Vilnietė Olga nešina maišais keliauja pas tuos, kurie verčiasi sunkiai ir neturi, iš ko nusipirkti naujų daiktų.

„Jau antrus metus padedu „Caritui“ surinkti rūbelius. Dažniausiai vežu vaikiškus rūbus“, – sakė Olga.

Vieni dovanoja daiktus, o kiti – savo laiką ir žinias, ši kartą – teisines. „Caritas“ kartu su advokatūra pradeda akciją ir patiriantiems sunkumų teisines konsultacijas teiks nemokamai. Norinčių daug, vietos sparčiai pildosi.

„Šiai dienai turime 150 užsiregistravusių žmonių iš visų Lietuvos miestų“, – teigė Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

„Žmonės turi labai daug problemų. Mūsų teisinė sistema sudėtinga, todėl nežinojimas nuvilia“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Konsultacijos vyks ir gyvai, ir telefonu. Žmonės gali kreiptis iš visos Lietuvos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pirmiausiai siūlyčiau susirasti savo miesto arba miestelio „Carito“ atstovybę. Jie detaliau nukreips“, – sakė M. Kukaitis.

Advokato padėjėja Renata – viena iš beveik 200 savanorių advokatų bei jų padėjėjų. Teisininkai taip neatlygintai žmones konsultuos dvi savaites iki gruodžio 8 d.

„Dauguma klausimų yra dėl nekilnojamojo turto, alimentų, skyrybų, paskolų“, – teigė advokato padėjėja Renata Rynkevičiūtė-Jankčiauskienė.

„Mes suprantame, kad tiems žmonėms, kurie yra finansiškai jautrūs, labiausiai ir reikia teisinių žinių“, – sakė M. Kukaitis.

Paprastai privati advokato konsultacija kainuoja ir triženkles sumas, tad užgriuvus vienai bėdai užgriūna ir finansiniai sunkumai.

„Akivaizdu, kad žmonėms yra iššūkis įpirkti teisines paslaugas Lietuvoje. Jei žmogus kreipėsi į mūsų organizaciją, reiškia, jam tikrai reikia pagalbos. Mes tikrai netikriname žmogaus statuso, pajamų ar galimybių susimokėti“, – sakė D. Bukeikaitė.

Santuokos nutraukimas, tėvystės nustatymas ar pagalba patyrus smurtą yra tik vieni iš atvejų, kai žmonėms prireikia advokatų. Žmonės bus konsultuojami baudžiamosios, civilinės ir administracinės teisės klausimais.

„Carito“ vadovai išskiria, dėl ko dažniausiai kreipiasi sunkiai besiverčiantys žmonės.

„Antstolių bei skolų problematika. Kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi įsiskolinimo klausimų. Tada žmonėms dar aktualu skyrybos, alimentai“, – sakė D. Bukeikaitė.

Tokia iniciatyva vyksta jau aštuntus metus. Anot iniciatorių, idėja pasiteisino. Kai kurie žmonės jau nuo rugsėjo skambino ir klausė, ar ir šiemet advokatai konsultuos. Pernai per dvi savaites pakonsultuoti 450 žmonių. Kai kurie atviravo, kad ilgai kaupėsi ir su teisininkais bendravo pirmą kartą.

„Žmonės nėra drąsūs. Bijo arba nepasitiki. Kiti atideda savo problemą kitam kartui“, – sakė advokato padėjėja.

Policijos departamento duomenimis, visoje Lietuvoje nuo smurto orderių atsiradimo liepos 1 d. jų jau skirta kiek daugiau nei 7 tūkst. Paskyrus tokį orderį, smurtautojas įpareigojamas laikinai išsikelti iš namų.

Pinigus galima išleisti sąmoningiau

„Vien šiandien į Kranto g. 36, kur įsikūręs „Maisto bankas“, vežiau jau keturis asmenis, kad šie atsiimtų maisto davinius. Atrodo keista, kad nepasiturintys kviečiasi taksi, jog galėtų čia atvykti. Kelionė į vieną pusę kainuoja 4-5 eurus, tad iš viso išleidžiama apie 10 eurų. Jei esi nepasiturintis, manau, tuos 10 eurų būtų galima ir sąmoningiau išleisti. Beje, dar ir tai, kad panevėžiečiai atsiimti maisto davinių atvyksta net ir prabangiais automobiliais“, – sakė vairuotojas.

Naujienų portalas JP primena, kad „Maisto bankas“ surinktą paramą maistu perduoda mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir asmenims, darbo netekusiems žmonėms, socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams, menkas pajamas gaunantiems neįgaliesiems bei senjorams, gausioms ar nepilnoms šeimoms ir pan.

Ž. Večiorkutės, R. Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.

Maisto dalybos – šią savaitę

Šiuo metu produktų dalybos, adresu Kranto g. 36, vyksta iki gruodžio 23 dienos, nuo 8 iki 16 val.

Krepšelį sudaro: kiaulienos ir vištienos konservai, rapsų aliejus, avižiniai sausainiai su šokolado gabaliukais, konservuotos keptos pupelės pomidorų padaže, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis, saldintas sutirštintas pienas, konservuota raugintų agurkų sriuba, miltų mišinys kepiniams, razinų ir riešutų mišinys, makaronai, šampūnas, dantų šepetėlis, dantų pasta, skalbiklis.

Atrodo keista, kad nepasiturintys kviečiasi taksi, jog galėtų čia atvykti.

Transporto pasirinkimui įtakos turi oro sąlygos

Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė paaiškino, jog norint gauti nemokamą maisto davinį iš „Maisto banko“, gyventojai turi įrodyti, kad gauna mažas pajamas.

„Jie atvyksta su asmens dokumentu, užpildo prašymą. Mes matome jų pajamas sistemoje ir tuomet galime spręsti skirti paramą ar ne. Tikslios sumos negalėčiau nurodyti, nes kiekvienas atvejis individualus ir priklauso nuo šeimos dydžio“, – teigė direktorė.

Pasiteiravus, kokia jos nuomonė, kad gyventojai, atsiimti davinių, keliauja su taksi, moteris tikino, jog, žiemos metu, tai – normalu.

„Slidu, todėl žmonės bijo eiti pėsčiomis ar keliauti autobusu. Patogu, kad nuo durų iki durų nuveža taksi. Šiuo atveju, manau, didžiausią įtaką daro oro sąlygos“, – kalbėjo pašnekovė.

Ž. Večiorkutės, R. Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.

Vis dėlto, L. Kazokienė pabrėžė, kad neįgalieji gali kreiptis į socialinių paslaugų centrą ir paprašyti transporto.

„Mes teikiame tokią paslaugą neįgaliesiems. Daliai jų ši paslauga visiškai nemokama, o kitai daliai reikėtų susimokėti kelis centus“, – dėstė ji.

„Valstybės teikiama parama visada pasiekia tuos, kam pagalbos reikia labiausiai. Šiuo laikotarpiu labai svarbu padėti nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Maisto dalijimas yra viena iš valstybės teikiamos paramos formų, kuri padeda nepasiturintiems ar sunkumų patiriantiems žmonėms“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Spalį dalijimo metu sunkiau besiverčiančius gyventojus pasieks paramos krepšelis, kurį sudarys 10 maisto produktų: kiaulienos konservai, vištienos konservai, ekologiškos ryžių kruopos, konservuoti žalieji žirneliai, pirmos rūšies kvietiniai miltai, greito paruošimo avižų košė su džiovintais vaisiais, ekologiškas baltasis cukrus, konservuota šiupininė sriuba, ekologiškas UAT pienas, du vienetai ekologiškų grikių kruopų. 

Valstybės teikiama parama visada pasiekia tuos, kam pagalbos reikia labiausiai.

Visi paramos paketai bus iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikės, pranešė ministerija.

Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Parama dalijama daugiau nei 600 punktų visoje Lietuvoje. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose, skelbia ministerija.

Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 220,50 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Spalio mėnesį paramą gaus beveik 200 tūkst. paramos gavėjų. Paramos gavėjų yra apie 12 tūkst. daugiau nei praeitais metais tuo pačiu metu.

Parama mažas pajamas gaunantiems žmonėms šiemet dar bus dalinama ir gruodžio mėnesį. Kartu su gruodžio mėnesio maisto produktų dalijimu gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis, pranešė ministerija. 

Sunkiau besiverčiantiems gyventojams bus dalinamas devynių maisto produktų krepšelis, kurį sudarys grikių kruopos, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis, kiaulienos ir vištienos konservai, konservuota raugintų agurkų  sriuba, saldintas sutirštintas pienas, keptos pupelės pomidorų padaže, rapsų aliejus ir avižiniai sausainiai.

Kaip nurodo SADM, maistas nepasiturintiesiems dar buvo skirtas vasario, balandžio ir birželio mėnesiais, o dalijimai šiais metais dar vyks spalį ir gruodį.

„Pažeidžiamų žmonių padėtis per pandemiją paaštrėjo. Maisto dalijimas bent šiek tiek lengvina naštą nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms, padeda jiems išgyventi šį sudėtingą laikotarpį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pažeidžiamų žmonių padėtis per pandemiją paaštrėjo.

Maisto produktus tiekėjai į visas 60 savivaldybių išvežioti planuoja nuo rugpjūčio 9 dienos  iki mėnesio pabaigos. Parama bus dalijama daugiau nei 600 punktų. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją ar ieškoti savo savivaldybės administracijos ir „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 192 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija 192 eurus per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Maisto produktams įsigyti 2021–2023 metais yra skirta 38 mln. eurų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų.

Maisto produktų dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Iki rugsėjo 22 d. prasidėjusios įtariamųjų sulaikymo operacijos kriminalistai atliko ilgą ir sudėtingą tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad Šiaulių ir Telšių apskričių rajonuose veikusi bendrininkų grupė verbavo socialiai pažeidžiamus, sunkai materialiai besiverčiančius, nuo alkoholio priklausomus, anksčiau teistus asmenis ir juos veždavo į Didžiąją Britaniją nusikalstamai veiklai vykdyti. Du pagrindiniai organizatoriai už kiekvieną užverbuotąjį gaudavo maždaug kelių šimtų eurų, o jiems rajonuose talkinantys asmenys - kelių dešimčių eurų atlygį.

Užverbuotieji būdavo įtikinami, kad tai, ką jie darys, nėra nusikalstama veikla, o tik pasinaudojimas D.  Britanijos įstatymų spragomis. Už tai jiems būdavo žadama nemokama kelionė į šią šalį, dienpinigiai maistui, gyvenimas viešbutyje ir 200 eurų uždarbis.

Svetimoje šalyje atsidūrusiems lietuviams būdavo suklastojami reikiami dokumentai, jų vardu atidaromos banko sąskaitos, jie nuvedami į institucijas, tvarkančias išmokas socialiai remtiniems asmenims. Pasirašę reikiamuose dokumentuose, užverbuotieji būdavo parvežami į Lietuvą, o šio nelegalaus verslo, kuris Anglijoje prilyginamas sukčiavimui, iniciatoriai po to vienerius metus žerdavosi sau kasmėnesines kelių šimtų eurų išmokas.

Iš viso ikiteisminiame tyrime figūruoja apie šimtas nusikalstamai veiklai vykdyti verbuotų asmenų pavardžių. Už tokio masto prekybą žmonėmis Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki dvylikos metų.

Prasidėjo jubiliejinė, dešimtoji, „Maisto banko“ akcija. Aukoti nepasiturintiems galima penktadienį ir šeštadienį. „Maisto banko“ savanoriai produktų lauks didžiuosiuose prekybos centruose beveik 70-yje Lietuvos miestų.

„Aukoti yra svarbu dėl to, kad kas penkta Lietuvos šeima sunkiai suduria galą su galu, nepaisant to, kad, atrodo, ekonomika atsigauna. Daugeliui žmonių sunku apmokėti sąskaitas, o kada prasideda šildymo sezonas, jie yra priversti arba eiti į skolas už šildymą, komunalinius aptarnavimus, arba taupyti maisto sąskaita“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius.

Pasak akcijos organizatorių, kasmet paramos kreipiasi įspūdingas skaičius žmonių – apie 440 tūkstančių. Didžiausios paramą gaunančios grupės – daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, bedarbiai, pagyvenę žmonės, neįgalieji.

Skaičiuojama, kad per dešimtmetį gyventojai „Maisto bankui“ paaukojo produktų už beveik 9 mln. litų. Per paskutinę pavasarį vykusią akciją surinkta ir išdalyta rekordiškai daug maisto, kurio vertė siekė daugiau nei 900 tūkst. litų.

Labiausiai laukiama ilgai negendančių produktų – kruopų, miltų, aliejaus, konservų ir cukraus.

„Maisto banko“ akcijoje savanoriauja apie 7 tūkst. žmonių, jų skaičius kasmet vis auga.