Izraelietis milijardierius Morrisas Kahnas (Morisas Kanas), ne pelno organizacijos „SpaceIL“ valdybos pirmininkas, nurodė jau sutelkęs inžinierių ir donorų grupę, sieksiančią sukonstruoti kitą zondą. Pasak jo, naujoji misija turi tapti atkaklumo pamoka „jaunajai kartai“.

„SpaceIL“ pirmadienį patvirtino, kad ši grupė ateinančiomis savaitėmis susirinks aptarti, kaip ištaisyti techninius gedimus, lėmusius pirmosios misijos nesėkmę, tačiau užtikrinti, kad šis skrydis būtų surengtas gana greitai ir pigiai.

Ketvirtadienį zondui „Beresheet“ („Pradžia“) mėginant nutūpti ant Mėnulio paviršiaus varikliai, turėję sulėtinti zondo nusileidimą ir švelniai jį nutupdyti, nesuveikė, o ryšys su aparatu nutrūko.

Ši avarija sužlugdė aštuonerius metus vykdytą ambicingą projektą, turėjusį padaryti Izraelį ketvirtąja šalimi, nutupdžiusia ant Mėnulio savo kosminį aparatą.

„Mums nepavyko, bet tikrai pamėginome“, – per tiesioginę transliaciją iš skrydžio valdymo centro netoli Tel Avivo pareiškė šio projekto įkūrėjas ir pagrindinis rėmėjas Morrisas Kahnas (Morisas Kanas).

„Manau, kad nusigauti ten, kur nusigavome, yra išties milžiniškas pasiekimas. Manau, galime didžiuotis“, – pridūrė jis.

Per transliaciją girdėjosi, kaip aparatą valdantys darbuotojai sako, kad varikliai, turėję sulėtinti zondo nusileidimą ir švelniai jį nutupdyti, nesuveikė, o ryšys su aparatu nutrūko.

„Esame Mėnulyje, bet ne taip, kaip norėjome“, – sakė vienas neįvardytas darbuotojas.

„Esame septintoji šalis, (paleidusi aparatą skrieti) orbita aplink Mėnulį, ir ketvirtoji – pasiekusi Mėnulio paviršių“, – sakė kitas.

Iki šiol tik Rusijai, JAV ir Kinijai yra pavykę nuskraidinti savo aparatus 384 tūkst. kilometrų ir saugiai nutupdyti juos Mėnulyje.

„Kai nepavyksta iš pirmojo karto, mėgini dar sykį“, – sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), skrydžio valdymo centre stebėjęs mėginimą nusileisti kartu su JAV ambasadoriumi Davidu Friedmanu (Deividu Fridmanu).

„Pasiekėme Mėnulį, bet būtume norėję nusileisti patogiau, – pridūrė jis. – Toks bus mūsų kitas bandymas.“

585 kg sveriantis zondas „Beresheet“ („Pradžia“) atrodė panašus į aukštą keisto pavidalo stalą, po kurio „stalviršiu“ įtaisyti dideli rutulio pavidalo degalų bakai.

Izraelio nevyriausybinė organizacija „SpaceIL“ ir valstybinė įmonė „Israel Aerospace Industries“ (IAI), šio projekto pagrindinės partnerės, nurodė, kad „Beresheet“ yra |pirmasis pasaulyje kosminis zondas, sukonstruotas per nevyriausybinę misiją“.

Filantropas M. Khanas, „SpaceIL“ valdybos pirmininkas, skyrė šiam projektui 40 mln. JAV dolerių (35,5 mln. eurų), o visas projekto biudžetas buvo 100 mln. dolerių (88,8 mln. eurų).

Prie projekto vėliau prisidėjo partnerių iš „privačiojo sektoriaus, vyriausybės ir mokslo įstaigų“, nurodoma IAI tinklalapyje.

Prieš pat mėginimą nutupdyti aparatą B. Netanyahu sakė svarstąs galimybę įkurti nacionalinį kosmoso projektą.

„Rimtai svarstau investuoti į kosmoso programą, – jis sakė per transliaciją internetu. – Tai atneš nacionalinių rezultatų Izraeliui ir rezultatų žmonijai.“

Šalies prezidentas Reuven Rivlinas, stebėjęs transliaciją savo oficialiojoje rezidencijoje kartu su kosmosu besidominčiais 80 moksleivių.

„Visokeriopai žavimės nuostabiais žmonėmis, nuskraidinusiais kosminį aparatą į Mėnulį, – jis sakė zondui sudužus. – Tiesa, kitaip negu vylėmės, bet galiausiai mums pasiseks. Tai didis pasiekimas, kurio dar neužbaigėme.“

„Beresheet“ nuskriejo iš viso 6,5 mln. kilometrų, sukoręs atstumą nuo Žemės iki Mėnulio ir vėliau sukdamasis aplink mūsų planetos palydovą.

Aparatas vasario 22 dieną buvo paleistas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje. Jį į kosmosą išskraidino JAV milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“.

Zondas buvo pasiekęs 10 km per sekundę greitį.

Per šią kelionę į vieną pusę „Beresheet“ turėjo pamėginti išmatuoti Mėnulio magnetinį lauką, galintį padėti suprasti, kaip formavosi mūsų planetos palydovas.