„Kaip šis personažas gali būti ne ūmus, turint omeny aplinkybes? Siaubinga kojos trauma, tikimybė likti paralyžiuotam, mergina palieka, draugai nusisuka, kontraktas su geriausiu Europos klubu nuplaukia. Pabandykit patys įsivaizduoti. Na, bet meilė gydo“, – šypsosi garsiausią šalies krepšininką Šarūną Vėterį įkūnijęs aktorius A. Eisimantas.

Pasak Arnoldo, įkūnyti krepšininką krepšinio tėvynėje nebuvo sudėtinga. „Nekuriu konkretaus krepšininko prototipo“, – sako Arnoldas, nors jo personažo vardas ir sutampa su vieno itin karšto būdo krepšininko, dabar jau baigusio karjerą, vardu.

Nekuriu konkretaus krepšininko prototipo.

„Mano personažas Šarūnas Vėteris yra atvežamas į ligoninę patyręs sunkią traumą, kuri iš esmės keičia jo karjerą ar net visą gyvenimą. Krepšinis jam visas gyvenimas, o dabar griūna visas kortų namelis. Tai yra jo asmeninė tragedija“, – pasakoja aktorius.

Atskleisdamas naujo serialo filmavimo užkulisius, aktorius sako, kad buvo vienas malonumas dirbti su fantastiška komanda. „Mano personažą paguldė į ligoninę, o pats jaučiausi kaip sanatorijoje, – kvatojasi aktorius. – Prisipažinsiu, buvo liūdna, kai baigėsi paskutinė mano filmavimo pamaina. Pasitaikius progai, dar ir dabar stengiuosi užsukti į ligoninę atsigerti kavos ir pasilabinti su visais. Daugiausia scenų turėjau su aktore Migle Polikevičiūte (gyd. Rita Senkutė). Nuostabi partnerė. Tai antrasis mano darbas seriale,  kuriuos gali išvysti LNK žiūrovai, bet, tikiuosi, ne paskutinis. Šiuo metu intensyviai dirbu prie dar vieno naujai kuriamo serialo, kuris, tikiuosi, neleis žiūrovams nuobodžiauti žiemos vakarais“.

Arnoldas su šypsena prisimena vieną epizodą, kur jo herojus nusprendžia nusižudyti perdozavęs vaistų. „Reikėjo įbėgti į procedūrinį kabinetą ir pasivogti iš spintelės medikamentų. Tai filmavimo metu iš to ūmumo Šaras įbėga, prasidaro spintelę, griebia saują bet ko ir išbėga. Pasibaigus dubliui visi labai juokėsi. Paaiškėjo, kad imdamas ir nežiūrėdamas, ką imu, pasiėmiau pilną saują „Smecta“ miltelių“, – kvatojasi vyras.

Šiuo metu aktorius gyvena Klaipėdoje, todėl kaskart į filmavimo aikštelę reikėjo vykti daugiau nei 300 kilometrų. „Pasaulyje važiuoti tokius atstumus iki darbo apskritai kasdienybė. Priimu kaip duotybę ir dabartiniam etape nesuku sau dėl to galvos. Reikia, tai reikia. Kartais poilsio sąskaita, žinoma. Bet yra ir pliusų – gali nieko netrukdomas kartotis tekstus, fantazuot personažo biografiją ir t. t. Greitkelį Klaipėda–Vilnius moku jau mintinai ir žinau, kur sustoti skanios kavos“, – sako Arnoldas. 

Eteryje nuo rugsėjo transliuojamą serialą „Meilė gydo“ aktorius žiūri su penkerių dukra. „Galima sakyti, turiu tikrą gerbėją. Aišku, kartais reikia  viską paaiškinti, kad čia tėtukas tik vaidina, nieko jam neskauda ir jis tikrai dar nemiršta. Jai patinka teatras, didžiausia pramoga, kai pasiimu kartu su savimi. Net kolegos stebisi, kaip kantriai ir ramiai ji sėdi repeticijose. Viską stebi ir klausosi. Kartais net itin tikslių pastabų pasako. Juk vaikai viską mato taip, kaip yra. Stebėti spektaklį, kuris trunka tris valandas, jai jokia problema“, – sako aktorius. 

Norėčiau padirbėt koviniame filme, kur daug veiksmo, šaudymo, kovų, žodžiu, noriu išgelbėt eilinį Rajeną.

Šiemet sukanka dešimt metų, kai Arnoldas dirba Klaipėdos teatre. Per tą laiką jis suvaidino dešimtis personažų. „Jų buvo įvairių: charakterinių, psichologinių, istorinių personažų. Turbūt didžiausias ir sykiu įdomiausias iššūkis įsijausti į tą vaidmenį, kuris neatitinka tavo, kaip aktoriaus, tipažo. Mano galva, mažų vaidmenų nėra. Kad ir paskutinis Oskaro Koršunovo spektaklyje „Pašaliniams draudžiama“. Epizodas su vadybininku yra neilgas. Bet į jį įdėta labai daug darbo; ir tas trumpas sprintas scenoje reikalauja maksimalių fizinių jėgų bei koncentracijos. Kartais tai padaryti sunkiau nei suvaidinti pagrindinį vaidmenį. Savo personažų dydį vertinu ne scenoje išbūtomis minutėmis ar išsakytų žodžių kiekiu. Man svarbus bendras rezultatas. Kitą savaitę Klaipėdos dramos teatre išleidžiame premjerą. Kunigo vaidinti dar neteko. Tad laukia naujas išbadymas“, –sako aktorius.

Išgirdęs tradicinį klausimą, ar turi svajonių vaidmenį, Arnoldas nusišypso: „Norėčiau padirbėt koviniam filme, kur daug veiksmo, šaudymo, kovų, žodžiu, noriu išgelbėt eilinį Rajeną“.

– Esate sukūręs daugybę vaidmenų teatro scenoje ir televizijos serialuose. "Pasmerkti 3" seriale vaidinote advokatą, "Tobula kopija" seriale – verslininką. Dabar "Meilė gydo" seriale esate gydytojas. Kaip įsikūnijate į tokius skirtingus personažus?

– Kiekviename personaže ieškau atspirties taško, nuo kuriuo galėčiau atsispirti ir sukurti tą personažą, jį įdomiai pateikti žiūrovams. Šiuo atveju Paulius Norkus, kurį aš vaidinu seriale "Meilė gydo", turi pakankamai aštrius kampus, kuriuos galima apčiuopti ir gana tiksliai pateikti. Čia taip pat labai padeda režisierius – jis pataria, nes iš šalies geriau mato, kaip turėtų būti kuriamas personažas.

P.Norkus yra daugiabriaunė ir gana paslaptinga asmenybė. Jis turi savo praeities šešėlių, kurie jau šmėstelėjo seriale, intriguojantys ir jo santykiai su kolege chirurge Rita Sinkute. Paulius yra gana konkretus, konstruktyvus, savo specialybės profesionalas, kuris vengia nereikšmingų pasisakymų. Jis aiškiai diagnozuoja pacientų būklę, gal net šiek tiek kliaujasi savo intuicija, visada domisi kažkuo nauju.

– Ar gydytojas P.Norkus yra kuo nors panašus į T.Erbrėderį?

– Kalbant apie mūsų panašumus, noriu išskirti, kad man patinka medicina. Dabar supratau, kad, jei būčiau pasirinkęs tokį gyvenimo kelią, man tai būtų patikę. Toks darbas pilnas adrenalino, kiekvieną dieną tu susiduri su nestandartinėmis situacijomis ir turi būti labai įžvalgus asmuo. Turi įžvelgti paciento ligos priežastį. Yra labai daug dialogų, kuriuose mes klausiame, ką skauda, kur – tai yra verbalinis bendravimas, nuo kurio vėliau pereiname prie neverbalinio, tikrindami kūno vietas ir priimdami sprendimą, kaip susitvarkyti su ta diagnoze.

Man kaip Tomui patinka susidurti su tokiu personažu, kuris yra profesionalus chirurgas. Man tai tiesiog yra artima. Labai įdomu kai ką nors pjaustome, dirbame nors ir su butaforija, bet kūrybinė komanda labai stengiasi kuo tikroviškiau viską perteikti žiūrovams, kad jie patikėtų tuo, kas vyksta ekrane.

Tiek teatras, tiek televizija yra mano sugulovai – aš juos abu myliu ir jie kaip sugulovai mane šildo ir iš kairės, ir iš dešinės.

– "Meilė gydo" – tai serialas, kuriame vaizduojama medikų kasdienybė. Atitrūkstant nuo jos, kokia yra pagrindinė serialo ašis ir kodėl jis įdomus žiūrovams?

– Serialo pavadinimas yra "Meilė gydo" ir, manau, kad tai ir yra šito serialo formulė. Be meilės nieko nebus. Paimkime bet kokią profesiją, bet kokią situaciją, bet kokį santykį su kitu žmogumi. Tik su meile mes galime kažką išgydyti. Jeigu tu kažką darai ir tai yra tik formalus veikimas, rezultatas nedžiugina nė vienos pusės. Kai tu įdedi meilę, savotiškai atiduodi ir dalį savęs, esi išsunktas, bet rezultatas yra visai kitoks.

Šis serialas yra tam, kad žmonės suprastų, jog atsidavimas savo profesijai, aplinkiniams yra labai svarbus. Ne konfliktas gydo, o būtent meilė. Medikai kovoja už kiekvieno paciento gyvybę. Tikiuosi, kad tie, kurie žiūrės šitą serialą, jo pavadinimo, kaip nereikšmingos informacijos, neišmes.

– Koks serialo "Meilė gydo" personažas yra jūsų mėgstamiausias?

– Kai mes dirbame aikštelėje labai sunku spręsti, kuris personažas labiausiai patinka, nes tai yra darbas ir filmuojantis apie tai net nepagalvoji, bet kai tu pasižiūri per televiziją jau nufilmuotą serialą ir matai kolegas, kaip jie vaidina, matai, kad rezultatas pranoksta tavo lūkesčius.

Būsiu labai diskretiškas, bet pasakysiu, kad man visi labai patinka. Man patinka Livija, Angelė, man patinka R.Sinkutė, Martynas, kuris įneša ironijos, sarkazmo ir juodo debesėlio. Man patinka rezidentai, kurie visada yra šmaikštūs, Kotryna, Olga, vyr. gydytojas Vytautas. Kiekvienas personažas turi savo savotišką misiją šiame seriale ir visi mes – skirtingi personažai – esame tame pačiame katile, kuris vadinasi "Meilė gydo". Mes labai skirtingi ir iš mūsų susideda puiki mozaika.

– Esate ir teatro, ir televizijos veidas. Kokių skirtingų įgūdžių reikia dirbant teatre, o kokių – televizijoje?

– Man atrodo, visi yra girdėję tą frazę, kai žiūrėdami lietuvišką, pavyzdžiui, ilgo metro filmą žiūrovai kino salėse sako, kad aktoriams nepavyksta nusimesti teatrališkumo – teatras lyg lenda ir lenda į tą ekraną. Aš tik užduodu klausimą: kas tas teatrališkumas yra?

Manau, kad čia yra įvairių niuansų. Teatre yra visai kitas mastelis, ilga distancija, nors, aišku, viskas priklauso ir nuo to, koks, kokio krūvio ar kokio žanro tas spektaklis yra, koks tavo vaidmuo jame. Tai yra ilgas pakilimo takas.

Kine ar serialuose esi filmuojamas scenomis ir tu į tą sceną turi labai greitai įšokti, neturi ilgo tramplino, kuris yra dažniausiai įprastas teatre. Čia viskas montuojama iš atskirų scenų ir vaidyba čia labai skiriasi. Teatre tu gali leisti sau žaisti su aktorine prigimtimi, o kine tu ją turi prislopinti, nes kamera tave gaudo stambiu planu, o stambiu planu labai matomas neorganiškumas. Čia yra tokie vidiniai virpesiai, kuriuos reikia pajusti ir pagauti, o tai padaryti labai padeda režisieriai.

– Kaip pats save vertinate – ar esate daugiau televizijos, ar teatro žmogus?

– Neišduosiu nei televizijos, nei teatro. Tiek teatras, tiek televizija yra mano sugulovai – aš juos abu myliu ir jie kaip sugulovai mane šildo ir iš kairės, ir iš dešinės.

Žodyje "teatras" telpa labai daug, kaip ir žodyje "televizija". Į "Meilė gydo" filmavimą važiuoju su dideliu džiaugsmu, nes dirbu su labai nuostabia kūrybine komanda ir režisieriumi, kuris nenustoja šypsotis ir jo kantrybė niekada netrūksta. Tiek teatre, tiek televizijoje save atrandu vis naujai.

Teatre, laukdamas naujo vaidmens, jautiesi lyg aklame pasimatyme. Kai gauni naują vaidmenį, jautiesi, lyg pradėdamas viską nuo nulio. Taip ir yra, nes tu lyg naujagimis pradedi po truputį tą vaidmenį prisijaukinti, išnešioti, po to būna gimdymas, mokymasis vaikščioti, kalbėti. Kartais tai pavyksta po 30-o spektalio nuo premjeros. Tada atsidaro kažkokie šliuzai, nes iš pradžių su tuo personažu lyg kovoji, gal, tiksliau, blaškaisi ir staiga vieną dieną įvyksta nušvitimas. Kaip Gabrielius apsireiškęs sako: Tomai, vaidini tokį ir tokį personažą. O aš jam tik padėkoju ir paklausiu, kur jis buvo anksčiau.

Ne mažiau apie ambicijas liudija ir sprendimas pagrindiniam chirurgės Ritos Senkutės vaidmeniui pakviesti tituluotą aktorę Miglę Polikevičiūtę, kuri jau įvertinta Auksiniu scenos kryžiumi už vaidmenį spektaklyje „Seksualinės mūsų tėvų neurozės“ ir „Sidabrine gerve“ kaip geriausia antro plano aktorė filme „Miegančių drugelių tvirtovė“. Be profesinių peripetijų, jos herojei teks atsidurti aistrų sūkuryje, kurį sukels dėl dėmesio kovojantys du vyrai: lovelaso vardą pelnęs įtakingo tėvo sūnus Martynas Vilkas ir paslaptingas, rūpestingas gydytojas Paulius Norkus. O kaip meno pasaulio žmogui sekasi ieškoti savo vietos televizijos spindesyje, su M.Polikevičiūte kalbėjo „TV diena“.

– Papasakokite, koks jums tekęs vaidmuo „Meilė gydo“?  

– Vaidinu gydytoją – chirurgę Ritą, didžiausią savo laiko dalį atiduodančią profesijai. Kas nėra taip paprasta, nes be viso to ji dar viena augina dukrytę. Rita yra vadovaujanti, stipri, uždara ir visgi jautri.

Esu mačiusi tokį chirurgą – jam operuojant tarsi viskas aplinkui nurimsta, net visa erdvė lyg virpa nuo jo ramaus rūpesčio pacientu. Tarsi jis būtų apgaubęs tą gulintį operuojamą žmogų kažkokiu motinišku šydu.

– Koks jūsų santykis su medicina gyvenime?

– Na, matyt, kaip ir visi, stengiuosi su ja nesusidurti. Bet žiūriu labai pagarbiai į mediko profesiją, man ji atrodo išskirtinė, reikalaujanti atsidavimo. Beje, smulkmena, bet labai nustebau atsitiktinai sužinojusi, kad gelbėjantys gyvybes Santariškių medikai turi susimokėti už mašinos pastatymo vietą. Be galo nepagarbus valstybės santykis į tuos, kurie dieną naktį gelbėja mus, grąžina gyvybes, kurie, manau, aukoja daug, kad tai darytų... Ir še tau – iš pradžių susimokėkite už stovėjimą! Tai kas būtų, jeigu jie pradėtų į iškvietimus važinėti viešuoju transportu, pvz., naktį...

– Ar turite fobijų – švirkštui, grąžtui, kraujui?

– Nepasakyčiau. Prieš filmavimą teko tokia laimė pastebėti operaciją. Labai nustebinau pati save – nepaisant to, kad pirmą kartą drebėjo kojos, man nekilo kažkokių neigiamų reakcijų. Netgi priešingai, buvo tiesiog labai... gražu! Mūsų kūnas man pasirodė kaip meno kūrinys. Kelias dienas dar vaikščiojau užsisvajojusi, kaip dabar baigsiu mediciną ir būsiu chirurgė. Be abejo, mane sužavėjo ne tik chirurgai, bet ir visi dalyvaujantys operacijoje: sesutės, anesteziologai. Juk tai kaip vienas organizmas – visi privalo būti įjungę, kad viskas vyktų sklandžiai.

– Ar teko gyvenime patirti seriale regimą vingį – dviejų vyrų kovą dėl jūsų dėmesio?

– Galbūt ankstyvoje jaunystėje. Man atrodo, aš tiesiog pabėgau, jaučiausi nekomfortiškai tame.

– Kokie vyrai jus žavi?

– Galėčiau vardyti ir vardyti visokiausias savybes, bet šiandien mane žavi pagarba. Aplinkiniams, jų darbui, moterims, vaikams ir sau patiems.

– O kokiems vyrams, jų bruožams esate nepakanti?

– Melui.

– Kai tik baigėte studijas pas Rimą Tuminą, sakėte turinti svajonę suvaidinti istoriniame seriale arba seriale, statomame pagal žymų romaną. Kaip pildosi šios svajonės?

– Išduosiu paslaptį – svajonės tikrai pildosi. Draminis serialas apie ligoninę buvo mano svajonė. Ir tai dabar vyksta. Tyliai tyliai, nejučia ji paėmė ir atėjo.

– Esate sakiusi, kad jums, kaip teatro žiūrovei, svarbiausia, kad jis įkvėptų, pakylėtų, pažadintų. O kokius reikalavimus keliate televizijai kaip žiūrovė?

– Iš tiesų televizoriaus nė neturiu, atsisakiau, nes nenorėjau, kad sūnus įprastų žiūrėti. Pati vaikystėje ir paauglystėje leisdavau begalę laiko prie jo, ir dabar pažiūrėjus atgal, matai, kad tai nebuvo kažkoks labai laimingas laikas. Kai persisotini kažkuo, pradedi nebejausti skonio. O apskritai, kalbant apie laidas ar serialus, labai traukia dėmesį originalumas, drąsa nepatikti žiūrovams.

– Jūsų herojė turi klausytis priekaištų, kad yra bloga motina, kuriai už dukrą labiau rūpi svetimi žmonės. O jums yra tekę būti taip „pamalonintai“? Kaip reaguojate į kitų žmonių intencijas mokyti mamas būti mamomis?

Kad ir kaip tai skambėtų keistai, manau, vaikai nėra sveikai integruoti į mūsų visuomenę. Tarsi trukdo jų išraiška, jų smalsumas, jų laisvė, nuo jų, neva, reikia pailsėti. Todėl, kad žiūrime į juos be pagarbos, be meilės.

– Ritai priekaištauja būtent jos pačios mama, kuri tą dukrą ir augina, ir prižiūri. Ją galima suprasti. Rita iš tikrųjų savo gyvenimą dėlioja pagal profesinius poreikius, jos dažnai nebūna ir taip toliau. Kiek teko bendrauti su chirurgais, tokia jau jų gyvenimo specifika. Tikriausiai labai svarbu, kai šeima supranta ir palaiko. O dėl pamokymų, na, giminaičius, močiutes, mamas tikrai galima suprasti, bet truputį man nesuprantama, kai pradeda mokyti nepažįstami žmonės. Ką jie sau galvoja, nežinau. Vieną kartą troleibuse inteligentiškos išvaizdos moteris nė neatsisukdama pareiškė, kad aš kalbėdama su savo vaiku trukdau skaityti jai žurnalą. O juk ji, ko gero, nebūtų nieko sakiusi, jeigu būtų kalbėję du suaugusieji. Kad ir kaip tai skambėtų keistai, manau, vaikai nėra sveikai integruoti į mūsų visuomenę. Tarsi trukdo jų išraiška, jų smalsumas, jų laisvė, nuo jų, neva, reikia pailsėti. Todėl, kad žiūrime į juos be pagarbos, be meilės. Tarsi pavadinimas „vaikas“ leidžia legaliai pamiršti, kad jis yra žmogus: besiformuojantis, kur kas atviresnis ir pažeidžiamesnis, nuo dabartinio augimo periodo priklausys begalės dalykų jo suaugusio gyvenime. Tad jeigu gerbiame kolegą, gerbkime ir augančią būtybę – jos gyvenimas yra ne mažiau svarbus. Kita vertus, tokios situacijos nutinka labai retai, kažko dar ir pamoko. Žymiai dažniau sutinkame draugiškus žmones, užleidžiančius vietą, pakalbinančius, besižavinčius, padovanojančius kažką vaikui.

– O kokia mama save matote jūs?

– Mylinčia ir augančia kartu su savo vaiku.

– Sėkmingai prisijaukinote visą trio: teatrą, kiną, televiziją. Kaip apibūdintumėte jausmą kiekvienam jų atskirai, jų vaidmenį savo gyvenime?

– Man labai pasisekė, kad turiu galimybes realizuoti save visose šiose srityse! Esu be galo laiminga dėl to, o specifika iš tiesų labai skiriasi. Ir tai jau profesiniai niuansai. Kinas – be galo intymu, gilu ir net šventa. Serialas taip pat arti kino, tačiau reikalauja tempo, greitos reakcijos, orientacijos, netgi vaidybinės specifikos. O teatro esmė man – vis dėlto žiūrovai, kažkokia apykaita su jais ir perteikimas visos istorijos čia ir dabar. Ir kaskart vis iš naujo.

– Žiūrovams nepaprastai įdomios aktorių technikos, kaip pravirkti arba natūraliai juoktis. Pravirkti atrodo lyg ir lengviau, o apie ką galvojate, kai reikia juoktis?

– Geriausia negalvoti tuo metu apie nieką! Tiesiog leisti emocijai ateiti ir išeiti. Bet būna visaip, kartais partneriai padeda. Labai gera, kai vaidinamoje situacijoje atsiranda tikra gyvybė, partnerių ryšys. Tuomet viskas įmanoma!

– Tai, kad teatro aktorius, pasukęs į kiną, televiziją, susiduria su neigiamu kolegų požiūriu – kone šventovę išdavęs – yra mitas, atgyvenęs „šleifas“ ar realybė?

– Ką jūs, kiekvienas teatro aktorius nori į kiną! Nebent su labai retomis išimtimis. Juk ir studijuodami vaidybą jauni aktoriai mokosi šalia kino režisierių, operatorių, filmuojasi studentiškuose filmuose. Galbūt kažkada buvo toks požiūris į serialus, bet ne dabar. Kai pasaulyje yra tiek kokybiškų, neįtikėtinai įdomių ir originalių serialų, savaime norisi lygiuotis būtent į tai. Kurti. Manau, toks ir mūsų serialo kūrybinės grupės nusiteikimas, kas labai žavi ir įkvepia, skatina pasitempti. Visi be galo atsidavę, visu šimtu procentų.

– Kokia yra sritis, kurią norėtumėte išbandyti, bet vis atidedate?

– Yra tokia! Noriu daug keliauti, patirti kitokią gamtą, kultūrą. Taip pat seniai svajoju apie banglentę!

– Kad meilė – kai muša, esame, matyt, visi girdėję. O kaip meilė gydo žmogų, jūsų akimis?

– Na, turbūt, jei esame patyrę tą „meilė – kai muša“, pirmiausia galime ieškoti tos gydančios meilės savyje. Pamilti save, atjausti, rūpintis savimi ir pamažu prikaupsime jos tiek, kad ims spinduliuoti, jau glostyti ir gydys šalia esantį. O jei klausiate apie serialo pavadinimą, tai man jis labiau kalba apie gydytojus iš pašaukimo. Chirurgė, kuri išties operuoja su meile, be galo mėgsta savo profesiją. Esu mačiusi tokį chirurgą – jam operuojant tarsi viskas aplinkui nurimsta, net visa erdvė lyg virpa nuo jo ramaus rūpesčio pacientu. Tarsi jis būtų apgaubęs tą gulintį operuojamą žmogų kažkokiu motinišku šydu, ir tai atrodė taip saugiai. Tada tikrai galima pasakyti: taip, šitoje operacinėje tikrai gydo meilė.

„Meilė gydo“ – nuo rugsėjo 4 d. pirmadieniais-trečiadieniais 20 val. per LNK.

Aktoriai moka daryti dirbtinius kvėpavimus, naudotis ektrošoku, sugipsuoti lūžius, tvarstyti žaizdas. Tačiau vieną filmavimo dieną į serialo ligoninę skubėjo tikra greitoji medicinos pagalba.

Skubios medicininės pagalbos prireikė aktorei Dovilei Kundrotaitei, seriale „Meilė gydo“ vadinančiai medicinos seserį. Incidentas įvyko filmuojant sceną, kaip po gimdymo atsistojusi gimdyvė išvysta savo kūdikį ir apalpsta. Dovilės herojė bando padėti alpstančiai pacientei. Aktorė, labai įtikinamai vaidindama krentančią moterį, visiškai atpalaiduoja kūną, Dovilė čiumpa ją už juosmens ir... į filmavimo aikštelę jau skuba greitoji medicininė pagalba.

Pasak serialo vykdančiosios prodiuserės Valdonės Ovadnevienės, didvyriškai užbaigusi filmuoti sceną, aktorė D. Kundrotaitė sustingo iš skausmo.

„Aktorė negalėjo nei pasilenkti, nei atsilenkti, nugaroje jausdama milžinišką skausmą. Teko skubiai kviesti medikus, kurie aktorę iš karto išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Po rentgeno tyrimo jai buvo konstatuotas nugaros raiščių patempimas“, – pasakojo V. Ovadnevienė.

Pasak Valdonės, prieš vežant į ligoninę, aktorei teko skubiai nuvilkti jos medicinos sesers kostiumą, kad neklaidintų universitetinės ligoninės medikų.

„Kai Dovilė skubios pagalbos skyriuje papasakojo, kas atsitiko, chirurgė iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negalėjo patikėti. Sako: aš šiandien iš ryto siuvau pirštus jūsų serialo prodiuseriui. Gal iki vakaro visi pamažu su važiuosite iš to serialo?“ – pasakojo prodiuserė.

Pasirodo, visai atsitiktinai tą rytą serialą prodiusuojančios kompanijos „TV Play“ vadovas L. Šeškus namuose susižalojo rankos pirštus ir atsidūrė toje pačioje ligoninėje.

„TV Play“ naująją dramą kuria pagal kultinį Naujosios Zelandijos serialą „Šortlando gatvė“ (Shortland Street), eteryje karaliaujantį jau 25 metus. Pagrindiniai serialo herojai – medikai, ligoninės darbuotojai bei jų artimieji, kasdien kovojantys su mirtimi, su savo pačių problemomis, praeitimi ir dėl savo meilės.

LNK serialas „Meilė gydo“ – nuo rugsėjo 4-osios, pirmadieniais-trečiadieniais 20 val.

Pagrindinį moters vaidmenį seriale atliks tituluota aktorė Miglė Polikevičiūtė, jau įvertinta „Auksiniu scenos kryžiumi“ už vaidmenį spektaklyje „Seksualinės mūsų tėvų neurozės“ ir „Sidabrine gerve“ – kaip geriausia antro plano aktorė filme „Miegančių drugelių tvirtovė“.

Aktorė neslepia, kad pagrindinis vaidmuo seriale jai yra labai džiugi karjeros naujiena.

Dramoje „Meilė gydo“ M. Polikevičiūtė vaidins kolegų ypač vertinamą chirurgę Ritą Senkutę. Nors kasdien ir kovoja dėl kitų žmonių gyvybių, jauna gydytoja viena rūpinasi ir dešimtmete dukra. Vyro palikta moteris pagalbos prašo iš savo mamos, tačiau mainais turi nuolat klausyti šios priekaištų dėl to, kad yra bloga motina, kuriai už dukrą labiau rūpi svetimi žmonės.

„Rita yra labai dramatiškas vaidmuo, be to, absoliučiai kitoks amplua, nei kada nors esu vaidinusi. Rita yra vadovaujanti, brandi moteris, chirurgė iš pašaukimo, tačiau kartu labai jautri ir pažeidžiama moteris. Savo vidiniu piešiniu man ji išties suprantama ir artima, bet išoriškai man tai tikras iššūkis. Juk kurdama šį personažą turiu mokėti net vadovauti operacinėje“, – savo heroję apibūdina M. Polikevičiūtė.

Nemažai sumaišties į asmeninį gyvenimą įneša ir dviejų pagrindinių ligoninės chirurgų kova dėl Ritos dėmesio. Abu jie skiriasi kaip diena ir naktis, ir, nors Rita stengiasi atsiriboti nuo asmeniškumų, moteriškas troškimas turėti šalia stiprų ir patikimą vyrą jai yra nesvetimas.

Dėl M. Polikevičiūtės kuriamos herojės dėmesio kovoja lovelaso vardą pelnęs įtakingo tėvo sūnus Martynas Vilkas ir paslaptingas naujasis gydytojas Paulius Norkus, kurio rūpestingumas ir vyriškumas sužavi ne vieną ligoninėje dirbančią moterį. Pati aktorė neslepia, kad tokie vyrų tipažai žavi savaip, ir gali skirtingai pakerėti moterį.

„Martynas yra jaunas, pilnas jėgų, net, sakyčiau, gajaus libido, o tai negali neveikti moters, – šypteli aktorė. – O Paulius yra visiška priešingybė. Jis – stiprus, patrauklus, vyriškas ir lyderiaujantis chirurgas, tačiau su juo Ritos santykiai labai greitai susikomplikuoja.“

„Meilė gydo“ – naujajame LNK sezone jau nuo rugsėjo 4-osios, pirmadieniais–trečiadieniais 20 val.

„Mano herojė Livija ligoninėje atsakinga už labai daug dalykų, tačiau visas atsakomybes ji sau prisiėmusi su dideliu entuziazmu. Ji labai stengiasi viską kontroliuoti, gal kartais ir per daug, bet tikriausiai ji galvoja, kad viskas čia be jos sugriūtų“, – pasakoja G. Jaraminaitė. Tačiau vyr. slaugės Livijos istorija tikrai nėra paprasta ir laiminga – moteris gyvenime yra patyrusi ne vieną skaudžią patirtį.

„Livija gyvena be vyro, viena augina paauglį sūnų. Su juo rasti bendrą kalbą jai ypač sunku, nes didžiąją dienos dalį ji praleidžia darbe, abu retai susitinka, o sūnui jos dėmesio tikrai reikia“, – kalba Liviją vaidinanti aktorė. Valdinga vyr. slaugytoja siekia, kad sūnus mokytųsi medicinos, tačiau maištingas paauglys mieliau renkasi svajones apie muziką ir menininko gyvenimą.

Be to, kad turi atskleisti portretą vienišos dirbančios motinos, kuri prarado ryšį su paaugliu sūnumi, G. Jaraminaitė seriale turi ir dar vieną nelengvą užduotį. „Livija yra užmezgusi romaną su vienu iš ligoninės gydytojų, tačiau tas vyras yra vedęs. Dėl to, kad jie negali paviešinti savo romano, Livija gyvenime jaučia dar daugiau įtampos. Jai to vyro palaikymas labai reikalingas, ir nors jų tarpusavio santykiai ir gražūs, tačiau jie negali niekam to parodyti“, –  atskleidžia aktorė.

Be to, G. Jaraminaitės vaidinamai herojei nesvetimas ir moteriškas pavydas. „Livija ypatingai pavydi savo mylimojo pagrindinei serialo herojei chirurgei Ritai Senkutei. Nors Ritos santykiai su tuo vyru yra visiškai kitokie, tiesiog šilti ir kolegiški, tačiau pavydžiai moteriai pakanka ir to. Livija seriale iškelia ne vieną pavydo sceną“, – intriguoja aktorė.

Ją, kaip žiūrovę, ypač patrauktų galimybė iš arti pamatyti paprastai nematomą gydytojų ir ligoninės gyvenimo pusę. „Atrodo, daugelis esame turėję patirčių su ligoninėmis, tačiau retai kada susimąstome, koks iš tiesų intensyvus gyvenimas čia verda. Be viso to, kad daktarai dirba labai sudėtingą ir atsakingą darbą, pačioje ligoninėje taip pat vyksta daugybė intrigų, romanų, išdavysčių. Ir nepaisant to, visi jie vėl ir vėl turi susitikti operacinėje, vienas kitu pasitikėti ir vienas kitą toleruoti. Man pačiai tokie ligoninės užkulisiai yra labai įdomūs“, – neslėpė G. Jaraminaitė.

„Žmonėms yra nesvetimos visos emocijos, kurias išgyvena daktarai, ir kiekvienas čia galės atrasti savo istoriją. O tai, kad čia gyvenimas yra tarsi šiek tiek uždaras klubas, manau, tik didina įdomumą, juk visiems patinka kartais pažiūrėti pro rakto skylutę“, – šypteli aktorė.

Naujas draminis serialas „Meilė gydo“ – LNK eteryje nuo rugsėjo 4 dienos pirmadieniais-trečiadieniais 20 val.

„Mano herojė Kotryna – naujokė ne tik šioje ligoninėje, bet ir mieste, čia ji neturi artimųjų ir nieko nepažįsta. Viskas aplink jai yra nauja, todėl ligoninė gali tapti ne tik jos darbo vieta, bet ir antraisiais namais“, – apie savo vaidmenį kalba A. Grudytė.

Nors dėl A. Grudytės vaidinamos Kotrynos dėmesio kovoja net keli serialo herojai, ligoninės naujokė tikrai nėra eilinė tuštutė. Aktorei teks užduotis atskleisti, kaip jaučiasi mergina, kuri tiesiog nuoširdžiai trokšta gražios ir darnios šeimos, tačiau aplinkinių vyrų pirmiausiai yra matoma tik kaip dar viena šviesiaplaukė gražuolė.

„Kotryna yra labai naivi, nuoširdi, mylinti gyvenimą mergina, kuri labai aiškiai žino savo vertybes. Tačiau sakyčiau, kad ji turi nemažai kompleksų ir nepasitiki savimi, kaip moterimi. Iš tiesų ji net nesuvokia, kodėl vyrai išvis prie jos kabinėjasi, nes į save niekada nežiūrėjo kaip į gražuolę, jai gyvenime svarbūs visai kiti dalykai“, – pasakoja aktorė.

A. Grudytė neslėpė, kad pirmą kartą atėjusi į filmavimo aikštelę buvo gerokai nustebinta. „Kiek man teko dirbti su serialais Lietuvoje, tokio pasiruošimo dar niekada nebuvau mačiusi. Galiu sakyti, kad viskas absoliučiai prilygsta kino filmų kūrimui, kai yra statomi ištisi paviljonai, transformuojamos patalpos, kai erdvės užtenka visiems ir viskam“, – nuostabos neslėpė A. Grudytė.

Naujasis LNK serialas „Meilė gydo“ jau dabar vadinamas vienu ambicingiausių lietuviškos televizijos projektų – jo filmavimams Vilniuje net buvo pastatyta naujutėlė ligoninė su pilnai įrengtomis palatomis ir veikiančiomis operacinėmis. Visgi ligoninėje vykstančios dramos yra puikiai pažįstamos ir artimos kiekvienam – čia herojai kovoja dėl savo meilės, dėl karjeros, stengiasi rasti laiko savo vaikams ir sau.

Visgi medicinos seselę vaidinanti A.Grudytė teigia, kad vaikystėje apie tokią profesiją nesvajojo. „Mano geriausia vaikystės draugė visada norėjo žaisti gydytojas, bet aš niekada to nenorėdavau“, – juokiasi aktorė. „Tačiau kraujo nebijau, esu iš arti mačiusi ir operaciją, ir pati savanoriškai davusi kraujo, tad filmavimai nebaugina“, – kalba ji.

A. Grudytė neslepia, kad pagal kultinį, jau 25-is metus transliuojamą Naujosios Zelandijos serialą kuriama lietuviškoji versija „Meilė gydo“ ją sudomintų ir kaip žiūrovę. „Ten, kur yra plonytė linija tarp gyvenimo ir mirties, visada viskas yra labai įdomu. Dramos visada labai įtraukia ir intriguoja – juk visi žinome, kas yra ir ašaros, ir netektys, ir ne visada laimingai pasibaigianti meilė“, – pasakoja ji.

Naujasis draminis serialas „Meilė gydo“ – naujajame LNK sezone jau nuo rugsėjo!

Lauryno Šeškaus vadovaujama kompanija „TV Play“ naująją dramą kuria pagal kultinį Naujosios Zelandijos serialą „Šortlando gatvė“ (Shortland Street), eteryje karaliaujantį jau 25 metus.

Pagrindiniai serialo herojai – medikai ir kiti ligoninės darbuotojai bei jų artimieji, kasdien kovojantys ne tik su mirtimi, bet ir su savo pačių problemomis, praeitimi, dėl savo meilės. Serialo kūrėjams iškart teko spręsti patį sudėtingiausią klausimą – filmavimo lokacijos paieškas.

„Tokio serialo kūrimui reikalingas nuolatinis priėjimas prie visiškai įrengtų ligoninės patalpų, palatų bei operacinių. Dėl didelio darbų tempo teko imtis ypač ambicingo sprendimo – Vilniuje pastatyti visiškai naują ligoninę“, – pasakoja prodiuseris L. Šeškus.

Tai yra tikriausiai pirmas atvejis Lietuvos televizijų istorijoje, kai serialo filmavimui buvo įrengtas visiškai pilnas paviljonas. „Tai reiškia, kad mes po ilgų statybų šiandien jau turime tikrą ligoninę su visa įranga, visais būtinais įrankiais, aparatūra, priimamuoju, palatomis, operacinėmis. Visa ši didžiulė ligoninė yra sukurta specialiai filmavimams“, – atskleidė L. Šeškus.

Nors veiksmas ir vyksta ten, kur nuolat vyksta kova dėl gyvenimo, serialo prodiuseris L. Šeškus teigia, kad ne medicina yra pagrindinė serialo tema. „Pagrindinė šio serialo ašis yra mūsų gyvenimo pasirinkimai, santykiai, meilė, išdavystės, ir kiti visiems gerai pažįstami išgyvenimai“, – sako prodiuseris.

„Pirmiausia mus šis serialas sudomino todėl, kad jo istorija yra labai artima viskam, ką matome savo pačių aplinkoje. Su tais pačiais išgyvenimais susiduria daugybė žmonių, kurie siekia pripažinimo, balanso tarp karjeros ir asmeninės laimės, savo šeimos ir vaikų. Natūralu, kad šie klausimai gali virsti išties dramatiška tema“, – kalba L. Šeškus.

Naują draminį serialą „Meilė gydo“ režisuoja Robertas Razma.