Akcijoje prie LGGRTC būstinės mokslininkai kiekvienas po penkias minutes skaitė ištraukas iš garsiosios Georg'o Orwell'o (Džordžo Orvelo) distopijos „1984“, taip atkreipdami dėmesį į, jų teigimu, centro vadovo Ado Jakubausko siekį varžyti žodžio ir mokslinių tyrimų laisvę.

Proteste dalyvavo ir pati istorikė M. Jurkutė, A. Jakubauskas tuo metu buvo išvykęs į centro padalinį Žirmūnuose.

Anot vieno akcijos iniciatorių, Vilniaus universiteto istoriko Tomo Vaisetos, akcijai G. Orwello kūrinys pasirinktas dėl to, kad jame aprašoma Teisybės ministerija, kuri iš tiesų „skleidžia melą ir perrašo istoriją“.

„Kovo 11 dieną šventėme nepriklausomos Lietuvos atkūrimą, kovo 12-ąją žmogus atleidžiamas už tai, kad jis išsako savo nuomonę – santūriai, pagrįstai, argumentuotai, be jokių ad hoc. Tai yra konstitucinės teisės žmogui išsakyti savo nuomonę pažeidimas, ko neturėtų būti laisvoje Lietuvoje. Yra ir daugiau problemų, pagrindinė – kad centre kyla pavojus, jog moksliniai tyrimai nebus atlikti laisvai ir kritiškai“, – BNS sakė T. Vaiseta.

Akcija surengta po kelių valandų, kai speciali darbo grupė pasiūlė Seimo valdybai kreiptis į parlamentą, kad šis įvertintų A. Jakubausko tinkamumą pareigoms.

Kovo 11 dieną šventėme nepriklausomos Lietuvos atkūrimą, kovo 12-ąją žmogus atleidžiamas už tai, kad jis išsako savo nuomonę – santūriai, pagrįstai, argumentuotai, be jokių ad hoc.

T. Vaiseta ir kiti akcijos dalyviai mano, kad A. Jakubauskas turėtų trauktis pats.

„Man asmeniškai atrodo, kad ši vadovybė, kuri yra, problemų nebesugebės išspręsti. Nes kiek dirbo centras, nebūdavo skandalų, darbuotojai nebuvo tarpusavy susipriešinę, dabar tas susipriešinimas atėjo, kai A. Jakubauskas atėjo vadovauti. Jei jis myli laisvą, nepriklausomą Lietuvą, manau, jis pats turėtų pasitraukti“, – teigė akcijos dalyvis.

Jo kolega iš istorijos fakulteto Nerijus Šepetys tvirtino, kad A. Jakubauskas pareigoms netinka ir dėl kompetencijos šioje srityje stokos. Jis ragino Seimą priimti „ryžtingą sprendimą“ pakeičiant centro direktorių, arba A. Jakubauskas turėtų pareigas palikti pats.

„Aš manau, kad jis seniai tą turėjo padaryti. Jis visiškai šioje srityje nesiorientuoja, nesigaudo, ir tai parodė. Aš manau, kad jis yra kažkuria prasme statytinis grupės žmonių, susijusių su strategine komunikacija, kurie jau seniai svajoja, kad Lietuvoje dalykai, susiję su istorija ir atmintimi, būtų kitaip tvarkomi – ne mokslinio tyrimo ir sklaidos būdu. Ši grupuotė sėkmingai čia įsitaisė ir kartu su direktoriumi čia tvarko reikalus“, – BNS teigė istorikas.

Jis sakė reiškiantis solidarumą M. Jurkutei ir kitiems centro darbuotojams, kurie kalba apie problemas centre.

Pati M. Jurkutė įsitikinusi, kad buvo atleista už kritiką centro vadovui, jog šis siekia politizuoti istorikų tyrimus. A. Jakubauskas neigia kaltinimus sakydamas, kad M. Jurkutė atleista ne už vadovybės kritiką, o dėl darbo pareigų pažeidimų, taip pakenkus Genocido centro reputacijai.

Anot A. Jakubausko, istorikė „viršydama savo kompetenciją ir įgaliojimus“, viešai neobjektyviai vertino Pasipriešinimo dalyvių teisių komisijos darbą ir „neturėdama jokio pavedimo ir neįgaliota teisės aktais savavališkai susipažino su asmens duomenų apsaugą turinčiais dokumentais bei viešai aptarinėjo jų turinį“

Manau, kad tokie sprendimai tikrai turėtų būti skundžiami ir nepaliekami. Planuoju tą daryti.

LGGRTC vadovas teigė, kad darbuotojai skirtas įspėjimas, tačiau jo ji nepaisė ir toliau „pakartotinai, tendencingai ir nepagrįstai viešai ir toliau teikė tiesos neatitinkančią ir visuomenę klaidinančią informaciją apie Centro veiklą“. A. Jakubauskas taip pat teigė, kad istorikė nepateikė naujų mokslinių darbų, istorinių šaltinių, naujų faktų, neteikė jokių tarnybinių pranešimų apie poveikį jos akademinei laisvei, tyrimo metodologijai.

Istorikė tvirtino nesuprantanti ir LGGRTC direktoriaus motyvų, už ką buvo atleista.

„Manau, kad tokie sprendimai tikrai turėtų būti skundžiami ir nepaliekami. Planuoju tą daryti“, – BNS sakė M. Jurkutė.

Parlamento darbo grupės siūlymą spręsti A. Jakubausko likimą Seimui ji vadino „logišku sprendimu“. Jos nuomone, A. Jakubauskui pritrūko „dalykinių kompetencijų vadovauti šiam, labai sudėtingam laukui“, o administracinės savybės ir bendravimo su darbuotojais kultūra „pasirodė nuviliančios“.

Ji pati teigė susidūrusi su suvaržymais karantino metu dirbti su centro archyvais nuotoliniu būdu, nors kitiems kolegoms leidimai buvo suteikti supaprastinta tvarka, be būtinybės gauti fizinius vadovų parašus.

„Mane džiugina ši akcija, palaikymas – tiek bendruomenės, istorikų, tiek platesnio visuomenės rato. Džiugu, kad daug labiau gyvename mano Lietuvoje, tokioje, kokioje labiau norėtųsi, nei tokių praktikų pilnoje, kokią labiau, ko gero, atstovauja kita pusė“, – sakė ji.

LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.

Kreipimesi akcentuojama, kad istorikė iš užimamų pareigų buvo atleista dėl to, kad naudojosi Konstitucijoje įtvirtintomis teisėmis į laisvę reikšti savo įsitikinimus. Todėl darbuotojai teigia visiškai palaikantys M. Jurkutę ir reikalaujantys panaikinti įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo.

„Mes, LGGRTC darbuotojai, reaguodami į šiuos savo vadovybės veiksmus ir negalėdami daugiau taikstytis su darbuotojų persekiojimu, absoliučiai palaikome M. Jurkutę ir reikalaujame panaikinti įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo“, – rašoma Seimui adresuotame kreipimesi.

Kreipimesi, kurį gavo ELTA, taip pat teigiama, kad sprendimas iš pareigų atleisti centro darbuotoją M. Jurkutę buvo priimtas dėl jos išsakytos kritikos LGGRTC ir atskirų jo darbuotojų darbui.

„Mūsų kolegė buvo atleista už tai, kad naudojosi Konstitucijoje garantuotomis teisėmis: „turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“ (25 str.), „kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą“ (33str.). „Įkvepiantis“ autoritarinių režimų pavyzdys pasireiškė ir tuo, kad vadovybei informuojant apie atleidimą pranešime spaudai ir laiške darbuotojams nebuvo paminėta M. Jurkutės pavardė. Ironiška, kad, tyrinėdama sovietinį režimą, mūsų kolegė pati patyrė, ką reiškia susidorojimas už išsakytą nuomonę“, – rašoma dokumente.

Vadovybė didina spaudimą darbuotojams

Kreipimesi, kurį pasirašė 27 centro darbuotojai, akcentuojama, kad šis LGGRTC direktoriaus poelgis yra ryškiausias, bet ne vienintelis nepasitikėjimo, įtampos kurstymo ir administracinės savivalės pavyzdys.

„Primename visuomenei, kad krizinė situacija LGGRTC pradėjo formuotis nuo 2020 m. liepos 1 d., kai įstaigos vadovo vietą užėmė A. Jakubauskas. Šį paskyrimą lydėjo viešai išsakomos abejonės, jam nepritarė istorikų bendruomenė. Vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsdavo kritika naujosios administracijos atžvilgiu, į kurią ji nereaguodavo“, – atkreipia dėmesį darbuotojai.

Negalėdami daugiau taikstytis su darbuotojų persekiojimu, absoliučiai palaikome M. Jurkutę ir reikalaujame panaikinti įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo.

„Laikui bėgant aiškėjo, kad su darbuotojų teisėtais lūkesčiais nesiskaitoma, jie vis labiau atribojami nuo sprendimų priėmimo procesų, pasireiškė tendencija varžyti darbuotojų teisę laisvai išreikšti savo nuomonę ir įsitikinimus. Iki dabar administracija nepaskelbė jokios pertvarkymų vizijos, jokių tikslų ir priemonių, tačiau skubiai plėtė ir stiprino administracinius padalinius, didino jų įgaliojimus“, – taip pat pabrėžiama kreipimesi.

Darbuotojai atkreipia dėmesį, kad situacija nepradėjo gerėti ir po to, kai sausio mėnesį centro istorikai dėl padėties LGGRTC kreipėsi į Seimą. Anot jų, direktorius ir toliau nesistengė įsiklausyti į darbuotojų nuomonę, daugumai kreipimąsi pasirašiusių istorikų buvo sumažintas atlyginimas.

„Atvirkščiai, direkcija vietoj konsensuso paieškos didina spaudimą darbuotojams. Daugumai kreipimąsi pasirašiusių darbuotojų buvo sumažinta alga niekaip to nepagrindžiant. Neseniai sukurta nauja pareigybė, tarp kurios funkcijų yra ir tokia, aiškiai parodanti direkcijos požiūrį į darbuotojus: „Dalyvauja atliekant tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų ir kitus panašaus pobūdžio tyrimus“ – tokių funkcijų ir ministerijų pareigybėse nerasime. Direktorius viešai sako netiesą, kai jam tai naudinga, taip dar labiau smukdydamas Centro prestižą“, – rašoma Seimui adresuotame kreipimesi.

Todėl kreipimąsi pasirašę darbuotojai teigia, kad nuolat kartojamos bendros direktoriaus frazės apie rūpestį ir planuojamus pertvarkymus tik pridengia vis didesnės kontrolės ir slaptumo siekį, didėjantį darbuotojų konstitucinių laisvių ribojimą. Jie akcentuoja, kad toks vadovavimo stilius nesuderinamas su šiuolaikinės valstybės tarnybos principais bei akademine laisve, kuri būtina vykdant svarbius Lietuvai tyrimus.

ELTA primena, kad centro darbuotojai sausio pabaigoje kreipėsi į Seimo pirmininkę, susirūpinę dėl LGGRTC vadovybės. Kreipimesi buvo teigiama, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme. Kreipimesi darbuotojai pažymėjo, kad LGGRTC vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“. Darbuotojai taip pat išreiškė susirūpinimą, esą centre vyrauja įtemptas emocinis klimatas ir, kad dėl vadovybės spaudimo tenka darbą palikti patyrusiems istorikams. Pasipiktinimas reikštas ir dėl A. Jakubausko vyresniojo patarėjo, žurnalisto, publicisto, knygų autoriaus Vidmanto Valiušaičio. Abejota dėl jo kompetencijos eiti šias pareigas. Po kilusių įtampų V. Valiušaitis šeštadienį pranešė pasitrauksiantis iš einamų pareigų.

A. Jakubauskas centro direktoriumi paskirtas direktoriumi paskirtas 2020 m. birželio pabaigoje.

Ji sako esanti persekiojama už kritiką ir tokį sprendimą žada skųsti teismui.

Atleido, nes sukėlė abejonių patikimumu

Penktadienį centras pranešė, kad atleidimo priežastis – pasikartoję pažeidimai, „susiję su tuo, kad nepateikiant faktų ir argumentų arba pateikiant tikrovės neatitinkančius faktus ir argumentus paskleista informacija, kuri suklaidino centro veikla besidominčią bendruomenę“.

Anot pranešimo, darbuotoja taip pat sukėlė abejonių savo įstaigos darbo patikimumu ir teisėtumu, „kadangi klaidinantys teiginiai paskleisti dėl ilgo periodo – apima tiek ankstesnės vadovės Birutės Burauskaitės, tiek naujai paskirto prof. dr. Ado Jakubausko vadovavimo laikotarpius“.

Anksčiau M. Jurkutė yra gavusi įspėjimą. Genocido centre ji dirbo nuo 2018 metų, ėjo Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vyriausiosios istorikės pareigas.

LGGRTC teigimu, M. Jurkutės ir centro ginčą jau nagrinėjo Darbo ginčų komisija ir kovo 10 dieną priėmė administracijai palankų sprendimą.

„Be to, prieš priimant sprendimą nutraukti darbo santykius buvo gautas Valstybinės darbo inspekcijos leidimas, kaip tai numato naujasis Darbo kodeksas, kadangi atleidžiamas darbuotojas yra darbo tarybos narys. Gautas leidimas reiškia, jog atleidimas nesusijęs su darbuotojo naryste profesinėje sąjungoje ir darbuotojų atstovavimo veikla“, – teigiama pranešime.

Apskritai, sakyčiau, viso šito konflikto šaknis, tai, kas vyksta, yra persekiojimas už kritiką.

Vadina persekiojimu už kritiką

M. Jurkutė penktadienį BNS sakė nesutinkanti su atleidimo pagrindu ir žadėjo LGGRTC direktoriaus sprendimus skųsti teismui.

Gruodį gautą įspėjimą ir dabartinį atleidimą istorikė vadino persekiojimu už kritiką.

„Apskritai, sakyčiau, viso šito konflikto šaknis, tai, kas vyksta, yra persekiojimas už kritiką“, – tvirtino ji.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Adas Jakubauskas iš pareigų atleido vieną savo kritikių istorikę Mingailę Jurkutę.

M. Jurkutė nuobaudas sieja su sausį išplatintu 17 Genocido centro istorikų kreipimųsi į Seimą.

„Mes, Istorinių tyrimų departamento istorikai, pasirašę kreipimąsi į Seimą, kalbėjome, kad procesas, kuris pradėjo vykti centre direktoriumi tapus A. Jakubauskui, buvo iš pradžių švelnios, o paskui stiprėjančios pastangos pajungti istorikų darbą tokio gana ideologizuoto naratyvo aptarnavimui“, – BNS sakė istorikė.

Anot jos, būtent tai kelia didžiausią nerimą, nes Genocido centro tyrimais ir išvadomis remiasi kitos institucijos, mokslininkai.

„Čia padaryti tyrimai, jų rezultatai yra svarbūs labai daug kam. Jie svarbūs ne tik moksliniais pažintiniais tikslais kitiems istorikams, bet ir teisėsaugos institucijoms, edukacine veikla užsiimančioms institucijoms, kitų specialybių tyrinėtojams taip pat svarbu, kad Genocido centre atliekami tyrimai būtų daromi kvalifikuotai, kad jie būtų patikimi. Tam reikalinga palikti tyrėjams laisvę naudotis savo kvalifikacija“, – sakė ji.

„Mes matėme procesą, kad kišamasi į pačius pamatus, istorikų darbo pagrindus“, – tvirtino M. Jurkutė

Ji su keliolika kitų Genocido centro darbuotojų sausį kreipėsi į Seimą dėl įtemptos situacijos įstaigoje pradėjus jai vadovauti A. Jakubauskui. Vėliau susitikusi su Seimo pirmininke Viktorija Čmilye-Nielsen istorikė sakė, kad centro istorikai jaučia nepasitikėjimą, yra nušalinami nuo esminių sprendimų, tokių kaip tyrimų kryptys, strateginė plėtra ir t. t.

„Istorikai yra nušalinami nuo strateginių sprendimų priėmimo, jeigu yra sistemingai pamirštama pakviesti vadovus į užsiėmimus, tuos, kurie svarbūs, kur nusprendžiamos tyrimų kryptys, strateginė plėtra. Pasisodinami mokslų daktarai, lauko ekspertai, ir juos moko atėję žmonės, kurie nėra šio lauko specialistai, kaip reikia dirbti su sovietiniais šaltiniais, kaip ruošti produktą, kad jis būtų tinkamas propagandiniams karams. Ta užduotis, kurią aš paminėjau, darosi neįmanoma. Pagrindas turi būti moksliniai tyrimai, labai gerai labai kvalifikuotai atlikti, nes naratyvų painiavos, supynimo šiame lauke padaryta labai daug ir neatsargiai“, – kalbėjo istorikė.

Anot jos, „tai, kas iš to gali išaugti – tarptautiniai skandalai, vejantys vienas kitą, galimi konfliktai su europiniais ir transatlantiniais strateginiais partneriais“.

LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.