„Morsi gulėjo ant teismo grindų 20 minučių. Deja, pareigūnai neįsikišo, kad jį išgelbėtų“, – pareiškė Turkijos lyderis per televiziją Stambule.

„Morsi buvo nužudytas, jis nemirė natūralia mirtimi“, – pridūrė R. T. Erdoganas.

Turkijos lyderis palaikė artimus ryšius su M. Morsi, pirmuoju Egipto civiliu prezidentu ir iškiliu Musulmonų brolijos nariu.

Tačiau Ankaros ir Kairo santykiai pašlijo, kai egiptiečių kariuomenė, kuriai tada vadovavo Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis), 2013 metais nuvertė M. Morsi. Prie Egipto vairo tada stojo A. F. al Sisi.

R. T. Erdoganas tada griežtai pasmerkė šiuos įvykius Egipte ir pavadino juos „perversmu“.

Trečiadienį jis pažadėjo sekti procesą, susijusį su M. Morsi mirtimi.

„Padarysime viską, ko reikia, kad Egiptas būtų teisiamas tarptautiniuose teismuose“, – pareiškė R. T. Erdoganas.

Egipto generalinė prokuratūra savo ruožtu patikino, kad M. Morsi buvo „nedelsiant nugabentas į ligoninę“, kur medikai konstatavo jo mirtį. Šią versiją patvirtino ir vienas šaltinis teismuose.

Pirmasis demokratiškai išrinktas Egipto prezidentas M. Morsi, islamiškų pažiūrų lyderis, nuverstas po vos vienerius metus trukusio ir šalies susiskaldymą smarkiai pagilinusio vadovavimo, pirmadienį mirė nualpęs teismo salėje, per pakartotinį jo bylos dėl šnipinėjimo nagrinėjimą.   

Eksprezidentui buvo 67 metai.

Antradienį M. Morsi buvo palaidotas Kairo rytuose esančiame Nasro rajone.

Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos, įskaitant „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ (HRW), paragino atlikti nepriklausomą tyrimą dėl M. Mursi mirties aplinkybių.

Pasak televizijos, 67-erių eksprezidentas pirmadienį dalyvavo teismo posėdyje dėl jam iškeltų kaltinimų šnipinėjimu. Vyras susmuko ir mirė. Jo palaikai išvežti į ligoninę.

M. Morsi, pirmasis demokratiškai išrinktas Egipto prezidentas, buvo nuverstas kariuomenės 2013 metais po masinių protestų. Prezidentu jis išbuvo metus. Kitą dieną po to, kai buvo nuverstas, M. Morsi buvo suimtas.

2015 metais Egipto teismas skyrė jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už šnipinėjimą Katarui, o vėliau – mirties bausmę už pabėgimo iš kalėjimo planavimą. 2016-aisiais mirties bausmė eksprezidentui buvo atšaukta.

Vis dėlto M. Mursi teismai tebesitęsė iki šių dienų.

Turkijos, Kataro lyderiai reiškia užuojautą

Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani (Tamimas bin Hamadas Tanis) ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį išreiškė užuojautą dėl nuverstojo Egipto prezidento Mohamedo Morsi (Mohamedo Mursio) mirties.

„Su giliu liūdesiu sutikome naujienas apie buvusio prezidento dr. Mohamedo Morsi staigią mirtį. Reiškiu jo šeimai ir Egipto tautai brolišką užuojautą“, – parašė Kataro lyderis socialiniame tinkle „Twitter“.

Kataras buvo vienas pagrindinių islamiškų pažiūrų lyderio M. Morsi, vadovavusio Egiptui vienus metus, rėmėjų.

Tuo metu R. T. Erdoganas pavadino teisme mirusį Egipto eksprezidentą „broliu“ ir „kankiniu“ ir išreiškė užuojautą dėl jo netekties.

„Tegu Alachas pasigaili mūsų brolio, mūsų kankinio Morsi“, – sakė Turkijos prezidentas, su M. Morsi palaikęs artimus santykius.

Dvišaliai Turkijos ir Egipto santykiai praktiškai neegzistuoja nuo 2013 metų, kai egiptiečių kariuomenė, kuriai tada vadovavo dabartinis prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis), nuvertė M. Morsi.

Pasak valstybinės Egipto televizijos, 67-erių eksprezidentas pirmadienį dalyvavo teismo posėdyje dėl jam iškeltų kaltinimų šnipinėjimu. Vyras teisme susmuko ir mirė. Jo palaikai buvo išvežti į ligoninę.

Užsienyje gyvenantys egiptiečiai pradėjo balsuoti pirmuosiuose parlamento rinkimuose nuo 2013 metų, kai kariškiai nuvertė islamiškų pažiūrų prezidentą Mohamedą Morsi (Mohamedą Mursį).

Egipto valstybinė naujienų agentūra nurodė, kad balsuoti bus galima dvi dienas ambasadose ir konsulatuose 139 šalyse.

Rinkimai vyks dviem etapais: sekmadienį prasidės balsavimas pusėje Egipto provincijų, ir šis procesas baigsis gruodžio pradžioje.

Tik nedaugelis kandidatų yra užsitikrinę pripažinimą arba turi aiškias platformas, be to dauguma jų palaiko vyriausybės kursą.

Šie rinkimai žymės paskutinį etapą procese, kuris yra vadinamas pereiga prie demokratijos. Tačiau kritikai perspėja, kad naujasis parlamentas veikiausiai tebus vyriausybės sprendimus tvirtinanti institucija, kuri dar labiau įtvirtins prezidento Abdel Fattaho al Sissi (Abdel Fataho Sisio) – buvusio generolo, vadovavusio nuverčiant M.Morsi – valdžią.

Egipto teismas šeštadienį skyrė mirties bausmę nuverstam islamiškų pažiūrų prezidentui Mohamedui Mursi (Mohamedui Mursiui) ir daugiau negu 100 kitų kaltinamųjų dėl jų vaidmens pabėgimuose iš kalėjimų per 2011 metų sukilimą.

M.Mursi teisėjo skaitomą nuosprendį išklausė grotuotame kaltinamųjų narve ir pakėlė kumščius, demonstruodamas, kad nesusitaiko su tuo sprendimu.

Daugelis kaltinamųjų buvo nuteisti jiems nedalyvaujant, tarp jų iškilus musulmonų dvasininkas Yusufas al Qaradawi (Jusufas Karadavis), gyvenantis Katare.

Pagal Egipto įstatymus visi mirties nuosprendžius perduodami peržiūrėti muftijui, vyriausybės oficialiajam islamo teisės aiškintojui, kurio vaidmuo yra patariamasis.

Galutinis teismo sprendimas bus paskelbtas birželio 2 dieną.

M.Mursi išvengė mirties nuosprendžio per pirmąją iš dviejų ketvirtadienį nagrinėtų bylų, kai teismas skyrė mirties bausmę 16 kitų asmenų, pripažintų kaltais dėl šnipinėjimo.

Jie buvo apkaltinti, kad veikė susitarę su galingosiomis užsienio valstybėmis, palestiniečių islamistų judėjimu „Hamas“ ir Iranu, siekdami destabilizuoti padėtį Egipte.

Šią bylą išnagrinėjęs, teismas nuosprendžius M.Mursi ir kitiems 18 kaltinamųjų paskelbs vėliau.

Po to teismas paskelbė nutartį byloje, kurioje nuverstasis prezidentas ir 128 kiti asmenys kaltinami planavę pabėgimus iš kalėjimų ir išpuolius prieš policiją per sukilimą, kuriuo 2011 metais buvo nuverstas tuometinis autoritariškasis prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas).

Kartu su M.Mursi mirties nuosprendis buvo paskelbtas daugiau negu šimtui kaltinamųjų.

Daugelis jų yra palestiniečiai, įtariami bendradarbiavę su „Hamas“ kaimyniniame Gazos Ruože, ir buvo nuteisti už akių kartu su Libano šiitų sukarintos organizacijos „Hizbollah“ vadu.

Jie buvo apkaltinti susimokę su M.Mursi Musulmonų brolija rengti išpuolius Egipte. Prokurorai tvirtino, kad šie asmenys priklausę didžiuliam konspiraciniam tinklui.

Šiuo nuosprendžiu M.Mursi ir kiti buvęs opozicijos nariai buvo nuteisti už smurtą per protestus prieš H.Mubaraką. Tuo tarpu pačiam H.Mubarakui buvo panaikinti kaltinimai dėl protestuotojų prieš vyriausybę žūties per 18 dienų trukusį ir ilgametį lyderį nuvertusį sukilimą.

Dauguma arabų šalių lyderių patylomis palaiko Egipto kruviną susidorojimą su Musulmonų brolija, baimindamiesi šio judėjimo didėjusios įtakos regione po Arabų pavasario, kėlusios grėsmę jų pačių valdymui, teigia analitikai.

Egipto armija, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai valdė šalį nuo 1952 metų, liepos 3-ąją nuvertė pirmąjį demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį), Musulmonų brolijos narį, ir paskyrė laikinąją civilinę vyriausybę.

M.Mursi šalininkai buvo įkūrę protestų stovyklas Kaire ir žadėjo jose likti, kol buvęs lyderis, dabar laikomas arešte, bus grąžintas į postą. Galiausiai vyriausybė nurodė išvaikyti demonstrantus, o po kelių atidėliojimų policija, palaikoma karių, šturmavo stovyklas trečiadienį.

Įsiplieskus susirėmimams sostinėje ir kitur Egipte, žuvo beveik 600 žmonių.

Tačiau tik Musulmonų brolijos rėmėjas Kataras ir Tunisas, kurio valdančioji partija „Ennahda“ susijusi su šiuo judėjimu, griežtai pasmerkė šį puolimą.

„Visos Persijos įlankos monarchijos, išskyrus Katarą, taip pat Jordanija, baiminosi, jog į jas bus eksportuota Musulmonų brolijos revoliucija, – sako Paryžiaus Pietų universiteto profesorius Khattaras Abou Diabas (Chataras Abu Diabas). – Dėl šios priežasties jie tikisi, kad grįš klasikinė padėtis – stipri valdžia Egipte, lemiamoje valstybėje arabų pasaulyje.“

Šios šalys, ypač Saudo Arabija, „nepatenkintos pastebėjo didėjantį Turkijos ir Irano svorį ... o jų palaikymas Egipto režimui demonstruoja troškimą grįžti prie grynai arabiškos regioninės sistemos, pagrįstos labiau klasikiniais scenarijais“, pridūrė ekspertas.

Tuo tarpu Brookingso (Brukingos) instituto centro Dohoje Artimųjų Rytų politikos ekspertas Hami Shadi (Hamis Šadis) sakė, jog tai, kas įvyko Egipte, „yra padarinys didelės regioninės problemos, kuri yra savotiškas „arabų šaltasis karas“, ir yra aišku, kuri pusė ... laimi.“