Tai įvyko po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) vizito į šią valdą Ramiojo vandenyno regione.

Dumbėjos mieste, esančiame netoli sostinės Numėjos, policijos pareigūną ir jo kolegą užpuolė maždaug penkiolikos asmenų grupė, todėl pareigūnui teko išsitraukti ginklą, sakė prokuroras Yves'as Dupas (Yvas Diupa).

Per daugiau nei savaitę trunkančias riaušes Naujojoje Kaledonijoje iš viso žuvo septyni žmonės. Tačiau penktadienio incidentas žymi pirmą kartą, kai teisėsaugos pareigūnas nužudė civilį.

„Kol kas nenustatytomis aplinkybėmis pareigūnas esą iššovė iš tarnybinio ginklo, kad apsisaugotų nuo fizinio susidorojimo“, – sakoma Y. Dupas pareiškime.

„Pirminiais duomenimis, ant pareigūnų veidų matyti smūgių pėdsakai“, – priduriama jame.

Šūvius paleidęs pareigūnas buvo sulaikytas, nurodė prokuroras. Jis pridūrė, kad pradėtas tyrimas dėl pareigūno įvykdyto netyčinio nužudymo. Tokie teisiniai veiksmai Prancūzijoje paprastai atliekami automatiškai, kai įvyksta panašūs incidentai.

E. Macronas į Ramiojo vandenyno salyną, esantį maždaug už 17 tūkst. km nuo žemyninės Prancūzijos dalies, išskrido siekdamas skubiai nuslopinti politinę krizę, kilusią dėl balsavimo reformos prasidėjus neramumams.

Prancūzija Naujojoje Kaledonijoje įvedė nepaprastąją padėtį ir į ten išsiuntė šimtus policininkų bei karių tvarkai atkurti.

„Pažadėjau, kad ši reforma šiandien, esant dabartinėms aplinkybėms, nebus priimta“, – E. Macronas sakė žurnalistams Naujojoje Kaledonijoje.

„Duosime kelias savaites, kad įtampa nurimtų ir būtų atnaujintas dialogas, siekiant rasti platų visų šalių sutarimą“, – pridūrė jis.

E. Macronas po parą trukusio skrydžio ketvirtadienį atvyko į Numėją, siekdamas rasti sprendimą, kaip užbaigti daugiau nei savaitę trunkančius plėšikavimus, padegimus ir susirėmimus, per kuriuos žuvo šeši žmonės ir šimtai buvo sužeisti.

Naujojoje Kaledonijoje neramumai tęsiasi nuo gegužės 13 dienos, kai saloje kilo nepasitenkinimas dėl Prancūzijos planų įvesti naujas balsavimo taisykles, pagal kurias dešimtims tūkstančių ne vietinių gyventojų būtų suteikta teisė balsuoti.

Išlipdamas iš lėktuvo Tontutos tarptautiniame oro uoste, Prancūzijos lyderis žurnalistams sakė norintis užtikrinti, kad „kuo greičiau grįžtų taika, ramybė ir saugumas“.

Jo vizitas turėtų trukti vieną dieną. Siekdamas išspręsti dabartinę krizę, E. Macronas ten turėtų susitikti su vietos politiniais lyderiais ir saugumo darbuotojais.

Po to, kai gegužės 14 d. prasidėjo riaušės, Prancūzija Naujojoje Kaledonijoje dislokavo 2 700 policijos pareigūnų ir keletą karinių dalinių. Salyne buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Suskaičiuoti šeši žuvusieji, be to, buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių. Pastarosiomis dienomis situacija pagėrėjo, tačiau gyventojai baiminasi, kad E. Macrono vizitas gali vėl pakurstyti smurtą.

Protestais reaguojama į siūlomas rinkimų reformas, kurios suteiktų Prancūzijos piliečiams, Naujojoje Kaledonijoje pragyvenusiems 10 metų, teisę balsuoti provincijos rinkimuose. Kritikai baiminasi, kad tai gali marginalizuoti čiabuvius.

Pagal 1998 m. Naumėjos susitarimą Naujajai Kaledonijai buvo suteikta plataus masto autonomija. Paryžius šiuo metu bando sudaryti naują susitarimą su politiniais lyderiais šioje teritorijoje, kuri yra strategiškai išsidėsčiusi pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

E. Macronas „išvyks jau šį vakarą“, sakė Prisca Thevenot (Priska Teveno).

Naujojoje Kaledonijoje jau daugiau kaip savaitė vyksta neramumai dėl E. Macrono vyriausybės planuojamos balsavimo reformos, kuriai nepritaria šios Prancūzijos valdos autochtonai kanakai.

„Atvyks pastiprinimas [...] kontroliuoti teritorijų, kurių pastarosiomis dienomis mums nepavyko suvaldyti ir kurių kontrolė nebeužtikrinama“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė vyriausiasis komisaras Louis Le Francas (Luji Le Frankas).

Šimtai karių ir ginkluotų policijos pareigūnų penktadienį išvyko į riaušių apimtos Naujosios Kaledonijos gatves, siekdami numalšinti susirėmimus.

Šioje Prancūzijos valdoje Ramiojo vandenyno regione kilus neramumams buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Konstitucinės reformos išprovokuoti neramumai peraugo į padeginėjimą, plėšikavimą ir smurtą; žuvo penki žmonės, dar šimtai buvo sužeisti.

Prancūzijos pareigūnai teigė, kad įvedus nepaprastąją padėtį buvo sulaikyta apie 200 iš maždaug 5 tūkst. riaušininkų.

Vienas nužudymu įtariamas asmuo pasidavė pareigūnams, penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje nurodė  L. Le Francas.

Anksčiau jis sakė, kad padėtis aplink Naujosios Kaledonijos sostinę Numėją pradeda atrodyti ramesnė, palyginus su tuo, kas vyko pirmadienį, kai protestai peraugo į smurtą.

Neramumai kilo pirmadienį, Prancūzijos įstatymų leidėjams stumiant planus leisti balsuoti vietos rinkimuose tiems, kas į teritoriją atsikraustė bent prieš 10 metų.

Tarp Australijos ir Fidžio esanti Naujoji Kaledonija yra viena iš kelių Prancūzijos valdų įvairiuose pasaulio regionuose.

Suskaičiavus visus balsalapius paaiškėjo, kad 96,49 proc. dalyvių balsavo prieš nepriklausomybę, o ją palaikė 3,51 proc., informavo Aukštoji komisija.

Piliečių aktyvumas buvo menkas – savo balsą atidavė tik 43,9 proc. rinkėjų. Per pernykštį plebiscitą balsuotojų aktyvumas buvo 79,63 procento.

Nepriklausomybės šalininkų grupės šį balsavimą boikotavo. Anot jų, salose pablogėjus epidemiologinei padėčiai dėl COVID-19 pandemijos sąžiningo balsavimo organizuoti nebuvo įmanoma.

Naujoji Kaledonija yra viena didžiausių Prancūzijos valdų, o joje esančiuose nikelio telkiniuose susikaupę apie 10 proc. žinomų pasaulinių šio metalo atsargų. Nikelis naudojamas nerūdijančiam plienui, akumuliatoriams ir mobiliesiems telefonams gaminti, tad Naujoji Kaledonija yra Vakarų šalių ir Kinijos varžymosi dėl geopolitinės įtakos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione vienas iš židinių.

Apie 185 tūkst. rinkėjų turinti teritorija už apytikriai 2 000 km į rytus nuo Australijos įgijo teisę surengti tris balsavimus dėl nepriklausomybės pagal 1998 metų sutartį, turėjusią sumažinti įtampą šiose salose.

Naujosios Kaledonijos gyventojai per 2018 metų plebiscitą nepritarė atsiskyrimui nuo Prancūzijos. Tokio paties rezultato buvo sulaukta ir per pernykštį balsavimą. Dabar jiems buvo paskutinį kartą užduotas klausimas: „Ar norite, kad Naujoji Kaledonija įgytų visišką suverenitetą ir taptų nepriklausoma?“

Nepriklausomybės šalininkų judėjimas grasino nepripažinti trečiojo referendumo rezultatų ir žadėjo kreiptis į Jungtines Tautas, kad balsavimas būtų anuliuotas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) reikalavo, kad valstybė per referendumą išliktų nešališka, bet užtikrintų, jog plebiscitas vyktų sąžiningai ir sklandžiai.

Birželį įvairios partijos susitarė su Prancūzijos vyriausybe, kad referendumas, kad ir kokie būtų jo rezultatai, turėtų vesti į „stabilumo ir suartėjimo laikotarpį“. 2023 metų birželį planuojama surengti naują referendumą, per kurį būtų sprendžiama, kokį „nacionalinį projektą“ norėtų plėtoti Naujosios Kaledonijos žmonės.

Tačiau viltis, kad procesas vyks sklandžiai, aptemdė nepriklausomybės idėją palaikančio pagrindinio čiabuvių judėjimo FLNKS pareiškimas, jog vyriausybės užmojis žūtbūt surengti referendumą prilygsta „karo paskelbimui“.

Apžvalgininkai nuogąstauja, kad ši įtampa gali vėl prasiveržti smurtu, panašiu į krėtusį Naująją Kaledoniją 9-ajame dešimtmetyje, kai vyko susirėmimai tarp nepriklausomybę palaikančių kanakų ir turtingesnių europiečių bei jų palikuonių, pasisakančių už sąjungą su Prancūzija.

2018 ir 2020 metų referendumus nedidele balsų persvara laimėjo proprancūziška stovykla.

Nepriklausomybės priešininkų šįkart buvo 53,26 proc. – mažiau nei 56,7 proc. per ankstesnį referendumą prieš dvejus metus.

Rinkėjų aktyvumas buvo daug didesnis nei praėjusį kartą – 85,5 proc. – ir atspindi ilgose eilėse prie rinkimų apylinkių laukusių rinkėjų entuziazmą.

Referendumas buvo dalis per derybas kruopščiai parengto dekolonizacijos plano. 1998 metais priimtas Numėjos susitarimas turėjo užbaigti pražūtingą konfliktą tarp Naujosios Kaledonijos autochtonų kanakų, daugiausiai remiančių nepriklausomybę, ir europiečių naujakurių palikuonių, vadinamų „kaldošais“.

9-ame dešimtmetyje salyną krėtusio smurto kulminaciją 1988 metais žymėjo kruvina įkaitų drama, per kurią žuvo 19 separatistų ir šeši policijos bei specialiųjų pajėgų nariai.

Ir šį kartą atsisakius nepriklausomybės, lieka galimybė iki 2022 metų surengti kitą plebiscitą, jeigu jo paprašytų bent trečdalis vietos parlamento narių.

Dauguma politikos stebėtojų prognozavo ir nepriklausomybės priešininkų pergalę, ir mažesnę jų persvarą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį sakė, kad „jaučia didelį dėkingumą“ Naujosios Kaledonijos rinkėjams už jų sprendimą.

Tarp Australijos ir Fidžio esančią Naująją Kaledoniją Prancūzija užėmė 1853 metais.

Už daugiau kaip 16 tūkst. km esanti Prancūzijos vyriausybė per metus šiai 270 tūkst. gyventojų turinčiai teritorijai skiria maždaug 1,5 mlrd. eurų subsidijų. Tai sudaro daugiau kaip 15 proc. Naujosios Kaledonijos bendrojo vidaus produkto.

1977 metais nepriklausomybę nuo Prancūzijos gavo Džibutis, o 1980 metais – Vanuatu.

Iš Australijos Melburno miesto į Los Andželą skridęs orlaivis su 256 keleiviais saugiai nutūpė Naujosios Kaledonijos sostinės Numėjos oro uoste „La Tontouta“.

„Keleiviai ramiai išsilaipina“, – sakė oro uostą valdančios vietos Prekybos rūmų pareigūnas.

„Atrodo, kad iš pilotų kabinos veržėsi dūmai“, – pridūrė jis.

Kovo 10 dieną sudužus bendrovės „Ethiopian Airlines“ lėktuvui „Boeing 737 MAX 8“ žuvo 157 žmonės, o visame pasaulyje buvo uždrausta naudoti skrydžiams šį lainerio modelį.

Ši katastroda įvyko po pernai spalį Indonezijoje įvykusio panašaus incidento, kai nukrito oro linijų „Lion Air“ lėktuvas. Tąsyk gyvybių neteko 189 žmonės ir kilo rimtų abejonių dėl „Boeing 737 MAX 8“ saugumo sertifikavimo.

Naujienų tinklapis „Nouvelles-Caledoniennes“ informavo, kad „United Airlines“ lėktuvo salone automatiškai aktyvavosi deguonies kaukės.

Vietos radijo RRB žiniomis, niekas nenukentėjo, o visi keleiviai ruošiasi praleisti naktį Numėjoje, esančioje už 2 700 km nuo Melburno.

Šis Ramiojo vandenyno salynas, nuo XIX amžiaus vidurio priklausantis Prancūzijai, sekmadienio referendume nubalsavo prieš nepriklausomybę.

„Kaip valstybės vadovas didžiuojuosi tuo, kad Naujosios Kaledonijos gyventojai pasirinko Prancūziją“, – sakė E. Macronas, kreipdamasis per televiziją. Ir nepriklausomybės priešininkus, ir šalininkus jis paragino ateityje neatsisakyti politinio tarpusavio dialogo.

Anksčiau buvo paskelbta, kad maždaug 57 proc. Naujosios Kaledonijos rinkėjų atmetė pasiūlymą skelbti nepriklausomybę nuo Prancūzijos, o 43 proc. balsavo „Už“. Visi balsai praktiškai jau suskaičiuoti.

Už maždaug 18 tūkst. km nuo pagrindinės Prancūzijos teritorijos dalies esanti Naujoji Kaledonija turi ypatingą statusą ir plačią autonomiją.

Smarkios liūtys, atokias salas merkiančios nuo savaitgalio, dvi nuošliaužas sukėlė antradienį paryčiais Hvailu rajone, esančiame už maždaug 235 km į šiaurės vakarus nuo sostinės Numėjos.

Trečiadienį kalnuotoje Guarė vietovėje buvo aptiktas žuvusio vyro kūnas. Antradienį čia buvo surastos žuvusios aštuonerių metų mergaitė ir 60-metė moteris.

Netoliese taip pat buvo aptikti septynerių metų berniuko ir ketvirtą dešimtį ėjusios moters kūnai.

Gelbėtojai, tarp jų kariuomenės medikų komanda ir 30 karių, buvo pasiųsti į nelaimės vietą ieškoti dingusių žmonių. Jų darbą sunkina prastos oro sąlygos.

Iki nelaimės šiame kalnuotame regione per dvylika valandų iškrito apie 400 mm kritulių.

Nuošliaužos padarė didžiulės žalos kelių tinklui. Įvykus nelaimei buvo nutrūkęs elektros tiekimas, tačiau šiuo metu jis jau atnaujintas maždaug pusei vartotojų Hvailu rajone, nurodė vietos pareigūnai.

„Nesame matę nieko panašaus. Tai didžiausia gaivalinė nelaimė Naujojoje Kaledonijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Hvailu meras Pascalis Sawa (Paskalis Sava).

„Nuo kalno nuslinko milžiniška akmenų nuošliauža“, – sakė jis ir pridūrė, jog prie nelaimės prisidėjo tai, kad dėl senų nikelio kasyklų ir miškų gaisrų buvo išjudintas gruntas.