Iš teismo išėjo apie 20 kaltinamųjų. Tarp jų – Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, Andrejus Lobovas, Adelina Sabaliauskaitė ir kiti.

„Mes išeinam“, – pareiškė A. Kandrotas, kai kiti teisėjai paskelbė nutartį, jog kaltinamųjų pareiškimas dėl nušalinimo atmetamas kaip nepagrįstas ir M. Striaukas nebus nušalintas nuo bylos nagrinėjimo. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„Nors kaltinimasis pareiškė nušalinimą, tačiau nenurodė įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių teisėjas turi būti nušalinamas, taip pat nenurodė ir įstatyme numatytų motyvų“, – sakė teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.

Jis sakė, kad 2020-aisiais dėl M. Striauko reputacijos nepriekaištingumo pasisakė Teisėjų taryba ir jam leista vykdyti pareigas.

Išgirdę pastarąją frazę, kai kurie kaltinamieji ėmė juoktis ir netrukus pasišalino iš salės.

„Negalima to daryti, kartoju, negalima to daryti“, – įspėjo teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis. Jis įspėjo, kad kaltinamiesiems gali būti taikoma atsakomybė už tokį elgesį.

Parodom vienybę, ar neparodom?

„Parodom vienybę, ar neparodom?“, – į kitus kaltinamuosius kreipėsi A. Kandrotas.

Pasišalinus kaltinamiesiems, dabar teismas iš naujo nustato kaltinamųjų asmenybes. Prisistatydami teismui, kai kurie kaltinamieji nurodo anksčiau ne kartą buvo teisti.

Teismo salėje ir pastato prieigose tvarką prižiūri policijos pareigūnai.

Pirmajame bylos posėdyje, vykusiame balandžio 26 dieną, M. Striauko nušalinimo paprašė daugiau nei 50 kaltinamųjų.

Tada nušalinimo pareiškimą pirmasis išdėstė kaltinamasis A. Kandrotas, jam pritarė kitas kaltinamasis A. Lobovas, o vėliau prie jų prisijungė visi kiti kaltinamieji. Teismui yra perduoti 87 asmenys, dėl įvairių priežasčių tada į teismą neatvyko 16 kaltinamųjų.

Nušalinimo pareiškimą A. Kandrotas motyvavo tuo, kad 2020 metų gegužės 20 dieną teisėjas buvo sulaikytas neblaivus, tačiau išsaugojo darbą.

„Aš nesutinku, kad mane teistų alkoholį vartojantis žmogus, kitų prašau palaikyti mano poziciją, o teisėjui nusišalinti“, – per posėdį tada sakė A. Kandrotas.

Prieš keletą metų automobilį vairavusiam ir sustabdytam teisėjui M. Striaukui policija nustatė 0,61 promilės girtumą. Po šio įvykio prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti M. Striauką iš teisėjo pareigų.

Teisėjų tarybos posėdyje M. Striaukas sulaukė palaikymo, o daugelis narių išreiškė abejones, kad jo atleidimas būtų per griežta ir per ankstyva sankcija. Teisėjui tuomet buvo skirtas griežtas papeikimas.

Šioje byloje per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių, 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais, daugiausiai – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Bendra fizinių asmenų ir institucijų ieškinių suma siekiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo siekia beveik 120 tūkst. eurų.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

Nušalinimo pareiškimą pirmasis išdėstė kaltinamasis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, jam pritarė kitas kaltinamasis Andrejus Lobovas, o vėliau prie jų prisijungė visi kiti kaltinamieji. Teismui yra perduoti 87 asmenys, dėl įvairių priežasčių neatvyko 16 kaltinamųjų.

„Prašau nušalinti teisėją Mindaugą Striauką, nes byla sulaukė ypatingo dėmesio ir tarptautiniu mastu. 2020 metų gegužės 20 dieną teisėjas buvo sulaikytas neblaivus, jis mįslingomis aplinkybėmis išsaugojo darbą. Kad nedaryti gėdos teismams ir Lietuvai, prašome nusišalinti. Aš nesutinku, kad mane teistų alkoholį vartojantis žmogus, kitų prašau palaikyti mano poziciją, o teisėjui nusišalinti“, – per posėdį sakė A. Kandrotas.

2020 metų gegužės 20 dieną teisėjas buvo sulaikytas neblaivus, jis mįslingomis aplinkybėmis išsaugojo darbą.

Prieš keletą metų automobilį vairavusiam ir sustabdytam teisėjui M. Striaukui policija nustatė 0,61 promilės girtumą. Po šio įvykio prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti M. Striauką iš teisėjo pareigų.

Teisėjų tarybos posėdyje M. Striaukas sulaukė ir palaikymo, o daugelis narių išreiškė abejones, kad jo atleidimas būtų per griežta ir per ankstyva sankcija. Teisėjui buvo skirtas griežtas papeikimas.

Dauguma kaltinamųjų advokatų pritarė savo klientų pareikštam nušalinimui teisėjui, advokatai sakė, kad privalo palaikyti savo ginamuosius.

Prokuroras Romualdas Betingis sakė, kad nušalinimas yra nepagrįstas ir prašė teismo jį atmesti.

Nušalinimą savo advokatui Antonui Kviatkovskiui pareiškė kaltinamasis Arnoldas Kriskis. Kaltinamasis piktinosi, kad gynėjas nepalaiko jo pozicijos dėl nušalinimo teisėjui. Vėliau, kai teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis pasiteiravo advokato nuomonės dėl pareikšto nušalinimo, jis tuomet pareiškė, kad jau palaiko savo klientą.

„Aš palaikau savo ginamąjį“, –  sakė advokatas.

Nutartis dėl teisėjui ir advokatui pareikšto nušalinimo bus skelbiama gegužės 17 dieną.

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį surengė pirmąjį posėdį nagrinėjant 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą, joje kaltinami 87 asmenys.

Per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių,  27 asmenys pripažinti nukentėjusiais, daugiausiai – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Bendra fizinių asmenų ir institucijų ieškinių suma siekiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo siekia beveik 120 tūkst. eurų.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, o riaušių metu asmenys smurtavo, niokojo turtą, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

Teisėjas į darbą grįš penktadienį, BNS informavo Vilniaus apylinkės teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Dekretą dėl M. Striauko teisėjo įgaliojimų atnaujinimo prezidentas pasirašė trečiadienį, pranešė Prezidentūra.

Tuo pačiu jos pranešime pabrėžiama, jog G. Nausėda „laikosi nuomonės, kad Teisėjų tarybos sprendimas nepatarti dėl jo atleidimo pažeminus teisėjo vardą neprisideda prie aukščiausių etikos standartų įgyvendinimo teisėjų bendruomenėje bei visuomenės pasitikėjimo teismais didinimo“.

„Turi būti imamasi visų teisėtų priemonių, kad teisėjai, kurių poelgiai nedera su garbingu teisėjo vardu, nebebūtų teisėjų bendruomenės nariais“, – cituojamas prezidentas.

M. Striaukas neblaivus prie automobilio vairo sustabdytas gegužės 19-osios rytą, apie 7.40 val., Vilniuje.

Tuomet jam nustatytas 0,61 promilės girtumas. Policijos teigimu, teisėjas nepadarė jokio pažeidimo, tiesiog buvo sustabdytas patikrinti.

Turi būti imamasi visų teisėtų priemonių, kad teisėjai, kurių poelgiai nedera su garbingu teisėjo vardu, nebebūtų teisėjų bendruomenės nariais.

Po šio įvykio prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti M. Striauką iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, tačiau taryba nepritarė atleidimui.

Prezidentūros teigimu, jei nėra šios teismų savivaldos institucijos patarimo, valstybės vadovas  negali priimti sprendimo dėl teisėjo paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų.

„Atsižvelgdamas į itin žemą visuomenės pasitikėjimą teismais, raginu teisėjų savivaldos institucijas iš esmės įvertinti, ar teisėjų bendruomenės nariams taikomi etikos standartai atitinka visuomenės lūkesčius, ir ar jie prisideda prie visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisingumu valstybėje stiprinimo“, – ketvirtadienio pranešime teigia G. Nausėda.

Pats M. Striaukas savo poelgį yra įvertinęs kaip vienkartinę klaidą, jis sakė galintis dirbti teisėju.

„Teismas daro išvadą, kad teisėjo M. Striauko padaryti pažeidimai yra vienkartinio pobūdžio, teisėjas anksčiau drausmine tvarka nėra nubaustas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad teisėjas turėjo ilgametę 15 metų teisėjo darbo patirtį, jo profesiniai gebėjimai ir asmeninės savybės vertinami tiktai teigiamai“, – pranešė garbės teismo narė, žurnalistė Rita Miliūtė.

„Teisėjas visiškai pripažino nederamą elgesį, savikritiškai vertina savo veiksmus, supranta savo poelgio neigiamą pobūdį, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, išgyvena ir atsiprašo“, – sakoma teismo nutartyje. 

Taip pat pažymėta, kad Teisėjų garbės teismas neturi pagrindo manyti, kad M. Striaukas yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. 

Po nuosprendžio paskelbimo R. Miliūtė teigė, kad priimant sprendimą apsvarstytos įvairios nuobaudos galimybės, ne visi nariai turėjo vienodą nuomonę, tačiau galutinis sprendimas yra bendra teismo pozicija.

„Tai yra viena iš griežtesnių priemonių. Teismas atsižvelgė į įvairias aplinkybes, ne tik į vieną galimybę“, – žurnalistams sakė ji.

Teisėjas visiškai pripažino nederamą elgesį, savikritiškai vertina savo veiksmus, supranta savo poelgio neigiamą pobūdį, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, išgyvena ir atsiprašo.

Teisėjas M. Striaukas žurnalistams teigė, kad buvo susitaikęs su bet kokiu teismo sprendimu, tačiau pabrėžė, kad sprendimą dėl jo ateities dar turės priimti Teisėjų taryba.

„Šiandieninis sprendimas dar nereiškia, kad aš lieku teisėjo pareigose. Dar spręs Teisėjų taryba ir šiandien dienai aš išgirdau tik tai, kad kažkas išgirdo, jog yra žmonės, yra teisėjai ir yra daugelis aplinkybių, daugelis savybių, daugelis dalykų, į kuriuos tikrai reikėtų atsižvelgti, nepaisant to, kad aš pripažįstu, jog padariau tikrai šiurkštų teisės pažeidimą, tačiau tai nėra nusikaltimas, nėra pažeidimas baudžiamąja prasme“, – sakė teisėjas.

„Įkvėptas kolegų noriu pasakyti, kad tikėkimės, jog praktika keisis“, – pridūrė jis.

„Aš tikrai buvau susitaikęs su bet kokiomis pasekmėmis ir dabar jų laukiu, kokios jos bebūtų, tačiau tikrai susilaukiau labai didelio kolegų palaikymo ir noro išklausyti, suprasti, kad mes, teisėjai, kaip žmonės taip pat esam labai skriaudžiami“, – teigė M. Striaukas.

Kalbėdamas apie jam skirtą drausminę nuobaudą, jis sakė, kad ši turės dideles pasekmes, jei jis ir toliau tęs teisėjo darbą.

„Ne pati griežčiausia, bet antra pagal griežtumą ir ji sukelia dideles pasekmes man (...) Tai reiškia, kad aš negaliu nei daryti karjeros, o bet koks net minimalus drausmės pažeidimas reikš mano atleidimą“, – kalbėjo M. Striaukas.

Taip pat jis teigė neketinantis skųsti šio sprendimo, tačiau pažymėjo, kad per dešimt dienų Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skundus gali pateikti tiek Vilniaus apylinkės teismo administracija, tiek Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

M. Striaukas policijos neblaivus prie automobilio vairo sustabdytas gegužės 19-osios rytą, apie 7.40 val., Vilniuje.

Tuomet jam nustatytas 0,61 promilės girtumas. Policijos teigimu, teisėjas nepadarė jokio pažeidimo, tiesiog buvo sustabdytas patikrinti.

Po šio įvykio prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti M. Striauką iš teisėjo pareigų, tačiau taryba atidėjo šį klausimą, kol bus gautas Teisėjų garbės teismo sprendimas šiuo klausimu.

Teisėjų tarybos posėdyje M. Striaukas sulaukė ir palaikymo, o daugelis narių išreiškė abejones, kad jo atleidimas būtų per griežta ir per ankstyva sankcija.

M. Striaukas tiek Teisėjų taryboje, tiek Teisėjų garbės teisme neneigė vartojęs alkoholį išvakarėse. Savo kaltę jis visiškai pripažino, gailėjosi ir ne kartą sakė prisiimantis visą atsakomybę už savo poelgį bei suvokiantis, kad atsakomybė gali būti ir griežčiausia, tai yra – atleidimas iš pareigų.

„Per tą ilgą laiką sulaukiau tikrai daug palaikymo, kurio nesitikėjau (...) Visi mane skatino pasakyti tai, ką aš noriu pasakyti, kad galbūt mano precedentas sukurs tą faktą, prasidės ta misija, kuri, mano manymu, yra tikrai privaloma demokratinėje visuomenėje – tai, kad nevienareikšmiai, ne emocijų, ne keršto motyvų skatinamas turėtų būti teisėjo atleidimas iš darbo“, – sakė teisėjas.

Jis pabrėžė, kad užsienio šalių praktikoje, nusižengimą padariusiam teisėjui pirmiausia suteikiama teisė atsistatydinti, o jis tokios galimybės neturėjo.

„Aš iš karto buvau pasmerktas tai procedūrai, kuri, atkreipiu dėmesio, anksčiau būdavo daug paprastesnė, tokios bylos nepasiekdavo jūsų teismo. Dabar aš esu įveltas į tą malūną daug ilgesniam laikui“, – teigė M. Striaukas.

„Neatėjau čia nei dejuoti, nei pasakyti apie tai, kad pusantro mėnesio esu beviltiškoje padėtyje, neturiu išeities, negaliu žmogiškai gyventi, ieškoti darbo, gauti pajamų savo šeimai. Aš atėjau pasakyti tiesiai šviesiai į akis, kad tikrai suprantu savo klaidą“, – kalbėjo teisėjas.

Jis sakė ne kartą analizavęs, kodėl tąryt išvažiavo į darbą, ir supratęs, kad tai atsitiko „dėl neapdairumo, nerūpestingumo, bet tuo pačiu ir dėl pareigos“.

„Atsikėlęs rytą, galėjau nevažiuoti į darbą, buvo karantinas, nuotolinis darbo būdas, metodai. Žinojau, kad tą dieną turėjau bylą, kuri man neįvyks (...) vis tiek iš tos pačios pareigo, važiavau į darbą“, – pasakojo M. Striaukas.

Duodamas parodymus garbės teismui, jis pabrėžė, kad už du padarytus pažeidimus – vairavimą išgėrus ir už tai, kad nebuvo užsisegęs saugos diržo – jam skirtos minimalios nuobaudos, tačiau sankcijos, kurios jam gresia kaip teisėjui, yra lygiai tokios pačios, kaip ir už bet kokį kitą, net ir daug šiurkštesnį nusižengimą.

„Dėl to, kad esu teisėjas, dėl to, kad įstatymai suteikia tam tikras išskirtines privilegijas, reikalavimus, šiandien aš patiriu tas pasekmes, kurios tikrai yra nelengvos“, – sakė jis.

„Kur yra ta riba, aš netgi būdamas teisėju, žinodamas teisines normas, šiandien negaliu atsakyti“, – svarstė teisėjas.

Jis priminė ir anksčiau generaliniam prokurorui Dariui Valiui nutikusį įvykį, kai šis blaivus vairuodamas automobilį partrenkė per perėją ėjusią moterį, tačiau galėjo tęsti pareigas.

Paklaustas apie tai, ar psichologiškai alinantis teisėjo darbas prisidėjo prie šios situacijos, M. Striaukas pripažino, kad darbe stresą jis valdė puikiai, tačiau namuose nesugebėjo to visuomet padaryti.

„Tikrai nemeluosiu, teisėjo darbas nėra lengvas (...) niekas neįvertina to, kokį mes palikimą, nuosėdas kaupiame savyje ir kaip kartais tai persiduoda mūsų artimiesiems ir šeimai“, – sakė jis.

„Tikrai to streso yra labai daug, ne tiek dėl darbo, aš tą stresą valdžiau, bet šiandien suprantu, kad aš šiek tiek to streso nevaldžiau šeimoje. Vėlgi mano toks buvo įsitikinimas, kad mano pareigos mane įpareigoja elgtis taip, kad asmeniškumai nebūtų painiojami su darbu, ir darbe man sekėsi (...) Šiandien, neslėpsiu, buvau ir psichologinės pagalbos, ir buvo man aiškiai pasakyta, kad tai, kas vyko su tavimi iki šiol, buvo labai negerai ir reikia tą pripažinti, išsakyti“, – pripažino teisėjas.

Jis taip pat pabrėžė, kad teisėjams nėra jokios galimybės gauti psichologinę pagalbą.

„Tas spaudimas, ta atsakomybė ir neturėjimas, kam viso to pasakyti. Jeigu tu esi kolegiškas, turi kolegą, tarpusavyje šnekat, bet negali nei skųstis šeimoje, pasakyti pažįstamiems ar draugams, nei galų gale administracijai pasakyti ir tikrai tos psichologinės pagalbos nėra“, – sakė M. Striaukas.

M. Striaukas pripažino gegužės 18-osios vakarą su bičiuliu išgėręs du stiklus alaus ir sakė vėliau pakalbėjęs su sodyboje dėl karantino esančia žmona bei su ja apsipykęs. Analizuodamas šį pokalbį jis teigė išgėręs dar 100 ar 200 gramų stipraus alkoholio.

Gegužės 19 dienos rytą, apie 7.40 val., jis prie automobilio vairo buvo sustabdytas netoli savo namų, policijos pareigūnai alkoholio tikrintuvu jam nustatė 0,61 promilės girtumą.

Po šio įvykio prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti M. Striauką iš teisėjo pareigų, tačiau taryba atidėjo šį klausimą, kol bus gautas Teisėjų garbės teismo sprendimas šiuo klausimu.

Į Teisėjų garbės teismą kreipėsi Teisėjų etikos ir drausmės komisija, ji pripažino, kad M. Striaukas savo elgesiu pažemino teisėjo vardą.

Savo kaltę teisėjas visiškai pripažįsta, gailisi ir ne kartą sakė prisiimantis visą atsakomybę už savo poelgį bei suvokiantis, kad atsakomybė gali būti ir pati griežčiausia, tai yra – atleidimas iš pareigų.

Teisėjų garbės teismas savo sprendimą dėl M. Striaukui iškeltos drausmės bylos preliminariai žada skelbti liepos 17 dieną.

Į Teisėjų garbės teismą ketvirtadienį kreipėsi Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kuri savo posėdyje pripažino, kad M. Striaukas savo elgesiu pažemino teisėjo vardą.

Teisėjų taryboje svarstant klausimą dėl patarimo prezidentui, daugelis narių išreiškė palaikymą M. Striaukui ir teigė, kad jo atleidimas būtų per griežta ir per ankstyva sankcija.

Tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas priminė, kad „esame ne tik Teisėjų tarybos nariai, bet ir teisėjai“ ir pabrėžė, kad kiekvienos bylos atveju reikia įvertinti ne tik faktines bylos aplinkybes, bet ir nusikaltusiojo asmenybę.

Tai tikrai tas atvejis, kai mums reikia, turbūt, sustoti ir įsivertinti. Ši klaida tikrai negalėtų nubraukti 20 metų darbo.

Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė teigė, kad praeityje yra buvę atvejų, kai neblaivūs prie vairo sugautiems teisėjams būdavo skiriamos švelnesnės nuobaudos.

„Tai tikrai tas atvejis, kai mums reikia, turbūt, sustoti ir įsivertinti. Ši klaida tikrai negalėtų nubraukti 20 metų darbo“, –  sakė ji.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Bartkus pabrėžė, kad M. Striaukas yra „vienas stipriausių baudžiamosios teisės specialistų“.

„Mes negalime leisti, kad mūsų teismų sistema netektų tokio stipraus profesionalo“, – tvirtino A. Bartkus.

Palaikymą teisėjui išreiškė ir kiti Teisėjų tarybos nariai, o tarybos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Gadliauskas pasiūlė atidėti šio klausimo svarstymą iki tol, kol bus gautas Teisėjų garbės teismo sprendimas.

Šiam pasiūlymui pritarė 16 iš 20 posėdyje dalyvavusių narių.

Po posėdžio A. Valantinas teigė, kad Teisėjų taryba kreipsis į Teisėjų garbės teismą prašydami, kad šio klausimo svarstymas būtų paspartintas.

Tarybos posėdyje dalyvavęs M. Striaukas, susigraudinęs sakė atsiprašantis visų teisėjų ir prisiimantis visą atsakomybę už savo poelgį.

„Labai atsiprašau už tai, ką padariau jums, kiekvienam asmeniškai ir visai teismų sistemai. Dėl situacijos, prisiimu visą kaltę, prisiimu bet kokią atsakomybę, kuri manęs laukia ir suprantu, kad atsakomybė gali būti ir pati griežčiausia“, – sakė M. Striaukas.

Taip pat jis pripažino, prieš policijai jį sustabdant, vakare vartojęs alkoholį.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl M. Striauko atleidimo iš pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Pasak prezidento, teisėjų elgesiui turi būti keliami aukščiausi etikos standartai. Teisėjų reputacija privalo būti nepriekaištinga, dėl jų moralinių nuostatų negali kilti jokių abejonių.

„Šios abejonės menkina pasitikėjimą visa teismų sistema. Teismai turi veikti taip, kad visuomenė jais pasitikėtų“, – posėdyje sakė prezidento atstovė.

M. Striaukas policijos neblaivus prie automobilio vairo sustabdytas gegužės 19-osios rytą, apie 7.40 val., Vilniuje.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, automobilis „Škoda Superb“ sustabdytas Dzūkų gatvėje, jį vairavusiam M. Striaukui nustatytas 0,61 promilės girtumas.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė, kad teisėjas nepadarė jokio įvykio, tiesiog buvo sustabdytas patikrinti.

Šis teisėjas praėjusią savaitę policijos buvo sustabdytas neblaivus prie automobilio vairo.

Šalies vadovas taip pat sustabdė teisėjo M. Striauko įgaliojimus, kol bus priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų.

Pasak Prezidentūros, sprendimas kreiptis į Teisėjų tarybą buvo priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui pateikus duomenų, jog pradėta administracinio nusižengimo byla dėl asmens vairavimo apsvaigus alkoholiu.

Pasak prezidento, teisėjų elgesiui turi būti keliami aukščiausi etikos standartai. Teisėjų reputacija privalo būti nepriekaištinga, dėl jų moralinių nuostatų negali kilti jokių abejonių.

Šalies vadovo teigimu, visi teisėjai turi jausti atsakomybę už savo profesijos garbę ir prestižą, nes nuo to priklauso visuomenės pasitikėjimas teismais.

Pagal Konstituciją dėl teisėjų atleidimo prezidentui pataria Teisėjų taryba.

Vilniaus apylinkės teismo teisėjas M. Striaukas neblaivus prie vairo buvo sulaikytas praėjusį antradienį, apie 7.40 valandą, Vilniuje.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, automobilis „Škoda Superb“ buvo sustabdytas Dzūkų gatvėje, jį vairavusiam M. Striaukui nustatytas 0,61 promilės girtumas.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis trečiadienį BNS sakė, kad teisėjas nepadarė jokio įvykio, tiesiog buvo sustabdytas patikrinimui.

„Aš surašiau teikimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo. Tai yra, tai, ką teismo administracija galėjo padaryti“, – ketvirtadienį BNS sakė M. Kursevičius.

„O toliau, jau visi kiti klausimai susiję ne su teismo administracija, o su prezidento pozicija ir Teisėjų tarybos pozicija. Daugiau jau teismo kompetencijoje nėra jokių klausimų“, – pridūrė jis.

Nacionalinė teismų administracija ketvirtadienį pranešė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija M. Kursevičiaus prašymą ir gautą Policijos departamento medžiagą svarstys gegužės 28 dienos posėdyje.

Mes kolegos ne pirmi metai(...) sunku pasakyti, kaip čia taip atsitiko.

Teismo pirmininko teigimu, apie įvykį jį trečiadienį informavęs M. Striaukas savo kaltės neneigė.

„Teisėjas man vakar vakarop pranešė, apie ketvirtą valandą (...), bent jau pokalbio metu su manimi teisėjas neginčijo šito dalyko“, –  sakė M. Kursevičius.

„Suprantama, kad tai blogas poelgis, labai. Aš taip ir vertinu, kaip labai blogą poelgį“, – pabrėžė teismo pirmininkas.

Prie vairo neblaivų sustabdytą teisėją teismo pirmininkas sakė vertinantis tik teigiamai ir neturintis jam nusiskundimų nei kaip profesionalui, nei kaip asmenybei.

„Šiaip, teisėjas puikus, kaip teisėjas profesionalas. Kaip asmenybė, taip pat jokių niekad nusiskundimų nebuvo, visada vertinamas tik teigiamai buvo. Jokių net užuominų apie kažkokį piktnaudžiavimą alkoholiu niekada nėra buvę, nei iš kitų asmenų nėra gauta jokių skundų, kiek aš čia pirmininkauju“, – pasakojo M. Kursevičius

„Mes kolegos ne pirmi metai(...) sunku pasakyti, kaip čia taip atsitiko“, –  pridūrė jis.

Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas neblaivus prie vairo buvo sulaikytas antradienį, apie 7.40 valandą, Vilniuje.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, automobilis „Škoda Superb“ buvo sustabdytas Dzūkų gatvėje, jį vairavusiam M. Striaukui nustatytas 0,61 promilės girtumas.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis trečiadienį BNS sakė, kad teisėjas nepadarė jokio įvykio, tiesiog buvo sustabdytas patikrinimui.

„Buvo sustabdytas ir nustatytas girtumas. (...) Jokio įvykio nepadarė, tiesiog buvo sustabdytas“, – sakė jis.

Apie įvykį pirmas pranešęs portalas lrytas.lt nurodo, jog teisėjas sustabdytas antradienio rytą, jam nustatytas lengvas 0,61 prom. girtumas.