Ypač aktuali ši patikra buvo žmonėms, kurie turi daug apgamų, ilgai būna lauke, lankosi soliariumuose, yra vyresni nei 65 metų amžiaus, turėjo nudegimų saulėje, serga ar sirgo odos ikivėžiniais ir vėžiniais susirgimais.

Ankstesniais metais norinčiųjų nemokamai pasitikrinti buvo tiek daug, kad ilga eilė rikiavosi palei gatvę kelias valandas.

Šiemet klinika trečią kartą pakvietė atlikti nemokamą odos vėžio patikrą. Šįkart laikas rikiuotis eilėje buvo ribotas, trys gydytojos dermatovenerologės priėmė žmones apžiūrai iki vidurdienio.

„SG klinikos“ nuotr.

Prie „SG klinikos“ įrengtoje palapinėje gydytojos apžiūrėjo norinčiuosius pasitikrinti ir negailėjo patarimų, kaip elgtis su turimais odos dariniais bei prižiūrėti ją, kad nieko blogo neatsitiktų.

Klaipėdos krašte labai didelis odos vėžio sergamumas, per savaitę mes diagnozuojame tris–keturis naujus atvejus.

„Per porą valandų patikrinome kiek daugiau nei 100 žmonių. Nustatėme du vėžio atvejus ir 11 ikivėžinių įtarimų, tai reiškia, pacientai užregistruoti biopsiniam tyrimui. Maždaug pusė patikrintų žmonių turi nemažą saulės pažaidą – lėtinio saulės nudegimo požymius, tai reiškia, kad mūsų žmonės nemoka saugotis saulės. Mūsų akcijos tikslas ir buvo mokyti žmones suprasti, kokių būna grėsmių. Kas antras paklaustas prisipažino, kad per savo gyvenimą nėra tikrinęsis odos darinių. Daugelis nesuvokia, kaip odos vėžys atrodo“, – pasakojo akcijos iniciatorė, gydytoja dermatovenerologė Rita Buivydaitė-Dailidėnė.

Gydytoja džiaugėsi, kad vis daugiau žmonių nori pasitikrinti, tai leidžia tikėtis, kad kasmet odos vėžio atvejų bus diagnozuojama vis mažiau.

„SG klinikos“ nuotr.

Pasak gydytojos, dauguma gana ramiai reagavo į pirminę diagnozę, gal labiau išsigando jauni žmonės, kuriems nustatyti ikivėžiniai dariniai. Vyresnis santūriau priėmė žinią ir suprato, kad liga yra lokali bei pasiduoda gydymui.

„Klaipėdos krašte labai didelis odos vėžio sergamumas, per savaitę mes diagnozuojame tris–keturis naujus atvejus. Bazinių ląstelių vėžio skaičiai auga, nes žmonės keliauja į šiltus kraštus, lankosi soliariumuose, pernelyg ilgai kaitinasi mūsų paplūdimiuose. Todėl norime, kad žmonės kuo dažniau tikrintųsi ir labiau išmanytų apie odos apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių“, – kalbėjo gydytoja.

Odos vėžio prevencijos dienos akcija siekiama kuo plačiau skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją.

Kviečiama žengti pirmąjį žingsnį bei atvykti nemokamai apgamų ir odos darinių profilaktinei patikrai š. m. birželio 16 d., nuo 10 iki 14 val. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose (Konstitucijos pr. 3). Patikrą vykdys bei informaciją apie odos vėžio prevenciją teiks Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytojai dermatovenerologai.

Odos vėžys yra vienas dažniausiai diagnozuojamų vėžių pasaulyje. Pati pavojingiausia, agresyviausia ir greičiausiai plintanti jo forma yra odos melanoma, tai piktybinis navikas, atsirandantis iš odos pigmentinių ląstelių – melanocitų. Pastaruosius 50 metų melanomos atvejų skaičius augo dėl pasikeitusio žmonių laisvalaikio daugiau laiko leidžiant atvirame ore, deginantis tiek saulėje, tiek soliariumuose ir nepakankamai saugojantis nuo ultravioletinių (UV) spindulių. Vien 2021 m. daugiau nei 100 000 Europos Sąjungos gyventojų buvo diagnozuota melanoma, dažniausiai 40–60 metų amžiaus pacientams. Vyrams melanoma dažniau vystosi krūtinės ir nugaros srityje, o moterims – ant kojų. Nors visuomenės sąmoningumas ir žinios apie odos vėžį didėja ir daugumai žmonių melanoma nustatoma ankstyvos stadijos, kai galima efektyviai gydyti mažai invazyviu būdu, mirtingumas dėl melanomos išlieka didelis.

Daug dažnesni kiti odos vėžio tipai – bazalinių ląstelių bei plokščiųjų ląstelių karcinoma. Šie piktybiniai navikai dažniausiai aptinkami vyresniems žmonėms – virš 60 metų amžiaus. Pagal tarptautinę statistiką, kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 10 milijonų naujų bazalinių ląstelių ir 3 milijonai plokščiųjų ląstelių karcinomos atvejų. Šie odos vėžiai dėl reto jų plitimo į kitus organus yra mažiau pavojingi nei melanoma, o 5 metų išgyvenamumas siekia apie 99 proc., tačiau augdamas darinys gali sukelti įvairias deformacijas.

Svarbu pabrėžti žmogaus savistabos bei profilaktinės gydytojo dermatovenerologo patikros naudą. Nors odos vėžys skamba grėsmingai, anksti pastebėjus piktybinį darinį ir laiku nustačius ligą, galima ją sėkmingai išgydyti bei padidinti išgyvenamumo tikimybę.

Kokie yra odos vėžio rizikos veiksniai? Ar galima melanomos prevencija?

Ypač vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu jūsų oda dažnai veikiama UV spindulių (daug laiko praleidžiate lauke arba lankotės soliariumuose), labai šviesi arba strazdanota oda, lengvai nudega, tačiau neįdega, jeigu turite daugiau nei 50 apgamų, vaikystėje esate nudegę arba daug laiko praleidote saulėje, jūsų šeimoje buvo odos vėžio atvejų ar vartojate imunosupresinius vaistus.

Odos vėžio profilaktika prasideda nuo saulės apsaugos, rizikos veiksnių vengimo ir profilaktinės gydytojo dermatovenerologo apgamų patikros, kurią gydytojai rekomenduoja atlikti kartą per metus arba kas antrus metus.

Kaip atpažinti piktybinius darinius odoje, kaip dažnai tikrintis?

Odos vėžį galima pastebėti atidžiai apžiūrint savo kūno odą. Bent kartą per tris mėnesius reikėtų nuo galvos iki kojų apžiūrėti viso savo kūno odą veidrodyje, taip pat labai svarbu nepraleisti tokių kūno sričių kaip pažastys, kirkšnys, tarpupirščiai, padai ir nagai, o sunkiai matomas sritis – galvos odą, ausis – galėtų apžiūrėti artimieji. Ypač atkreipkite dėmesį į apgamus ir darinius, kurie yra nesimetriški, nelygiais kraštais, nevienodos spalvos, didesni nei 6 mm arba tuos, kurie atrodo kitaip, negu dauguma, kitaip tariant, yra „negražūs“ ir vadinami „bjauriojo ančiuko“ simptomu arba kurie pastaruoju metu augo, keitėsi jų spalva, forma, kraujavo arba pastebėjote žaizdelę, kuri ilgą laiką nesugyja. Svarbu paminėti, kad melanoma gali atsirasti ne tik iš pakitusio apgamo, tačiau dažnesniu atveju melanoma vystosi ant sveikos odos. Jeigu pastebėjote bent vieną iš minėtų požymių, tai yra signalas, kad reikalinga gydytojo dermatovenerologo konsultacija darinio kilmei įvertinti.

Kaip galima apsisaugoti nuo saulės spindulių ir sumažinti odos vėžio riziką?

- Kas 2 val. naudokite apsauginius kremus nuo saulės su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF 50);

- Dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, galvos apdangalą bei akinius nuo saulės;

- Venkite būti saulėje dieną intensyviausiu UV spindulių laikotarpiu (nuo 11 iki 16 val.);

- Venkite soliariumų;

- Reguliariai apžiūrėkite savo odą ir kilus mažiausiai abejonei kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą profilaktinei patikrai.

Ar įdegis gali būti sveikas? Ar galima apsisaugoti nuo odos vėžio rizikos atostogų metu daug laiko praleidžiant vandenyje arba būnant atvirame ore apsiniaukusiomis dienomis?

Įdegis yra jūsų kūno atsakas reaguojant į UV spindulių sukeltą žalą, dėl to įdegis nėra sveika ir lankymasis soliariumuose gydytojų dermatovenerologų nėra rekomenduojamas. Vanduo nuo saulės spindulių apsaugo minimaliai, vandens atspindys netgi gali padidinti žalingą UV spindulių poveikį odai. Iki 80 proc. spindulių gali pereiti debesis, dėl to galite įdegti nepriklausomai nuo oro sąlygų. Svarbu paminėti, jog UV spinduliai nesukelia šilumos jausmo odoje (jį lemia infraraudonieji spinduliai), dėl to nejausdami karščio odoje arba esant vėjuotai dienai nereikia apsigauti ir nepamiršti saugotis nuo UV spindulių.

Išankstinės registracijos nereikės, bus organizuojama gyva pacientų eilė.

Atvykusieji taip pat turės galimybę pasikonsultuoti, sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus.

Pasak organizatorių, Lietuvoje sergamumas odos onkologiniais susirgimais didėja, tačiau žmonėms sąmonėjant, piktybiniai susirgimai diagnozuojami ankstyvoje stadijoje.

Europoje sergamumas melanoma didėja ir siekia net 11,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Sergamumas bazinių ląstelių karcinoma ypač auga jaunesniame amžiuje, nors įprastai tai yra vyresnio amžiaus žmonių navikas. Ši odos vėžio forma sudaro net apie 80 proc. visų odos vėžių ir ankstyvoje stadijoje yra visiškai pagydoma.

Dermatoskopinę darinių patikrą nemokamai atliks gydytojos dermatologės sekmadienį nuo 10 iki 13 val. adresu S.Daukanto g. 22.

Sergamumas kasmet didėja

Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones. Todėl labai svarbu užtikti ligą laiku. „Gerėjant epidemiologinei situacijai šalyje, šiemet šiltąjį sezoną sutinkame lauke be kaukių, o ir laiko saulėje žmonės praleis, tikėtina, daugiau. Vis daugiau žmonės keliauja į saulėtus kraštus. Tad itin raginame ateiti pasitikrinti dėl nerimą keliančių apgamų ar kitų odos darinių. Patikroje gali dalyvauti bet kokio amžiaus žmonės – ir apdraustieji sveikatos draudimu, ir ne“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė gydytoja dermatologė Jolanta Česienė.

Statistika taip pat atskleidžia nerimą keliantį faktą: nors tikimybė susirgti melanoma auga su amžiumi, tačiau ši liga paplitusi tarp visų amžiaus grupių asmenų. Tarp 25–30 metų amžiaus moterų tai dažniausia mirtį sukelianti vėžinė liga.

Tikimybę susirgti melanoma turi kone visi Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo lyties, ypač jei anksčiau yra stipriai nudegę saulėje.

„Sergamumas melanoma kasmet padidėja apie 5 proc. Ypač skaudu, kad daugėja pažengusios melanomos atvejų“, – kalbėjo J.Česienė. Gydytojai ypač nerimą kelia tai, kad pacientų amžius kasmet jaunėja.

Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones. Todėl labai svarbu užtikti ligą laiku.

Odą reikia stebėti nuolat

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovės gydytojos dermatologės, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tokius rizikos veiksnius: šviesi, saulėje daugiau raustanti, lengviau nudeganti oda, daug įgimtų apgamų. Taip pat jei asmuo ar jo šeimos nariai jau yra sirgę melanoma.

Melanomos išsivystymą lemia ir genetika, ir žmogaus elgesys, pirmiausia – buvimas saulėje. Todėl gydytoja primena: saulės spindulių poveikis kaupiasi – „oda nieko nepamiršta“.

Dažniausiai melanoma atrodo kaip rudas ar juodas apgamas, tačiau gali būti ir raudonas mazgas ar rusva dėmė, kartais – į randą panašus pažeidimas.

Nėra visiškai patikimų požymių, iš kurių būtų galima pačiam atpažinti piktybinį apgamą. Todėl odoje atsiradus naujam dariniui arba pastebėjus, jog keičiasi apgamo forma, dydis, paviršius, kraštai ar spalva, darinys kraujuoja, peršti ar niežti, reikia nedelsiant kreiptis į dermatologą. „Budrūs turime būti ne tik akcijų dienomis – odą reikia stebėti nuolat, o atsiradus pokyčiams kreiptis į gydytojus. Uždelsus melanomos gydymą pasekmės būna skaudžios“, – akcentavo Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai.

Visos gydymo galimybės

Nustačius melanomą ar kitą odos vėžio ligą, paciento ligos atvejis pristatomas multidisciplininiame konsiliume, kur kartu su dermatologais, chirurgais, onkologais chemoterapeutais, radiologais, onkologais radioterapeutais, plastikos chirurgais aptariamas gydymo planas. Pasak J.Česienės, naujausios diagnostinės priemonės, taikomos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, leidžia anksti užkirsti kelią melanomai ar kitos rūšies odos vėžiui: „Klaipėdos universitetinė ligoninė yra lyderė Lietuvoje, kai melanomos operacijos metu, po detalaus patologų, onkologų, chirurgų aptarimo, didelės rizikos melanoma sergantiems pacientams atliekama sarginio limfinio mazgo biopsija, panaudojant radioizotopus ir branduolinės medicinos technologiją. Pastaroji Vakarų Lietuvoje yra tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.“

Jauname amžiuje nustačius melanomą, pacientai siunčiami gydytojo genetiko konsultacijai. Odos darinių apžiūrai Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai naudoja siaskopą ir dermatoskopą. Siaskopija yra vadinama spektrofotometrinė odos analizė. Tai – pažangiausias išsamus neinvazinis apgamų ir kitų odos pigmentinių darinių tyrimo būdas. Siaskopu nustatomas dermatoskopinis darinio vaizdas – tikrasis odos paveikslas, spalvos, išorinė struktūra. Apžiūrimas hemoglobino, melanino, dermalinio melanino ir kolageno išsidėstymas. Aparatu trimatis darinio vaizdas matomas net iki 2 mm gylio.

Registracija prasidės balandžio 29 d. telefonu 8 46 410000. Neužsiregistravę žmonės nebus priimami.