J. Stoltenbergo pareiškimai paskelbti tvyrant įtampai tarp Rusijos ir NATO narių.

Praėjusią savaitę Kremlius apkaltino Vakarų šalis pradėjus „naują įtampos eskalavimo raundą“ po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) panaikino apribojimus Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tačiau tik siekiant apginti apšaudomą Charkivo sritį.

„Kol pavyks išvengti nesusipratimų ar nesusikalbėjimų su Maskva arba kitomis potencialių šalių, kurios galėtų mus užpulti, sostinėmis, karo grėsmės NATO šalims nėra“, – teigė naujausioje Aljanso narėje Švedijoje viešintis J. Stoltenbergas.

Paklaustas, ar Rusija gali bandyti patikrinti Aljanso sutarties 5-u straipsniu prisiimtą šalių įsipareigojimą ginti vienoms kitas, J. Stoltenbergas atsakė, kad „nematome jokios tiesioginės karo grėsmės nė vienai NATO šaliai“.

„Todėl dabar nemanome, kad gali būti patikrintas mūsų 5 straipsnis“, – bendroje spaudos konferencijoje su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu) sakė NATO vadovas.

U. Kristerssonas taip pat paskelbė, kad Švedijos karinės oro pajėgos prisijungs prie NATO oro policijos misijos, o Švedijos naikintuvai „Gripen“ daugiausia patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį taip pat paragino Vakarų šalis daryti daugiau, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje būtų užbaigtas teisingomis sąlygomis.

Kyjivas ragina Europą padidinti karinę paramą, Rusijai pastaraisiais mėnesiais mūšio lauke įgaunant vis didesnę persvarą.

Dėl beveik metus trunkančios Maskvos invazijos į kaimyninę šalį daugybė Europos sąjungininkių įsipareigojo skirti daugiau milijardų savo ginkluotosioms pajėgoms.

Kai kurios Jungtinių Valstijų vadovaujamo Vakarų karinio aljanso narės dabar siekia įtvirtinti šį padidinimą ir liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime pakelti dabartinį NATO tikslą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Panašu, kad dauguma NATO narių sutinka, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija reiškia, kad 2 proc. turėtų tapti „apatine, o ne viršutine riba“ nacionalinėms išlaidoms.

„Manau, kad vien noro siekti dviejų procentų tikslo nepakaks. Tai turi būti viso kito pagrindas“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) trečiadienį Briuselyje vykusiame NATO kolegų susitikime.

Tačiau kai kurios šalys nenori, kad tikslas būtų pernelyg ambicingas, o įsipareigojimas – pernelyg konkretus.

„Du procentai yra gerai, bet taip pat turime užtikrinti, kad turėsime tam tikrą lankstumą, nes šalys yra skirtingos“, – sakė Liuksemburgo gynybos ministras Francois Bauschas (Fransua Baušas).

Aljansas maždaug prieš 16 metų nustatė 2 proc. BVP gairę, tačiau dėl 2007–2008 metų ekonomikos krizės daugelis šalių sumažino biudžetus.

2014-aisiais Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, sąjungininkai pažadėjo sustabdyti daugelį metų trunkantį gynybos biudžeto mažinimą ir iki 2024 metų „judėti link“ 2 procentų.

Tačiau, nepaisant JAV spaudimo, kad Europos Sąjungos narės išleistų daugiau, praėjusiais metais buvo apskaičiuota, kad tik devynios iš 30 sąjungininkių pasiekė šį slenkstį.

Apatinė riba

„Akivaizdu, kad jei 2014 metais buvo teisinga įsipareigoti išleisti 2 proc., tai dabar yra dar teisingiau, nes gyvename pavojingesniame pasaulyje“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams, pirmininkavęs NATO gynybos ministrų susitikimui, kuriame įvyko pirmoji aukšto lygio diskusija šiuo klausimu.

„Ukrainoje, Europoje, vyksta tikras karas, be to, matome nuolatinę terorizmo grėsmę ir Kinijos keliamus iššūkius mūsų saugumui. Taigi akivaizdu, kad turime išleisti daugiau“, – sakė jis.

Kelios šalys narės tvirtina, kad 2 proc. BVP visada buvo tik gairė, o ne griežtas tikslas.

„Užuot keitę 2 proc., manau, kad turėtume pereiti nuo 2 proc. laikymo viršutine riba prie 2 proc. BVP laikymo apatine riba ir minimumu“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis pridūrė, kad tai turėtų būti ne „ilgalaikė perspektyva ar judėjimas link“, o „neatidėliotinas įsipareigojimas skirti 2 proc. kaip minimumą“.

NATO praėjusių metų skaičiavimais, Jungtinės Valstijos savo gynybos biudžetui išleidžia daugiau nei visos kitos sąjungininkės kartu paėmus – 3,47 proc. BVP. Kai kurios narės siūlė, kad NATO turėtų pereiti prie 2,5 proc. gairės. Kitos sako, kad tai nerealistiška.

Daugelis šalių teigia, kad svarbiausia yra įrangos kokybė ir tai, kiek sąjungininkai prisideda prie NATO operacijų. BVP procentinė dalis taip pat yra slidus rodiklis. Kai COVID-19 pandemijos metu ekonomika smuko, gynybos biudžetai atrodė didesni.

Turkijos – tradiciškai vienos daugiausiai gynybai skiriančių NATO narių – ekonomiką nuniokojo infliacija, o jos karinis biudžetas, NATO vertinimu, pernai sudarė tik 1,22 proc. BVP.

Europos galybė Prancūzija taip pat pritarė dviejų procentų minimumui, tačiau sakė, kad papildomos išlaidos turi būti tikslingai nukreiptos.

„Svarbiausia yra du procentai naudingų ir efektyvių išlaidų“, – teigė gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu).

Anot jo, Prancūzijos ginkluotosioms pajėgoms 2024–2030 metais numatyta skirti „beprecedentę“ sumą – 413 mlrd. eurų –, kurie padės modernizuoti ginkluotąsias pajėgas, diegti naujas technologijas ir prisidėti prie NATO misijų.

„Iš tiesų gaila, kad šio dujotiekio projektas yra ginčų šaltinis, tačiau vėlgi tai nepaneigia fakto, kad visose kitose srityse dirbame glaudžiau nei bet kada anksčiau“, – pabrėžė jis.

A. Blinkenas taip pat pabrėžė“ „Agresyvus Rusijos elgesys kelia didelį nerimą tiek JAV, tiek ir visioms NATO narėms“.

Anot jo, JAV administracija „laiku imsis reikiamų veiksmų, ir savo nuožiūra“.

Kita vertus, JAV diplomatijos vadovas nenurodė, kas tai būtų per priemonės.

Kaip jau buvo skelbta, šią savaitę Briuselyje per susitikimą su Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiko Maasu (Heiku Masu) A. Blinkenas perspėjo, jog Vašingtonas gali išplėsti sankcijas, susijusias su Rusijos eksporto dujotiekio projektu „Nord Stream 2“, jei matys bandymus jį užbaigti ar vamzdyną sertifikuoti.

Po šio susitikimo A. Blinkenas žiniasklaidai sakė manantis, kad buvo svarbu asmeniškai apie tai pranešti Vokietijos URM vadovui, kad nekiltų nesusipratimų.

Kita vertus, jis pabrėžė, jog Vašingtonas pasirengęs bendradarbiauti su Berlynu, nepaisant išliekančių nesutarimų dėl „Nord Stream 2“, kurį Vokietija, kitaip nei JAV ir nemažai Europos valstybių, laiko ekonominiu projektu ir jį remia.