„Formuojasi pakankamai aiškios prielaidos, kad užtikrinti infliacijos grįžimą į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu pakanka mažiau ribojančios pinigų politikos. O tai reiškia ne ką kita, kaip palūkanų normų sumažinimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Gediminas Šimkus.

„Mano akimis, ne“, – teigė LB vadovas, paklaustas, ar nesikeičia ankstesni jo vertinimai dėl palūkanų mažinimo birželį.

Jo teigimu, palūkanų normos birželį turėtų būti mažinamos 25 baziniais punktais, o tokių mažinimų šiemet ECB galėtų atlikti daugiau nei tris – taip pat ir liepą.

„Aš sakyčiau, kad palūkanų normos mažės ir šiais metais, ir kitais“, – teigė G. Šimkus.

LB vadovas teigė nemanantis, kad iki birželio „ekonominėje trajektorijoje galėtų paaiškėti labai svarbaus ir netikėto“.

„Mano akimis, yra visos prielaidos galvoti, manyti ir net sakyti, kad to reikia – palūkanų normų sumažinimo birželio mėnesį ir dar bent kelių metų eigoje“, – teigė G. Šimkus.

Precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją ECB pradėjo 2022-ųjų liepą, kai siekiant mažinti infliaciją 10 kartų iš eilės didino palūkanų normas.

„Į jokias recesijas nebuvo įžengta, nepaisant nuolatinių nuogąstavimų ir baimių. Matome, kad infliaciniai procesai, panašu,  yra suvaldyti ir yra visos prielaidos galvoti apie pinigų politikos aplinką, kuri bus mažiau ribojanti“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus.

„Matant darbo užmokesčio lėtėjimą, infliacijos vidutiniu laikotarpiu grįžimą į tikslinį lygį, pinigų politikos poveikį visuminei paklausai ir kainų spaudimams, mano vertinimu, birželis yra tas mėnuo, kai palūkanų normų sumažėjimas yra labai tikėtinas“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas.

Anot G. Šimkaus, palūkanų normos galėtų būti mažinamos 25 baziniais punktais, „tai galėtų būti ne vienas (palūkanų normų – BNS) sumažinimas šiais metais“.

„Mes nesame skubėjime. Todėl aš tikrai manyčiau, kad dabar nėra jokių priežasčių galvoti, kad tai turėtų būti didesni mažinimai nei po 25 bazinius punktus“, – teigė ECB valdybos narys.

Per artimiausią ECB pinigų politikos svarstymo posėdį balandį, G. Šimkaus vertinimu, normos dar neturėtų būti keičiamos. 

Precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją ECB pradėjo 2022-ųjų liepą, kai siekiant mažinti infliaciją 10 kartų iš eilės didino palūkanų normas.

„Jau antrus metus gyvename NT rinkoje, kuri laukia gerų žinių. Ir pirmasis palūkanų normų sumažinimas yra tai, ko brokeriai ir NT vystytojai labai laukia. Sakyčiau, jau tai, kad spalį ir gruodį nebuvo keliamos palūkanos juos nuramino. Visgi nereikia tikėtis, kad palūkanos greitai sumažės. Bet jau pirmas sumažinimas įneštų aktyvumo. Tai vasaros pradžioje, birželį galėtų būti tas ryškesnis pajudėjimas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė T. Povilauskas

„Žiūrint sausio ir pirminius vasario duomenis, tai sakyčiau rinka neblogai atrodo. Nėra kažkoks aukso amžius, bet šiuo metu yra geriau, nei prieš metus. Tai reiškia, kad kažkas juda, nes potencialių pirkėjų yra“, – pridūrė jis.

Taip pat, anot ekonomisto, NT rinkos augimą stabdo ir geopolitiniai faktoriai, tokie kaip Rusijos keliama grėsmė Lietuvos saugumui, kurie atbaido gyventojus nuo būsto pirkimo.

„Kuo labiau šnekame apie tas galimas grėsmes Lietuvai iš Rytų ar puolimus, kurie bus kažkada, tai atbaido gyventojus“, – sakė ekonomistas.

„Aišku, palūkanos yra stipresnis veiksnys, bet geopolitika daro savo. Ir čia irgi yra geresnių naujienų laukimas“, – paminėjo jis.

ELTA primena, kad 2024 m. vasario pradžioje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) sudarytame NT plėtotojų lūkesčių indekso rodiklis siekia 64 balus iš 100. Pernai jis sudarė 50 balų. Aukštesnis nei 50 balų indeksas rodo pozityvias plėtotojų nuotaikas, žemesnis – neigiamas.

Anot LNTPA, plėtotojai 2024 m. mato galimybių didinti darbų apimtis ir tikisi, kad ECB imsis bazinių palūkanų normų mažinimo.

Asociacija 2024 metais prognozuoja nuosaikų augimą tiek gyvenamosios paskirties, tiek komercinės paskirties NT rinkose.

„Centriniai bankai labiau žiūri į galinio vaizdo veidrodėlį darydami savo sprendimus, nes jie laukia duomenų, kada galės pagrįsti savo sprendimus, bet tai galbūt jiems pakiša koją, nes jie dažniausiai vėluoja. Matyt, šį kartą nebus išimtis“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.

„Palūkanų normos išsilaikys panašiame lygyje, mes tikimės, kad balandį–gegužę mažins. Bet vėliau mažinimas turėtų būti spartesnis, tokia šviesa tunelio gale. Manytume, kad metų pabaigoje turėtų būti apie 2,5 proc. bazinės palūkanos, nuo 4 iki 2,5 proc. turėtų sumažėti”, – tvirtino jis.

Palūkanų normos išsilaikys panašiame lygyje, mes tikimės, kad balandį–gegužę mažins. Bet vėliau mažinimas turėtų būti spartesnis, tokia šviesa tunelio gale.

 

ELTA primena, kad Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba praėjusią savaitę nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.

Kaip nurodoma banko pranešime, gaunama informacija iš esmės patvirtino jo ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Neskaitant su energija susijusio bendrąją infliaciją didinančio bazės efekto, toliau buvo fiksuojama grynosios infliacijos mažėjimo tendencija, o anksčiau didintų palūkanų normų poveikis finansavimo sąlygoms tebėra stiprus.

Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą.

„Nors skolinimosi išlaidų mažėjimo tikimybė metams bėgant didėja, tai gali įvykti tik kažkur vasarą“, – interviu „Bloomberg“ sakė G. Šimkus.

„Jei nematysime jokių netikėtumų, kurie pakeistų duomenis ir mąstymą, aš palankiai vertinu palūkanų mažinimą šiais metais. Tačiau esu daug mažiau optimistiškas nei rinkos dėl palūkanų mažinimo kovo ar balandžio mėnesiais“, – teigė jis.

Pernai gruodį ECB antrą kartą iš eilės nepakeitė pagrindinių palūkanų normų.

Precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją ECB pradėjo 2022-ųjų liepą, kai siekiant mažinti infliaciją 10 kartų iš eilės didino palūkanų normas.

SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, gyventojų lūkesčiai paskutinį praėjusių metų ketvirtį labiausiai blogėjo Vilniaus regione – didesnių būsto kainų šiemet laukė 35 proc., mažesnių – 19 proc. apklaustųjų, kai anksčiau taip galvojančių gyventojų buvo atitinkami 46 ir 17 proc., pranešė bankas.

Tuo metu Kauno apskrityje būsto brangimo tikėjosi 40 proc. apklaustųjų – 1 proc. mažiau nei trečiąjį 2023 metų ketvirtį.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų šiemet priklausys nuo Europos Centrinio Banko (ECB) nustatomos bazinių palūkanų normos.

„Didžiausią teigiamą įtaką gyventojų lūkesčiams artimiausiais ketvirčiais turėtų daryti palūkanų normų pokyčiai. Jeigu pasiteisins lūkesčiai, kad pirmą pusmetį ECB pradės mažinti bazines palūkanų normas, tai šiemet turėtų pradėti daryti teigiamą įtaką ir būsto rinkai, ir gyventojų lūkesčiams dėl būsto kainų“, – pranešime teigė T. Povilauskas.

SEB ekonomistai prognozuoja, kad ECB bazinę palūkanų normą šiemet mažins keturis kartus nuo 4 iki 3 procentų.

Gyventojų apklausą gruodį SEB užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“, jos metu apklausta 1 tūkst. 15–74 metų gyventojų 109 šalies vietovėse.

„Nors buvo įgyvendinta ECB istorijoje precedento neturinti 10 iš eilės palūkanų normų pakėlimų serija, vis dar nėra garantijų, kad 2024 m. palūkanų normos bus sumažintos“, – Austrijos nacionalinio banko tinklalapyje ketvirtadienį cituojamas R. Holzmannas.

„Šis pinigų politikos normalizavimas jau daro įtaką infliacijos mažėjimui, tačiau dabar dar per anksti galvoti apie palūkanų normų mažinimą“, – dėstė jis.

Pasak R. Holzmanno, euro zona savo 2 proc. infliacijos tikslą „tikriausiai“ pasieks per ateinančius dvejus metus.

Praėjusią savaitę Eurostatas patvirtino, kad lapkritį metinė infliacija euro zonoje sudarė 2,4 proc.

„Kovoti su infliacija yra it bėgti maratoną – paskutiniai metrai yra patys sunkiausi“, – pranešime sakė R. Holzmannas.

ECB vadovė Christine Lagarde kol kas taip pat nėra pasiuntusi signalų dėl galimo palūkanų normų apkarpymo.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis daugybė ekonomistų tvirtino, kad „vėstančios“ infliacijos ir silpnėjančio euro zonos ekonominio augimo akivaizdoje centrinis bankas bus priverstas sumažinti palūkanas.

Gruodžio 14 d. ECB antrą kartą iš eilės nepakeitė bazinių palūkanų normų.

„Labai svarbu yra sugrąžinti džiną atgal į butelį. Todėl tokie palūkanų lūkesčiai, kuriuos matome rinkose, yra perdėm optimistiniai. Nes spaudimas yra pakankamai stiprus ir turime matyti infliacijos grįžimą į patikimą lygį“, – antradienį žurnalistams teigė G. Šimkus.

„Iš to, ką matome euro zonoje, tai kalbėti apie palūkanų normų didinimą gruodžio mėn. būtų netikslinga“, – pabrėžė jis.

LB valdybos pirmininkas aiškino, kad nors bendroji infliacija euro zonoje šiuo metu artėja prie 2 proc., vis dar egzistuoja veiksniai kurie veikia grynąją infliaciją ir jos tikslas dar nepasiektas.

Iš to, ką matome euro zonoje, tai kalbėti apie palūkanų normų didinimą gruodžio mėn. būtų netikslinga.

 

„Taip, mes matome infliacijos lygio sulėtėjimą euro zonoje, įspūdingą 7 kartų jos kritimą Lietuvoje. Ir tai nemaža dalimi lėmė išoriniai veiksniai, tokie kaip energijos kainų sumažėjimas. Kita vertus, vidinis spaudimas kainoms yra pakankamai stiprus. Tą matome iš pramonės kainų, iš darbo užmokesčio dinamikos tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje. Tai grynosios infliacijos mažėjimas yra kur kas lėtesnis, negu tas 2 proc. tikslas“, – tvirtino jis.

G. Šimkus paminėjo, kad prognozuoti ECB veiksmus remiantis praeitais pakeltų palūkanų laikotarpiais būtų netinkamas sprendimas, kadangi pandemijos ir postpandemijos laikotarpiu institucijos priėmė daug neįprastų ir anksčiau nebandytų sprendimų.

„Mes gyvename unikaliu, postpandeminiu laikotarpiu. Nes nei sprendimų tokių nėra anksčiau buvę. Todėl remtis istorine patirtimi yra galima, bet nebūtų teisingiausias dalykas“, – teigė G. Šimkus.

ELTA primena, kad spalio pabaigoje ECB valdančioji taryba nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti, po dešimties iš eilės padidinimų. Nurodoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.

ECB siekia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu kainos euro zonoje būtų stabilios, o infliacijos lygis būtų 2 proc. Spalį euro zonos metinė infliacija siekė 2,9 proc., kai rugsėjį buvo 4,3 proc., rodo Eurostato duomenys. Lietuvoje metinė infliacija spalį siekė 3,1 proc., o mėnesinė – 0,3 proc.

„Europos Centrinis Bankas ir JAV Federalinių rezervų sistema – abu didieji centriniai bankai – bazines palūkanų normas mažins antrąjį 2024 metų ketvirtį. Būtent ECB, prognozuojame, kad bazines palūkanų normas pirmą kartą sumažins balandžio mėnesį“, – pristatydamas naujausią ekonomikos apžvalgą trečiadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas mano, kad iki 2024 metų pabaigos ECB bazines palūkanų normas sumažins 1,5 proc. punkto iki 2,5 proc., o 2025 metais jos turėtų nukristi žemiau 2 proc.

„Tai prognozuojame dėl dviejų priežasčių: viena – itin prasta euro zonos ekonomikos būklė, ekonomikos stagnacija, kuri tęsiasi ne vienerius metus. Kita priežastis – mažėjanti infliacija“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak jo, „Euribor“ palūkanų norma kitų metų gruodį turėtų siekti 3 proc., tuo metu vidutinė metinė infliacija per artimiausią pusmetį turėtų nukristi iki 2 proc. 

Praėjusią savaitę ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) sakė, kad institucija gali pradėti mažinti bazines palūkanas vėliau nei po „poros ketvirčių“.

ECB pernai liepą pradėjo precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją, per ją priėmė 10 sprendimų dėl skolinimosi išlaidų didinimo. Tačiau infliacijai mažėjant, o euro zonos ekonomikai stringant, per pastarąjį posėdį praėjusį mėnesį nuspręsta skelbti pinigų politikos griežtinimo pertrauką.

„Infliacija sumažėjo dabar daug daugiau, negu prognozavo ECB, nes rugsėjo mėnesį jis prognozavo, kad dar kitų metų vidutinė metinė infliacija bus virš 3 proc., dabar jau ji nukrito žemiau 3 proc., kai kuriose valstybėse yra defliacija. Žiūrint į daugybę išankstinių indikatorių matome, kad defliacijos tendencija išplis ir Lietuvoje per artimiausius kelis mėnesius, kitų metų pradžioje matysime infliaciją nukrentančią žemiau 2 proc.“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis.

„Panašios tendencijos bus ir visoje euro zonoje. Dabartinė mūsų prognozė, kad balandžio mėnesį ECB sumažins bazines palūkanų normas ir jas mažins gana sparčiai, iki maždaug 2,5 proc. kitų metų pabaigoje. Tai gana ženklus atsitraukimas“, – pažymėjo jis.

Per artimiausią pusmetį, kitus metus, ECB pradės kalbėti ne apie infliaciją, o apie defliaciją ir pradės mažinti palūkanų normas.

 

N. Mačiulis akcentavo, kad sparčiai prastėjančios kreditavimo paslaugos euro zonoje bei kiti neigiami aspektai pavirs į ekonominį nuosmukį ir dėl to ECB per artimiausią pusmetį pradės kalbėti ne apie infliaciją, o defliacijos apraiškas.

„Euro zonoje kreditavimo sąlygos dabar prastėja sparčiausiais tempais nuo pasaulinės finansų krizės, Vokietijoje įmonių paskolų paklausa nukritusi į žemiausią lygį istorijoje. Akivaizdu, kad visa tai pavirs greičiausiai į ekonomikos nuosmukį ir tai reikš, jog matysime nebe didelę infliaciją su kuria kovoja Europos Centrinis Bankas, bet bus ir defliacijos apraiškų“, – sakė ekonomistas.

„Per artimiausią pusmetį, kitus metus, ECB pradės kalbėti ne apie infliaciją, o apie defliaciją ir pradės mažinti palūkanų normas“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad spalio pabaigoje ECB valdančioji taryba nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti, po dešimties iš eilės padidinimų.

ECB valdančioji taryba teigia esanti pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį.

Nurodoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.

ECB siekia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu kainos euro zonoje būtų stabilios, o infliacijos lygis būtų 2 proc. Spalį euro zonos metinė infliacija turėtų būti 2,9 proc., kai rugsėjį siekė 4,3 proc., rodo išankstinis Eurostato įvertinimas.