Centro duomenimis, 2018-aisiais buvo paskiepyta 2,3 proc., o 2021 m. – 76,1 proc. vaikų.

Pagal apskritis, 2021 metais didžiausias pilnai paskiepytų vaikų, t. y. gavusių tris meningokokinės vakcinos dozes, skaičius buvo pasiektas Alytaus (83,2 proc.), Utenos (80,4 proc.) ir Vilniaus (80 proc.), mažiausias – Klaipėdos (68,4 proc.) apskrityse.

Nemokamai nuo B tipo meningokokinės infekcijos pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai Lietuvoje pradėti skiepyti 2018 metų rugsėjo 1-ąją. Skiepijama pagal trijų dozių schemą: pirmoji dozė įskiepijama 3 mėnesių amžiaus kūdikiams, antroji – 5 mėnesių, trečioji – 12–15 mėnesių amžiaus vaikams.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijų nešiotoju. Šios infekcijos sukėlėjai yra plačiai paplitę visuomenėje, t. y. 5–10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus be jokių klinikinių požymių.

Meningokokinės infekcijos pradžioje nebūna jokių specifinių požymių, ji prasideda staiga ir primena įprastą peršalimo ligą. Efektyviausia apsisaugojimo nuo meningokokinės infekcijos priemonė – skiepai.

Bus sunkiau atskirti

Pasak profesoriaus, artėja peršalimo ligų, gripo sezonas, šiemet prisidės COVID-19 infekcija, o nuo lapkričio iki ankstyvo pavasario kasmet padaugėja ir sergančiųjų meningokokine B tipo infekcija.

"Visų minėtų ligų pirminis simptomas toks pats – karščiavimas ir bendras negalavimas. Taigi bus iššūkis skubiosios pagalbos gydytojams, kurie turės atskirti mirtiną meningokoką B nuo kitų mažiau pavojingų ligų. Iki peršalimo ligų sezono pradžios rekomenduočiau tėvams pasikalbėti su šeimos gydytojais dėl vaikų skiepijimo pagal skiepų kalendorių, ar viskas atlikta pagal planą. Taip pat tėvams reikėtų pasitarti su šeimos gydytojais ir dėl mokamų skiepų, jeigu nepriklauso valstybės finansuojami", – pataria R.Kėvalas.

Visų minėtų ligų pirminis simptomas toks pats – karščiavimas ir bendras negalavimas. Taigi bus iššūkis skubiosios pagalbos gydytojams, kurie turės atskirti mirtiną meningokoką B nuo kitų mažiau pavojingų ligų.

Jis atkreipia dėmesį į keletą mitų, susijusių su skiepais ir meningokokine B tipo infekcija – liga, kuria sergamumas Lietuvoje – vienas didžiausių ES šalyse.

MITAS. Vaikas, kuris visą laiką augs saugioje aplinkoje, nelankys darželio, nesusitiks su bendraamžiais, nesusirgs meningokoku B.

Profesorius neįsivaizduoja situacijos, kur vaikui galėtų būti sukurta saugi aplinka. "Nors vaikas ir bus vienturtis, visą laiką gyvens namuose, nekeliaus, tėvai niekur nedirbs, jam vis tiek reikės socialinio bendravimo, eiti į mokyklą, tikėtina, kad vėliau – į universitetą arba į kariuomenę. Saugi aplinka šiuo atveju būtų kaip iš fantastinio filmo, nes tai yra neįmanoma", – sako gydytojas.

Jis prisiminė keletą meningokokinės B tipo infekcijos atvejų pavasarį, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas: "Tuomet epidemiologiškai buvo saugi aplinka, daugelis iš mūsų buvome namuose, nereikėjo eiti į mokyklą. Tačiau net ir tuomet į Kauno klinikas iš skirtingų Lietuvos miestų buvo atvežti du paaugliai, sergantys sunkia meningokokine B infekcijos forma, daugybiniu organų nepakankamumu. Vos pavyko išgelbėti jų gyvybes."

Rimantas Kėvalas. Akvilės Snarskienės nuotr.

MITAS. Suaugusieji negali būti meningokokinės B tipo infekcijos nešiotojais, ją perduoda tik vaikai.

Pasak R.Kėvalo, apie 10 proc. visuomenės narių nešioja meningokoką B nosiaryklėje. "Tiek vaikai, tiek suaugusieji. Reikia atkreipti dėmesį, kad meningokokas B nėra vien tik vaikų infekcija. Infekciją gali nešioti ar ja užsikrėsti visų amžiaus grupių žmonės", – atkreipia dėmesį profesorius.

MITAS. Meningokoko B įmanoma išvengti, jeigu vaikas bus maitinamas sveikais produktais, daržovėmis, vaisiais, o jo imuninė sistema – stipri.

Profesoriaus teigimu, kad ir kaip būtų keista, absoliuti dauguma atvejų, su kuriais jis susidūrė, baigėsi didžiulėmis komplikacijomis ar net mirtimi, buvo beveik iki šiol nesirgę vaikai, kurių imuninė sistema gera.

"Mes nežinome, kaip mūsų imuninė sistema sureaguos, kai organizmas susidurs su meningokoku. Kartais geras imunitetas gali suvaidinti meškos paslaugą ir organizmas pernelyg audringai sureaguos ir kils  skaudžių padarinių, tokių kaip uždegimu pasireiškiantys veiksniai, organų pažeidžiamumas", – sako Vaikų ligų klinikos vadovas.

MITAS. Meningokoku B gali susirgti tik kūdikiai ir vaikai iki penkerių metų.

R.Kėvalas siūlo pažvelgti į pastarųjų dešimties metų sergamumo Lietuvoje duomenis. "Vaikai iki penkerių metų sudaro apie 50 proc. visų sirgusių meningokoku B. Likusi dalis – vyresni ir nemaža grupė jau suaugusių žmonių, kuriems daugiau nei aštuoniolika metų. Panaši situacija yra ir su mirštamumu – apie 50 proc. visų mirčių sudaro vaikų iki penkerių metų, kita grupė – jaunuoliai ir suaugusieji", – teigia gydytojas.

Pernai meningokoku B Lietuvoje sirgo 37 asmenys, iš kurių beveik pusė – vaikai iki šešerių metų amžiaus. Iš 37 sirgusiųjų šeši asmenys mirė.

MITAS. Meningokoko B komplikacijos kaip gripo – didžiausia galima grėsme gali būti plaučių uždegimas.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad meningokokas B yra bakterija, o gripas yra virusas – tai esminis skirtumas. "Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 20–25 proc. sirgusiųjų meningokoku B lieka liekamieji reiškiniai – fizinė negalia dėl odos randų, inkstų funkcijos sutrikimas ar galūnių amputacijos, nes labai sutrinka kraujotaka. Neretai lieka ir neurologinių komplikacijų nuo meningokokinio meningito, kaip klausos, motorikos, pažinimo sutrikimai", – pasakoja gydytojas.

Naujausi tyrimai rodo, kad net ir tie žmonės, kurie persirgo meningokoku B be fiziologinių pakitimų, po daugelio metu jautė prastesnę savivertę, gyvenimo kokybę.

"Lyginti meningokoko B ir gripo komplikacijas tas pats, kaip aviakatastrofą, kai didžiuliu greičiau krentame žemyn, palyginti su elementariu automobilių susidūrimu. Padariniai visiškai skirtingi", – teigia R.Kėvalas.

MITAS. Daug įskiepijamų vakcinų vieno vizito metu apkrauna imuninę sistemą.

Tėvai profesoriaus dažnai klausia, kodėl per pirmus vaiko gyvenimo mėnesius skiriama tiek daug vakcinų. "Todėl, kad nuo pat mažų dienų būtų įgyjamas stipresnis imunitetas užkrečiamosioms ligoms. JAV miesto San Diego biologijos instituto imunologai ištyrė, kad vienuolika vakcinų įskiepyti vaikai panaudoja tik 0,01 proc. imuninės sistemos išteklių. Mažas vaikas vienu metu gali reaguoti į šimtus tūkstančių skirtingų mikroorganizmų. Imuninė sistema pagal vakcinacijos kalendorių tikrai nėra išderinama ir viskas yra racionaliai apskaičiuota", – teigia vaikų gydytojas.

MITAS. Skiepytis nuo meningokoko reikia tik vykstant atostogauti į kitas šalis, Lietuvai ši infekcija neaktuali.

"Lietuvoje ir Europoje, JAV, Kanadoje paplitęs meningokoko B serotipas, todėl mūsų šalyje rekomenduojama skiepytis nuo meningokoko B. Tačiau jeigu vyksite į Afriką, Braziliją ar Japoniją, kur labiau paplitęs C serotipas, rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo minėtos serogrupės", – pataria R.Kėvalas.

Lietuvoje ilgą laiką buvo fiksuojama daugiausia susirgimų meningokoko B infekcija iš visų ES šalių. Naujausiais 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, daugiausiai ligos atvejų fiksuojama Airijoje (1,71 atvejo 100 tūkst. gyventojų), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), Nyderlanduose (1,17 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Remiantis šia statistika, matyti, kad skiepytis nuo meningokoko B svarbiau gyvenant Lietuvoje, o ne vykstant atostogauti.

MITAS. Per COVID-19 pandemiją skiepus galima atidėti ir palaukti saugesnio laiko.

Pasak R.Kėvalo, negalima ignoruoti Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus sudaryto plano, parengto atsižvelgiant į pasaulines praktikas. "Tėvams rekomenduočiau pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaikų skiepų. Pasikalbėti ne tik dėl skiepų kalendoriuje nurodytų vakcinų, bet ir dėl mokamų. Pavyzdžiui, meningokoko B vakcina nemokamai skiepijami tik vaikai, kurie gimė nuo 2018 m. liepos 1 d. Tačiau didelė dalis vyresnių vaikų ir toliau išlieka rizikos zonoje", – sako profesorius.

Pasak profesoriaus, artėja peršalimo ligų, gripo sezonas, šiemet prisidės COVID-19 infekcija, o nuo lapkričio iki ankstyvo pavasario kasmet padaugėja ir sergančiųjų meningokokine B tipo infekcija.

„Visų minėtų ligų pirminis simptomas toks pats – karščiavimas ir bendras negalavimas. Taigi bus iššūkis skubiosios pagalbos gydytojams, kurie turės atskirti mirtiną meningokoką B nuo kitų mažiau pavojingų ligų. Taigi iki peršalimo ligų sezono pradžios rekomenduočiau tėvams pasikalbėti su šeimos gydytojais dėl vaikų skiepų pagal skiepų kalendorių, ar viskas atlikta pagal planą. Taip pat tėvams svarbu pasitarti su šeimos gydytojais ir dėl mokamų skiepų, jeigu nepriklauso valstybės finansuojami“, – pataria prof. R. Kėvalas.

Kol dar peršalimo ligų sezonas neprasidėjo, gydytojas atkreipia dėmesį į keletą mitų, kurie susiję su skiepais ir meningokokine B tipo infekcija – liga, kuria sergamumas Lietuvoje – vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse.

MITAS. Vaikas, kuris visą laiką augs saugioje aplinkoje, nelankys darželio, nesusitiks su bendraamžiais, nesusirgs meningokoku B.

Prof. R. Kėvalas neįsivaizduoja situacijos, kad vaikui bus sukurta saugi aplinka. „Nors vaikas ir bus vienturtis, visą laiką gyvens namuose, nekeliaus, tėvai niekur nedirbs, jam vis tiek reikės socialinio bendravimo, eiti į mokyklą, tikėtina, kad vėliau – į universitetą arba eiti į kariuomenę. Saugi aplinka šiuo atveju būtų kaip iš fantastinio filmo, nes tai yra neįmanoma“, – sako gydytojas.

Jis prisiminė keletą meningokokinės B tipo infekcijos atvejų pavasarį, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas: „Tuomet epidemiologiškai buvo saugi aplinka, daugelis iš mūsų buvome namuose, nereikėjo eiti į mokyklą. Tačiau net ir tuomet į Kauno klinikas iš skirtingų Lietuvos miestų buvo atvežti du paaugliai su sunkia meningokokine B infekcijos forma, daugybiniu organų nepakankamumu. Vos pavyko išgelbėti jų gyvybes.“

MITAS. Suaugusieji negali būti meningokokinės B tipo infekcijos nešiotojais, ją perduoda tik vaikai.

Visų minėtų ligų pirminis simptomas toks pats – karščiavimas ir bendras negalavimas. Taigi bus iššūkis skubiosios pagalbos gydytojams, kurie turės atskirti mirtiną meningokoką B nuo kitų mažiau pavojingų ligų.

Pasak prof. R. Kėvalo, apie 10 proc. visuomenės nešioja meningokoką B nosiaryklėje. „Tai yra tiek vaikai, tiek suaugusieji. Reikia atkreipti dėmesį, kad meningokokas B nėra vien tik vaikų infekcija. Infekciją gali nešioti ar ja užsikrėsti visų amžiaus grupių žmonės“, – atkreipia dėmesį profesorius.

MITAS. Meningokoko B įmanoma išvengti, jeigu vaikas bus maitinamas sveikais produktais, daržovėmis, vaisiais, o jo imuninė sistema – stipri.

Prof. R. Kėvalo teigimu, kad ir kaip būtų keista, absoliuti dauguma jo matytų meningokokinės infekcijos atvejų, kurie baigėsi su didžiulėmis komplikacijomis ar net mirtimi, buvo beveik iki šiol nesirgę vaikai, su gera imunine sistema.

„Mes nežinome, kaip mūsų imuninė sistema sureaguos, kai organizmas susidurs su meningokoku. Kartais geras imunitetas gali suvaidinti „meškos paslaugą“ ir organizmas pernelyg audringai sureaguos su skaudžiomis pasekmėmis, tokiomis kaip uždegimu pasireiškiantys veiksniai, organų pažeidžiamumas“, – sako Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

MITAS. Meningokoku B gali susirgti tik kūdikiai ir vaikai iki 5 metų.

Prof. Kėvalas siūlo pažvelgti į pastarųjų 10 metų sergamumo Lietuvoje duomenis. „Vaikai iki 5 metų sudaro apie 50 proc. visų sirgusių meningokoku B. Likusi dalis – vyresni ir nemaža grupė jau suaugusių žmonių, kuriems daugiau nei 18 metų. Panaši situacija yra ir su mirštamumu – apie 50 proc. visų mirčių sudaro vaikų iki 5 metų, kita grupė – jaunuoliai ir suaugusieji“, – teigia gydytojas.

Pernai meningokoku B Lietuvoje sirgo 37 asmenys, iš kurių beveik pusė – vaikai iki 6 metų amžiaus. Iš 37 sirgusiųjų 6 asmenys mirė.

MITAS. Meningokoko B komplikacijos kaip gripo – didžiausia galima grėsme gali būti plaučių uždegimas.

Prof. R. Kėvalas atkrepia dėmesį, kad meningokokas B yra bakterija, o gripas yra virusas – tai esminis skirtumas. „Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 20–25 proc. sirgusiųjų meningokoku B lieka su liekamaisiais reiškiniais – fizinė negalia dėl odos randų, inkstų funkcijos sutrikimo ar galūnių amputacijos, nes labai sutrinka kraujotaka. Neretai lieka ir neurologinės komplikacijos nuo meningokokinio meningito, kaip klausos, motorikos, pažinimo sutrikimai“, – pasakoja gydytojas.

Naujausi tyrimai rodo, kad net ir tie žmonės, kurie persirgo meningokoku B be fiziologinių pakitimų, po daugelio metu jautė prastesnę savivertę, gyvenimo kokybę.

„Lyginti meningokoko B ir gripo komplikacijas tas pats, kaip aviakatastrofą, kai didžiuliu greičiau krentame žemyn, palyginti su elementariu automobilių susidūrimu. Pasekmės visiškai skirtingos“, – teigia R. Kėvalas.

MITAS. Daug įskiepijamų vakcinų vieno vizito metu apkrauna imuninę sistemą.

Tėvai prof. R. Kėvalo dažnai klausia, kodėl per pirmus vaiko gyvenimo mėnesius skiriama tiek daug vakcinų. „Todėl, kad nuo pat mažų dienų būtų įgyjamas stipresnis imunitetas užkrečiamosioms ligoms. JAV miesto San Diego biologijos instituto imunologai ištyrė, kad 11 vakcinų įskiepyti vaikai panaudoja tik 0,01 proc. imuninės sistemos išteklių. Mažas vaikas vienu metu gali reaguoti į šimtus tūkstančių skirtingų mikroorganizmų. Imuninė sistema pagal vakcinacijos kalendorių tikrai nėra išderinama ir viskas yra racionaliai apskaičiuota“, – teigia vaikų gydytojas.

MITAS. Skiepytis nuo meningokoko reikia tik vykstant atostogauti į kitas šalis, Lietuvai ši infekcija neaktuali.

„Lietuvoje ir Europoje, JAV, Kanadoje paplitęs meningokoko B serotipas, todėl mūsų šalyje rekomenduojama skiepytis nuo meningokoko B. Tačiau jeigu vyksite į Afriką, Braziliją ar Japoniją, kur labiau paplitęs C serotipas, rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo minėtos serogrupės“, – pataria prof. R. Kėvalas.

Lietuvoje ilgą laiką buvo fiksuojama daugiausiai susirgimų meningokoko B infekcija iš visų ES šalių.  Naujausiais 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, daugiausiai susirgimų fiksuojama Airijoje (1,71 atv./100 tūkst. gyv.), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atv./100 tūkst. gyv.), Nyderlanduose (1,17 atv./100 tūkst. gyv.). Akivaizdu, jog skiepytis nuo meningokoko B reikia būtent gyvenant Lietuvoje, o ne vykstant atostogauti.

MITAS. Per COVID-19 pandemiją skiepus galima atidėti ir palaukti saugesnio laiko.

Pasak prof. R. Kėvalo, negalima ignoruoti Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus sudaryto plano, kuris parengtas atsižvelgiant į pasaulines praktikas. „Tėvams rekomenduočiau pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaikų skiepų. Pasikalbėti ne tik dėl skiepų kalendoriuje nurodytų vakcinų, bet ir dėl mokamų. Pavyzdžiui, meningokoko B vakcina nemokamai skiepijami tik vaikai, kurie gimė nuo 2018 m. liepos 1 d. Tačiau didelė dalis vyresnių ir toliau išlieka rizikos zonoje“, – sako profesorius.

Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Profesoriaus dukra gimė 2012 m. Vakcina nuo meningokoko B Europoje buvo registruota 2013 m., o Lietuvoje tik 2015 m., tad ją buvo gana sudėtinga gauti.

Pasak prof. R. Kėvalo, tuo metu Lietuvoje buvo registruojama itin daug susirgimų, todėl buvo labai svarbu paskiepyti savo vaiką. Nors susirgimų dabar fiksuojama ir mažiau nei prieš penkerius metus – pernai buvo užregistruoti 37 susirgimai, – tačiau liga niekur nedingusi ir ja gali susirgti tiek kūdikiai ar vaikai iki 5 m. amžiaus, tiek jaunimas ar vyresni žmonės.

2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva kartu su Airija, Jungtine Karalyste ir Nyderlandais registruoja daugiausiai susirgimų 100 tūkst. gyventojų. „Prieš mirtiną priešą – meningokoką B – mes turime patikimą prevencinį ginklą – skiepus. Deja, ne visi juo pasinaudoja“, – sako prof. R. Kėvalas.

Visą rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vyksta šviečiamoji iniciatyva „Mėnuo be B“. Gydytojai vizitų metu primena tėvams, kad jie gali drąsiai klausti apie meningokoką B, jo pasekmes ir veiksmingas prevencijos priemones, kad būtų išsklaidytos visos abejonės dėl skiepų ir tinkamai pasirūpinta vaikų sveikata. Šviečiamosios iniciatyvos metu prof. R. Kėvalas papasakojo apie meningokokinės infekcijos pavojus ir kaip būtų galima ją suvaldyti.

– Kodėl svarbu vaikus skiepyti nuo pirmųjų gyvenimo dienų?

– Skiepijimo esmė, kad kūdikis nemirtų nuo tų ligų, kurias pasaulis valdo vakcinomis. Svarbiausia sužadinti kūdikio imunines sistemas, kad susiformuotų natūrali apsauga ir imunitetas. Iki 1 m. vaikas paskiepijamas nuo visų svarbiausių ligų.

– Kodėl tėvams svarbu vadovautis skiepų kalendoriumi?

– Kiekviena šalis yra parengusi nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir skiepų kalendorių, kuriuo reikia vadovautis. Skelbiama, kad per karantiną profilaktinių skiepijimų aprėptys sumažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir 68 pasaulio šalyse. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad profilaktiniai skiepijimai sutriko 80 mln. iki vienerių metų amžiaus vaikų. Dabar baiminamasi užkrečiamųjų ligų, kurios buvo valdomos vakcinomis, protrūkių. Bet tikiuosi, kad Lietuvoje per keletą mėnesių pasieksime buvusį vakcinacijos lygį. Siūlau neatidėlioti vizito pas gydytoją ir visus rekomenduojamus skiepus atlikti dar iki mokslo metų pradžios.

– Vienas iš skiepų, įtrauktų į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo meningokokinės B tipo infekcijos? Kodėl ji tokia pavojinga Lietuvoje?

– Į šį klausimą net mokslininkai neturi atsakymo. Teko skaityti 1935 m. straipsnį apie meningokokinės B tipo infekcijos protrūkį Jį skaičiau lyg šių laikų naujienų portalą ar dienraštį. Visiškai sveiki vaikai netikėtai peršala, juos išberia ir, deja, per trumpiau nei parą miršta. Tuo metu apie 80–90 proc. susirgimų baigdavosi mirtimi. Dabar mirčių skaičius sudaro iki 9–16 proc. visų susirgimų meningokoku, bet tai vis tiek didžiulis procentas. Mokslininkai įtaria, kad didesnį sergamumą mūsų šalyje gali lemti Lietuvoje cirkuliuojančio meningokoko ypatumai arba lietuvių genetinis imlumas meningokokinei B tipo infekcijai.

– Kaip būtų galima suvaldyti meningokokinę infekciją?

– Nors susirgimų šiek tiek sumažėjo, tačiau nesiečiau to su didėjančiomis skiepijimo aprėptimis. Tai natūralus meningokokinės B tipo infekcijos evoliucinis procesas. Kol kas vakcinacijos apimtys nepakankamos, kad galėtume suvaldyti šią infekciją.

Turime pasiekti bent 90 proc. skiepijimo aprėpčių. Pas mus pirmąja vakcinos doze paskiepijama apie 74 proc. vaikų. Mums pavyzdys galėtų būti Jungtinė Karalystė, kur 2015 m. skiepai nuo meningokokinės infekcijos įtraukti į nacionalinę imunoprofilaktikos programą. Tuomet Jungtinėje Karalystėje buvo didžiulis sergamumas ir mirštamumas nuo meningokokinės infekcijos, šiuo metu ten susirgimų registruojama kur kas mažiau. 

– Kodėl tėvai abejoja dėl skiepų veiksmingumo?

– Tėvai mano, kad jų vaikas nesusirgs. Bet meningokokas turi bjaurią savybę, kad jis pavojingiausias kūdikiams ir vaikams iki 5 metų amžiaus. Tačiau serga bet kurio amžiaus žmonės, ypač jaunimas, kuris pradeda studijuoti, patenka į kolektyvus, pavyzdžiui, kariuomenę, kur yra buvę šios meningokokinės infekcijos protrūkių. Daugelyje užsienio universitetų skiepai nuo meningokoko B yra būtini, nes yra buvę protrūkių tiek JAV, tiek Jungtinės Karalystės universitetuose.

Reikia atkreipti dėmesį, kad jeigu bus paskiepyta rizikingiausia grupė – vaikai iki 5 m. amžiaus, dar nereiškia, kad liga neužklups ir vėliau. Šiemet karantino metu į Kauno klinikas iš skirtingų Lietuvos vietų buvo atvežti du paaugliai su daugybiniu organų nepakankamumu. Tik per plauką jiems pavyko išgyventi.

– Kodėl tėvams sunku patikėti, kad vaikai gali susirgti?

– Paskutinės tėvų apklausos rodo, kad maždaug du trečdaliai tėvų žino apie meningokoką B. Tačiau tėvai nesuvokia, kokia tai infekcija. Tėvai negali patikėti, kad per 24 valandas sveikas vaikas gali mirti. Jiems tai būna šokas. Neretai šia liga suserga sveiki vaikai, iki tol neturėję jokių sveikatos problemų.

– Kokie mitai sklando apie meningokoką B? Pavyzdžiui, kad sudėtinga vaikui užsikrėsti, jeigu sukurta saugi aplinka. Ar tai tiesa?

– Kas yra saugi aplinka? Vaikas eis į darželį, susitiks su bendraamžiais, eis į mokyklą. Skaičiuojama, kad meningokoko B nešiotojų visuomenėje yra apie 10–20 proc. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Teigti, kad vaikas visą laiką bus saugioje aplinkoje ir nesusidurs su meningokoku B, yra neatsakinga.

– Kodėl kartais tėvai atsitiktines vaikų ligas susieja su skiepais?

– Tai, kas vaikui įvyksta pirmaisiais gyvenimo metais, tėvai yra linkę susieti su skiepais. O tai klaidingas požiūris. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiai suserga daugybe ligų, tai natūralus procesas. Kai nerandi konkrečios ligos priežasties, labai lengva ranka susieji su skiepais. O iš tiesų tai jokio motyvo neturintis priežastinis ryšys.

Vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos kurta daugiau nei 30 metų, atliktos visos saugumo ir veiksmingumo klinikinės studijos. Nuo 2013 m. pagaminta ir į įvairias šalis pristatyta daugiau nei 50 mln. vakcinos dozių, ji įregistruota 42 pasaulio valstybėse.

– Ar kelios vakcinos vienu metu neapkrauna imuninės sistemos?

– Tai vienas iš senų mitų. Kai naujagimis ateina į pasaulį, jis būna sterilus, prie jo pradeda kibti įvairios bakterijos, mikroorganizmai ir prasideda pasyvios imunizacijos procesas. JAV imunologai teigia, kad jeigu vaikas paskiepijamas 11 vakcinų iš karto, jo imuninė sistema apkraunama tik 0,1 proc.

– Karščiavimas – normali organizmo reakcija į skiepą?

– 38–38,5 C temperatūra laikoma lengvu karščiavimu.  Tai pasitaiko vienam iš 10 paskiepytų vaikų, tai dažna nepageidaujama reakcija. Moksliškai įrodyta, kad viena paracetamolio dozė prieš vakciną ir 1–2 šio vaisto dozės po vakcinacijos karščiavimą sumažina, pagerina vaiko būklę. Tai profilaktinė priemonė.

Gydytojai turi informuoti tėvus, kad lengvas karščiavimas – normali organizmo reakcija į vakciną. Dėl lengvo karščiavimo tėvams neverta baimintis. Kartais vaikams gali pakilti temperatūra net ir po to, kai jiems įkanda daug uodų. Turbūt neverta diskutuoti, ko labiau reikia bijoti – ar mirtinos ligos, ar nepageidaujamos skiepų reakcijos.

– Kaip dažnai leidžiate laiką su dukra ir apie ką dažniausiai kalbate?

– Mes stengiamės leisti laiką judėdami. Pasivažinėjimai dviračiu, badmintonas, baseinas, pasivaikščiojimas po parkus. Judėjimas – varomoji jėga. Žiemos vakarais mėgstame stalo žaidimus.

– Kaip dažnai su savo dukra kalbate apie sveikatą?

– Jeigu vaikas į pasaulį ateina sveikas, be įgimtų ligų ir jeigu yra paskiepytas nuo visų ligų, tuomet mes, kaip tėvai, neturėtume jaudintis. Elementarios peršalimo ligos nėra pavojingos. Keturi, penki ar šeši susirgimai per metus peršalimo ligomis yra normalu. Taip grūdinama imuninė sistema. Kai vaikas suserga, jam papasakoji, kad reikia išgerti vaistų nuo temperatūros, gerti daugiau skysčių, arbatos.

Kaip ir visiems vaikams, viską reikia paaiškinti pagal jo suvokimo lygį. Geriau, kai vaikas žino, kas vyks, kad skaudės, kad bus nuskausminamieji. Kitu atveju nieko nežinančiam vaikui gali būti papildomas stresas.

Meningitas – tai infekcinis nervų sistemos pažeidimas, kai pažeidžiami minkštieji galvos smegenų dangalai. Minėta liga pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 5 mln. žmonių, 300 tūkst. ligos atvejų baigiasi mirtimi. Didžiausioje rizikos grupėje – kūdikiai ir vaikai iki 5 m. amžiaus.

Dauguma ligų valdoma skiepais

Pasak profesoriaus dr. Rimanto Kėvalo, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo, meningitas yra skirstomas į virusinį ir kur kas pavojingesnį bakterinį, kurį dažniausiai sukelia pneumokokai, meningokokai ir streptokokai.

Reikia prisiminti, kad didžioji dalis ligų valdoma skiepais, todėl nutraukus juos, galime sulaukti įvairių ligų protrūkių.

„Iš minėtų trijų bakterijų pagrindine įvardinčiau meningokoką. Ši bakterija sukelia invazinę ligą, kuri dažniausiai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikų organizmas nesugeba gaminti pakankamai antikūnų, kurie kovotų su meningokoku, imunitetas negali jam pasipriešinti ir mažyliai suserga, neretai ir labai sunkiai“, – pasakoja R. Kėvalas.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad pagrindinė meningokoko B prevencijos priemonė yra skiepai. „Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja tris pagrindines priemones, kurios kiekvieną dieną gelbsti tūkstančius vaikų visame pasaulyje – tai skiepai, švarus vanduo ir rankų higiena. Labai svarbu, kad planiniai skiepai būtų tęsiami nepaisant karantino dėl pandeminės koronaviruso infekcijos ar ekstremalių situacijų. Reikia prisiminti, kad didžioji dalis ligų valdoma skiepais, todėl nutraukus juos, galime sulaukti įvairių ligų protrūkių“, – teigia profesorius.

Vakare žaidė kieme, ryte – vos kvėpavo

Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 37 susirgimai meningokokine B tipo infekcija, iš jų – 5 mirties atvejai. Daugiausiai susirgimų – 16 – užfiksuota kūdikiams ir vaikams iki 6 metų amžiaus. Kita rizikos grupė – paaugliai ir jaunimas.

Per ilgametę patirtį ne kartą meningokoku B sirgusius vaikus gydęs profesorius pasakoja, kad ši liga gali užklupti bet kuriame amžiuje – susirgti gali ne tik vaikai, bet ir paaugliai ar vyresnis jaunimas. Kovo mėnesį Kauno klinikose gydytojui teko priimti du 12 ir 14 metų paauglius, kuriems buvo diagnozuotas meningokokas B.

„Vaikai iš visiškai skirtingų šeimų, skirtingų Lietuvos kraštų, bet istorijos panašios, simptomai vadovėliniai. Pirmiausia pakyla temperatūra, vėliau šiek tiek peršti gerklę, skauda galvą, pykina. Per pirmas 8 val. jų būklė kritiškai blogėjo – tapo vangūs, mieguisti, atsirado šaltkrėtis, viso kūno raumenų skausmas. Atidžios mamos pastebėjo pavienes bėrimo žymes ir skubiai kvietė medikus. Paaugliai iš karto buvo nuvežti į gydymo įstaigą. Per pirmąsias 12 val. išsivystė dauginis organų nepakankamumas, sutriko kvėpavimas, jie buvo prijungti prie aparatų, kurie pakeitė sutrikusių organų veiklą“, – pasakoja profesorius R. Kėvalas.

Vaikus buvo ištikęs sepsinis šokas, kurio mirtingumas yra apie 50 proc., o kiekvieno organo nepakankamumas prognozę pablogina iki 10 proc. Budrūs artimieji, operatyvi ir gera pirminė pagalba, greitas transportavimas bei prijungimas prie gyvybę gelbstinčių aparatų – toks sklandus visų grandžių darbas lėmė, kad labai skaudžių nelaimių pavyko išvengti.

Mes turime bent 4–5 metus sistemingai skiepytis, kad pastebėtume apčiuopiamus pokyčius.

„Meningokokinė infekcija yra labai klastinga, kurios pradiniai simptomai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastos peršalimo ligos. Be to, ji suintensyvėja būtent gripo sezono metu, t. y. rudenį ir pavasarį. Ligos simptomai vystosi labai sparčiai. Vienas vaikas su perštinčia gerkle vakare dar lakstė kieme su draugais, o po 10 valandų jam jau buvo sutrikęs kvėpavimas ir galvos smegenų veikla“, – pasakoja Vaikų ligų klinikos vadovas.

Tikimasi, kad Kauno klinikų Vaikų ligų klinikose gydomiems paaugliams neliks liekamųjų reiškinių arba jie bus lengvi. Statistika rodo, kad net ir išgyvenę meningokokinę infekciją, apie 20 proc. visų amžiaus grupių asmenų gali turėti skaudžių pasekmių. Tai gali būti ne tik daugybiniai randai, galūnių amputacija, protinė negalia ar klausos pažeidimai, tačiau ir psichologiniai ar elgesio sutrikimai, kurie gali sukelti, pavyzdžiui, mokymosi ar bendravimo problemų ateityje.

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad ir be pasekmių invazinę meningokokinę infekciją išgyvenę asmenys net ir po daugelio metų turėjo prastesnę su sveikata susijusią gyvenimo kokybę – buvo stebima žemesnė savivertė, prastesnė fizinė, psichinė ir psichosocialinė sveikata.

Lietuva – tarp Europos šalių, kur serga daugiausiai

2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva patenka tarp keturių Europos šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas meningokokine B tipo infekcija. Daugiausiai sergama Airijoje (1,71 atv./100 tūkst. gyv.), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atv./100 tūkst. gyv.) bei Nyderlanduose (1,17 atv./100 tūkst. gyv.).

Visame pasaulyje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos įskiepyta daugiau nei 30 mln. kartų. Lietuvoje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos į valstybės vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta nuo 2018 m. liepos. Nors pastaraisiais metais susirgimų Lietuvoje užregistruojama vis mažiau, tai nereiškia, kad problema yra išspręsta ir liga yra kontroliuojama.

„Mes turime bent 4–5 metus sistemingai skiepytis, kad pastebėtume apčiuopiamus pokyčius. Puikus pavyzdys – Kanados Kvebeko regionas, kuriame susirgimų būdavo apie penkis kartus daugiau nei dabar Lietuvoje. Jie 2014 m. pradėjo skiepyti visus nuo 2 iki 20 m. amžiaus asmenis. Po 4 m. susirgimų skaičius sumažėjo 96 proc. Tad Lietuvoje turėtų skiepytis vaikai ne tik pagal skiepų kalendorių, bet ir tie, kurie yra didžiausioje rizikos grupėje, t. y. iki 5 metų“, – teigia R. Kėvalas.

Gydytojai primena, kad karantino metu planiniai skiepijimai, tarp jų ir nuo meningokokinės infekcijos, tęsiami, o konsultuotis galima nuotoliniu būdu. Skiepyti reikia taip, kaip nurodyta skiepų kalendoriuje. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai įspėja, kad netgi trumpai trunkantys skiepijimo trikdžiai gali padidinti pažeidžiamų asmenų skaičių ir paskatinti ligų protrūkius, kurie galėtų būti kontroliuojami skiepais.

Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.