Vidaus reikalų ministerija (VRM), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) sako pastaruoju metu sulaukiantys daug gyventojų skambučių, ką reikėtų daryti kilus karinei ar kitai grėsmei. 

„Gyventojams kyla nemažai klausimų, tie klausimai, matyt, yra logiški ir pagrįsti, karą Ukrainoje visi stebime, žmonės bando rasti atsakymus ir Lietuvoje, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Bet noriu pasakyti, kad tokios grėsmės Lietuvoje nėra, todėl mūsų prašymas – išlikti ramiems, valstybės institucijos savo funkcijas atlieka“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Anot jo, Lietuvoje galioja dar liepą paskelbta ekstremali situacija dėl išaugusios migracijos iš Baltarusijos, o dėl įvykių Ukrainoje paskelbta ir nepaprastoji padėtis, bet šios padėties įvedimas pirmiausia susijęs su pasienio ir kai kurių objektų apsauga, institucijos šiuo metu yra budresnės, pasirengusios koordinuoti veiksmus.

„Klausimų sulaukiame iš gyventojų įvairių, vienas jų – dėl slėptuvių. Mes jas vadiname kolektyvinės apsaugos statiniais (...). Gyventojai turi pasitikėti valstybės institucijomis, pasikliauti mūsų kompetencijomis, veiksmais, atsakingų institucijų pareigūnų veiksmais“, – ragino jis.

PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas sako suprantantis, kad emocijų dėl karo Ukrainoje kyla, tačiau taip pat ragino gyventojus nepanikuoti ir „nesivadovauti perdėtomis emocijomis“, pabrėždamas, kad jokios pagrįstos informacijos apie grėsmę Lietuvoje nėra.

„Puikiai suprantame, kad visuomenė stebi įvykius Ukrainoje, jiems kyla emocijos. Mes, siekiant gyventojams patarti, padėti, siūlome, gink. Dieve, jei atsitiks toks atvejis (...), naudotis priedangos priemonėmis“ , – teigė M. Kanapickas.

Pasak jo, priedanga gali būti bet kuri įprasta patalpa.

„Kalbu apie požeminius garažų masyvus, požeminius parkingus, apie požemines perėjas, atskirais atvejais – netgi ir melioracijos griovius“, – tvirtino PAGD atstovas.

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad visa informaciją gyventojams kilus pavojui būtų pateikiama specialiais įspėjamaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, per LRT radiją bei televiziją, veiktų perspėjimo sirenos. Tam tikrais atvejais, jei kiltų grėsmė likti savo gyvenamosiose vietose, gyventojai surastų prieglobstį vadinamuosiuose kolektyvinės apsaugos statiniuose. Jų Lietuvoje yra apie du tūkstančius.

„Kolektyvinės apsaugos statiniai – mes juos suprantame kaip masinio susibūrimo žmonių vietos, kurios naudojamos įprastame gyvenime kaip koncertų, parodų arenos, sporto salės, mokyklos, darželiai ir panašiai“, – kalbėjo M. Kanapickas.

„Jos skirtos gyventojams sulaukti pagalbos, palikus savo įprastą gyvenamąją aplinką, laikinai sulaukti pagalbos tenkinant savo būtinuosius poreikius, sulaukti higienos paketo, būti pamaitintam sočiai, aprengtam ir panašiai“, – kalbėjo jis.

Rusijos kariuomenė praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusijos pajėgos apsupo didžiuosius šalies miestus, skelbiama apie užimtą šalies pietuose esantį Chersoną, tačiau ukrainiečių pajėgos toliau intensyviai priešinasi puolimui.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.

„Iš pastarosios paros gaisrų analizės matome, kai tai, ko gera, nesusiję su kūrenimu, tai susiję su socialinėmis problemomis ir gyvenimo būdu. Jeigu kalbėti apie gaisro aplinkybes – koks pastatas, kas vyko iki gaisro ir kokie žmonės ten buvo, tai, mūsų nuomone, toks įvykis negalėjo atsitikti, nes tai nebuvo gyvenamosios paskirties pastatas, atitinkamas žmonių gyvenimo būdas“, – BNS antradienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Ukmergės rajone, Antakalnio kaime, per gaisrą buvusių dirbtuvių pastate žuvo trys žmonės, dar vienas stipriai apdegė.

„Faktas tas, kad išvakarėse buvo trikdoma viešoji tvarka, pirminiais duomenimis mūsų duomenimis, ten ir policija buvo atvykusi“, – teigė M. Kanapickas.

Tai, ko gera, nesusiję su kūrenimu, tai susiję su socialinėmis problemomis ir gyvenimo būdu.

Pasak jo, kaimo vietovės labai išsiskiria žmonių žūtimis. Sausį-lapkritį miestuose žuvo 22 žmonės (31 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 49 (69 proc.).

„Jeigu žmonės girtauja, tarp girtaujančių pasitaiko ir fizinę negalią turinčių žmonių, klausimas – kaip tie neįgalūs žmonės atsiduria tokioje aplinkoje? Juk jie turi būti prižiūrimi? Yra socialinės paslaugos sritis, turi būti rūpinamasi tokiais žmonėmis. Natūralus klausimas, kaip tas žmogus būna vienas be priežiūros?“, – teigė M. Kanapickas.

Jis sako, kad ugniagesiai savivaldos atstovų, socialinių darbuotojų ne kartą prašė pastebėjus vienišus, neįgalius asmenis, juos informuoti.

„Mes rasim laiko, nuvažiuosim ten ir įrengsim dūmų detektorių“, – sakė PAGD atstovas. 

Pirmadienio paryčiais, apie 5.19 val., Kėdainių rajone, Petkūnų kaime, užgesinus gaisrą gyvenamajame name, gaisravietėje rastas mirusios, galbūt 89 metų moters apdegęs kūnas.

Antradienio naktį, apie 1.47 val., Kauno rajone, Garliavoje, užgesinus gaisrą name, gaisravietėje rastas apdegęs mirusio 53 metų vyro kūnas.

Daugiausia nuskendusiųjų, kaip rodo ugniagesių statistika, šių metų vasarą buvo Kauno (9 gyventojai), Vilniaus (8), Panevėžio (5), Alytaus (4) ir Marijampolės (4) apskrityse.

Šiemet ugniagesiai ištraukė 69 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 92), iš jų 7 vaikus. Ugniagesiai šiais metais išgelbėjo 24 skendusiųjų gyvybes.

„Labai norėtųsi, kad žmonės prie vandens elgtųsi taip, kad niekam netektų jų gelbėti. Daug nelaimių pavyktų išvengti, jei kiekvienas iš mūsų, laiką leisdamas prie upės ar ežero, nepamirštų saugumo, pilietiškumo ir geranoriškumo. Tai yra laiku perspėtų neblaivius, rizikuoti linkusius poilsiautojus, atkreiptų tėvų dėmesį į be priežiūros vandenyje ar pakrantėje paliktus vaikus, - sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas, Mindaugas Kanapickas. – Yra tekę matyti, kaip skaudžiai netektį išgyveno mama, kuri maudydamasi kartu su vaiku dėl stiprios srovės nespėjo sučiupti jo už rankos… Iš tiesų tik atsargus ir atsakingas elgesys vandenyje gali padėti išvengti daug skaudžių netekčių”.

Šį, paskutinį liepos savaitgalį, meteorologai žada šiltus orus, todėl šalies gyventojų, jį praleisiančių prie vandens telkinių ar jūros, ugniagesiai gelbėtojai prašo pasirūpinti savo ir kitų saugumu.

Ypač gerai šios prevencinės priemonės svarbą suvokia tie, kurie vienu stogu dalijasi su nedaug kaimynų: mažų daugiabučių, kotedžų gyventojai bei namo dalies savininkai.

Gegužės mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, jau įrengtus dūmų detektorius savo būstuose dažniau nurodė 36-45 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai bei jau minėti mažabučių namų gyventojai.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kanapicko, džiugina ne tik augantis įsirengusiųjų dūmų detektorių skaičius, bet ir aukštas gyventojų sąmoningumas: „Žmonės vis geriau supranta prevencijos svarbą ir savo pačių atsakomybę. Matome, kad inicijuota akcija „Gyvenkime saugiai“ jau duoda konkrečių rezultatų - būstų, turinčių įrengtus dūmų detektorius, skaičius pastebimai auga, be to, besikeičiantis gyventojų požiūris leidžia tikėtis, kad panašios tendencijos išliks ir ateityje“.

Tyrimo duomenimis, tik 28 proc. dūmų detektorių neturinčių gyventojų netiki jo nauda, kiti gi nurodė neturėję tam laiko, nežinantys, kaip įsirengti ir pan. Tokiems žmonėms ugniagesiai gelbėtojai pasirengę padėti. Nuo šios iniciatyvos pradžios pareigūnai jau aplankė daugiau kaip 57 tūkst. namų ūkių visoje Lietuvoje. Pasak M. Kanapicko, tokių apsilankymų tikslas - ne bausti ir kontroliuoti, o padėti, patarti žmonėms, kaip geriau apsisaugoti nuo galimų pavojų.

Kaip rodo tyrimas, nepaisant augančio sąmoningumo, pakalbėti ugniagesiams su gyventojais dar yra apie ką - net 74 proc. turinčiųjų detektorius jų niekada netvarkė (nevalė dulkių, nekeitė baterijų ir pan.). Šis elektroninis sargas nuo ugnies nėra reiklus, tačiau, kaip ir bet kokiam įrenginiui, jam retkarčiais reikia šeimininkų dėmesio.