N. Mohammadi, viena žinomiausių žmogaus teisių aktyvisčių Irane, 2023 m. buvo apdovanota Nobelio taikos premija. Pasak Nobelio komiteto Norvegijos sostinėje Osle, aktyvistei prestižinis apdovanojimas skirtas „už jos kovą prieš moterų priespaudą Irane ir jos kovą už žmogaus teisų ir laisvės visiems skatinimą“. Šiuo metu 51-erių N. Mohammadi atlieka ilgą kalinimo bausmę liūdnai pagarsėjusiame Evino kalėjime Teherane.

Pasak N. Mohammadi artimųjų, ji nuo 2021 metų nuteista jau penktą kartą. Nuo tada jai skirta iš viso 12 metų ir trys mėnesiai kalėjimo bei 154 kirčiai rimbu. Nobelio komiteto duomenimis, aktyvistė buvo sulaikyta 131 kartą ir nuteista 31 metų laisvės atėmimo bausme. Būdama žmogaus teisių gynėja, N. Mohammadi, kuri pagal išsilavinimą yra fizikė, kovojo ir už mirties bausmės panaikinimą.

Jis prasidės antradienį Teherano revoliuciniame teisme. Teismas prasideda po to, kai gruodžio 10 dieną Norvegijos sostinėje Nobelio premija buvo įteikta M. Mohamadi šeimai.

Kaltinimai nėra iš karto aiškūs, tačiau manoma, kad jie susiję su jos veikla už grotų Teherano Evino kalėjime. Būdama įkalinta ji ne kartą griežtai pasisakė prieš Irano islamiškąją vyriausybę ir privalomą hidžabo dėvėjimą.

„Pirmasis N. Mohammadi teismo procesas po Nobelio taikos premijos gavimo vyks gruodžio 19 dieną 10 val. (vietos, 8.30 val. Lietuvos laiku) revoliucinio teismo 26 skyriuje“, – teigiama jos šeimos išplatintame pranešime.

Priduriama, kad jei taikos premijos laureatė bus nuteista šioje konkrečioje byloje, jai gresia bausmė kalėjime ne Irano sostinėje.

„Buvo paskelbta, kad dėl politinių ir saugumo priežasčių nuosprendis bus vykdomas ne Teherane“, – teigė jos šeima ir pareiškė, kad tokį prašymą pateikė Irano žvalgybos ministerija.

51-erių N. Mohammadi didžiąją dalį pastarųjų dviejų dešimtmečių buvo tai kalinama, tai paleidžiama. 2021-ųjų lapkritį ji pradėjo atlikti jai paskirtą naujausią bausmę.

Nuo lapkričio 29 dienos kalėjimo administracija taip pat informavo ją, kad nutraukiama telefono skambučių ir pasimatymų galimybė.

Šeimos teigimu, tai bus trečiasis teismo procesas, susijęs su N. Mohammadi veikla kalėjime.

Dviejose ankstesnėse bylose jai buvo skirta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir keturi mėnesiai viešųjų ir socialinių darbų.

Per pastaruosius du dešimtmečius N. Mohammadi buvo suimta 13 kartų, penkis kartus nuteista, jai iš viso skirti 31 metai kalėjimo ir 154 rykštės kirčiai.

Pasak jos šeimos narių, N. Mohammadi jau kelerius metus nematė savo vaikų ir vyro Paryžiuje ir jai vis dar neleidžiama skambinti telefonu.

Ji beveik dvejus metus negali pasikalbėti su savo septyniolikmečiais vaikais dvyniais, kurie jos vardu priėmė Nobelio taikos premiją.

Tačiau iki šiol ji turėjo galimybę bendrauti su tam tikrais šeimos nariais Irane, taip užtikrindama, kad jos žinutės per socialinės žiniasklaidos paskyras greitai pasiektų išorinį pasaulį.

„Nuo lapkričio 29 dienos kalėjimo administracija taip pat informavo ją, kad nutraukiama telefono skambučių ir pasimatymų galimybė“, – nurodė šeima.

Nobelio premijos atsiėmimo kalboje, kurią perskaitė jos vaikai, N. Mohammadi pasmerkė „tironišką ir prieš moteris nukreiptą religinę“ Irano vyriausybę ir išreiškė viltį, kad vieną dieną iraniečiai įveiks šias kliūtis.

N. Mohammadi išgarsėjo kaip kovotoja už moterų teises ir demokratiją savo šalyje. Ji taip pat pasisako prieš mirties bausmę.

Ali ir Kiana Rahmani, septyniolikmečiai dvyniai N. Mohammadi vaikai, kurie su tėvu gyvena tremtyje Paryžiuje, prestižinį apdovanojimą atsiėmė Oslo rotušėje, o vėliau savo motinos vardu skaitys Nobelio taikos premijos laureato paskaitą.

51 metų N. Mohammadi spalį paskirta šių metų Nobelio taikos premija už dešimtmečius trunkančią aktyvią veiklą, nepaisant to, kad Irano valdžios institucijos ją ne kartą areštavo ir ji daug metų praleido už grotų. Šiuo metu ji laikoma Teherano kalėjime.

Šeštadienį Osle surengtoje spaudos konferencijoje Kiana Rahmani perskaitė savo motinos žinutę, kurioje įkalinta aktyvistė gyrė tarptautinės žiniasklaidos vaidmenį „perduodant disidentų, protestuotojų ir žmogaus teisių gynėjų balsą pasauliui“.

„Irano visuomenei reikia visuotinės paramos, o jūs, žurnalistai ir žiniasklaidos profesionalai, esate didžiausi ir svarbiausi mūsų sąjungininkai sunkioje kovoje su destruktyvia Islamo Respublikos vyriausybės tironija. Nuoširdžiai dėkoju jums už jūsų pastangas, už viską, ką dėl mūsų padarėte“, – sakoma N. Mohammadi žinutėje.

Kiana Rahmani sakė turinti mažai vilties vėl išvysti savo motiną.

„Galbūt pamatysiu ją po 30 ar 40 metų, bet manau, kad daugiau jos nebeišvysiu. Bet tai nesvarbu, nes mano širdyje visada gyvuos mano mama, vertybės, už kurias verta kovoti“, – sakė ji.

N. Mohammadi brolis ir vyras žurnalistams Osle sakė, kad ji planuoja sekmadienį pradėti bado streiką, taip išreikšdama solidarumą su bahajų tikėjimo religine mažuma Irane.

Aktyvistės vyras Taghi Rahmani (Tagi Rahmanis) anksčiau sakė, kad žmonos nematė 11 metų, o jųdviejų vaikai motinos nematė septynerius metus.

N. Mohammadi suvaidino svarbų vaidmenį protestuose, kuriuos išprovokavo 22 metų Mahsos Amini mirtis pernai. Mergina buvo sulaikyta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies įstatymą dėl galvos apdangalų, verčiantį moteris dengti plaukus ir visą kūną.

Irano valdžios institucijos uždraudė M. Amini šeimos nariams vykti jos vardu atsiimti svarbiausio Europos Sąjungos žmogaus teisių apdovanojimo – Sacharovo premijos už minties laisvę, šeštadienį vėlai vakare pranešė JAV įsikūrusi organizacija HRANA.

N. Mohammadi yra devynioliktoji moteris, gavusi Nobelio taikos premiją, ir antroji iranietė po žmogaus teisių aktyvistės Shirin Ebadi (Širin Ebadi), kuri apdovanojimą gavo 2003-iaisiais.

Tai penktas kartas per 122 metų apdovanojimų istoriją, kai taikos premija paskiriama asmeniui, kuris yra kalėjime arba laikomas namų arešto sąlygomis.

Likusios Nobelio premijos bus įteiktos per atskiras ceremonijas Stokholme vėliau sekmadienį.

Nobelio premijos įteikimo ceremonijos išvakarėse Norvegijos sostinėje surengtoje spaudos konferencijoje jos brolis ir vyras sakė, kad N. Mohammadi, kuri kovoja prieš privalomą hidžabo dėvėjimą ir mirties bausmę Irane, paskelbs bado streiką, norėdama parodyti solidarumą su bahajų religine mažuma.

„Šiandien jos čia su mumis nėra, ji yra kalėjime ir, solidarizuodamasi su religine mažuma, ji skelbia bado streiką, tačiau mes jaučiame jos buvimą čia“, – trumpame įžanginiame žodyje sakė jos jaunesnysis brolis Hamidreza Mohammadi (Hamidreza Mohamadis).

51-erių metų aktyvistės vyras Taghi Rahmani (Tagis Rahmanis) paaiškino, kad šis streikas skirtas parodyti solidarumą su bahajų religine mažuma, kurios du pagrindiniai veikėjai taip pat yra paskelbę bado streiką.

„Ji pasakė, pradėsiu bado streiką tą dieną, kai man bus įteikta ši premija, galbūt tada pasaulis apie tai išgirs daugiau“, – aiškino jis.

Bahajų bendruomenė – didžiausia Irano religinė mažuma – pasak jos atstovų, yra diskriminuojama daugelyje visuomenės gyvenimo sričių.

Lapkričio pradžioje N. Mohammadi jau buvo kelioms dienoms paskelbusi bado streiką, kad gautų teisę būti perkelta į ligoninę neuždengusi galvos.

Spalį jai buvo paskirta Nobelio premija „už kovą prieš moterų priespaudą Irane“.

Trylika kartų suimta, penkis kartus nuteista iš viso 31 metams kalėjimo ir 154 kirčiams, o nuo 2021 metų vėl įkalinta, N. Mohammadi didžiąją pastarųjų dviejų dešimtmečių dalį praleido kalėjime ir jau aštuonerius metus nematė savo vaikų, kurie dabar gyvena Prancūzijoje.

N. Mohammadi yra viena iš moterų, vadovavusių sukilimui „Moteris, gyvybė, laisvė“, kurio metu visame Irane kelis mėnesius vyko protestai, kuriuos išprovokavo už tariamą griežtų islamo respublikos moterų aprangos taisyklių nesilaikymą suimtos 22 metų Mahsa Amini (Mahsos Amini) mirtis 2020 metų rugsėjį.

51 metų teisių gynėja N. Mohammadi, šiuo metu kalinama Evino kalėjime Teherane, spalį buvo apdovanota Nobelio premija už kovą prieš moterų priespaudą Irane.

„Narges Mohammadi šiandien žinute iš Evino kalėjimo pranešė savo šeimai, kad prieš kelias valandas pradėjo bado streiką. Esame susirūpinę dėl Narges Mohammadi fizinės būklės ir sveikatos“, – sakoma jos šeimos pareiškime.

N. Mohammadi bet kokiomis aplinkybėmis atsisako dėvėti hidžabą – galvos apdangalą, kuris yra privalomas moterims viešose vietose nuo pat 1979 metų Irano islamo revoliucijos.

Atsakydami į tai, kalėjimo pareigūnai atsisakė perkelti širdies ir plaučių ligomis sergančią N. Mohammadi į ligoninę, esančią už Evino ribų, kad ji būtų gydoma.

Šeima pareiškime nurodė, kad jai skubiai reikalinga medicininė pagalba už kalėjimo ribų.

„Narges šiandien paskelbė bado streiką, protestuodama prieš du dalykus: Islamo Respublikos politiką, pagal kurią vėluojama suteikti medicininę priežiūrą sergantiems kaliniams (...) [ir] privalomo hidžabo Irano moterims politiką“, – sakoma pareiškime.

„Islamo Respublika yra atsakinga už viską, kas nutiks mūsų mylimai Narges, – teigiama jame. – Jau savaitę jie atsisako suteikti jai reikalingą medicininę pagalbą.“

Pirmą kartą suimta prieš 22 metus, pastaruosius du dešimtmečius N. Mohammadi daug kartų sėdėjo kalėjime dėl savo nuolatinės kampanijos už žmogaus teises Irane.

Dabartinis jos kalinimas prasidėjo 2021-ųjų lapkritį. Ji jau aštuonerius metus nematė savo vaikų, šiuo metu gyvenančių Prancūzijoje.

51 metų teisių aktyvistė veteranė N. Mohammadi, šiuo metu kalinama Teherano Evino kalėjime, spalio mėnesį buvo apdovanota Nobelio taikos premija „už kovą prieš moterų priespaudą Irane“.

„Narges Mohammadi šiandien žinute iš Evino kalėjimo pranešė savo šeimai, kad prieš kelias valandas pradėjo bado streiką. Esame susirūpinę dėl Narges Mohammadi fizinės būklės ir sveikatos“, – sakoma jos šeimos pareiškime.

N. Mohammadi atsisako bet kokiomis aplinkybėmis dėvėti hidžabą – galvos apdangalą, kuris moterims viešose vietose privalomas po 1979 metų Irano islamo revoliucijos. Kalėjimo administracija dėl to atsisako perkelti širdies ir plaučių ligomis sergančią N. Mohammadi į ligoninę, esančią už Evino kalėjimo ribų.

Šeima pareiškime nurodė, kad jai „skubiai“ reikalinga medicininė pagalba už kalėjimo ribų.

„Islamo respublika bus atsakinga už viską, kas nutiks mūsų mylimai Narges, – sakoma pareiškime. – Jau savaitę jai nesuteikiama reikalinga medicininė pagalba“.

Pirmą kartą suimta prieš 22 metus, N. Mohammadi dėl savo kovos už žmogaus teises Irane didžiąją dalį pastarųjų dviejų dešimtmečių buvo tai įkalinama, tai paleidžiama.

Pastaruoju metu ji kalinama nuo 2021 metų lapkričio ir jau aštuonerius metus nematė savo vaikų, kurie dabar gyvena Prancūzijoje.

„Apie tai, kad jai buvo skirta Nobelio taikos premija, Narges sužinojo vakar po pietų iš žinučių, atsiųstų iš vyrų skyriaus, kur penktadieniais jiems yra lengviau pasinaudoti telefonu“, – sakė jos šeima.

Tą patį vakarą „valstybinė televizija 22 val. 30 min. pranešė šią žinią, pateikusi įžeidžiantį ir šmeižikišką Narges portretą“, rašoma šeimos pareiškime.

„Narges ir jos kameros draugės pratrūko džiaugsmu ir atšventė šią pergalę savo kameroje.“

Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paskelbė, kad šių metų Nobelio taikos premija atiteko N. Mohammadi už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“

51 metų žurnalistė ir aktyvistė didžiąją dalį pastarųjų dviejų dešimtmečių praleido kalėjime už kampaniją prieš privalomą hidžabo dėvėjimą moterims ir mirties bausmę.

Per spaudos konferenciją Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) vylėsi, kad Irano institucijos paleis N. Mohammadi iš kalėjimo ir leis jai atsiimti premiją Osle.

Prieš įkalinimą N. Mohammadi buvo uždraustos Irano organizacijos „Defenders of Human Rights Center“ viceprezidentė. Ji buvo artima šią organizaciją įsteigusiai Nobelio taikos premijos laureatei Shirin Ebadi (Širin Ebadi).

Tuo tarpu Iranas pasmerkė Nobelio komiteto sprendimą Nobelio taikos premiją skirti N. Mohammadi, kurį pavadino šališku ir politiniu.

„Atkreipiame dėmesį, kad Nobelio taikos komitetas taikos premiją skyrė asmeniui, kuris buvo nuteistas už daugkartinius įstatymų pažeidimus ir nusikalstamas veikas“, – sakoma užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Nassero Kanani (Nasero Kananio) paskelbtame pareiškime.

„Mes smerkiame šį šališką ir politinį žingsnį“, – pabrėžiama pareiškime.

„Atkreipiame dėmesį, kad Nobelio taikos komitetas taikos premiją skyrė asmeniui, kuris buvo nuteistas už daugkartinius įstatymų pažeidimus ir nusikalstamas veikas“, – sakoma užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Nassero Kanani (Nasero Kananio) paskelbtame pareiškime.

„Mes smerkiame šį šališką ir politinį žingsnį“, – pabrėžiama pareiškime.

Nobelio taikos komitetas taikos premiją skyrė asmeniui, kuris buvo nuteistas už daugkartinius įstatymų pažeidimus ir nusikalstamas veikas.

Norvegijos Nobelio komitetas anksčiau penktadienį paskelbė, kad šių metų Nobelio taikos premija atiteko N. Mohammadi už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“.

Komiteto pranešime sakoma, kad 51 metų N. Mohammadi, kuri šiuo metu yra kalinama, „drąsi kova už saviraiškos laisvę ir teisę į nepriklausomybę pareikalavo didžiulių asmeninių nuostolių“.

„Iš viso Irano režimas ją buvo sulaikęs 13 kartų, penkis kartus nuteisė ir iš viso skyrė 31 metus kalėjimo ir 154 kirčius rykšte“, – priduriama jame.

„Šių metų taikos premija taip pat įvertinta šimtai tūkstančių žmonių, kurie praėjusiais metais dalyvavo demonstracijose prieš Irano teokratinio režimo vykdomą moterų diskriminacijos ir priespaudos politiką. Demonstrantų pasirinktas šūkis – „Moteris – gyvenimas – laisvė“ – tinkamai išreiškia N. Mohammadi atsidavimą ir darbą“, – pabrėžiama pareiškime.

Jame atkreipiamas dėmesys į Irane pernai vykusias beprecedentes demonstracijas po jaunos kurdų kilmės iranietės Mahsos Amini, kuri vadinamosios moralės policijos buvo suimta už tai, kad, kaip teigiama, pažeidė griežtas moterų aprangos taisykles, mirties.

Norvegijos Nobelio komitetas pabrėžė, kad N. Mohammadi kovoja prieš sistemingą moterų diskriminaciją ir priespaudą, remia moterų kovą už teisę gyventi visavertį ir orų gyvenimą.

„Ši kova visame Irane sulaukė persekiojimo, įkalinimo, kankinimų ir net mirties“, – sakoma pranešime.

„Ji kovoja už saviraiškos laisvę ir teisę į nepriklausomybę, taip pat prieš taisykles, pagal kurias moterys turi būti nepastebimos ir dengti savo kūną. Demonstrantų reiškiami laisvės reikalavimai taikomi ne tik moterims, bet ir visiems gyventojams“, – nurodoma jame.

Pirmą kartą N. Mohammadi buvo sulaikyta prieš 22 metus. Pastaruosius du dešimtmečius ji daug laiko praleido už grotų dėl savo kovos už žmogaus teises Irane.

2022-aisiais N. Mohammadi per penkias minutes buvo nuteista kalėti aštuonerius metus; jai taip pat buvo skirta 70 kirčių rykšte.

„Aš labai, labai didžiuojuosi savo mama, esu labai laimingas“, – sakė jos 17-metis sūnus Ali Rahmani (Ali Rahmanis) per Paryžiuje surengtą spaudos konferenciją, kurioje taip pat dalyvavo jo tėvas ir sesuo dvynė.

Jis pridūrė, kad motinos nematė aštuonerius metus.

„Vyriausybė bando palaužti Irano kalinius, – sakė jis. – Ši premija yra apdovanojimas už jos kovą Irane.“

Ši premija yra apdovanojimas už jos kovą Irane.

N. Mohammadi vyras Taghi Rahmani (Tagis Rahmanis) sakė, kad ši premija taip pat yra „apdovanojimas visiems vyrams ir moterims, kurie kovoja už moterį, gyvenimą, laisvę“. Jis turėjo omenyje šūkį, plačiai nuskambėjusį per protestus Irane dėl Irano kurdės Mahsos Amini, kuri prieš metus mirė policijos areštinėje, mirties.

„Jų balsai niekada nebus nutildyti“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad Nobelio premija „jiems suteiks dar daugiau jėgų reikšti savo nuomonę“.

T. Rahmani sakė nesąs tikras, ar jo kalinamai žmonai buvo pranešta, kad ji laimėjo Nobelio premiją.

Gali būti, kad ji dar nežino.

„Gali būti, kad ji dar nežino“, – pareiškė jis.

Norvegijos Nobelio komitetas kiek anksčiau penktadienį paskelbė, kad šių metų Nobelio taikos premija atiteko N. Mohammadi už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“.

Komiteto pranešime sakoma, kad 51 metų N. Mohammadi, kuri šiuo metu yra kalinama, „drąsi kova už saviraiškos laisvę ir teisę į nepriklausomybę pareikalavo didžiulių asmeninių nuostolių“.

„Iš viso Irano režimas ją buvo sulaikęs 13 kartų, penkis kartus nuteisė ir iš viso skyrė 31 metus kalėjimo ir 154 kirčius rykšte“, – priduriama jame.

„Šių metų taikos premija taip pat įvertinta šimtai tūkstančių žmonių, kurie praėjusiais metais dalyvavo demonstracijose prieš Irano teokratinio režimo vykdomą moterų diskriminacijos ir priespaudos politiką. Demonstrantų pasirinktas šūkis – „Moteris – gyvenimas – laisvė“ – tinkamai išreiškia N. Mohammadi atsidavimą ir darbą“, – pabrėžiama pareiškime.

Jame atkreipiamas dėmesys į Irane pernai vykusias beprecedentes demonstracijas po jaunos kurdų kilmės iranietės Mahsos Amini, kuri vadinamosios moralės policijos buvo suimta už tai, kad, kaip teigiama, pažeidė griežtas moterų aprangos taisykles, mirties.

Norvegijos Nobelio komitetas pabrėžė, kad N. Mohammadi kovoja prieš sistemingą moterų diskriminaciją ir priespaudą, remia moterų kovą už teisę gyventi visavertį ir orų gyvenimą.

„Ši kova visame Irane sulaukė persekiojimo, įkalinimo, kankinimų ir net mirties“, – sakoma pranešime.

„Ji kovoja už saviraiškos laisvę ir teisę į nepriklausomybę, taip pat prieš taisykles, pagal kurias moterys turi būti nepastebimos ir dengti savo kūną. Demonstrantų reiškiami laisvės reikalavimai taikomi ne tik moterims, bet ir visiems gyventojams“, – nurodoma jame.

51 metų žurnalistė ir aktyvistė N. Mohammadi didžiąją dalį pastarųjų dviejų dešimtmečių praleido kalėjime už kampaniją prieš privalomą hidžabo dėvėjimą moterims ir mirties bausmę.

„Irano moterys įkvėpė pasaulį“, – sakė JT žmogaus teisių biuras naujienų agentūrai AFP.

„Jų drąsa ir ryžtas susidūrus su represijomis, bauginimais, smurtu ir sulaikymu yra nepaprasta. Jos buvo persekiojamos dėl to, ką dėvi ir ko nedėvi, ir susiduria su vis griežtėjančiomis teisinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis priemonėmis prieš jas“, – priduriama pranešime.

„Narges Mohammadi atvejis yra didžiulės rizikos, kurią moterys prisiima gindamos visų iraniečių teises, pavyzdys. Raginame paleisti ją ir visus Irane įkalintus žmogaus teisių gynėjus“, – pabrėžė agentūra.

Žmogaus teisių biuro atstovė spaudai Elizabeth Throssell (Elizabet Trosel) per spaudos konferenciją Ženevoje pridūrė, kad Nobelio premija N. Mohammadi „iš tikrųjų pabrėžia Irano moterų drąsą ir ryžtą bei tai, kad jos įkvepia pasaulį“.

JT atstovė spaudai Alessandra Vellucci (Alesandra Veluči) sakė, kad pagarba moterų teisėms visada buvo labai svarbus Jungtinių Tautų klausimas.

„Mes pasisakome už moterų teises visame pasaulyje, taip pat ir Irane“, – sakė ji.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) „labai aiškiai gynė moterų ir mergaičių žmogaus teises Irane“, pridūrė ji.

N. Mohammadi šeima: tai istorinis momentas Irano kovoje dėl laisvės

Sprendimas Nobelio taikos premiją skirti N. Mohammadi yra „istorinis ir gilus momentas Irano kovai už laisvę“, penktadienį teigė jos šeima.

N. Mohammadi šeima jos oficialiame „Instagram“ puslapyje, kurį jie prižiūri jai būnant už grotų, teigė, kad šis apdovanojimas priklauso visiems iraniečiams, „ypač drąsioms Irano moterims ir merginoms, kurios sužavėjo pasaulį savo drąsa kovodamos už laisvę ir lygybę“.

„Šis prestižinis pripažinimas pasitarnauja kaip N. Mohammadi nenuilstamo pilietinio ir taikaus darbo siekiant pokyčių ir laisvės Irane tvirtas liudijimas“, – sakė šeima.

„Deja, Narges nėra su mumis ir ji negali kartu pasidžiaugti šia nepaprasta akimirka, – sakė šeima. Dėl jos neteisingo kalinimo negalime matyti jos džiaugsmingos reakcijos į šias nepaprastas ir puikias naujienas.“

Tačiau šeima pariškime pridūrė: „Kaip visuomet sako Narges, pergalė nėra lengva, bet ji neabejotina.“

Berlynas: Nobelio taikos premija N. Mohammadi rodo moterų galią Irane

Nobelio taikos premija, paskirta N. Mohammadi, rodo, kad moterų vaidmuo kovoje už laisvę yra labai svarbus, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

A. Baerbock socialiniame tinkle „X“ teigė, kad N. Mohammadi įvertinimas „rodo moterų galią siekiant laisvės“, ir pridūrė, kad jos „bebaimis balsas negali būti užrakintas, Irano ateitis yra jo moterys“.

E. Macronas giria sprendimą Nobelio taikos premiją paskirti N. Mohammadi

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį gyrė N. Mohammadi drąsą po to, kai buvo paskelbta, kad jai skiriama šių metų Nobelio taikos premija.

E. Macronas gyrė „tvirtą pasirinkimą kovotojos už laisvę, kuri kaskart susidūrė su realybe, tikrove, šio režimo žiaurumu, įskaitant kelerius metus kalėjime ir baisias bausmes“.

E. Macronas taip pat pasveikino N. Mohammadi šeimą, kurios dalis, pasak jo, gyvena Prancūzijoje.