Vakar sukako 70 metų, kai Vladimiro kalėjime mirė arkivyskupas Mečislovas Reinys, Dievo tarnas, stalininio teroro kankinys, atgulęs bendrame kape kartu su kitais nukankintaisiais.

Rusijos katalikai, su pagarba menantys jį kaip šventąjį, sugriuvus sovietijos kalėjimui, tose kapinėse arkivyskupui pagerbti įrengė atminimo lentą. Ją finansavo Vladimiro Švč. Mergelės Marijos – Rožinio Karalienės parapijos tikintieji.

Turbūt ne atsitiktinumas, kad memorialinė lenta ir kiti atminimo ženklai, skirti persekiojimų aukoms pagerbti, nežinomų asmenų buvo nudraskyti likus maždaug mėnesiui iki M. Reinio mirties metinių.

Veikiausiai be atgarsio liks ir Maskvos Dievo Motinos katalikų arkivyskupijos kreipimasis į Vladimiro miesto kapinių administraciją su prašymu sugrąžinti atminimo lentą, ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota dėl memorialo sunaikinimo bei stalinistinio režimo aukų atminimo niekinimo.

Dantis už dantį. Nereikėjo liesti „šventenybių šventenybės“ – raudonarmiečių monumentų! Lenteles su žuvusiųjų pavardėmis palikote? Na, ir kas, o kur kalavijas, penkiakampė žvaigždė ir kūjis su pjautuvu, kur šauniojo raudonosios armijos kario obeliskas?

Jie buvo okupantai ir žudikai? Tai visi tie jūsų represuotieji – aršiausi mūsų šalies priešai! Todėl – akis už akį, dantis už dantį.

Toks pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Kremlius, Rusijos kariuomenei tęsiant plataus masto karą Ukrainoje, vis įnirtingiau skleidžia patriotinę istorijos versiją, kurioje dažnai nutylimi stalinistinio totalitarinio režimo nusikaltimai.

Rusijos Vladimiro miesto, esančio apie 200 kilometrų į rytus nuo Maskvos, kapinėse neseniai buvo nugriautas memorialas sovietinių represijų aukoms atminti. Viena iš memorialo atminimo lentų buvo skirta lietuvių arkivyskupui, antisovietinio pasipriešinimo dalyviui M. Reiniui.

M. Reinys kaip krikščionis demokratas pusmetį 1925–1926 metais ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas, tarpukariu dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

Arkivyskupas pokario metais protestavo prieš okupacinės valdžios vykdomą Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių varžymą. 1947 metais buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus už antisovietinę veiklą. Po šešerių metų jis mirė kalėjime ir palaidotas bendrame kape.

Katalikų bažnyčia M. Reinį laiko kankiniu.

Tokie veiksmai negali būti vertinami kitaip nei istorinės tiesos ir stalinistinio totalitarinio režimo aukų atminimo niekinimas.

„Jis buvo tikras krikščionis ir pastorius. Savo ištikimybę Kristui jis įrodė kalėjime, kur buvo laikomas dėl neteisingų kaltinimų. Šiuo požiūriu jis dalijosi likimu su daugeliu kitų tikinčiųjų, įskaitant stačiatikių vyskupus, kurie ten mirė“, – Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Katalikų bažnyčios Maskvos arkivyskupijos generalinis vikaras Kirilas Gorbunovas.

„Toks žmogus, žinoma, nusipelno, kad jo atminimas būtų įamžintas jo kankinystės vietoje“, – pridūrė jis.

Vietos valdžios institucijos tvirtino, kad memorialas nugriautas, nes esą buvo nesaugus, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė protestą Rusijai dėl sunaikintos paminklinės lentos M. Reiniui ir pabrėžė, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai Rusijoje nugriaunami paminklai, skirti stalinistinio totalitarinio režimo aukoms pagerbti.

Ministerija pranešė antradienį iškvietusi Rusijos ambasados Lietuvoje laikinąjį reikalų patikėtinį ir įteikusi jam protesto notą.

„Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai atkreipė dėmesį, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai Rusijoje yra nugriaunami paminklai, skirti režimo aukoms pagerbti. Tokie veiksmai negali būti vertinami kitaip nei istorinės tiesos ir stalinistinio totalitarinio režimo aukų atminimo niekinimas, todėl ministerija pareikalavo atsakingų Rusijos institucijų atkurti sunaikintus paminklus“, – teigia ministerija.

Rusijos atstovo pareikalauta, kad atsakingos šalies institucijos „kaip galima greičiau išsiaiškintų šio vandalizmo akto Vladimiro mieste aplinkybes“ ir patrauktų kaltuosius atsakomybėn bei „nedelsiant atkurtų Mečislovo Reinio atminimui skirtą paminklinę lentą“.

Šių metų balandžio mėnesį Permės srityje buvo nugriautas paminklas ten palaidotiems tremtiniams iš Lietuvos ir Lenkijos, o gegužės mėnesį Irkutsko srityje esančioje Pivovarichos gyvenvietėje demontuotas lenkiškas paminklas ir lietuviškas kryžius, pastatyti 1937 metais represuotiems Lietuvos ir Lenkijos tremtiniams ir politiniams kaliniams pagerbti.