Surašė skundą

Prieš dvejus metus kažkas, tikėtina, būtent iš tų žmonių, pabandė atkreipti valdžios struktūrų dėmesį į kuriozinę situaciją minėtoje miško teritorijoje: kelioms kontroliuojančioms institucijoms parašė anoniminį skundą.

Skunde buvo informuojama apie Prienų rajone, Pociūnų kaime, esančius nelegalius statinius. Sovietmečiu čia išdygę ir iki šiol neįteisinti kai kurie pastatai yra renovuojami, pritaikomi dabartiniams poreikiams, nors kontroliuojančios institucijos pabrėžia, kad kvartalas teisiniu požiūriu yra nelegalus.

Ši teritorija, kurioje yra apie 40 įvairaus dydžio statinių, dabar neoficialiai vadinama aviatorių gyvenviete.

„Kauno diena“ yra rašiusi, kad pilkojoje įstatymų zonoje esančiame kvartale lankosi ir poilsiauja beveik vien tik su aviacija susiję asmenys ir jų šeimos. Tarp jų – Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo (KAASK) vadovas Mindaugas Žaliukas.

Būtent jis, keli jo kaimynai ir kolegos pakliuvo į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) akiratį. Gavusi skundą inspekcija ėmėsi analizuoti įtarimus dėl neteisėtų statybų – galimai be projektų, be leidimų, miško teritorijoje, kurioje bet kokios statybos apskritai yra draudžiamos.

Margumynas: probleminėje zonoje – ne tik juridinis, bet ir architektūrinis chaosas. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nurodė griauti

VTPSI atstovė Rasa Kėkštienė redakciją informavo, kad statybų leidimai pranešime minimiems statiniams neišduoti.

Tokią pat informaciją redakcijai buvo pateikusi ir Prienų rajono savivaldybės Administracijos direktorė Jūratė Zailskienė. Apie galimai neteisėtus poilsio paskirties statinius Pociūnų kaime informavo ir Miškų kontrolės departamento atstovė Lina Lapėnaitė.

Pasibaigus tyrimui VTPSI nustatytė, kad „minėtame žemės sklype, miško žemėje, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, pastatyti nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami keturi poilsio nameliai, malkinė, stoginė, šulinys ir nuotekų kaupimo rezervuaras. Statytojai statybą leidžiančių dokumentų nepateikė“.

„Kauno dienoje“ buvo rašyta, kad išvadose atkreipiamas dėmesys, jog iki 1995 m. dėl statybų miško ūkio paskirties žemėje apskritai nebuvo jokio teisinio reglamentavimo. Remdamasi tuo inspekcija padarė išvadą – nors statybą leidžiančių dokumentų nėra, tai netraktuojama kaip savavališka statyba.

„Du poilsio nameliai ir stoginė pastatyti 1984 m. – dėl jų savavališkos statybos faktai nenustatyti (tarp tų objektų pateko ir M. Žaliukui priklausantis statinys – red. past.). Dėl kitų dviejų poilsio namelių statytojui surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai iki 2022 m. rugsėjo pašalinti statinius ir sutvarkyti statybvietę“, – nurodoma VTPSI tyrimo išvadose.

Teritorija, kurioje yra apie 40 įvairaus dydžio statinių, dabar neoficialiai vadinama aviatorių gyvenviete.

Nameliai, kuriuos inspekcija identifikavo kaip statytus prieš 38 metus, išoriškai atrodo gerokai naujesni. Tai akivaizdu ir nespecialistui.

Nurodymų neįvykdė

Praėjus dvejiems metams po privalomojo nurodymo (PN) pasidomėjome, kas pasikeitė aviatorių miestelyje.

VTPSI „Kauno dienos“ redakciją informavo, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti. Paaiškinime nurodomos priežastys: „Statybos inspekcija dviems statytojams surašytus PN perdavė priverstinai vykdyti antstoliams, antstolis PN pagrindu užvedė vykdomąsias bylas. Trečiajam statytojui surašytas PN neperduotas priverstinai vykdyti antstoliui, nes statytojas kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus dėl PN įvykdymo termino pratęsimo. Dėl šios priežasties, vadovaudamasi minėtomis Priežiūros įstatymo nuostatomis, Statybos inspekcija negali trečiajam statytojui surašyto PN perduoti priverstinai vykdyti antstoliui, iki sueis teismo nustatytas papildomas PN įvykdymo terminas ar įsiteisės teismo sprendimas dėl PN termino nepratęsimo.

Informuojame, kad nors dviem statytojams surašyti PN perduoti priverstinai vykdyti antstoliui, tačiau Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos administracinės bylos pagal dviejų statytojų prašymus dėl termino atnaujinimo prašymui dėl PN įvykdymo termino pratęsimo ir PN įvykdymo termino pratęsimo. Taip pat Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos pagal dviejų statytojų prašymus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.“

Pagražinimas: kai kurie statiniai tik perdažomi. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teisiasi su savivaldybe

Buvęs vadinamasis DOSAF miestelis tapo kliuviniu ir galvosūkiu ir Prienų rajono savivaldybei, kuri siekia, kad puikios gamtos apsuptyje esanti, bet į teisinį chaosą įvelta zona būtų skirta visuomenėms poreikiams.

Dėl to su privačių asmenų advokatais jau keliolika metų vyksta teismai.

„Dėl minimoje vietovėje ir nesuformuotoje valstybinėje žemėje esančių galimai savavališkų statybų vyksta teisminiai ginčai dėl Prienų rajono savivaldybės nuosavybės teisių į neteisėtai pasisavintus pastatus pripažinimo, savavališkos statybos pažeidimų pašalinimo, neteisėtai užvaldytų inžinerinių tinklų, servituto nustatymo“, – redakciją informavo Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė.

Išliko: miško teritorijoje yra ir nuo sovietmečio beveik nepasikeitusių statinių, kurių šeimininkai, vengdami konflikto su įstatymais, renovacijos planus atideda ateičiai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ieško pateisinimo

KAASK vadovo M. Žaliuko paklausėme, kokiu pagrindu jis ėmėsi rekonstruoti neįteisintą savo namelį.

„Tai buvo remontas, o ne rekonstrukcija. Rekonstrukcija to nevadinčiau. Nameliai statyti vienu laikotarpiu – apie 1975–1985 m. Vieni apie 2010 m. namelius įsiteisino, o tiems, kurie įteisinimo procedūras pradėjo vėliau, jau buvo įsiteisėjęs kitas įstatymas, todėl nebegalėjome įsiteisinti dėl pasikeitusių įstatymų“, – sakė M.Žaliukas.

Jis su kolegomis siekia įrodyti, kad nameliai turi priklausyti būtent jiems.

„Aš ir kiti pateikėme teismui įrodymus dėl įteisinimo, kad mes tuos namelius valdėme jau daug metų, kai dar nepriklausomos Lietuvos nebuvo. Tada jie buvo pastatyti legaliai. Vėliau įstatymai keitėsi ir jie tapo ne visai legalūs… Viskas persikėlė į teismus. Pastarasis posėdis buvo prieš mėnesį, tikimės teigiamo sprendimo“, – vylėsi įtakingas aviatorius.

Jo tvirtinimu, kai kurie kolegos atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

„Dėl tų dviejų namelių, kuriuos statybos inspekcija apibūdino kaip neįteisintus, bet ne savavališkai statytus, galiu pasakyti, kad jų įteisinimas dabar vyksta. Juk buvo pakeistas įstatymas, pakeista žemės paskirtis, ir tai įstūmė žmones į nepavydėtiną situaciją. Viską darome teisiniu būdu. Viskas juk atsitiko dėl to, kad keitėsi įstatymai. Sovietiniu laiku tai buvo visa didžiulė sovietinė DOSAF bazė. Vieni spėjo įteisinti, kai kurie nameliai stovi ant valstybinės žemės. Mano atveju žemė yra privati. Sakyčiau, jei būčiau užgrobęs kokią valstybinę žemę… Kai tą žemę pirkome, galvojome, kad įsiteisinsime ir namelius. Nutarimą nugriauti kai kuriuos namelius sustabdė teismas ir dabar viskas yra laukimo režime“, – sakė KAASK vadovas M. Žaliukas.

Išliko: miško teritorijoje yra ir nuo sovietmečio beveik nepasikeitusių statinių, kurių šeimininkai, vengdami konflikto su įstatymais, renovacijos planus atideda ateičiai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Klausimai aerodrome

Keblumų dėl juridinio chaoso yra ir Pociūnų aerodrome, kuris plyti netoli vadinamojo aviatorių miestelio.

„Aerodrome periodiškai treniruojasi Lietuvos kariškiai. Tačiau gegužės pirmoji savaitė gali būti tokių treniruočių pabaiga, nes baigiasi aerodromo galiojimo licencija, o su parašiutininkų klubu nesudaroma valstybinės žemės panaudos sutartis“, – buvo rašoma LRT.lt portale.

Pabrėžiama, kad į žemę pretenduoja Prienų savivaldybė, kuri čia nori plėsti komercinę ir rekreacinę veiklą. Atsargos karininkai sako, kad Pociūnai, kurie yra netoli Suvalkų koridoriaus, vėl turi būti sugrąžinti į strateginių objektų sąrašą, iš kurio buvo išbraukti.

Į žemę pretenduojanti Prienų rajono savivaldybė tvirtina matanti galimybę joje vystyti verslo projektus.

„Dėl Pociūnų dabar bandome susitvarkyti žemę, kad aerodromas būtų savivaldybės nuosavybė. <...> Sklypu galėtų naudotis visos asociacijos, bet asociacijų nepakanka, aplink turi kurtis verslai, reikia ir apgyvendinimo, šiuolaikinių patalpų, reikia kavinių ir kad vystytųsi verslas. Vieta gera, žemės pakankamai, pritraukus privačių papildomų investicijų, ta vieta turėtų pasikeisti“, – vylėsi Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas.

Šiuo festivaliu jį organizuojanti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) siekia atkreipti dėmesį į šalies saugomas teritorijas ir paraginti gyventojus vasarą jas aplankyti.

Anot VSTT pranešimo, nacionaliniai ir regioniniai parkai pritaikyti lankymui: pastatyta daugiau kaip 20 apžvalgos bokštų, veikia lankytojų centrai ir devynios gamtos mokyklos, naujai įrengti pažintiniai takai, sutvarkyti gamtos objektai, piliakalniai ir kt.

Viena iš sutvarkytų teritorijų – Nemuno dešiniajame krante esantis Punios piliakalnio ir gyvenvietės kompleksas.

Pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, lankytojams įrengti takai, sutvirtintas šlaitų paviršius, atlikti kiti reikšmingi kraštovaizdžio formavimo darbai.

„Tai – visai Lietuvai svarbi vieta. Neatsitiktinai ji pasirinkta kaip turizmo sezono saugomose teritorijose atidarymo erdvė. Festivalį „SAUgoma ir TAU“ pradėsime nuo pažintinio turizmo galimybių saugomose teritorijose – nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose – pristatymo. Svečiai turės progą sužinoti ir apie mokomojo turizmo įdomybes rezervatuose, vyks edukacinės veiklos“, – sakė VSTT direktorė Agnė Jasinavičiūtė.

Per festivalį bus pristatytas saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo pažymėtų produktų bus galima įsigyti mugės metu.

Didžiojoje scenoje skambės elektroninės sutartinės, vyks šokio teatro pasirodymas, Marijono Mikutavičiaus koncertas, diskusijos apie tvarų keliavimą.

Ypač saugomos teritorijos užima daugiau kaip 18 proc. šalies ploto.

Miško plotai

Prienų rajone, Pociūnų kaime, miško teritorijoje esančioje Sklandytojų gatvėje – kelios dešimtys į vasarnamius panašių statinių: dalis – sovietinių, dalis – renovuotų, kai kurių renovacija atlikta pagal šiuolaikiškus standartus.

Kvartale yra ir nuolat gyvenančių šeimų. Vasario pradžioje šalia Pociūnų aerodromo esančiame kvartale apsilankiusiems „Kauno dienos“ žurnalistams su nuolatiniais gyventojais susitikti nepavyko – buvo išvykę į kalnų kurortus slidinėti.

Pilkojoje įstatymų zonoje atsidūrusiame kvartale lankosi ir poilsiauja beveik vien tiktai su aviacija susiję asmenys ir jų šeimos. Tarp jų – ir Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo (KAASK) vadovas Mindaugas Žaliukas.

Jis, keli jo kaimynai ir kolegos pakliuvo į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) akiratį dėl galimai neteisėtų statinių, kai inspekcija gavo anoniminį pranešimą apie šalia Pociūnų aerodromo vykstančias, kaip įtariama, neteisėtas statybas – be projektų, be leidimų, miško teritorijoje, kurioje bet kokios statybos apskritai yra draudžiamos.

Reliktas: yra likę ir egzotika dvelkiančių objektų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Įtarimai pasitvirtino

VTPSI atstovė Rasa Kėkštienė redakciją informavo, kad vasario pradžioje atlikto patikrinimo rezultatai parodė, jog, pirminiais duomenimis, statybų leidimai pranešime minimiems statiniams neišduoti.

Tokią pat informaciją redakcijai buvo pateikusi ir Prienų rajono savivaldybės Administracijos direktorė Jūratė Zailskienė. Apie galimai neteisėtus poilsio paskirties statinius Sklandytojų gatvėje informavo ir Miškų kontrolės departamento atstovė Lina Lapėnaitė.

Galimai nelegalios veiklos šešėlyje atsidūrusioje zonoje, be M.Žaliuko, yra dar keli asmenys. Vienas jų – su aviacija susijusios bendrovės vadovas, kitas – M.Žaliuko vadovaujamo KAASK valdybos narys.

Galutinės išvados

Po ilgokai vykusio tyrimo VTPSI pateikė galutines išvadas, kurios buvo padarytos gavus papildomos informacijos iš Nacionalinės žemės tarnybos.

Išvadose konstatuojama: „Nustatyta, kad minėtame žemės sklype, miško žemėje, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje pastatyti nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami keturi poilsio nameliai, malkinė, stoginė, šulinys ir nuotekų kaupimo rezervuaras. Statytojai statybą leidžiančių dokumentų nepateikė.“

Statytojai statybą leidžiančių dokumentų nepateikė.

Išvadose atkreipiamas dėmesys, kad iki 1995 m. dėl statybų miško ūkio paskirties žemėje apskritai nebuvo jokio teisinio reglamentavimo. Remdamasi tuo inspekcija padarė išvadą – nors statybą leidžiančių dokumentų nėra, tai netraktuojama kaip savavališka statyba.

„Du poilsio nameliai ir stoginė pastatyti 1984 m. – dėl jų savavališkos statybos faktai nenustatyti (tarp tų objektų pateko ir M.Žaliukui priklausantis statinys – red. past.). Dėl kitų dviejų poilsio namelių statytojui surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai iki 2022 09 03 pašalinti statinius ir sutvarkyti statybvietę“, – nurodoma VTPSI tyrimo išvadose.

Nameliai, kuriuos inspekcija identifikavo kaip statytus prieš 38 metus, išoriškai atrodo gerokai naujesni: tai akivaizdu ir ne specialistui.

Margumynas: probleminėje zonoje – ne tik juridinis, bet ir architektūrinis chaosas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kažkas tiesiog nepamatė

„Ar čia nekvepia dvigubais standartais? Be leidimų pastatytas statinys turėtų būti nugriautas arba bent kažkaip įšaldytas, bet tik ne atnaujinamas“, – svarstė Sklandytojų gatvėje 1980 m. statytą namelį turintis pašnekovas (vyras prašė neminėti jo pavardės, nes, anot jo, aviatorių kaimelyje nėra santarvės, todėl bijantis nemalonumų).

Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos, kurios teritorijoje yra kelios dešimtys aviatorių bendruomenei priklausančių namelių, vadovė Dalia Križinauskienė „Kauno dienai“ sakė, kad visi statiniai miško teritorijoje yra klaida, kurios iki šiol niekas negali ištaisyti.

„1997 m. buvo parengta pirmoji Nemuno kilpų regioninio parko plano schema. Rengiant tą schemą buvo padaryta klaida – planuotojai nepamatė, kad tuose miškuose yra įsikūrę sklandytojai ir kad yra tie nameliai… Tai tikrai buvo klaida – nebuvo galima taip padaryti ir nematyti. Teritorija buvo pažymėta kaip miškas – lyg tų namelių visiškai nebūtų buvę. Todėl namelius turintiems žmonėms nebuvo kaip juridiškai juos įteisinti“, – pasakojo D.Križinauskienė.

Direktorė tvirtino nežinanti, kas atsakingas už įtartiną ir grubią klaidą.

„Kodėl atsirado klaida – negalėčiau atsakyti, nes kai buvo rengiama pirmoji plano schema, dar nebuvo įsteigta direkcija ir aš nedirbau“, – paaiškino D.Križinauskienė.

Neigia piktnaudžiavimą

Be leidimo pastatytame namelyje įsikūręs ir jį renovavęs KAASK vadovas M.Žaliukas, paklaustas, ar taip elgdamasis nepiktnaudžiauja, tikino, kad ne.

„Aš jo (namelio – red. past.) nestačiau, aš jį renovavau… ant tų pačių polių… Tai buvo nuosava žemė, statyba ant pamatų, statinių dydis neviršijo būtino mato. Teigti, kad tai yra nelegalios statybos, tikrai nedrįsčiau… Mano namelis tikrai atitinka laikino statinio statusą… Tokie statiniai nėra nelegalūs…“ – kalbėjo M.Žaliukas.

Jis įžvelgė aviatorių bendruomenės narių intrigas ir, anot jo, selektyvumą, pasirenkant patikrinimų objektus Sklandytojų gatvėje.

„VTPSI 2022 m. vasario mėnesį atliko patikrinimą dėl savavališkų statybų šalia Pociūnų aerodromo remdamasi anoniminiu pranešimu. Svarbu pažymėti, kad minėtame anoniminiame pranešime buvo nurodyti tik trys galimos savavališkos statybos objektai. Du iš jų priklauso naujai išrinktos Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo valdybos nariams, o trečiasis – dabartiniam klubo direktoriui. Apie daugelį kitų neįteisintų vasarnamių anoniminiame skunde informacija nebuvo nurodyta“, – pabrėžiama raštu atsiųstame M.Žaliuko paaiškinime.

Prienų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Dalia Joneliūnienė atkreipė dėmesį, kad visi nameliai stovi miškų ūkio paskirties žemėje, o tokio statuso teritorijoje jokia statyba negalima.

„Nors teritorijoje negalimi jokie statiniai, tačiau nesunku suprasti, kad jau dabartiniais laikais čia vyko nemenki rekonstrukcijų darbai. Jei statinys ne didesnio kaip 50 kv. m ploto, jam net statybą leidžiančio dokumento nereikia, bet tik tuo atveju, jeigu jis yra nesaugomoje teritorijoje. Bet čia yra saugoma teritorija… Ten tie nameliai yra nuo sovietinių laikų ir nesuprasi, kurie iš jų pastatyti legaliai, kurie – nelegaliai“, – apie chaosą aviatorių kaimelyje kalbėjo D.Joneliūnienė.

Ketina tęsti

Komentuodamas Sklandytojų gatvėje susidariusią dviprasmišką situaciją, M.Žaliukas „Kauno dienai“ tvirtino, kad juridinį chaosą sukūrė, anot jo, besikeičiantys įstatymai.

„Supraskite, kad čia nebuvo kažkoks užgrobimas ar nelegali veikla, papuolėme į pinkles, bet manome, kad problemą išspręsime. Šalia Pociūnų aerodromo (Prienų rajonas) jau daugiau nei keturis dešimtmečius stovi ne viena dešimtis vasarnamių. Kai kurie jų yra atnaujinti privačių asmenų ar pastatyti naujai senų statinių vietoje. Nemaža šių vasarnamių dalis neįteisinta dėl LR įstatymų pokyčių Lietuvos nepriklausomybės periodu. Tačiau statinių įteisinimo procesas nesustojęs“, – komentavo M.Žaliukas.

Anot jo, VTPSI atsiųsti privalomieji nurodymai neužkerta kelio tęsti savavališkos statybos statiniais pripažintų objektų įteisinimo procedūros.

Ateitis miglota

Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vadovės D.Križinauskienės tvirtinimu, namukų įteisinimo regioniniame parke perspektyvos yra neaiškios, tačiau galimybių esama.

Išliko: miško teritorijoje yra ir nuo sovietmečio beveik nepasikeitusių statinių, kurių šeimininkai, vengdami konflikto su įstatymais, renovacijos planus atideda ateičiai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„2015 m. buvo patvirtinta nauja plano schema ir joje teritorijos su namukais jau buvo išbrauktos – schemoje pažymėtos ne kaip miškas, o kaip rekreacinės teritorijos, kuriose galima statyti poilsio namelius“, – paaiškino direktorė.

Ji atkreipė dėmesį, kad bandant įteisinti statybų leidimų neturinčius, bet intensyviai naudojamus statinius, prireiks daug laiko, o galutinis rezultatas ilgai bus neaiškus, tad statiniai Sklandytojų gatvėje neapibrėžtą laikotarpį bus tarsi pakibę ore.

„Naujoji plano schema tik sudaro galimybę įteisinti statinius. Tad ta galimybė jiems yra sudaryta, planai leidžia, bet dabar jie turi rengti tam tikrus dokumentus – žemės sklypų pertvarkymo projektus ir, kaip sakoma, viską išmiškinti – t.y. išbraukti iš miško žemės, tada kreiptis į savivaldybę, kad pakeistų žemės paskirtį. Kai pakeis į rekreacinę paskirtį, bus galimybė tvarkytis statinių projektus“, – apie miglotas perspektyvas aviatorių kaime įtvirtinti įstatymų viršenybę, kalbėjo Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vadovė.

Supainiojo interesus

Kai kuriems specialistams atrodė keista, kad į tokį chaosą įsivėlė įstatymų prioriteto reikšmę turintys suprasti žmonės.

Pavyzdžiui, klubo vadovas M.Žaliukas yra ėjęs atsakingas pareigas valstybės įstaigoje – buvo Registrų centro Sertifikatų centro vadovu, tačiau įsivėlė į įstatymų ir privačių interesų konfliktą.

20019 m. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, nes nesilaikė prievolės informuoti Registrų centrą apie priimtą siūlymą tapti elektroninio parašo sprendimų bendrovės „EME solution“ vadovu.

Kaip skelbta, VTEK atlikto tyrimo duomenimis, M.Žaliukas „EME solution“ įsidarbino praėjus dviem dienoms, kai paliko darbą Registrų centre. Pasak VTEK, jo planus įsidarbinti „EME solution“ patvirtina bendrovės akcininkų sprendimas skirti jį direktoriumi, priimtas dar jam dirbant Registrų centre. VTEK nuomone, M.Žaliukas privalėjo informuoti įmonės vadovybę apie planus įsidarbinti „EME solution“. Be to, anot VTEK, M.Žaliukas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo draudimą vienus metus atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijoje, kurioje pastaruosius metus dirbo. M.Žaliukas iki 2018-ųjų pabaigos vadovavo Registrų centro Sertifikatų centrui, jis buvo atsakingas už elektroninio parašo paslaugos plėtrą. VTEK tvirtinimu, Registrų centro ir „EME solution“ bendradarbiavimas tęsėsi nuo 2010 m., 2011–2016 m. įmonė yra gavusi maždaug 3,8 mln. vertės centro užsakymų, tarp jų – 1,452 mln. eurų vertės sutartis dėl kvalifikuoto e.parašo sertifikatų saugios laikmenos ir programinės įrangos licencijų naujinimo. „EME solution“ įsteigta 2010 m. vasarį, tarp jos akcininkų tuomet buvo su dviem Registrų centro darbuotojais – M.Žaliuku ir dabartiniu Informacinių technologijų centro sistemų architektu Sauliumi Kvedaravičiumi – giminystės ryšiais susiję asmenys.

Tiesa, M.Žaliukui nepalankų VTEK sprendimą 2021 m. kovą panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Jo sprendime sakoma: „...pareiškėjas VĮ Registrų centre ėjo vadovo pareigas, tačiau jo pareigų įvardijimas „vadovas“ neturi nieko bendro su jo vykdytomis tiesioginėmis funkcijomis, nes jis neturėjo jokių įgaliojimų, tiesiogiai susijusių su sprendimų priėmimu įmonės valdyme, turto tvarkyme, finansų apskaitos ir/ar kontrolės srityse. Jis tik vykdė VĮ Registrų centro vadovybės tiesioginius įpareigojimus, prižiūrėjo veiklos funkcijas. Pagal savo einamas/buvusias pareigas jis negali būti laikomas valstybės tarnautoju.“

„...konstatuotina, kad pareiškėjas, dirbęs VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) vadovu, pagal ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą nėra priskirtinas VĮ Registrų centre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus“, – M.Žaliukui nepalankų VTEK sprendimą panaikinančioje LVAT nutartyje.

Šiuo metu Aplinkos ministerijos siūlomas Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korekcijas tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Naujųjų metų pradžioje juos tvirtins Vyriausybė.

Kompromisinis sprendimas priimtas po ne vienus metus užtrukusio Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos koregavimo proceso.

Penkiskart padidinus rezervato teritoriją, gyventojai galės lankytis Punios šilo kraštovaizdžio draustinio, genetinių miško draustinių ir ekologinės apsaugos prioriteto zonose. Lankymosi gamtiniame rezervate tvarka bus nustatyta Nemuno kilpų regioninio parko nuostatuose.

Tikimasi, kad nuo 456 ha iki 2,2 tūkst. ha padidėjus Punios šilo gamtiniam rezervatui, prie jo prijungus Punios šilo botaninį zoologinį draustinį, pagerės šio unikalios miško ekosistemos apsaugos būklė. Dalis miškuose gyvenančių saugomų rūšių ilgą laiką gali išlikti tik didesniuose, kuo mažiau suskaidytuose miško masyvuose.

Aplinkos ministro pavedimu Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba įpareigojamos parengti bendras rekomendacijas, kaip šiuos draustinius prižiūrėti, derinant genetinės ir biologinės įvairovės apsaugą.