Pasak K. Budrio, peržiūrint mokesčius kai kurie iš jų gali būti padidinti, bet laikantis progresyvumo principo, kad nenukentėtų socialiai jautrios grupės.

„Prezidentas mato tam tikrą rinkinį priemonių, kurios leistų padidinti gynybos finansavimą ir užtikrinti jo tvarumą. Mes kalbame apie ekonomikos augimą ir ekonomikos skatinimą tam, kad mokesčių daugiau surinktumėm į biudžetą“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė K. Budrys.

„Kita dalis – mes kabame apie tam tikrus įsigijimus ir priemones, kurios yra trumpalaikės, ir turėtumėm svarstyti skolinimosi galimybes“, – sakė prezidento patarėjas.

Pasak K. Budrio, mokesčių reformos kontekste svarstytinos ir papildomos mokestinės priemonės, tačiau kalbama ne apie vieną mokestį, bet „apie piliečių susitelkimą peržiūrėti mokesčius, kad jie turėtų būti peržiūrėti ir kai kurie padidinti“.

Prezidentas pasisako, kad nenukentėtų socialinės grupės, kurios jautriausios tam tikriems pakeitimas. Kalbant apie mokesčius, kurie implikuotų regresyvumą – turėtume vengti.

 

„Tai tikrai bus mišinys visų priemonių“, – sakė K. Budrys.

Gynybos finansavimo poreikis auga dėl Lietuvos planų iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.

Klausiamas, kokie konkrečiai mokesčiai galėtų būti keliami, K. Budrys teigė, kad prezidentas komentuos konkrečius siūlymus, kuriuos turėtų pateikti ir pasitarimą dėl gynybos finansavimo šaltinių kitą savaitę organizuojanti Vyriausybė, bet pabrėžia principą, kad neturėtų nukentėti socialiai jautrios grupės.

„Prezidentas pasisako, kad nenukentėtų socialinės grupės, kurios jautriausios tam tikriems pakeitimas. Kalbant apie mokesčius, kurie implikuotų regresyvumą – turėtume vengti. Kalbama apie progresyvumą atspindinčių mokesčių pakeitimus“, – pažymėjo prezidento patarėjas.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra nurodžiusi, kad minėtiems planams dėl kariuomenės plėtros reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Vis tik dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai.

Diskusijos dėl jo į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų VGT patvirtintam planui dėl divizijos.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui stiprinti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Antradienį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šaukia Prezidiumo posėdį, kuriame žada užbaigti diskusijas šiais klausimais ir patvirtinti savo siūlomą šalies gynybos stiprinimo planą. Kitą savaitę dėl papildomų gynybos finansavimo šaltinių premjerė rengia partijų, ministerijų, verslo atstovų, socialinių partnerių atstovų susitikimą.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Viena ranka tvirtinant šiuos tikslus, kita ranka netikėtai atveriama visiškai nauja reformos kryptis – sujungti visas pajamų rūšis ir apmokestinti progresiniais, t. y. skirtingais ir augančiais, mokesčiais. Kuo daugiau žmogus gaus pajamų iš įvairių veiklų, tuo labiau jam išaugs mokesčių tarifai. Kad ir kaip vadintum tuos papildomus „plius penki“, „plius septyni“, rezultatas aiškus – efektyvus mokesčių tarifas tuo didesnis, kuo aukštesnę vertę žmogus sugebės sukurti visuomenei.

Tai prieštarauja ir visoms aukštos pridėtinės vertės kūrimo skatinimo programoms, ir juo labiau tikslui naikinti vadinamąjį gyvulių ūkį.

27,5 proc. – tiek dabar siekia efektyvus ribinis kapitalo pajamų mokestis, o pagal siūlomą tvarką jis išaugtų iki 33,7 proc.

Naujos krypties atsiradimas parodo, kad skirtingų tarifų ir pajamų slenksčių pamokos Lietuvoje neišmoktos ir šalį bandoma įklampinti į naują gyvulių ūkį. Tačiau šį kartą – daug stambesniu mastu ir su daug pavojingesniais padariniais.

Įsivaizduokite keletą situacijų. Žmogus gauna darbo pajamų, kurios nesiekia 60 VDU. Nieko neįtardamas, parduoda turtą, nuo kurio susimoka 15 proc. mokestį. Tačiau metų pabaigoje paaiškėja, kad jo suminės metų pajamos viršija 60 VDU (apie 100 tūkst. eurų). Tad kitų metų pavasarį žmogus turės sukrapštyti papildomą 5 proc. mokestį nuo vertės, viršijusios 60 VDU (tai gali būti iki 5 tūkst. eurų). Taigi išaugs ir nuo darbo pajamų žmogaus sumokėtas mokestis. Jeigu žmogus dar labiau pasistengs ir uždirbs virš 200 tūkst. eurų (120 VDU), nuo šių papildomų pajamų mokės jau 7 proc. mokestį. Kuo daugiau žmogaus pajamos viršys VDU slenkstį, tuo labiau jo efektyvusis tarifas artės prie bazinio (15 arba 20 proc.) plius 7 proc. tarifo, t. y. bus 22–27 proc. intervale.

Efektyvus ribinis kapitalo pajamų mokestis jau dabar siekia 27,5 proc., o pagal siūlomą tvarką išaugtų iki 33,7 proc. Nesunku prognozuoti tolesnį vyksmą: bazinius tarifus netrukus bus raginama suvienodinti, o lygybės kartelė bus keliama link pačių aukščiausių tarifų. Blogiausia, kad, atsisakius skaidrios proporcinės sistemos, žmonių dėmesys bus vėl sutelktas ne į gerovės kūrimą, o į jos išsaugojimą aplinkiniais keliais. Valstybė neturėtų taip elgtis su savo piliečiais. Bauda už kūrybiškumą, atsakomybę ir efektyvumą greičiausiai turės kitokį efektą, negu tikimasi, kai biudžeto pajamos planuojamos mechaniškai dauginant dabartines pajamas iš padidintų tarifų.

Į aritmetinius modelius reikia įsileisti ir žmogaus laisvę. Reikia įtraukti antropologinį realizmą, nekartoti komunizmo klaidų, kuris laiko žmogų angelu, o galiausiai paverčia pabaisa ir ima vadinti… (ak, nekartosiu).

Valdžios pagarba žmogaus laisvei – neprovokuoti ir negundyti, palikti laisvę, sutelktą į darbą, kūrybą, į gerovės kūrimą, o ne į žaidimus, kaip tą sukurtą gerovę išsaugoti. Tai pamatiniai žmogaus ir valstybės santykio principai. Nors mokesčių paketas vadinamas ne reforma, o peržiūra, jis kėsinasi į bazinius žmogaus ir valstybės santykius.

Valdžios pagarba žmogaus laisvei – neprovokuoti ir negundyti, palikti laisvę, sutelktą į darbą, kūrybą, į gerovės kūrimą, o ne į žaidimus, kaip tą sukurtą gerovę išsaugoti.

Klausimas, į kurį drauge su visuomene turi atsakyti įstatymų leidėjas, – kaip elgsis žmogus ir kokių naujų mokesčių surinkimo tendencijų galima tikėtis šalies mastu? Kiek žmonių bus paskatinti vengti bausmės už aukštesnę sukurtą vertę? Neapsigaukime, kai dividendus vadina pasyviomis pajamomis. Daugeliui už dividendus tenka pakloti bemieges naktis ir sveikatą. Jų pastangomis mūsų ekonomikai pavyksta išvengti krizės, nors prognozės kasmet vis niūresnės. Rezultatai tarsi primena, kad pelnas ir iš jo išmokami dividendai yra ne blogio, o visuomenei sukurtos gerovės ir stabilumo vertės išraiška.

Vien tik kalbos apie mokesčių pokyčius privertė daugelį susimąstyti – ar ir toliau rizikuoti su investicijomis, verslais ir darbais Lietuvoje, ar pasirinkti šiltesnes ir saugesnes šalis. Paprastas, skaidrus ir proporcinis kapitalo ir turto pajamų apmokestinimas, kurį (su nedidelėmis išimtimis) vis dar išsaugojome Lietuvoje, laimėjo mums ne tik dinamišką ekonomikos plėtrą, bet ir skaidrumą, kai žmogus neskatinamas žaisti mokesčių minimizavimo žaidimų.

Progresinių mokesčių įvedimo kaina – ne tik svetur pasitraukiantys žmonės ir verslai, taigi ir biudžeto praradimai. Jos kaina – žmogus, vėl priverstas kombinuoti ir žaisti žaidimus su savo valstybe, kai jai labiausiai reikia mūsų ištikimybės.

„Norėtumėm, kad Vyriausybė pavasario sesijoje Seimui pateiktų siūlymus svarstyti. Tikiuosi, kad pavasarį Finansų ministerija tuos pasiūlymus pateiks. Nebūtinai pavasario sesijoje jie bus priimti, nes tai diskusija, kuri užsitęs ilgiau“, – trečiadienį radijui „Znad Wilii“ sakė I. Šimonytė. 

„Manau, kad šita diskusija būtų svarbi ir vertinga Seime, bet ar ji būtinai bus sėkminga, negaliu garantuoti“, – pridūrė premjerė.

Ji pabrėžė, kad bus siūloma panaikinti nepagrįstas privilegijas: „Kažkas vadina gyvulių ūkiu, o aš sakyčiau, kad čia lobizmo ir bandymo išgauti sau kažkokią privilegijuotą padėtį, pasekmė“.

Interviu BNS praėjusią savaitę I. Šimonytė sakė, kad pradėti diskusiją dėl mokesčių tik tam, kad „kažkas išsirankiotų iš paketo tik tai, kas skanu, o paliktų visa kita, kas galbūt kažkam mažiau patiks, tai tada net neverta pradėti diskusijos“.

Jos teigimu, mokesčių peržiūros paketas yra subalansuotas – jame yra dalykų, kurie būtų palankūs ekonomikai ir mokesčių mokėtojams, bet tu pačiu nepalankūs konkrečioms grupėms, kurios naudojasi privilegijomis.

„Arba mes susitariame pradėti rimtą diskusiją Seime pavasario sesijoje, arba jei aš noriu šitą mokestį mažinti, o aš noriu šitą, tai tada geriau net nepradėkime“, – BNS kalbėjo premjerė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė interviu BNS yra sakiusi, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Be to, šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai investuojančiam verslui, anot ministrės, ši lengvata „turi savo logiką“, o skatinant investicijas bus siūloma ir papildomų galimybių.

Pasak G. Skaistės, iki Seimo pavasario sesijos pradžios dar yra laiko „išsigryninti krepšelį“, kuris tiktų daugumai valdančiosios koalicijos partnerių. Kita vertus, ministrė abejojo, ar opozicija palaikys visus pasiūlymus, todėl „kažkokių stebuklų“ ji teigė nesitikinti.

Prezidentas ir jo atstovai pastaruoju metu kartoja, kad su reforma smarkiai pavėluota, galimybių ją patvirtinti langas užsidarinėja, o reformos valdantiesiems gali nepavykti „prastumti net buldozeriu“.

Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS yra sakęs, kad valdančiųjų žadamą mokesčių reformą gali pristabdyti po savivaldos rinkimų 2023-iųjų kovą Seime galinti pasikeisti valdančiųjų ir opozicijos pusiausvyra, jeigu kai kurie parlamentarai būtų išrinkti merais. Šį aspektą jis kol kas mato vieninteliu pertvarkos stabdžiu.

Svarstoma naikinti subsidijas iškastiniam kurui, įskaitant šildymą, taip pat laikinas PVM lengvatas atskiriems sektoriams, keisti akcizų politiką, įvesti naujus bei peržiūrėti jau esamus taršos mokesčius.

„Ši Vyriausybė turi labai ambicingų planų tiek dėl skurdo mažinimo, tiek dėl pensijų indeksavimo, vienišų asmenų pensijų įvedimo, darbo užmokesčio didinimo viešojo sektoriaus darbuotojams, mokytojams, medikams, socialiniams darbuotojams. Natūralu, kad visiems šiems tikslams įgyvendinti reikia visų mūsų bendro sutarimo, kaip tas lėšas į biudžetą surinkti“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, papildomų lėšų į biudžetą norima surinkti kuo teisingiau, o vienas būdų yra mokesčių lengvatų ir režimų peržiūra.

„Mūsų pagrindinis tikslas yra, kad mokesčių sistema būtų kuo teisingesnė, kad būtų tas jausmas visiems, kad teisinga mokesčių sistema, kad mokesčius turėtų visi mokėti, kad jeigu yra lengvatos, jos yra pagrįstos, sutartos visuomenės ir suprantamos visiems“, – sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Ministerija išskiria šešias mokesčių sistemos peržiūros kryptis – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis bei savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas.

Pasak R. Bilkštytės, diskusijos bus rengiamos kiekvieną mėnesį, orientuojantis į vieną iš numatytų peržiūros krypčių.

„Balandžio mėnesį mes diskutuosime apie pelno reinvestavimo skatinimą, gegužę – apie investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumento modelį, birželio mėnesį skirsime žaliajam kursui, liepos – specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūrai, rugpjūčio – pajamų nelygybės mažinimui, rugsėjo – savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimui“, – aiškino viceministrė.

Jos teigimu, spalio mėnesį vyks baigiamasis darbo grupės susitikimas, kuriame bus pateiktas bendras Finansų ministerijos matymas dėl galimų mokesčių pakeitimų ir kokius sprendimus ketinama teikti svarstyti Seimui.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovo Inesio Kiškio, žaliasis kursas yra vienas šios Vyriausybės prioritetų, todėl būtina numatyti aiškų kelią, kaip bus laipsniškai atsisakoma subsidijų iškastiniam kurui, kad jos kuo mažiau iškreiptų rinką.

„Esmė yra surasti gerą miksą paskatų ir prievartos elementų, kad perėjimas būtų kuo mažiau skausmingas (...) Aplinkos ministerijos prioritetai yra labai aiškūs – mažinti pamažu subsidijas iškastiniam kurui, ypač šildymui. Antras komponentas būtų laipsniškas CO2 įvedimas į mokesčius, kas turėtų skatinti mažinti CO2 išmetimą į atmosferą. Trečias dalykas, kurį palaikytume, būtų PVM lengvatos šildymui laipsniškas panaikinimas“, – sakė I. Kiškis.

Jo teigimu, PVM lengvatos šildymui atsisakymas leistų išlaikyti arba netgi paspartinti daugiabučių renovavimą.

„Taip pat svarbus dalykas yra automobilių mokesčio peržiūra. (...) Dirbame ta linkme, kad tas mokestis pasidarytų labiau veiksmingas ir labiau skatintų žmones, keistų jų elgseną renkantis kitas transporto priemones“, – aiškino I. Kiškis.

Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovas Aušrys Macijauskas pabrėžė, kad didesnis iškastinio kuro apmokestinimas turėtų skatinti rinktis mažiau taršų kurą, tačiau šiuo metu alternatyvų žemės ūkio technikai nėra.

„Traktorius negali važiuoti kūrenamas malkomis ar elektra. Šiandien nėra sukonstruota nė vieno kombaino, kuris būtų varomas alternatyviu kuru. Šiuo metu bandomi prototipai gali dirbti tik iki dviejų valandų, todėl prieis ne vienerių metų, kol ta technika bus pritaikyta naudoti alternatyvų kurą“, – tvirtino A. Macijauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Eglės Čeponytės teigimu, ministerija rengia pajamų nelygybės mažinimo programą, kurioje bus numatytos ir mokesčių politikos priemonės.

„Manome, kad mokesčių lengvatų peržiūra turi būti atlikta vadovaujantis socialinio teisingumo principu, turi būti įvertintas šių lengvatų panaikinimo poveikis socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Nepamirškime, kad Lietuva turi vienus aukščiausių tarp Europos Sąjungos narių energetinio skurdo, skurdo rizikos, socialinės atskirties rodiklius“, – tvirtino E. Čeponytė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Ieva Valeškaitė sakė, kad pelno mokesčio lengvata turėtų būti svarstoma kartu su reinvestuojamo pelno neapmokestinimu. Anot jos, taip pat reikia siekti, kad pradėtų realiai veikti „Sodros“ įmokų lubos, svarstyti paskatas talentams iš užsienio pritraukti.

„Užsitęsus karantinui ir nesant suplanuotų lėšų trečiajam pagalbos paketui, vis labiau auga laikinų, pavyzdžiui, metų laiko trukmės sektorinių PVM lengvatų klausimo svarba. Konkrečiai tai yra apgyvendinimo, maitinimo, renginių organizavimo sektoriai, sporto klubai“, – sakė I. Valeškaitė.

„Tai pat tikimės nuoseklios ir nuspėjamos akcizų politikos, kad bus sudaromi trimečiai akcizų planai ir jų bus laikomasi, o ir patys akcijų tarifai bus konkurencingi lyginant su kaimyninėmis šalimis“, – pridūrė ji.

G. Skaistė vasario pabaigoje sakė, kad diskusijos vyks dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų. Anot jos, valstybė dėl lengvatų per metus negauna apie 2,2 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiosios jų dalies atsisakyti neketinama.

„Artimiausiu metu analizuosime notarus, antstolius, žemdirbius. Advokatai – pakankamai didelė grupė, uždirbanti itin dideles pajamas, todėl pradėjome nuo jų“, – Eltai sakė M. Majauskas.

VMI duomenimis, kuriuos surinko M. Majauskas, 2019 metais daugiausiai uždirbęs advokatas deklaravo 4,2 mln. eurų individualios veiklos pajamų ir sumokėjo 5,1 proc. pajamų mokesčių. Dešimties daugiausiai uždirbančių advokatų individualios veiklos pajamos buvo vidutiniškai 2 mln. eurų per metus, nuo kurių sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai nesiekė 6 proc.

Anot jo, Lietuvoje individualią veiklą vykdo maždaug 1900 advokatų, kurie 2019 metais deklaravo 122 mln. eurų pajamų. Vidutiniškai vienas advokatas per metus deklaravo 68 tūkst. eurų individualios veiklos pajamų ir sumokėjo 7 proc. pajamų mokesčio.

Mykolas Majauskas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Šimtas daugiausiai Lietuvoje uždirbančių advokatų vidutiniškai uždirbo 700 tūkst. eurų per metus ir sumokėjo 7,7 proc. mokesčių.

„Tai galėtų būti vadovėlinis neteisingos mokesčių sistemos pavyzdys. Dėl konkrečių sprendimų tarsimės su Vyriausybe ir stengsimės šią neteisybę ištaisyti kuo greičiau. Nors advokatų skaičius ir nėra didelis, dėl taikomo privilegijuoto mokesčių tarifo valstybė per metus netenka reikšmingų pajamų. Pakoregavus tarifus ar leidžiamas veiklos formas, galima tikėtis iki 5 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto pajamų per metus“, – kiek anksčiau Eltai teigė M. Majauskas.