjimai: