Praėjusiais metais po VDI atliktų patikrinimų įdarbinta 11 proc. nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų. O per šiuos metus nelegaliai dirbusių asmenų įdarbinta 1,5 karto daugiau. Iš 1073 VDI nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų šiais metais įdarbinta per 420, sakoma VDI pranešime.

Per tris šių metų ketvirčius VDI už nelegalaus darbo pažeidimus skirtų baudų suma siekia per 176 tūkst. eurų. 

Lyginant pastarųjų ketverių metų duomenis, nelegalaus darbo kontrolė kasmet tampa efektyvesnė. Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas nuo 17 proc. 2017 m. išaugo iki 40 proc. 2020 m.

Kitas stipriai išaugęs nelegalaus darbo kontrolės naudingumo rodiklis – sumokėti mokesčiai valstybės ir „Sodros“ biudžetams. Per ketverius metus ši suma vidutiniškai išaugo nuo 233,7 tūkst. eurų iki 587,3 tūkst. eurų.

„Prieš ketverius metus ambicingai prioritetu išsikėlėme stiprinti nelegalaus darbo kontrolę ir reikalavimą sau dirbti efektyviau. Nors ir anksčiau taikėme daug įvairių priemonių, siekdami veiksmingiau kontroliuoti nelegalų darbą, tokį rezultatų šuolį siejame su dviem pagrindinėmis priemonėmis: atnaujintais įmonių rizikingumo vertinimo kriterijais ir vidine inspektorių veiklos vertinimo kontrole. Nepadidinę inspektorių skaičiaus, siekėme įgalinti visus turimus žmogiškuosius resursus: kiekvienas inspektoriaus apsilankymas įmonėje tapo kryptingai pamatuotas, racionalus, dėl to per tą patį laiką su tais pačiais žmogiškaisiais ištekliais pasiekėme daugiau“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

VDI inspektorių darbo našumui įtakos turėjo investicijos į naudojamą įrangą bei technologijas – dronai, planšetės, nelegalaus darbo inspektavimų filmavimas bei prieigos prie kitų institucijų duomenų bazių.

Rizikingiausi nelegaliam darbui išlieka šie sektoriai: statybos, transporto, žemės ūkio, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriai. Jiems ir toliau skiriamas ypatingas dėmesys.

„Eurobarometro“ atliktos visuomenės nuomonės apie nedeklaruotą darbą ES duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų yra nurodę, kad pažįsta asmenų, kurie dirba iš dalies ar visiškai nedeklaruodami nei savo darbo, nei pajamų valdžios institucijoms. 3 proc. teigė patys dirbę nedeklaruotą darbą.

Lietuvos gyventojai nurodė, kad jų dažniausiai įsigytos prekės ir paslaugos, kurios gali būti susijusios su nedeklaruotu darbu, buvo maisto prekės (žemės ūkio produktai) – 47 proc. (ES – 16 proc.), kirpyklų ir grožio procedūrų paslaugos – 35 proc. (ES – 27 proc.), remonto paslaugos (pvz., autoservisų) – 25 proc. (ES – 19 proc.), namų remonto paslaugos – 22 proc. (ES – 30 proc.).

VDI praneša, kad dažniausiai už tokias prekes ir paslaugas Lietuvos gyventojai mokėjo privatiems asmenims (66 proc.), draugams, pažįstamiems (19 proc.), įmonėms (18 proc.).

Paprašyti įvardyti, kodėl pirko nedeklaruojamas prekes ar paslaugas, apklausos dalyviai kaip pagrindinę priežastį dažniausiai nurodė žemesnę kainą (net 65 proc. lietuvių ir 48 proc. europiečių), kitos dažnos priežastys – geresnė kokybė (25 proc. lietuvių ir 9 proc. europiečių) bei greitesnis aptarnavimas (23 proc. lietuvių ir 18 proc. europiečių).

Didžioji dalis „Eurobarometro“ apklausos dalyvių (78 proc. Lietuvos gyventojų ir 82 proc. europiečių) teigė nesutiktų gauti apmokėjimo iš darbdavio, jei žinotų, kad darbas nebus deklaruotas valdžios institucijoms.

Čia inspektavimo metu nustatyta 10 asmenų, nedeklaravusių savo savarankiškos darbinės veiklos. Du iš jų buvo ukrainiečiai.

„Veikėme operatyviai ir iš anksto numatę tikrinamus objektus bei darbo vietas. Daugiausiai nedeklaravusių savarankiškos darbinės veiklos asmenų nustatyta statybose, o vienas asmuo užsiėmė nelegalia prekyba. Nesitikėjome, kad patikrinimo metu bus užfiksuota tiek nedeklaruoto darbo atvejų, tačiau manome, kad tokie ir panašūs patikrinimai paskatins žmones atsakingiau žiūrėti į darbo deklaravimą“, – situaciją komentavo VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas.

Pasako jo, visiems asmenims, tarp jų ir darbo nedeklaravusiems užsieniečiams, skirtos 150 eurų baudos. Jei šie asmenys įkliūtų dėl nedeklaruoto darbo pakartotinai – pagal Administracinių nusižengimų kodeksą jiems grėstų bauda nuo 850 iki 1500 eurų.

Patikrinimo metu Širvintose darbo inspektoriai sureagavo ir į akivaizdžiai matomą pavojingą situaciją privačioje valdoje. Itin nesaugiomis sąlygomis savo namą remontavusį žmogų inspektoriai išsamiai supažindino su vykdomų darbų sauga. Tikėtina, kad čia galėjo įvykti skaudi nelaimė.

Šiuo metu vykdoma nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevencinių patikrinimų akcija tęsis iki lapkričio mėnesio vidurio. Ją vykdo visi VDI teritoriniai skyriai. Daugiausiai tikrinimai atliekami rizikingiausiuose ekonominės veiklos sektoriuose (statyba, žemės ūkis ir miškininkystė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, aptarnavimo veikla (įvairių paslaugų teikimas gyventojams). Tikrinant taip pat yra kreipiamas dėmesys į darbo ir poilsio laiko režimų pažeidimus bei darbo laiko slėpimą. Akcijos metu siekiama nustatyti ir galimus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, prekybos žmonėmis priverstiniam darbui atvejus.