Dešimtmečius neutrali Suomija šiais metais prisijungė prie NATO ir dėl to Rusijos akyse tapo priešiška šalimi.

Likus kelioms dienoms iki Kalėdų, jau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išsakė panašų grasinimą. „Visi ligšioliniai ginčai, įskaitant teritorinius, išspręst jau XX amžiuje, – sakė V. Putinas interviu televizijai. – Iki šiol problemų nebuvo, tačiau dabar jų bus“. Rusija esą dabar šalies šiaurės vakaruose aplink Sankt Peterburgą sukurs Leningrado karinę apygardą ir dislokuos ten karinių dalinių. „Kam jiems to reikėjo?“ – klausė V. Putinas kaimyninės šalies adresu.

Likusių 2015 metų Irano branduolinio susitarimo šalių – Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos – bei Irano diplomatai apie valandą kalbėjosi prabangiame viešbutyje Austrijos sostinėje.

Irano delegacijos lyderis derybose užsienio reikalų viceministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) pasveikino derybose „naują energiją“ ir „visų pusių rimtumą“.

Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Austrijos sostinėje Michailas Uljanovas tviteryje parašė, kad „delegacijos, atrodo, yra pasirengusios pasilikti Vienoje tiek laiko, kiek reikia tikslui pasiekti“.

Vienas derybas koordinuojančios Europos Sąjungos pareigūnas sakė, kad vėliausias ratas „tikriausiai turėtų būti ilgesnis nei trys ankstesni, nes... dabar visi bendrai įsivaizduoja, kaip atrodys susitarimas“.

Tikslas yra surasti kelią atgal į Bendrąjį visapusišką veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), iš kurio pasitraukė ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

Jį pakeitęs Joe Bidenas (Džo Baidenas) nori atgaivinti šį susitarimą. Kad taip nutiktų, JAV ir Iranas turi susitarti dėl D. Trumpo sugrąžintų sankcijų panaikinimo ir Teherano įsipareigojimo laikytis JCPOA sąlygų.

Vienas JAV valstybės departamento aukšto rango pareigūnas ketvirtadienį sakė, jog artimiausiomis savaitėmis, prieš birželio 18-ąją Irane vyksiančius rinkimus, įmanoma išgelbėti daugiašalį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos.

Netiesioginės Vašingtono ir Teherano derybos, kuriose europiečių diplomatai veikia kaip tarpininkai tarp amerikiečių ir iraniečių, prasidėjo balandžio pradžioje Austrijos sostinėje.

Pasak ES atstovo, po penktadienio derybų įvairių delegacijų ekspertai tęsė susitikimus darbo grupėse.

Neaiškumai dėl patikrinimų

A. Araghchi Irano visuomeninei televizijai sakė besitikintis, kad derybose bus prieita prie išvadų „per kuo trumpesnį laiką“.

Pasak jo, amerikiečiai „išreiškė pasirengimą atšaukti didelę dalį savo sankcijų“, tačiau pridūrė, kad šiuo atžvilgiu padaryta dar nedaug.

Pareigūnas taip pat atmetė kalbas, jog Irano prezidento rinkimai paveikė derybų trukmę, sakydamas, kad balsavimas yra „svarbus klausimas šalyje, tačiau tai neturi nieko bendro su“ derybomis.

Kitas galimas spaudimo dėl laiko šaltinis yra artėjanti trijų mėnesių susitarimo tarp Irano ir Jungtinių Tautų branduolinės saugos tarnybos, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), galiojimo pabaiga.

Vasarį paskelbtas susitarimas leidžia TATENA inspektoriams toliau atlikti patikrinimus Irano objektuose, nepaisant to, kad Teheranas pradėjo riboti kai kuriuos tarptautinių specialistų patikrinimus savo branduoliniuose objektuose.

Pagal tą susitarimą Iranas pažadėjo saugoti stebėjimo kamerų medžiagą iš branduolinių objektų ir perduoti ją JT agentūrai, bet su sąlyga, kad bus panaikintos JAV sankcijos.

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi (Rafaelis Marianas Grosis) ketvirtadienį buvo susitikęs su A. Araghchi, o Irano ambasadorius Vienoje sakė, kad jiedu aptarė abipusiai svarbius klausimus.

Interviu „Bloomberg TV“ praėjusią savaitę R. M. Grossi išreiškė susirūpinimą, kad Iranas gali sunaikinti tą filmuotą medžiagą, jei laiku nepavyks pasiekti susitarimo, ir pridūrė: „Tikėkimės, to dar nenutiko.“

TATENA vadovas sakė, kad jei laikinasis susitarimas baigtų galioti, o platesnės diplomatinės derybos būtų įstrigusios, jis grįžtų į Teheraną bandyti susitarti dėl dar vieno kompromiso.

Sausį prie JAV vairo stojęs Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė esąs pasirengęs pakeisti savo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) 2018 metų sprendimą pasitraukti iš svarbaus susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.

Vienoje dirbantis Rusijos pasiuntinys tarptautinėse organizacijose Michailas Uljanovas teigė, kad antradienio susitikimas tarp tų šalių, kurios vis dar yra susitarime, buvo „sėkmingas“, nors susitarimui atkurti prireiks laiko.

„Kiek [laiko]? Niekas nežino. Svarbiausia po šios dienos Jungtinės komisijos posėdžio yra tai, kad prasidėjo praktiniai darbai siekiant šio tikslo“, – tviteryje parašė jis.

JAV pasitraukus iš 2015 metų susitarimo su Iranu ir įvedus pakartotines sankcijas Teheranui, likusios šalys – Kinija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Rusija – stengiasi išgelbėti susitarimą, o tuo metu Iranas plečia savo branduolinę veiklą.

Iranas reikalauja nutraukti griežtas D. Trumpo sugrąžintas sankcijas. Per vėliausias derybas Teheranas atsisakė susitikti su JAV derybininkais, o tai reiškia, kad Europos derybininkai veiks kaip tarpininkai.

Dabartinio pakto narių delegatai susitiko antradienį viename prabangiame viešbutyje Vienoje. Pasak deryboms artimo diplomato, jų diskusijos tęsis trečiadienį.

„Daug mano kolegų iš diplomatinio korpuso Vienoje bei čia esančių tarptautinių organizacijų pareiškė susidomėjimą rusiškomis vakcinomis“, – diplomatas teigia tviterio žinutėje, pridurdamas, kad vakcinos patvirtinimo Europos Sąjungoje procedūra jau prasidėjo, tačiau „šiek tiek užtruks – ne mažiau nei mėnesį“.

Ketvirtadienį Europos vaistų agentūra (EVA) pradėjo rusiškos vakcinos „Sputnik V“ nuo COVID-19 „tęstinę peržiūrą“, kuri yra esminis žingsnis šio skiepo tvirtinimo 27 valstybių bloke link. EVA specialistai vertins, ar „Sputnik V“ atitinka įprastus ES efektyvumo, saugumo ir kokybės standartus.

Vakciną remiančio Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovas Kirilas Dmitrijevas teigia, kad, gavus EVA patvirtinimą, rusiški skiepai Europos Sąjungoje būtų prieinami jau birželio mėnesį.

Iki šiol rusiška vakcina užregistruota iš viso 45-iose pasaulio valstybėse, kurių bendras gyventojų skaičius yra daugiau nei 1 mlrd.