Šiemet premijas siūloma skirti chorvedžiui Remigijui Adomaičiui, kino režisierei Giedrei Beinoriūtei, vertėjui Pranui Bieliauskui, parodų kuratoriui, fotomenininkui Gintarui Česoniui, režisierei, prodiuserei Daliai Ibelhauptaitei, muzikologei Jūratei Katinaitei, muziejininkei, dailėtyrininkei Elonai Lubytei, kultūros žurnalistei, knygų autorei Rūtai Noreikaitei (Oginskaitei), džiazo muzikantui, kompozitoriui Dainiui Pulauskui, aktoriui Vytautui Rumšui, choreografei, šiuolaikinio šokio atlikėjai Agnijai Sarulienei (Šeiko) ir  architektui Gintarui Vieversiui, pranešė Kultūros ministerija.

Sprendimą dėl premijų skyrimo priima Vyriausybė.

Kasmet skiriama ne daugiau kaip dvylika premijų.

Nuo 2008 metų premijos dydis siekia 340 bazinių socialinių išmokų dydžių. Šiuo metu tai sudaro 13 tūkst. 260 eurų.

Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų Lietuvos, pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams bei veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus.

Juridiniai asmenys iki rugsėjo 1-osios kviečiami siūlyti Nacionalinei premijai vieną kūrėją ar kultūros ir meno kūrėjų kolektyvą. Rekomendacijoje be kita ko turėtų būti pristatytas kūrėjo gyvenimo, kūrybinės veiklos aprašymas, motyvai, kodėl vertėtų asmenį apdovanoti, jo kūrinių, už kuriuos siūloma skirti premiją, sąrašas.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Nacionalinės premijos kasmet skiriamos iki gruodžio 15 dienos, o premijų laureatų diplomai ir ženklai iškilmingai įteikiami vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams taip pat įteikiamos ir piniginės premijos, šiuo metu siekiančios kiek daugiau nei 30 tūkst. eurų.

Trečiadienį Kultūros ministerijoje bus įteiktos beveik dvi dešimtys premijų kūrėjams ir kultūros veikėjams.

Šiųmetinės Kultūros ministerijos premijos paskirtos 16 asmenų, vienai viešajai įstaigai ir vienam kūrėjų kolektyvui, pranešė ministerija.

Už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus premijos skiriamos įstaigos „Stalo teatras“ direktorei Saulei Degutytei–Šiekštelienei, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos dėstytojai Julijai Ikamaitei bei Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Lėno kaimo padalinio vyresniajai bibliotekininkei Daivai Misiukienei.

Janinai Garbenienei, Algimantui Mieliauskui ir Indrei Skablauskaitei premijos skiriamos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą.

Už muziejų vertybių restauravimo darbus eurų premija skiriama Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro Grafikos restauravimo dirbtuvių eksperto kategorijos pergamento restauratorei   Daliai Jonynaitei. Fotomenininkui Arturui Valiaugai bus įteikta Balio Buračo fotografijos meno premija, Birštono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė bus apdovanota už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose.

Metų debiuto premija atiteks operos solistei Justinai Gringytei, Jaunojo kūrėjo premijos bus įteiktos poetui ir dramaturgui Mindaugui Nastaravičiui, aktorei ir režisierei Karolinai Žernytei, pianistui Robertui Lozinskiui, tarpdisciplininio meno kūrėjai Neringai Černiauskaitei, taip pat šiuolaikinės operos kūrėjų kolektyvui – Vaivai Grainytei, Linai Lapelytei, Rugilei Barzdžiukaitei.

Dr. Mikui Vaicekauskui bus įteikta Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui - už darbus, susijusius su Kristijono Donelaičio palikimo tyrimais ir šaltinių publikavimu. Jurbarko kultūros centro kultūrinių renginių organizatorius Gintaras Zareckas bus apdovanotas už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose.

Viešoji įstaiga „Žaislų muziejus“ premiją gaus už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus.

Premijas įteiks kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Premijos kūrėjams ir kultūros veikėjams siekia nuo 1064 eurų iki 1710 eurų, įstaigoms - iki 2926 eurų.

Jungtinių Valstijų filmų kūrėjas Francis Fordas Coppola (Fransis Fordas Kopola) trečiadienį laimėjo pagrindinę Ispanijos metinę meno premiją už viso gyvenimo darbus, iš kurių žymiausi yra „Krikštatėvis“ (The Godfather) ir „Šių dienų Apokalipsė“ (Apocalypse Now).

76 metų F.F.Coppola 50 tūkst. eurų Astūrijos princesės premija įvertintas kaip „svajotojas ir novatorius“.

„Jo valdžios, siaubo ir karo absurdiškumo tyrinėjimai peržengė jo meniškų darbų ribas ir tapo universaliais vaizduotės ir šiuolaikinės kultūros simboliais“, – sakoma apdovanojimą skyrusios komisijos pareiškime.

Tokie režisieriaus šedevrai kaip mafijos saga „Krikštatėvis“ arba juosta apie Vietnamo karą „Šių dienų Apokalipsė“ atnešė F.F.Coppolai daugybę „Oskarų“ ir kompromisų nemėgstančio menininko reputaciją.

„Jo požiūris kartais prieštaravo Holivudo kino pramonės interesams, sukeldamas ekonomių problemų ir sunkumų filmuojant“, – sakė komisija.

Astūrijos princesės fondas (Fundacion Princesa de Asturias) premiją už menus skiria asmeniui, grupei ar organizacijai, kurios darbas literatūros, kino, šokio, muzikos ar kitose meno srityse „tampa reikšmingu įnašu į žmonijos kultūros paveldą“.

Ankstesniais metais šias premijas yra gavę: JAV architektas Frankas Gehry (Frenkas Geris), Ispanijos kino režisierius Pedro Almodovaras (Pedras Almodovaras), JAV legendinis bardas Bobas Dylanas (Bobas Dilanas), britų architektas Normanas Fosteris (Normanas Fosteris), amerikiečių skulptorius avangardistas Richardas Serra (Ričardas Sera) ir brazilų architektas Oscaras Niemeyeris (Oskaras Nimejeris), vienas iš Niujorke stovinčių Jungtinių Tautų (JT) pastatų komplekso projektuotojų.

Premija bus įteikta spalį Astūrijos regiono sostinėje Ovjede per iškilmingą ceremoniją, kuriai vadovaus Ispanijos karalius Filipė (Filipė) ir kuri bus transliuojama per Ispanijos televiziją.

Buvusi Astūrijos princo premija pernai, princui Filipei tapus karaliumi, buvo pervardinta į Astūrijos princesės premiją - jo devynerių metų dukters Princesės Leonoros vardu.