Kaip pranešė Jungtinių Tautų organizacija, komisaro atstovas Šiaurės ir Baltijos šalyse Henrikas M. Nordentoftas neseniai baigė dviejų dienų vizitą Lietuvoje, kur susitiko su šalies parlamentarais ir kitais partneriais aptarti reagavimą į situaciją pasienyje su Baltarusija, taip pat prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarką ir prieglobsčio prašymų nagrinėjimą.

UNHCR tvirtina, jog pripažįsta iššūkius, su kuriais Lietuva susiduria „šioje precedento neturinčioje situacijoje“, kurią vyriausybė taip pat vertina nacionalinio saugumo požiūriu.

„Be to, UNHCR smerkia valstybes, kurioms pabėgėliai ir migrantai tampa priemone siekti politinių tikslų. Tačiau UNHCR lieka susirūpinęs, kad dėl Lietuvos reagavimo esamoje situacijoje kyla pavojus pažeisti šalies prieglobsčio sistemos vientisumą, kai taikomas ilgalaikis prieglobsčio prašytojų sulaikymas ir prieglobsčio prieinamumo ribojimas pažeidžiant Lietuvos įsipareigojimus pagal tarptautinę ir Europos teisę“, – teigia JT agentūra.

Mes raginame Lietuvą laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, suteikiant galimybę prieglobsčio prašytojams gauti prieglobstį ir užtikrinant tinkamas priėmimo sąlygas bei efektyvią prieglobsčio suteikimo tvarką.

Pasak H. M. Nordentofto, prieglobsčio prašymas „yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių“ ir ji taip pat galioja esant nepaprastajai padėčiai ar krizinėms situacijoms.

„Mes raginame Lietuvą laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, suteikiant galimybę prieglobsčio prašytojams gauti prieglobstį ir užtikrinant tinkamas priėmimo sąlygas bei efektyvią prieglobsčio suteikimo tvarką“, – sako UNHCR atstovas.

Pasak organizacijos, pranešimai apie apgręžimą prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir apie grupes asmenų, įstrigusių pasienio zonose „vargingomis sąlygomis ir šaltyje, kur jie negali prašyti prieglobsčio, kelia rimtą susirūpinimą“.

Pabrėžiama, jog nors valstybės turi nepriklausomą teisę ginti savo sienas, „tai reikia daryti paisant žmogaus teisių, įskaitant teisę prašyti prieglobsčio“.

UNHCR primena anksčiau išsakytas pastabas, kad migrantų apgręžimas yra „neteisėtas pagal tarptautinę teisę“, dėl šių veiksmų kyla pavojus migrantų gyvybėms, bei pabrėžia, jog atsakomybę apsaugoti pažeidžiamus žmones valstybės turi pasidalinti solidariai, vengiant grėsmės pabėgėlių ir migrantų gyvybei.

„UNHCR žino, kad Lietuva stengiasi pagerinti prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas ir pašalinti trūkumus šioje srityje. Tačiau dauguma jų, įskaitant pažeidžiamas grupes, toliau apgyvendinama uždarose ir nepaprastai perpildytose vietose, kuriose nėra tinkamų pagrindinių paslaugų. Kai kurios grupės taip buvo laikomos ilgiau kaip tris mėnesius, ir tai labai pakenkė jų gerovei. Artėjant žiemai, situacija tampa ypač sudėtinga“, – teigia organizacija.

UNHCR paragino Lietuvą užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas būtų taikomas tik kaip kraštutinė priemonė ir niekada netaikomas vaikams, taip pat padidinti pastangas suteikti tinkamas priėmimo sąlygas, kad būtų apsaugota prieglobsčio prašytojų gyvybė ir sveikata.

„Per trumpą laiką netikėtai atvykus dideliam asmenų skaičiui, Lietuvos Vyriausybė ir institucijos susidūrė su precedento neturinčia situacija. Tačiau, padedant Europos Sąjungai, ši situacija turi būti valdoma, o Lietuva privalo didinti pastangas pašalinti esamus trūkumus ir užtikrinti priėmimo sąlygas, kurios atitinka žmogaus teisių standartus“, sako H. M. Nordentoftas.

Lietuva, Latvija bei Lenkija nuo vasaros susiduria su drastiškai išaugusiu nelegalios migracijos srautu iš Baltarusijos. Į Lietuvą šiais metais atvyko beveik 4,2 tūkst. neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų. Lietuva, siekdama kovoti su krize, stato fizinį barjerą pasienyje, taiko migrantų apgręžimą.

Tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

„Dėkoju savivaldybėms, vietos bendruomenėms, savanoriams už bendradarbiavimą, supratimą  ir susitelkimą. Susidūrę su neteisėtos migracijos krize turėjome skubiai ieškoti sprendimų, kur neteisėtai atvykę asmenys galės gyventi“, – pranešime teigė ministrė Agnė Bilotaitė.

„Savivaldybės prisiėmė šį įsipareigojimą ir rūpinosi migrantais, suteikė jiems ne tik patalpas, bet taip pat tiekė maistą, rūpinosi medicinine pagalba. Nuveiktas milžiniškas darbas. Visiems kartu mums pavyko stabilizuoti situaciją ir suvaldyti neteisėtos migracijos krizę“, – pridūrė ji.

Dėkoju savivaldybėms, vietos bendruomenėms, savanoriams už bendradarbiavimą, supratimą  ir susitelkimą.

Savivaldybių patalpose buvo apgyvendinti 684 migrantai: 186 asmenys buvo apgyvendinti Ignalinos rajone, 167 – Alytaus, 149 – Varėnos, 81 – Lazdijų, 71 – Alytaus mieste ir 30 – Šalčininkų rajone.

Nuo šiol visi migrantai gyvens jiems pritaikytuose centruose Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose ir Vilniuje.

Socialiai pažeidžiamiausios migrantų grupės – šeimos su mažais vaikais, besilaukiančios moterys, žmonės su negalia – apgyvendintos Pabėgėlių priėmimo centro pastate ir modulinių namelių stovyklavietėje Rukloje bei buvusiuose Naujininkų nakvynės namuose Vilniuje.

Skirtingos migrantų grupės apgyvendinamos moduliniuose nameliuose Pasieniečių mokyklos Medininkuose ir Užsieniečių apgyvendinimo centro Pabradėje teritorijoje.

Iš didžiausios migrantų stovyklavietės Rūdninkuose migrantai buvo perkelti į Užsieniečių registracijos centrą Kybartuose, jis įkurtas buvusiuose pataisos namuose.

Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

„Procesas yra judantis, ir tikimės, kad mums pavyks kilusį iššūkį įveikti“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė A. Bilotaitė.

Ministrė pažymėjo, kad šiuo metu palapinėse jau nebeliko apgyvendintų migrantų, kurie yra priskiriami labiausiai pažeidžiamoms grupėms.

„Mano žiniomis, pažeidžiamų grupių visai nebeliko. Šiuo metu kaip tik vyksta procesas, kai žmonės yra perkeliami. Neturėtų likti nė vieno asmens, kuris būtų apgyvendintas palapinėse. Vienoks ar kitoks sprendimas bus: kad būt apšildytos patalpos arba moduliniai nameliai“, – sakė ministrė.

ELTA primena, kad nuo metų pradžios iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

„Vakar jau pirmieji migrantai pasiekė šią apgyvendinimo vietą, šią stovyklą – turime apie 80 žmonių, iš kurių 32 yra vaikai, devyni kūdikiai, tai yra šeimos, auginančius vaikus“, – antradienį žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Jos teigimu, sąlygos migrantams ir jų vaikams šioje stovykloje, įkurtoje buvusiuose nakvynės namuose, bus užtikrintos.

„Maistą migrantai, pagal savo poreikius, gaminsis patys – taip, kaip yra Rukloje. Baigiamas įrengti medicinos punktas – kabinetas, kuriame du kartus per savaitę konsultuos gydytojai, esame sudarę sutartį su Antakalnio poliklinika“, – teigė ministrė.

„Bus pasirūpinta baziniais poreikiais – kaip ir Rukloje turėsime socialinių darbuotojų komandą, čia dirba 17 žmonių, kurie nustatys bazinius poreikius ir žmonėms tie poreikiai bus užtikrinti bei garantuoti“, – kalbėjo ji.

Anot ministrės, spalio 4 dieną migrantų vaikai bus pradėti mokyti lietuvių kalbos, tuo rūpinsis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Ugdymo procesas prasidės spalio 4 dieną, taip pat su nevyriausybinėmis organizacijomis stengsimės užtikrinti užimtumą ir suaugusiems“, – sakė M. Navickienė.

Ji taip pat sakė, kad netrukus migrantų apgyvendinimo vietoje Naujininkuose pradės veikti parduotuvė, kur migrantai galės įsigyti maisto. Kas mėnesį vienam migrantui skiriama po 77 eurus.

Gyvenimas už grotų

Kol kas Naujininkuose įsikūrę 80 migrantų, per spalį čia ketinama atkelti dar 200, kai bus parengti kiti pastato, kurio langus dengia grotos, aukštai.

„Trečias aukštas yra jau apgyvendintas, o kiti tvarkomi“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Šiuo metu daugiausia migrantų atkelta iš modulinių namelių stovyklos Pasieniečių mokykloje Medininkuose.

„Su kūdikiais gyventi moduliniuose nameliuose nėra taip patogu, tai siekiame, kad mažiausius vaikus auginantys žmonės gyventų pastate“, – kalbėjo M. Navickienė.

Ji teigė, kad didelio pasipriešinimo su vietos bendruomene nebuvo ir pokalbiai su ja „davė vaisių“. Naujininkuose įkurtos stovyklos saugumu rūpinsis Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Pastato langus taip pat dengia metalinės grotos.

„Grotos niekada nėra smagus dalykas matyti, papildomo saugumo suteikia, tačiau ir pastato tokia priešistorė buvo – jos jau buvo čia, jos nebuvo įrengtos tam, kad būtų sprendžiama ši migrantų situacija“, – sakė ministrė.

Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Didžioji dalis migrantų yra pateikę prieglobsčio prašymus, juos vertina Migracijos departamentas, tačiau išnagrinėjus daugiau nei 650 prašymų nė vienas kol kas nebuvo patenkintas.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija. Rugpjūčio pradžioje siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje imta naudoti apgręžimo politiką.

Druskininkų užkardos Švendubrės upių PKP palapinių miestelis migrantams buvo pastatytas liepą. Tuo metu buvo smarkiai išaugęs per Druskininkų užkardos saugomą ruožą su Baltarusija į Lietuvą bandžiusių patekti ir sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius. Vienu metu palapinėse Švendubrėje gyveno apie pustrečio šimto užsieniečių, pastaruoju metu šis skaičius siekė apie 180.

Šią savaitę paskutiniai iš čia palapinėse apgyvendintų migrantų buvo perkelti į stacionarias patalpas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre bei Pasieniečių mokyklos teritorijoje Medininkuose.

Uždaromą stovyklą saugoję Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei jos administravimu užsiėmę Druskininkų užkardos pasieniečiai dabar galės vykdyti tiesiogines savo funkcijas, o stovyklai išlaikyti skirti materialiniai ištekliai bus nukreipti kitoms reikmėms.

Šiuo metu tebevyksta VSAT užkardose apgyvendintų migrantų perkėlimas į tam specialiai pritaikytas stacionarias patalpas Rukloje, Medininkuose, taip pat VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.

Migrantų krizės piko metu VSAT užkardose prie sienos su Baltarusija, kurios yra visiškai nepritaikytos apgyvendinti tokį užsieniečių skaičių, buvo laikoma apie 2 tūkst. neteisėtai iš kaimyninės šalies patekusių migrantų. Pradėjus jų perkėlimą į stacionarias vietas, šis skaičius kasdien mažėja ir ketvirtadienį siekė apie 590. Tuo pačiu tokias apgyvendinimo vietas užkardose saugantys, jas administruojantys ir kitais su tuo susijusiais papildomais darbais užsiėmę pasieniečiai gali daugiau laiko skirti tiesioginėms pareigoms vykdyti.

Maždaug pusė šios sumos, 325 tūkst. eurų, iš valstybės rezervo skirta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai migrantų vaikų mokymui.

„Kartu su ministerija paskaičiavome, kiek prireiktų nepilnamečių migrantų vaikų mokymui lietuvių kalbos ir atitinkamai pagal metodiką buvo paskaičiuota mokytojų atlyginimai, paskaičiuotos lėšos papildomoms priemonėms mokymo, to, ko savivaldybės neužtikrina ir administracinės išlaidos“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas.

„Bendra suma sudaro 325 tūkst. eurų preliminariai. Žinoma, priklausomai nuo migrantų skaičiaus, kurie pakliūtų į apmokomųjų grupę, suma gali koreguotis“, – kalbėjo jis.

Planuojama, kad lėšų užteks iki metų pabaigos.

Tai yra išlaidos, kurios yra patirtos dėl nelegalių migrantų apgyvendinimo ir jų poreikių tenkinimo.

Iš valstybės rezervo dar 104,3 tūkst. eurų skirti savivaldybėms dėl migrantų sukeliamų išlaidų, darbo užmokesčio darbuotojams.

„Tai yra išlaidos, kurios yra patirtos dėl nelegalių migrantų apgyvendinimo ir jų poreikių tenkinimo“, – kalbėjo viceministras.

G. Norkūno duomenimis, tai jau penktasis sprendimas dėl išlaidų kompensavimo savivaldybėms, iš viso su šiuo sprendimu joms paskirstyta kiek daugiau nei pusė milijonų eurų.

Pasak jo, po šių sprendimų valstybės rezerve liks apie 100 tūkst. eurų.

Dar 241,1 tūkst. eurų iš Vyriausybės rezervo skirti padengti COVID-19 padarinių šalinimo išlaidoms.

„Iš viso COVID priemonėms yra faktiškai Vyriausybės nutarimais skirta beveik pusė milijardo eurų“, – sakė G. Norkūnas.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako. Migracijos departamento duomenimis, apie 100 žmonių grąžinta į kilmės šalis.

Lietuva kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Ministrė penktadienį migrantų atkėlimo į Kybartus klausimą aptarė su Vilkaviškio rajono meru Algirdu Neiberka, Kybartų bendruomenės atstovais.

„Iš mūsų bus užtikrintos papildomos policijos ir kitos pajėgos tam, kad bendruomenė jaustųsi saugiai ir neturėtų jokių abejonių dėl to, kad yra nesaugu“, – penktadienį po susitikimo žurnalistams sakė ministrė.

Ji patikino, kad uždaromuose pataisos namuose apgyvendinti migrantai teritorijos palikti negalės.

„Tie asmenys negalės išeiti iš šito objekto, kol bus nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai ir bus atliekamos visos grąžinimo procedūros“, – teigė A. Bilotaitė.

Anot jos, uždaromi pataisos namai, kai juose bus apgyvendinti migrantai, bus sustiprinto saugumo objektas.

Tie asmenys negalės išeiti iš šito objekto, kol bus nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai ir bus atliekamos visos grąžinimo procedūros.

Ministrė taip pat sakė, kad pataisos namų darbuotojams bus siūloma įsidarbinti vidaus reikalų sistemoje ir išlaikyti darbo vietą Kybartuose.

„Tie žmonės, kurie šiuo metu dirba pataisos namuose, galės pereiti į mūsų sistemą, nes aptarnaujant šitą mūsų naują mega užsieniečių registracijos centro padalinį tikrai reikės daug pajėgų“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

„Manau, kad tikrai nuraminome žmones, kurie nerimavo dėl savo ateities, nes darbo vietos bus išlaikytos“, – pridūrė ji.

Valdžiai – kritika dėl komunikacijos

Kybartų bendruomenė piktinasi, kad valdžia nebendravo pirmiausia būtent nei su ja, nei su savivaldos atstovais.

„Savivalda turėtų vieną pirmųjų būti informuota dėl Kybartų pataisos namų statuso panaikinimo, dėl migrantų atkėlimo. Buvo staigmena, kai gavau tą informaciją, ir pirmiausia iš žiniasklaidos gavau tą informaciją, tai turėtų būti iš ministerijos“, – žurnalistams sakė Vilkaviškio rajono meras A. Neiberka.

Jis teigė, kad daugiausia žmonės nerimavo dėl saugumo, kadangi mieste nėra ir policijos nuovados.

Buvo staigmena, kai gavau tą informaciją, ir pirmiausia iš žiniasklaidos gavau tą informaciją, tai turėtų būti iš ministerijos.

„Anksčiau buvo nuovada Kybartuose ir pas mus didėja romų tautybės žmonių skaičius, mes prašėme užtikrinti saugumą ten gyvenančių žmonių“, – teigė rajono vadovas.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas sako, kad gyventojai labiausiai nerimavo dėl to, kad migrantai galės laisvai vaikščioti po miestą.

„Pagrindinės emocijos buvo gal dėl to, kad žmonės bijojo to vaikščiojančio kontingento, kurį mes turime, tai dar papildomai nenori turėti“, – kalbėjo seniūnas.

„Ir mums rūpėjo skirtumas tarp kalėjimo apsaugos ir statuso šitos įstaigos. Mes šiandien išgirdome raminančias žinias, kad tai bus saugi ir ilgalaikė įstaiga“, – pridūrė jis.

Rugpjūčio pabaigoje pranešta, kad netrukus planuojama uždaryti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių.

Meras tuomet teigė, kad Kybartų pataisos namai yra vienas iš didžiausių darbdavių, ten dirba daugiau kaip 170 vietos gyventojų, be to, veikia suaugusiųjų mokymo centras, Marijampolės profesinio rengimo centras.

Šią savaitę Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos patvirtinto neteisėtų migrantų perkėlimo į buvusius Kybartų pataisos namus veiksmų planą. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, šis procesas turėtų užtrukti nuo vieno iki pusantro mėnesio.

Į uždarymui ruošiamus Kybartų pataisos namus apie 800 migrantų šaltuoju laikotarpiu bus perkelti iš palapinių Rūdninkų poligone.

Ministrės teigimu, jau šį mėnesį visi nelegalūs migrantai iš laikino apgyvendinimo vietų bus perkelti į tinkamai įrengtas patalpas.

„Per šį mėnesį mes įsipareigojame visus neteisėtus migrantus, kurie šiuo metu yra apgyvendinti pasienio užkardose, savivaldybių patalpose, jie bus tam tikrais etapais iškeldinti į šiltas patalpas arba į apšiltintus modulinius namelius, kuriuose taip pat bus užtikrinimas šildymas“, – ketvirtadienį Medininkuose surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrės teigimu, šiuo metu laikino apgyvendinimo vietose gyvena maždaug 1400 nelegalių migrantų. Pasak jos, nuo šiol pažeidžiamų grupių apgyvendinimu rūpinsis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o už visų kitų asmenų apgyvendinimą bus atsakingas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pavaldume esantis Užsieniečių registracijos centras

Kaip aiškino A. Bilotaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šeimas su mažamečiais vaikais, neįgaliuosius ir nėščiąsias turėtų apgyvendinti dviejose vietose – Rukloje esančiame pabėgėlių priėmimo centre bei Vilniaus Naujininkų rajone esančiuose laikino apgyvendinimo namuose, kuriuose turėtų tilpti iki 900 asmenų.

Užsieniečių registracijos centras rūpinsis mažiau pažeidžiamomis grupėmis. Medininkuose, kur šiuo metu apgyvendinta 600 asmenų, planuojama iš viso įkurdinti 800 migrantų. Taip pat Centras rūpinsis migrantų apgyvendinimu Pabradės užsieniečių registracijos centre. O jaunesnio amžiaus vyrus, siekiant užtikrinti saugumą, ketinama įkurdinti uždaromų Kybartų pataisos namų patalpose. Rūdninkų laikino apgyvendinimo vieta bus pertvarkoma, ten ketinama statyti modulinius namelius.

„Prieš 24 valandas buvo ruošiamasi, dabar jau nebe“, – sakė meras Andrius Bautronis.

„Kadangi Raseiniai yra pats demokratiškiausias rajonas, jokių veiksmų neatlieka be bendruomenės pritarimo šiais metais, todėl mes paklausėme bendruomenės“, – kalbėjo jis.

Pasak mero, į miestelyje esančią neveikiančią ugdymo įstaigą svarstyta perkelti šeimas su vaikas.

Bendruomenė pasakė „ne“ ir mes to klausimo daugiau negvildename.

„Bendruomenė pasakė „ne“ ir mes to klausimo daugiau negvildename“, – teigė A. Bautronis.

Kitų apgyvendinimo vietų migrantams rajone šiuo metu nėra planuojama.

Raseinių rajone apgyvendinami Lietuvos kariams talkinę afganistaniečiai – iš viso planuojama ten laikinai perkelti 176 žmones.

Lietuva, kaip ir Lenkija bei Latvija pastaruoju metu susiduria su keliasdešimčia kartų išaugusiais migracijos srautais. Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko 4,1 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.