PO MOKESČIŲ PERŽIŪROS VIENI UŽ KITUS LYGESNI NEBEBUS. AR TIKRAI?
Naujais Finansų ministerijos mokestiniais pasiūlymais siekiama panaikinti vadinamąjį gyvulių ūkį, kitaip tariant, skirtingus mokesčių tarifus skirtingoms veikloms ir mastams. Argumentuojama, kad skirtingi tarifai ir sąlygos skatina žmones daryti sprendimus ieškant mažiausios mokesčių naštos ir didina nelygybę. Tad reformos sumanytojų ir ideologų tikslas – maksimaliai suvienodinti visiems apmokestinimo sąlygas.
Viena ranka tvirtinant šiuos tikslus, kita ranka netikėtai atveriama visiškai nauja reformos kryptis – sujungti visas pajamų rūšis ir apmokestinti progresiniais, t. y. skirtingais ir augančiais, mokesčiais. Kuo daugiau žmogus gaus pajamų iš įvairių veiklų, tuo labiau jam išaugs mokesčių tarifai. Kad ir kaip vadintum tuos papildomus „plius penki“, „plius septyni“, rezultatas aiškus – efektyvus mokesčių tarifas tuo didesnis, kuo aukštesnę vertę žmogus sugebės sukurti visuomenei.
Tai prieštarauja ir visoms aukštos pridėtinės vertės kūrimo skatinimo programoms, ir juo labiau tikslui naikinti vadinamąjį gyvulių ūkį.
27,5 proc. – tiek dabar siekia efektyvus ribinis kapitalo pajamų mokestis, o pagal siūlomą tvarką jis išaugtų iki 33,7 proc.
Naujos krypties atsiradimas parodo, kad skirtingų tarifų ir pajamų slenksčių pamokos Lietuvoje neišmoktos ir šalį bandoma įklampinti į naują gyvulių ūkį. Tačiau šį kartą – daug stambesniu mastu ir su daug pavojingesniais padariniais.
Įsivaizduokite keletą situacijų. Žmogus gauna darbo pajamų, kurios nesiekia 60 VDU. Nieko neįtardamas, parduoda turtą, nuo kurio susimoka 15 proc. mokestį. Tačiau metų pabaigoje paaiškėja, kad jo suminės metų pajamos viršija 60 VDU (apie 100 tūkst. eurų). Tad kitų metų pavasarį žmogus turės sukrapštyti papildomą 5 proc. mokestį nuo vertės, viršijusios 60 VDU (tai gali būti iki 5 tūkst. eurų). Taigi išaugs ir nuo darbo pajamų žmogaus sumokėtas mokestis. Jeigu žmogus dar labiau pasistengs ir uždirbs virš 200 tūkst. eurų (120 VDU), nuo šių papildomų pajamų mokės jau 7 proc. mokestį. Kuo daugiau žmogaus pajamos viršys VDU slenkstį, tuo labiau jo efektyvusis tarifas artės prie bazinio (15 arba 20 proc.) plius 7 proc. tarifo, t. y. bus 22–27 proc. intervale.
Efektyvus ribinis kapitalo pajamų mokestis jau dabar siekia 27,5 proc., o pagal siūlomą tvarką išaugtų iki 33,7 proc. Nesunku prognozuoti tolesnį vyksmą: bazinius tarifus netrukus bus raginama suvienodinti, o lygybės kartelė bus keliama link pačių aukščiausių tarifų. Blogiausia, kad, atsisakius skaidrios proporcinės sistemos, žmonių dėmesys bus vėl sutelktas ne į gerovės kūrimą, o į jos išsaugojimą aplinkiniais keliais. Valstybė neturėtų taip elgtis su savo piliečiais. Bauda už kūrybiškumą, atsakomybę ir efektyvumą greičiausiai turės kitokį efektą, negu tikimasi, kai biudžeto pajamos planuojamos mechaniškai dauginant dabartines pajamas iš padidintų tarifų.
Į aritmetinius modelius reikia įsileisti ir žmogaus laisvę. Reikia įtraukti antropologinį realizmą, nekartoti komunizmo klaidų, kuris laiko žmogų angelu, o galiausiai paverčia pabaisa ir ima vadinti… (ak, nekartosiu).
Valdžios pagarba žmogaus laisvei – neprovokuoti ir negundyti, palikti laisvę, sutelktą į darbą, kūrybą, į gerovės kūrimą, o ne į žaidimus, kaip tą sukurtą gerovę išsaugoti. Tai pamatiniai žmogaus ir valstybės santykio principai. Nors mokesčių paketas vadinamas ne reforma, o peržiūra, jis kėsinasi į bazinius žmogaus ir valstybės santykius.
Valdžios pagarba žmogaus laisvei – neprovokuoti ir negundyti, palikti laisvę, sutelktą į darbą, kūrybą, į gerovės kūrimą, o ne į žaidimus, kaip tą sukurtą gerovę išsaugoti.
Klausimas, į kurį drauge su visuomene turi atsakyti įstatymų leidėjas, – kaip elgsis žmogus ir kokių naujų mokesčių surinkimo tendencijų galima tikėtis šalies mastu? Kiek žmonių bus paskatinti vengti bausmės už aukštesnę sukurtą vertę? Neapsigaukime, kai dividendus vadina pasyviomis pajamomis. Daugeliui už dividendus tenka pakloti bemieges naktis ir sveikatą. Jų pastangomis mūsų ekonomikai pavyksta išvengti krizės, nors prognozės kasmet vis niūresnės. Rezultatai tarsi primena, kad pelnas ir iš jo išmokami dividendai yra ne blogio, o visuomenei sukurtos gerovės ir stabilumo vertės išraiška.
Vien tik kalbos apie mokesčių pokyčius privertė daugelį susimąstyti – ar ir toliau rizikuoti su investicijomis, verslais ir darbais Lietuvoje, ar pasirinkti šiltesnes ir saugesnes šalis. Paprastas, skaidrus ir proporcinis kapitalo ir turto pajamų apmokestinimas, kurį (su nedidelėmis išimtimis) vis dar išsaugojome Lietuvoje, laimėjo mums ne tik dinamišką ekonomikos plėtrą, bet ir skaidrumą, kai žmogus neskatinamas žaisti mokesčių minimizavimo žaidimų.
Progresinių mokesčių įvedimo kaina – ne tik svetur pasitraukiantys žmonės ir verslai, taigi ir biudžeto praradimai. Jos kaina – žmogus, vėl priverstas kombinuoti ir žaisti žaidimus su savo valstybe, kai jai labiausiai reikia mūsų ištikimybės.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
BNS inf.2 komentarai -
18 komentarai -
ELTOS inf.19 komentarai
nuomonė