Vyriausybėje aptartos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Jos numato valstybės užsakymus aukštosioms mokykloms. Taip pat norima trumpinti bakalauro ir magistro studijas.
Įstatymo pataisose nurodoma, kad valstybė ir aukštosios mokyklos kas trejus metus pasirašys sutartis, numatančias aukštosios mokyklos veiklą, studentų priėmimo reikalavimus ir valstybei reikalingų specialistų rengimą. Pagal tai, kaip aukštosios mokyklos vykdys šiuos reikalavimus, joms būtų skiriama iki penkių procentų papildomų lėšų nuo valstybės biudžeto asignavimų.
„Atsiranda iš absoliučios universitetų autonomijos tam tikra sutarties su valstybe sistema, kur iš vienos pusės valstybė pasakytų, ką ji duoda universitetams, ir universitetai pasakytų, ką už tai įsipareigoja daryti arba nedaryti. Kaip vienas iš šio susitarimo punktų turėtų būti minimalaus stojimo balo kartelės įvedimas, taip pat priėmimas į studijų kryptis, o ne į atskiras siauras, mažytes programas. Ir tikimės, kad šitie pakeitimai leis pagerinti aukštojo mokslo kokybę“, – teigia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Universitetų rektorių konferencijos prezidentas sako, kad įstatymo nuostatos aukštosioms mokykloms suteiks tam tikras garantijas. Pataisose numatoma galimybė universitetams bakalauro studijas trumpinti iki trejų metų, magistrantūros iki metų.
„Europoje yra kita tendencija, kuri Lietuvoje neįgyvendinta, – kai yra trumpos bakalauro studijos (3–3,5 metų), tai visi, pabaigę bakalauro studijas, turi teisę ir jiems yra vietos įstoti į magistrantūrą. Ir tuomet iš viso yra penkių metų studijos – pirma ir antra pakopa. Tada tikrai į rinką ateina pasiruošę žmonės. Jei Lietuva tenkintų tokį reikalavimą, kad galėtų visi stoti į antrąją pakopą, tuomet galėtume kalbėti apie studijų trumpinimą“, – sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Alfonsas Daniūnas.
Šiuo metu universitetinį išsilavinimą teikia 23 universitetai, iš jų – 14 valstybinių ir 9 privatūs. Aukštojo mokslo išsilavinimą teikia 24 kolegijos. Ministras sako, kad švietimo įstaigos bus priverstos jungtis.
„Jų liks mažiau. Aš vis tiek manau, kad viena ar kita valdžia laikui bėgant vis tiek bus priversta padaryti tą nepopuliarų sprendimą – sumažinti aukštųjų mokyklų skaičių. Mes dabar lenkiame ir švedus, ir olandus, ir danus pagal aukštųjų mokyklų skaičių. Ir tikrai nelenkiame pagal kokybę. Mokslas, studijos nebėra nacionalinis reikalas. Tai išeina iš mūsų Lietuvos ribų ir tampa globaliu [reikalu]. Mes konkuruojame ne tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, bet konkuruojam su anglais, vokiečiais, prancūzais“, – tikina D. Pavalkis.
Jei įstatymo pataisos bus priimtos Seime, pasak ministro, švietimo įstaigoms ir studentams jos būtų taikomos nuo kitų metų.
