Į parlamento etikos sargus su prašymu išsiaiškinti, kieno iniciatyva įvyko šis susitikimas ir ar jo metu nebuvo neleistinai kišamasi į VTEK veiklą, kreipėsi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

„Prašau įvertinti Seimo nario M. Lingės veiksmų atitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms viešai skelbti darbotvarkes, bei politikų etikos kodekse įtvirtintiems principams, inter alia, skaidrumui, viešumui, pavyzdingumui, o taip pat nustatyti kieno iniciatyva vyko aukščiau nurodytas viešai nedeklaruotas M. Lingės susitikimas ir ar jo metu nebuvo neleistinai kišamasi į VTEK veiklą“, –  buvo akcentuojama A. Širinskienės kreipimesi į etikos sargus.

Visgi M. Lingė patikino turįs įrodymų, kad susitikimą inicijavo pats VTEK pirmininkas.

Pasak politiko, susitikimo metu VTEK pirmininkas pasidalino, kokias sistemines Lobistinės veiklos įstatymo spragas jis mato, kurios varžo komisiją ir neretai lobizmo įstatymą padaro neveiksniu.

ELTA primena, kad mišriai Seimo narių grupei priklausantis P. Gražulis kreipimuisi į KT surinko 35 parlamentarų parašus. Visgi Eltos kalbinti opozicijai priklausantys politikai negalėjo paaiškinti, kaip jų parašai atsirado ant KT iniciatoriams grąžinto projekto.

Nors opozicijoje kilo nepasitenkinimo banga, P. Gražulis savo kaltės sakė nematantis.

Seimo nariai savo kreipimesi į KT nurodė, kad Vyriausybės nutarimo nuostata, susijusi su Kinija, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, draudžiantį nustatyti konstituciškai nepagrįsta diferencijuotą teisinį reguliavimą. Kreipimesi nurodoma, kas toks reguliavimas nėra pagrįstas ar proporcingas.

Be to, į KT pasikreipusių parlamentarų teigimu, toks nutarimas suteikia Vyriausybei teisę pačiai – nesikonsultuojant su Prezidentūra ar Seimu – priimti sprendimus dėl užsienio politikos krypčių.

Visgi, KT dar rugsėjo 7 dieną pateikė savo išvadą dėl grupės parlamentarų kreipimosi. Nutarta bylos nepradėti ir klausimą grąžinti teikėjams.

„(...) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, todėl jos (...) grąžintas pareiškėjai“, – buvo rašoma išplatintame pranešime.

Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą dėl mįslingo kreipimosi į KT. Savo ruožtu kreipimosi sulaukė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tačiau tyrimo dėl galimai nedeklaruotos lobistinės advokato G. Kaminsko veiklos nepradėjo.

Sprendimas priimtas nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BNS antradienį teigė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Šis klausimas nagrinėtas pagal Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos, asociacijos „Kauno forumas“, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovų ir kitų asmenų pareiškimus, taip pat įvertinus iš Vilniaus miesto savivaldybės gautus duomenis.

„Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad sprendimas nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir šių darbų atlikimas nėra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar įstatymais suteiktų įgaliojimų viršijimas, ar savavaldžiavimas. Demontuojant atminimo lentą vietos savivaldos institucijų kompetencija, susijusi su savivaldybei priklausančio turto valdymu ir naudojimu, nebuvo viršyta ar pažeista“, – sakė R. Stundienė.

Sprendimas nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir šių darbų atlikimas nėra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar įstatymais suteiktų įgaliojimų viršijimas, ar savavaldžiavimas.

Prokuratūra teigia, kad jokie objektyvūs duomenys nepagrindė prielaidų, jog R. Šimašius ir kiti savivaldybės atstovai sprendimu nuimti atminimo lentą ir vėliau apie šį sprendimą išsakytais komentarais įžeidė mirusiojo atminimą bei kurstė nesantaiką.

Nenustatyta, kad savivaldybės administracijos darbuotojai būtų norėję tyčia šmeižti kokį nors fizinį asmenį ar įžeisti mirusiojo J. Noreikos atminimą, taip pat tyčiotis, niekinti ar skatinti neapykantą ir tautinę nesantaiką.

„Aptariant pareiškėjų išdėstytus motyvus, susijusius su Jono Noreikos-Generolo Vėtros asmenybės vertinimu, pastebėtina, kad šis klausimas yra labai sudėtingas, daugiabriaunis ir daugiaspektinis reiškinys, tačiau tai nėra baudžiamosios teisės reguliuojamos sferos dalykas“, – nurodoma prokuroro nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjai taip pat prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto karininko ir diplomato Kazio Škirpos alėjos pervadinimo. Prokuroras konstatavo, kad klausimas dėl K. Škirpos alėjos vardo pakeitimo Trispalvės alėjos pavadinimu jau buvo įvertintas baudžiamosios teisės prasme, tyrimą pradėti atsisakyta.

Kiek anksčiau prokuratūra nusprendė netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių dėl sprendimų, susijusių su J. Noreikos ir K. Škirpos įamžinimu.

Atminimo lenta J. Noreikai nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos nuimta liepos pabaigoje. Sprendimą priėmęs Vilniaus meras R. Šimašius teigė, kad J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Sostinės taryba liepos pabaigoje taip pat nusprendė pervadinti K. Škirpos alėją Vilniaus centre dėl jo viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Policija antradienį pranešė, jog sostinės kriminalinės policijos pareigūnai sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą priėmė įvertinę informaciją, jog žurnalistas galėjo neteisėtai rinkti, atskleisti ar panaudoti informaciją apie asmens privatų gyvenimą.

Pasak pranešimo, sprendimą antradienį patvirtino ir prokuroras.

Policija teigia, jog nutarimas priimtas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, kad „baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.

„Anksčiau policijos atstovų patvirtinta informacija, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo netiksli, atsiprašome už suklaidinimą“, – teigia policija.

Anksčiau policijos atstovai tvirtino, jog atsižvelgus į 15min.lt direktoriaus Ramūno Šaučikovo pareiškimą, tyrimas buvo pradėtas.

Š. Černiauskas buvo atleistas iš 15min.lt redakcijos prieš daugiau nei dvi savaites. Jis pats atskleidė, kad neinformavęs 15min.lt rengė analizes ryšių su visuomene įmonei apie viešus asmenis ir verslo įmones.

Žurnalistas nurodo, kad analizes teikė „Dariaus Gudelio kontorai“. D. Gudelis yra „VIP Viešosios informacijos partneriai“ („vipcommunications“) valdybos pirmininkas.

Anot portalo direktoriaus R. Šaučikovo, atlikus vidaus tyrimą išaiškėjo, kad Š. Černiausko veikla galėjo būti „nesuderinama ne tik su žurnalisto etika, bet ir įstatymais“.

Dėl žurnalisto veiksmų informaciją aiškinasi ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.